Kauno apygardos teismo nutartis

2021-07-22 · Civilinė byla Nr. e2A-1049-324/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-07-22
Bylos Nr.
e2A-1049-324/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-00042-2021-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Gudynienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės UAB Legal Balance
Atsakovas
L. B.
Civilinė byla Nr. e2A-1049-324/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00042-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.3.6; 2.6.8.10; 2.6.29.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 22 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės UAB Legal Balance apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance ieškinį atsakovei L. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ (toliau – ieškovė) teismo prašė priteisti iš atsakovės L. B. (toliau – ir atsakovė) 1 000 Eur negrąžintą kreditą; 109,74 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos; 39 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos; 237,21 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo iki ieškinio parengimo dienos; 26 procentų dydžio negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 000 Eur) nuo ieškinio parengimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 25 d.); 26 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 000 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 25 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad vartojimo kredito davėjas UAB BnP Finance pagal 2019 m. rugpjūčio 25 d. vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-w62m3j44 (toliau – sutartis) suteikė atsakovei 1 000 Eur vartojimo kreditą 48 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį) - 618,56 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma 26 proc.) ir 360 Eur administravimo mokestį) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovė sutartinių įsipareigojimų neįvykdė. Reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovė perėmė reikalavimą į atsakovės skolą.

3. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 12 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės ieškovei: 1) 1 000 Eur negrąžintą kreditą, 2) 109,74 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas nuo vartojimo kredito sutarties sudarymo (2019 m. rugpjūčio 25 d.) ir sutarties nutraukimo (2020 m. sausio 30 d.), 39 Eur administravimo mokestį, 3) 237,21 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 1 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 30 d.), 4) 26 procentų dydžio negautas pajamas už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 30 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 25 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (t. y., nuo 2020 m. gruodžio 30 d. iki 2021 m. sausio 25 d. susidariusio vartojimo kredito likučio; vėliau skaičiuojant pagal mokėjimų grafiką: 2021 m. sausio 25 d. – nuo 772,47 Eur; 2021 m. vasario 25 d. – nuo 755,49 Eur; 2021 m. kovo 25 d. – nuo 738,14 Eur; 2021 m. balandžio 25 d. – nuo 720,42 Eur; 2021 m. gegužės 25 d. – nuo 702,31 Eur; 2021 m. birželio 25 d. – nuo 683,81 Eur; 2021 m. liepos 25 d. – nuo 664,91 Eur; 2021 m. rugpjūčio 25 d. – nuo 645,60 Eur; 2021 m. rugsėjo 25 d. – nuo 625,87 Eur; 2021 m. spalio 25 d. – nuo 605,71 Eur; 2021 m. lapkričio 25 d. – nuo 585,12 Eur; 2021 m. gruodžio 25 d. – nuo 564,08 Eur; 2022 m. sausio 25 d. – nuo 542,58 Eur; 2022 m. vasario 25 d. – nuo 520,62 Eur; 2022 m. kovo 25 d. – nuo 498,18 Eur; 2022 m. balandžio 25 d. – nuo 475,26 Eur; 2022 m. gegužės 25 d. – nuo 451,84 Eur; 2022 m. birželio 25 d. – nuo 427,91 Eur; 2022 m. liepos 25 d. – nuo 403,46 Eur; 2022 m. rugpjūčio 25 d. – nuo 378,48 Eur; 2022 m. rugsėjo 25 d. – nuo 352,96 Eur; 2022 m. spalio 25 d. – nuo 326,89 Eur; 2022 m. lapkričio 25 d. – nuo 300,26 Eur; 2022 m. gruodžio 25 d. – nuo 273,05 Eur; 2023 m. sausio 25 d. – nuo 245,25 Eur; 2023 m. vasario 25 d. – nuo 216,85 Eur; 2023 m. kovo 25 d. – nuo 187,83 Eur; 2023 m. balandžio 25 d. – nuo 158,18 Eur; 2023 m. gegužės 25 d. – nuo 127,89 Eur; 2023 m. birželio 25 d. – nuo 96,94 Eur; 2023 m. liepos 25 d. – nuo 65,32 Eur; 2023 m. rugpjūčio 25 d. – nuo 33,02 Eur), tačiau ne daugiau kaip 271,61 Eur už visą laikotarpį; 5) 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 657,56 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 6) 85,53 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusios ieškinio dalies netenkino. Pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2019 m. rugpjūčio 25 d. vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-w62m3j44 bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, numatančią „Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti Mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamas sutarties administravimo mokestis bei Specialiosiose sąlygose numatytos Palūkanos be nuolaidos, jei ji buvo suteikta Vartojimo kredito sutarties sudarymo metu. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos Mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi Vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.“ Pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2019 m. rugpjūčio 25 d. vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-w62m3j44 bendrųjų sąlygų 8.6 punkto nuostatą, numatančią „Sutarties nutraukimas nesustabdo tolimesnio Palūkanų skaičiavimo. Palūkanos skaičiuojamos iki visiško Vartojimo kredito gavėjo prievolės, kylančios pagal šią Sutartį, įvykdymo“.

5. Teismas konstatavo, kad pradinė kreditorė suteikė atsakovei vartojimo kreditą, tačiau atsakovė sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, gauto kredito negrąžino, todėl atsakovė pažeidė prievolę. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų grąžinusi vartojimo kreditą ar su juo susijusias sumas, todėl teismas iš atsakovės ieškovei priteisė 1 000 Eur negrąžintą kreditą, 109,74 Eur mokėjimo palūkanas iki sutarties nutraukimo, 39 Eur administravimo mokestį, 237,21 Eur negautas pajamas.

6. Teismas sprendė, kad pradinės kreditorės teises perėmusi ieškovė nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 25 d.) pagrįstai tikėjosi gauti 26 procentus negautų pajamų (nuostolių), tačiau jos turi būti skaičiuojamos nuo sutartyje patvirtiname mokėjimo grafike kiekvieną mėnesį nurodyto kredito likučio.

7. Ieškovė savo negautoms pajamoms prilygino sutartyje numatytas atsakovės mokėtinas 26 procentų metines mokėjimo (pelno) palūkanas. Tačiau negautų pajamų dydis turi būti įrodytas, o ne abstraktus ir hipotetiškas. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškinyje reikalaujamo negautų pajamų (nuostolių) dydžio nevertino kaip pagrįstų ir tikėtinų. Teismas pažymėjo, kad ieškovė ieškinyje nepagrindė jos prašomų negautų pajamų (nuostolių) dydžio (26 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 000 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 25 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos), nenurodė, kokiais matematiniais ar ekonominiais metodais juos apskaičiavo.

8. Sutarties 6.1 ir 8.6 punktuose nurodytos netesybos (kompensacinės palūkanos), kurių ieškovė prašo negautų pajamų (nuostolių) pavidalu, negali būti didesnės, nei numatytos Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje, t. y., 0,05 proc. per dieną nuo negrąžintos sumos, skaičiuojant už 180 dienų. Sutarties sąlygai prieštaraujant imperatyviai įstatymo nuostatai, tokia sąlyga negalioja visa apimtimi ir negali būti taikoma, t. y. susiklosto teisinė situacija, prilyginama tai, kuri egzistuotų, jeigu tokios Sutarties sąlygos nebūtų, ir teismas negali tokios sąlygos taikyti iš dalies (pvz., priteisti sumą, apskaičiuotą pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą maksimalų dydį). Teismas konstatavo, jog sutartyje numatytas atsakovės, kaip vartojimo kredito gavėjos, atsakomybės dydis (taikomas pagal sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 ir 8.6 punktuose numatytą palūkanų skaičiavimo terminą iki visiško skolos sumokėjimo dienos, ta apimtimi, kiek jis viršija 180 dienų, taip pat palūkanų dydį, kiek jis viršija 0,05 proc. už dieną) neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto maksimalaus palūkanų dydžio (0,05 proc.) ir termino (180 d.). Sprendė, jog šiuo šalių susitarimu nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Šioje sutartyje nustatytas kompensuojamųjų palūkanų dydis ir terminas pažeidžia imperatyvią VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, todėl tokios sutartinės nuostatos laikytinos nesąžiningos bei negaliojančios nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis), o jos pagrindu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos negali būti priteistos. Teismas pripažino nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą („Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti Mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamas Sutarties administravimo mokestis bei Specialiosiose sąlygose numatytos Palūkanos be nuolaidos, jei ji buvo suteikta Vartojimo kredito sutarties sudarymo metu. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos Mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi Vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.“), taip pat Sutarties specialiųjų sąlygų 8.6 punkto nuostatą („Sutarties nutraukimas nesustabdo tolimesnio Palūkanų skaičiavimo. Palūkanos skaičiuojamos iki visiško Vartojimo kredito gavėjo prievolės, kylančios pagal šią Sutartį, įvykdymo.“).

9. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinio suma yra 2 945,95 Eur. Ieškinio reikalavimų patenkinta 56,27 proc., todėl teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 17,44 Eur sumokėto žyminio mokesčio bei 68,09 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą, iš viso – 85,53 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 12 d. sprendimo už akių dalį: 1) dėl 26 procentų negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (10000 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 25 d.), priteisimo, ir priteisti ieškovei iš atsakovės 26 procentus negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1000 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 25 d.); 2) dėl 26 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1000 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 25 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos ir priteisti ieškovei iš atsakovės 26 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1000 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 25 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 3) dėl 152 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme; 4) priteisti iš atsakovės 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu ieškovės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad ieškovės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Teismas neatsižvelgė į aktualią Lietuvos teismų praktiką, sutarties sąlygas, į sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad sutartis yra nutraukta, sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus.

10.2. Palūkanų suma mokėjimų grafike apskaičiuojama preziumuojant, kad kredito gavėjas laiku moka įmokas ir negrąžinta kredito dalis mažėja, t.y. palūkanos kiekvienai įmokai apskaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies, kuri laiku vykdant sutartį mažėja. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta mokėjimo (pelno) palūkanų suma (618,56 Eur) buvo pagrįsta teisėtu pradinio kreditoriaus lūkesčiu, kad visą sutartą laikotarpį sutartis bus vykdoma tinkamai ir nustatytais terminais, kad po truputį mažės negrąžinto kredito dalis ir kiekvienai naujai įmokai vis persiskaičiuos mokėjimo (pelno) palūkanos. Pradinė kreditorė, gavusi įmokas, būtų iš karto galėjusi perskolinti už 26 proc. ir/ar didesnę palūkanų normą. Dėl šios priežasties iš kas mėnesį gaunamų įmokų būtų išlikęs pastovus 26 proc. ar didesnių palūkanų srautas.

10.3. Nesuprantama, kaip teismas gali sieti ieškovės teisėtą lūkestį su ta situacija, kai atsakovė būtų sutartį vykdžiusi tinkamai, kai šiuo atveju taip nėra – sutartis nutraukta, o negrąžinta kredito dalis nepamažėjo nuo jos suteikimo dienos, ir šiuo metu vis dar sudaro 1000 Eur. Nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovės kaltės, ieškovė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo, o ne pagal iki sutarties nutraukimo galiojusį grafiką. Būtent taip turi būti realizuojamas teisėto lūkesčio principas, nes priešingu atveju atsakovei nebūtų iš esmės jokio skirtumo, ar vykdyti sutartį, ar jos nevykdyti, nes jai net ir negrąžinant nei trupučio vartojimo kredito sumos, negautos pajamos skaičiuotųsi taip, tarsi atsakovė po truputį grąžintų vartojimo kredito sumą, o ieškovė tarsi kas kartą šią sumą perskolintų ir neva iš tariamai atliekamų mokėjimų gautų pajamas.

10.4. Teismas iš esmės sukūrė teisinę fikciją, kuria įpareigojo ieškovę įsivaizduoti, jog ji kas mėnesį po truputį gavo, gauna ir gaus iš atsakovės mokėjimus, kuriais bus dengiama vartojimo kredito dalis, todėl neva juos gali perskolinti, gauti pajamas bei atitinkamai mažinti atsakovės negrąžintą kredito sumą bei nuo jos kas mėnesį perskaičiuoti negautas pajamas. Skundžiamame sprendime nurodyti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimai neatitinka nei objektyvios realybės, nei ieškovės teisėtų lūkesčių. Ieškovė vis dar negali atgauti iš atsakovės skolos ir perskolinti kitiems asmenims bei gauti iš to realias bei pagrįstas pajamas.

10.5. VKĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos. Ieškovės negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai, priešingai nei teismo sprendime nepagrįstai performuluoti negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai, yra suderinti su VKĮ 17 straipsnio 1 dalies reikalavimais. Atsakovė išsaugo galimybę sumokėti tik faktiškai patirtas ieškovės negautas pajamas (nuostolius), o ieškovė išsaugo galimybę skaičiuoti ir gauti negautas pajamas (nuostolius) už tą laikotarpį, kuriuo atsakovė faktiškai naudojasi visa negrąžinta kredito suma, o ne pagal negaliojantį ir teisine fikciją pagrįstą sutarties grafiką paskaičiuota, objektyvios tiesos neatitinkančia negrąžinta kredito suma.

10.6. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jeigu atsakovė sutartį būtų vykdžiusi tinkamai ir nustatytais terminais, tai ji būtų sumokėjusi ne tik 618,56 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, bet ir 360 Eur sutarties administravimo mokestį.

10.7. Ieškovė ieškinyje aiškiai pagrindė civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, negautų pajamų (nuostolių) dydį, skaičiavimus bei skaičiavimų taikymo prielaidas, todėl teismas neturėjo pagrindo atmesti ieškovės reikalavimus dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo po Sutarties termino pasibaigimo dienos.

10.8. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis buvo nutraukta, ieškovė planuotų pajamų negavo, patyrė ir ateityje tol, kol atsakovė negrąžins visos jos valdomos vartojimo kredito sumos, patirs nuostolius, kurie pasireiškė ir pasireikš negautų pajamų forma. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovė įvykdys savo prievolę grąžinti visą vartojimo kredito sumą ieškovei, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti, kokias tikslias negautas pajamas (nuostolius) ji patirs ateityje, todėl šiuo atveju veikia antroji teisėto lūkesčio dalis, t. y. kad atsakovė padengs visas dėl tokio netinkamo sutarties vykdymo pradinio kreditoriaus patirtas negautas pajamas.

10.9. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino dalies ieškovės reikalavimo. Nustačius, jog ieškovės reikalavimai tenkintini visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista nurodant, jog ieškovei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

11. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi išlaidų dalies priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Byloje nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės BnP Finance, UAB ir atsakovės 2019 m. rugpjūčio 25 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. BOB-w62m3j44 (toliau – ir sutartis), pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 1000 Eur vartojimo kreditas 48 mėn. terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 618,56 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma – 26 proc.), 360 Eur sutarties administravimo mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovė tinkamai nevykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų, todėl pradinė kreditorė vienašališkai nuo 2020 m. sausio 30 d. sutartį nutraukė ir pareikalavo atsakovę grąžinti kreditą, sumokėti sutartines palūkanas ir kitus mokėjimus pagal sutartį. Ieškovė 2020 m. kovo 3 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2020-03/01 bei bylų priėmimo–perdavimo aktu Nr. 5 įgijo reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą. Apie reikalavimo perleidimą atsakovė informuota 2020 m. rugpjūčio 26 d. išsiųstu pranešimu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė po sutarties nutraukimo būtų atsiskaičiusi su ieškove.

Žemesnės instancijos teismas

15. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad negautos pajamos (nuostoliai) po sutarties nutraukimo turėjo būti skaičiuojamos nuo visos negrąžinto kredito sumos (1000 Eur) iki visiško kredito grąžinimo dienos, o ne pagal sutarties grafiką nuo negrąžinto tą mėnesį kredito likučio.

16. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

17. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

18. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

19. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad atsakovas pažeidė vartojimo kredito sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo kredito sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, todėl Sutartis 2020 m. sausio 30 d. buvo nutraukta. Pagal CK 6.221 straipsnio 1 dalies nuostatas, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas (CK 6.221 straipsnio 1 dalies 2 dalis). Sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (CK 6.221 straipsnio 1 dalies 3 dalis). Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221 straipsnis, 6.222 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 str. 1 d.). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

21. Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimas negautas pajamas (nuostolius) priteisti jas skaičiuojant atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus dėl pelno palūkanų mokėjimo, t. y. kad jos mokamos nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, visiškai atitinka formuojamą teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose. Pažymėtina, kad būtent toks (tokio dydžio) pajamų gavimas buvo iš anksto numatytas pagal sutartį ir būtent tokių pajamų ieškovė tikėjosi gauti už suteiktą paskolą tinkamai ją vykdant, ir priešingai – sudarant sutartį, tinkamu jos vykdymo atveju apeliantė neturėjo (ir negalėjo turėti) teisėto lūkesčio gauti didesnes mokėjimo (pelno) palūkanas, negu numatyta sutartyje. Taigi tokio dydžio negautų pajamų reali gavimo galimybė yra įrodyta (pagrįsta sutartiniais įsipareigojimais), todėl pagrįstai priteistina. Teismui suformuluotu ieškinio reikalavimu ieškovė iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie ieškovės veiksmai pažeidžia vartotojų teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojų požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms.

22. Atmestini ieškovės argumentai, jog nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe, skaičiuojant 26 procentų dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo, ir tai atitiktų apeliantės teisėtus lūkesčius dėl ateityje galimai patirsiančių nuostolių.

23. Nagrinėjamu atveju tarp šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl ginčui spręsti turi būti sistemiškai taikomas ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kompensacinės palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Aiškinant priešingai, būtų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė apeiti VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą ribojimą. Tokiu atveju nebūtų pasiekti tiek VKĮ, tiek Direktyvos 2008/48/EB, kuri buvo įgyvendinta minėtu įstatymu, tikslai vartotojų teisių apsaugos prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

24. VKĮ 11 straipsnio 8 dalis numato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti, o šie mokėjimai negali būti skaičiuojami už ilgiau kaip 180 dienų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, Teismų praktika Nr. 52).

25. Ieškovės reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius) nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 25 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, prilyginant jų dydį 26 proc. mokėjimo (pelno) palūkanų numatytų sutartyje, laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu bei neatitinkančiu teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose. Nors ieškovė nurodo, kad jeigu po sutarties termino pabaigos atsakovė vis dar nebus grąžinusi visos jai suteiktos vartojimo kredito sumos, tai ieškovė ir toliau negalės atsakovės valdomų pinigų perskolinti ir iš jų perskolinimo gauti realių pajamų, šie ieškovės argumentai laikytini nepagrįstais, kadangi ieškovės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) yra ne realiai tikėtini, o hipotetiniai nuostoliai. Byloje nėra ir ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad, atsakovei sutartyje nustatytu terminu grąžinus visą likusią negrąžinto kredito dalį, pradinė kreditorė būtų iš karto perskolinusi visą kredito sumą su 26 proc. metinėmis palūkanomis. Pažymėtina, jog tokios pat pozicijos šiuo klausimu laikomasi ir kitų teismų nagrinėtose civilinėse bylose (pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-294-1092/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-931-640/2021). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks reikalavimas viršija ieškovės lūkesčio intereso gynimo ribas. Be to, šių ieškovės prašomų negautų pajamų (nuostolių) gavimo realumas nėra neįrodytas. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo netenkino.

26. Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 nurodė galimybę šalims susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį, tačiau nagrinėjamu atveju Sutarties bendrosios sąlygos yra parengtos kreditorės iš anksto, vienašališkai, nederinant jos sąlygų su vartotoju, t. y. vartotojo sutikimas automatiškai gaunamas vartotojui pasirašius Sutarties bendrąsias sąlygas. Pabrėžtina, kad toks vartotojo patvirtinimo ar sutikimo gavimas nėra prilyginamas vartotojo aktyviais veiksmais išreikštam patvirtinimo ar sutikimo gavimui, todėl aukščiau minima Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto sąlyga negali būti laikoma šalių susitarimu, dėl kurio vartotojas turėjo galimybę išreikšti savo valią, t. y. sutikti arba nesutikti.

27. Apibendrinant nurodytus motyvus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai išsprendė bylą, tinkamai aiškino ir taikė negautų pajamų nustatymą reglamentuojančias materialinės teisės normas (CK 6.249 straipsnio 1 dalį), nenukrypo nuo VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatų, kasacinio teismo praktikos, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti nėra teisinio pagrindo.

28. Kiti skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, netenkinamas ir ieškovės reikalavimas pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme bei priteisti žyminį mokestį už apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 12 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Virginija Gudynienė