Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-19086-896/2016 pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Būsto valda“ dėl neteisingai paskaičiuotų mokesčių.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Ieškinyje apeliantas yra išdėstęs savo poziciją, jog nesutinka, kad į bylą būtų įtraukti visi namo gyventojai, kadangi ieškinys reiškiamas dėl neteisingai paskaičiuotų mokesčių, liečiančių išimtinai apelianto butą, neatsižvelgiant į tai, ar kiti namo gyventojai sutinka ar nesutinka dėl jiems skaičiuojamų mokesčių. Apeliantas negali būti atsakingas už kitus namo gyventojus ir už jiems skaičiuojamus mokesčius. Teismo nurodytas atsisakymo priimti ieškinį motyvas yra visiškai neįgyvendinamas.

Kitus Kauno apylinkės teismo 20107 m. kovo 24 d. nutartyje nurodytus trūkumus apeliantas yra pašalinęs, todėl teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad ieškovas R. S. iš esmės tapačius ieškinius atsakovei UAB „Būsto valda“ buvo pareiškęs 2017 m. kovo 17 d. (civ. b. Nr. 2-11769-199/2017), tačiau teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi ieškinys laikytas nepaduotu nepašalinus 2017 m. kovo 24 d. nutartyje nurodytų trūkumų. Ieškovas minėtų teismo nutarčių neskundė. R. S. 2017 m. balandžio 20 d. pakartotinai pateikė teismui analogišką ieškinį (civ. b. Nr. e2-14688-717/2017), tačiau ieškovo ieškinį 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi atsisakyta priimti teismui konstatavus, kad ieškovas neištaisė ieškinio trūkumų, nurodytų 2017 m. kovo 24 d. nutartyje. Ieškovas 2017 m. birželio 1 d. dar kartą pateikė teismui analogišką ieškinį (civ. b. Nr. e2-18206-454/2017), tačiau ir šis ieškinys 2017 m. birželio 2 d. nutartimi nebuvo priimtas, konstatavus, kad ieškovas pakartotinai pateikė teismui ieškinį neištaisęs ieškinio trūkumų, nurodytų 2017 m. kovo 24 d. teismo nutartyje.

Skundžiama nutartimi teismas vėl atsisakė priimti ieškovo ieškinį, nutartyje nurodydamas, kad ieškovas pateikė teismui ieškinį tinkamai neištaisęs ieškinio trūkumų, nurodytų 2017 m. kovo 24 d. nutartyje, bei pažymėjo, jog gyvenamojo namo kitų butų savininkų turi būti įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis.

Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kurių pagrindu atsisakyta priimti ieškovo ieškinį, nesutinka. Pažymėtina, kad vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba (CPK 5 str. 1 d.). Civilinio proceso kodekse (toliau ir CPK) yra numatyta kreipimosi į teismą, bylų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarka, todėl asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis šios tvarkos ir pateikti teismui procesinį dokumentą, kuris atitinka CPK reikalavimus. Pažymėtina, kad proceso įstatyme numatyti reikalavimai procesiniams dokumentams reikalingi tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme ir ją suprasti; kad priešinga ginčo šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad bylos nagrinėjimas, jo ribos, būtų aiškus, teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus, prašymus, pareiškimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą procesinį spendimą. Ar pateiktas procesinis dokumentas atitinka jam keliamus reikalavimus, patikrina teismas, spręsdamas to dokumento priėmimo klausimą. Jeigu procesinis dokumentas neatitinka CPK įtvirtintų reikalavimų, teismas privalo nustatyti terminą trūkumams šalinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str., 316 str., 370 str. 1 d.), o jeigu šį dokumentą padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, toks procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį pateikusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, 36, p. 347-393).

CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Tai reiškia, kad aplinkybė, jog ieškovas ieškinyje nenurodė trečiųjų asmenų – visų gyvenamojo namo gyventojų, nesudaro pagrindo vien dėl to atsisakyti priimti ieškinio, nes teismas dėl jų įtraukimo galės spręsti ateityje, jeigu tokia būtinybė iškils. Pažymėtina, kad teismui pateikto procesinio dokumento turinio trūkumai turi būti esminiai, t. y. tokie, dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės.

Ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar ją įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, įtraukti trečiuosius asmenims, visus daugiabučio gyvenamojo namo gyventojus. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje tam, kad ieškinys būtų priimtas teismo žinion, pakanka, jog pateikti įrodymai leistų nustatyti pareikšto reikalavimo esmę ir patvirtintų ieškovo teisę kreiptis į teismą.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškinio dalykas ir pagrindas yra aiškūs, ieškovas nurodė šalis, jų gyvenamąsias vietas, nurodė, kokios jo teisės ir interesai yra pažeisti, kokios teisminės gynybos jis prašo, pateikė turimus įrodymus, pareiškė prašymą išreikalauti kitus įrodymus, kurių jis gauti negali. Todėl, teismo vertinimu, skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suvaržė apelianto teisę kreiptis į teismą, tokiu būdu pažeisdamas teisminės gynybos prieinamumo principą.

Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 21 d. nutartimi nepagrįstai sprendė, jog ieškovas R. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu nepašalinęs ieškinio trūkumų, nustatytų teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartimi, priimta kitoje civilinėje byloje Nr. 2-11769-199/2017, dėl ko nepagrįstai jo ieškinį atsisakė priimti. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms bylos aplinkybėms, yra pagrindas ieškovo R. S. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies, skundžiamą nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį panaikinti ir ieškovo R. S. ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.