Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Jurga Jasmontienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad J. M., gimęs (duomenys neskelbtini), ir L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). Santuokos metu susilaukė sūnaus (pareiškėjo) M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei dukterų V. M., gimusios (duomenys neskelbtini), ir L. P. (mergautinė pavardė M.), gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad O. R. (duomenys neskelbtini) testamente (registro Nr. 146) nurodė, kad visą savo turtą, kuris priklausys jai iki jos mirties dienos, vis tiek koks jis bebūtų, tame tarpe ir namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), palieka pareiškėjo tėvams J. M. ir L. M..

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo tėvas mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėjo mama mirė (duomenys neskelbtini). Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-5131-750/2023 nustatė juridinę reikšmę turinčius faktus, kad: po J. M. mirties ((duomenys neskelbtini)) jo palikimą priėmė ir faktiškai valdė iki savo mirties ((duomenys neskelbtini)) pareiškėjo motina L. M., o po savo motinos L. M. mirties ((duomenys neskelbtini)) jos palikimą priėmė ir faktiškai valdo pareiškėjas. Minėtu sprendimu iš esmės buvo nustatyta, kad paveldėtojai paveldėjo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).

10. Pareiškėjo iniciatyva UAB „Agrometra“ matininkai parengė šios namų valdos 2023 m. birželio 2 d. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje buvo užfiksuota, kad pareiškėjo tėvų paliktą namų valdą sudaro: vieno aukšto molinis gyvenamasis namas, kurio statybos metai 1930 m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1A1/ž; medinė daržinė, kurios statybos metai 1930 m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 2I1/ž; molinis tvartas, kurio statybos metai 1930 m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 3I1/ž; ir šulinys, kurio statybos metai 1930 m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane K, esantys (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėjas užpildė deklaracijas apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) statybos užbaigimą/ statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių)/ patalpos (-ų) paskirties pakeitimą (tik registruojama) 2024 m. sausio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2024 m. vasario 9 d. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose užfiksuoti duomenys, kad pastatyti nauji statiniai, ar jų dalys / atliktas statinio, jo dalies paprastasis remontas, ir pateikiami duomenys: pagalbinio ūkio paskirties pastatas – daržinė, nesudėtingasis statinys; pagalbinio ūkio paskirties pastatas – tvartas, nesudėtingasis statinys; kitas inžinerinis statinys – šulinys, nesudėtingasis statinys; esantys nesuformuotame žemės sklype (valstybinė žemė), adresu (duomenys neskelbtini).

11. Šilutės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas A. S. išdavė pažymas dėl teisinės registracijos:

a. 2023 m. rugpjūčio 2 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad pareiškėjas valdo gyvenamąjį namą, daržinę ir tvartą, esančius (duomenys neskelbtini). Prie šios pažymos pridėti namų ūkio knygos įrašai, kuriuose užfiksuotas namų ūkio narių sąrašas: pareiškėjas, jo sutuoktinė B. M. ir vaikai D. M. bei A. M.. Nurodyti ūkiniai pastatai – ūk. pastatas ir daržinė. Nurodytas ūkio gyvulių ir paukščių skaičius;

b. 2024 m. kovo 15 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje seniūnas patvirtino, kad J. M. iki mirties ((duomenys neskelbtini)) ir jo sutuoktinė L. M. (mirusi (duomenys neskelbtini)), buvo deklaruoti (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)), ten pat gyveno ir valdė gyvenamąjį namą su priklausiniais. Prie šios pažymos pridėti Seniūnijos namų ūkio 1983-1985 m. knygos įrašai ir Seniūnijos namų ūkio 1991-1995 m. knygos įrašai, iš kurių matyti, kad šeimos narių ūkiui, kurį sudarė J. M., jo sutuoktinė L. M., vaikai M. M. (pareiškėjas), L. M. ir V. M., anūkės D. M. ir A. M., priklausė gyvenamasis namas;

c. 2024 m. balandžio 8 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad J. M. iki mirties (duomenys neskelbtini) ir jo sutuoktinė L. M. (mirusi (duomenys neskelbtini)), buvo deklaruoti (duomenys neskelbtini)), ten pat gyveno ir valdė gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais. Prie šios pažymos pridėti tie patys Seniūnijos namų ūkio 1983-1985 m. knygos įrašai ir Seniūnijos namų ūkio 1991-1995 m. knygos įrašai.

13. VĮ Registrų centre pareiškėjo tėvo J. M. vardu buvo įregistruotas nekilnojamasis turtas – gyvenamais namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas – 2024-04-08 Pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), įrašas galioja nuo 2024-04-24), tačiau nebuvo įregistruos nuosavybės teisės į daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius tuo pačiu adresu.

14. Pareiškėjas keletą kartų raštais kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydamas įrašyti Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą bei Nekilnojamojo turto registre įregistruoti tėvų nuosavybės teises į daržinę, tvartą ir šulinį, tačiau VĮ Registrų centras atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymus:

a. VĮ Registrų centro 2024 m. vasario 20 rašte Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nekilnojamojo turto registro tvarkytojas nusprendė pareiškėjo prašymą atmesti, nurodyta, kad išnagrinėjus 2024-01-31 prašymą registruoti Nekilnojamojo turto registro objektą – L. M. nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), bei kartu su prašymu pateiktus dokumentus ((duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisių liudijimą Nr. 1-956, 2023-08-02 Šilutės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymą dėl teisinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), 2023-12-13 Tauragės apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-5131-750/2023), nuspręsta prašymą atmesti, kadangi pateikti dokumentai yra prieštaringi ir neatitinka teisės aktų reikalavimų. Taip pat nurodo, kad pareiškėjo pateikta 2023 m. rugpjūčio 2 d. Šilutės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) nėra tinkamas juridinis pagrindas įregistruoti nuosavybės teises į prašomus įregistruoti nekilnojamuosius daiktus, kadangi minėtoje pažymoje nėra duomenų, kada atlikti įrašai ūkinėse knygose. Taip pat pažymėta, kad pažymoje įrašyti duomenys apie statinių savininką M. M. prieštarauja Paveldėjimo liudijimo įrašui apie statinių paveldėtojus: J. M. ir L. M..

b. VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Utenos skyriaus 2024 m. vasario 19 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nekilnojamojo turto registro tvarkytojas nusprendė pareiškėjo prašymą atmesti, nurodė, kad pateiktose kadastro duomenų bylose užfiksuota, kad statinių statybos metų pradžia ir pabaiga yra 1930 m. Tačiau pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Pažyma nėra tinkamas juridinis pagrindas statinių įregistravimui, kadangi įrašų, kam priklausė ūkis iki 1991 m. liepos 25 d., nepateikta. Taip pat pažymėjo, kad deklaracijoje minėtų statinių statytoju įrašytas M. M., gimęs (duomenys neskelbtini), tačiau statinių statybos pabaiga užfiksuota 1930 metai, todėl statytoju įrašytas asmuo negalėjo įgyvendinti statytojo teisės.

c. VĮ Registrų centro 2024 m. balandžio 3 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nekilnojamojo turto registro tvarkytojas nusprendė pareiškėjo prašymą atmesti, nurodė, kad Šilutės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2024-03-15 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teisinės registracijos“ duomenys apie gyvenamojo namo 1A1/Ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metus 1918, bei bendrą plotą 104,3 kv. m, nesutampa su pateiktoje kadastro duomenų byloje nurodytais pastato statybos metais 1930, bei bendru plotu 76,07 kv. m.

d. VĮ Registrų centro 2024 m. kovo 29 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nekilnojamojo turto registro tvarkytojas nusprendė pareiškėjo prašymą atmesti, nurodė, kad nuspręsta prašymą atmesti, kadangi Šilutės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2024-03-15 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teisinės registracijos“, kurios pagrindu prašoma Registre įregistruoti L. M. nuosavybės teises į prašomus įregistruoti nekilnojamuosius daiktus, nenurodytas daiktinių teisių įgijėjo asmens kodas, bei nenurodyti nekilnojamuosius daiktus identifikuojantys duomenys (unikalūs numeriai) (kurie statiniams suteikti anksčiau nei išduota pažyma). Taip pat pastebėta, jog prie minėtos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) pridėtose seniūnijos namų ūkio knygų įrašų kopijose duomenų apie daržinę, tvartą, šulinį iš viso nėra. Rašte pažymėta, kad registro tvarkytojas, vykdydamas teisės aktuose, reglamentuojančiuose šio viešojo administravimo subjektų veiklą, nurodytas funkcijas, nerenka duomenų ar įrodymų, patvirtinančių tam tikrų faktų buvimą ar nebuvimą, o atsako tik už tai, kad Registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.

15. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad po L. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, palikimą priėmė jos sūnus M. M. ((duomenys neskelbtini) liudijimas apie palikimo priėmimą, bylos Nr. (duomenys neskelbtini)).

16. Teismo vertinimu, aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti minėtus faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų, todėl jis yra priverstas kreiptis į teismą dėl juridinės reikšmės fakto nustatymo.

17. Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą.

18. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021). Kai nėra bent vienos iš pirmiau nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015, 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-219/2020).

19. Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė. Tačiau, nepaisant tokių bylų įrodinėjimo proceso specifikos, įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), o teismai, vertindami pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-613/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tam, kad būtų nustatytas valdymo nuosavybės teise faktas, turi būti nustatoma, ar yra šios sąlygos: 1) pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais teisės aktų nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010).

21. Bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Teismui nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas yra laikomas daikto savininku ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo tada, kai daiktą tam tikru pagrindu įgijo praeityje, tai yra teismo sprendimu patvirtinama, kad pareiškėjas daiktą nuosavybės teise valdė visą laiką nuo tokios teisės atsiradimo pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015).

22. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvai nuosavybės teise įgijo daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kuriuos teisėtai nuosavybės teise valdė nuo šių daiktų įgijimo iki kiekvieno iš jų mirties dienos, grindžia tuo, kad Paveldėjimo teisės liudijimo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu jo tėvai įgijo ir valdė ne tik gyvenamąjį namą, tačiau ir kitus pastatus, kaip jau minėta – daržinę, tvartą ir šulinį. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pažymose dėl teisinės registracijos nurodyta, kad minėtu adresu namų valdoje pareiškėjo tėvai buvo registruoti, ten gyveno ir valdė gyvenamąjį namą, taip pat nurodo, kad prie pažymų pridėtos namų ūkio knygos, iš kurių matyti, kad šeimos narių ūkiui, kurį sudarė J. M., jo sutuoktinė L. M., vaikai M. M. (pareiškėjas), L. M. ir V. M., anūkės D. M. ir A. M., priklausė gyvenamasis namas.

23. Per nepertraukiamą naudojimosi nekilnojamu turtu – gyvenamuoju namu, daržine, tvartu ir šuliniu nuo 1965 metų, jokios valdžios institucijos, jokie kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, nėra pareiškėjo tėvams ar jam pačiam pareiškę jokių pretenzijų, reikalavimų dėl pastato ir kitų statinių bei kiemo įrenginių (tvarto, daržinės, šulinio) naudojimo. Kaip nurodyta pareiškime, pareiškėjo tėvai po palikėjos O. R. mirties paveldėjimo teisės pagrindu nuosavybės teise įgijo namų valdą, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat patvirtino, kad pareiškėjo tėvai įgijo nuosavybės teise ne tik gyvenamąjį namą, bet ir jo priklausinius – tvartą, daržinę ir šulinį, kuriais gyvendami naudojosi, taip pat nurodė, kad minėtuose Seniūnijos namų ūkio knygų įrašuose ir Nukeliamų namų valdo įkainojimo akte pažymėta, jog pareiškėjo tėvų šeimos ūkis augino gyvulius (galvijus, kiaules) ir dirbo asmeninio ūkio žemę, ir tam buvo naudojami ir minėti statiniai (daržinė, tvartas, šulinys). Juos valdė kaip savo nuosavybę nuo 1966 metų pagal (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės liudijimą.

24. Taigi darytina išvada, jog pareiškėjo tėvai, valdydami visą gyvenamąją valdą kartu su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais (tvartu, daržine, šuliniu), juos sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai valdė nuo 1966 m., kai joje gyveno kaip savo nuosavybėje, pagal paveldėjimo teisės liudijimą. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. gruodžio 13 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2YT-5131-750/2023 nurodyta, kad pareiškėjo tėvai nuosavybės teise gyvenamąjį namą, tvartą, daržinę ir šulinį valdė iki pareiškėjo tėvo J. M. mirties (duomenys neskelbtini), o pareiškėjo mama L. M. nuosavybės teise namų valdą, kurią sudarė gyvenamasis namas, daržinė, tvartas ir šulinys, valdė iki savo mirties – (duomenys neskelbtini). Po tėvų mirties minėtą nekilnojamąjį turtą toliau kaip savo valdo pareiškėjas M. M.. Iki šios dienos, išskyrus pareiškėjo tėvus ir patį pareiškėją, niekas nedisponavo pastato – gyvenamojo namo, o taip pat ir tvarto, daržinės bei šulinio nuosavybe, dėl jų nereiškė jokių pretenzijų. Byloje nėra duomenų, jog kas nors kitas į minėtą nekilnojamąjį turtą turi daugiau teisių nei pareiškėjas.

25. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų galima pagrįstai teigti, kad pareiškėjo tėvai nuosavybės teisę į statinius – tvartą, daržinę bei šulinį – įgijo įstatymų nustatyta tvarka (O. R. testamentu pareiškėjo tėvams paliko vieno aukšto molinį gyvenamąjį namą, molinį tvartą ir medinę daržinę su kiemo įrenginiais), o po tėvų mirties minėtas nekilnojamasis turtas atiteko pareiškėjui M. M.. Šiuo metu pareiškėjas nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negali gauti ar atkurti neteismine tvarka (pareiškėjas kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl tvarto, daržinės iš šulinio teisinės registracijos, tačiau pareiškėjui pateikti nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimai jo prašymus atmesti). VĮ Registrų centras nurodė, kad pareiškėjo pateikta 2023 m. rugpjūčio 2 d. Šilutės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) nėra tinkamas juridinis pagrindas įregistruoti nuosavybės teises į prašomus įregistruoti nekilnojamuosius daiktus, kadangi minėtoje pažymoje nėra duomenų, kada atlikti įrašai ūkinėse knygose, taip pat nurodė, jog seniūnijos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) pridėtose seniūnijos namų ūkio knygų įrašų kopijose duomenų apie daržinę, tvartą, šulinį iš viso nėra.

26. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad gyvenamasis namas nuosavybės teise buvo įregistruotas pareiškėjo tėvui, kurio statybos metai tokie patys, kaip ir kitų statinių bei kiemo įrenginių, t. y. 1930 metai. Atsižvelgiant į įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad nuosavybės teise pareiškėjo tėvai valdė ne tik gyvenamąjį namą, tačiau ir toje pačioje valdoje buvusius statinius bei kiemo įrenginius, t. y. tvartą, daržinę ir šulinį, kuriuos šiuo metu valdo kaip savo pareiškėjas. Iš pateiktų namų ūkio knygų matyti, kad pareiškėjo tėvai buvo registruoti, ten gyveno ir valdė gyvenamąjį namą, taip pat ir pareiškėjas su šeima. Buvo auginami gyvuliai, dirbama žemė, tam naudojant ir tvartą, daržinę bei šulinį. Taip pat iš 1968 m. gruodžio 18 d. Nukeliamų namų valdos įkainojimo akto matyti, kad pareiškėjo tėvo J. M. sodybą, buvusią adresu (duomenys neskelbtini), buvo ketinama nukelti dėl planuojamos plotų melioracijos. Dokumentuose pareiškėjo tėvas įvardytas kaip namų valdos savininkas. Į nukeliamų statinių ir įrenginių sąrašą įtraukti ir tvartas, daržinė ir šulinys. Kaip jau minėta, Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje nurodyta, kad pastatai ir kiemo įrenginys – tvartas, daržinė ir šulinys – pastatyti 1930 metais, t. y. nekilnojamieji daiktai buvo sukurti ir įforminti įstatymų nustatyta tvarka. Todėl darytina išvada, kad yra visos sąlygos tam, kad būtų nustatytas valdymo nuosavybės teise faktas.

27. Nurodytų aplinkybių visumos pagrindu ir remiantis paminėtu teisiniu reguliavimu, pareiškimas tenkintinas nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo tėvas J. M. ir motina L. M. Klaipėdos Valstybinės Notarinės Kontoros vyresniojo notaro V. Miceikos išduoto (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės liudijimo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu nuosavybės teise įgijo daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), kuriuos teisėtai nuosavybės teise valdė nuo šių daiktų įgijimo iki kiekvieno iš jų mirties dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M., gimęs (duomenys neskelbtini), ir L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Klaipėdos Valstybinės Notarinės Kontoros vyresniojo notaro V. Miceikos išduoto (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės liudijimo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu nuosavybės teise įgijo daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kuriuos teisėtai nuosavybės teise valdė nuo šių daiktų įgijimo iki kiekvieno iš jų mirties dienos.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu įregistruoti nuosavybės teisę bei paveldėti.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.