Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje V. M., J. B., R. P., T. P., S. P., S. P.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjo tėvas J. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir motina L. M., gim. (duomenys neskelbtini), santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Santuokoje susilaukė trijų vaikų: M. M. (pareiškėjo), gim. (duomenys neskelbtini), V. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. P. (ikisantuokinė pavardė – (duomenys neskelbtini)), gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvas J. M. mirė (duomenys neskelbtini), motina L. M. – (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjo sesuo L. P. susilaukė 5 vaikų: J. P. (santuokinė pavardė – (duomenys neskelbtini)), gim. (duomenys neskelbtini), R. P., gim. (duomenys neskelbtini), T. P., gim. (duomenys neskelbtini), S. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. P., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo sesuo L. P. mirė (duomenys neskelbtini).

(Duomenys neskelbtini) O. R., surašytu testamentu (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) padarė tokį patvarkymą: visą savo turtą, kuris priklausys jai iki jos mirties dienos, vis tiek koks jis būtų, tame tarpe ir namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), palieka pareiškėjo tėvams J. M. ir L. M..

Po O. R. mirties (duomenys neskelbtini), remiantis (duomenys neskelbtini) notaro išduotu paveldėjimo teisės liudijimu (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pareiškėjo tėvai lygiomis dalimis paveldėjo gyvenamąjį namą, daržinę ir tvartą esančius (duomenys neskelbtini).

Klaipėdos regioninio valstybės archyvas rašte (dokumento registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) „Dėl duomenų pateikimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad Klaipėdos regioniniame valstybės archyve saugomuose Šilutės rajono notarinės kontoros archyviniuose dokumentuose 1992-12-01 bei Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro archyviniame fonde saugomuose notarės N. K. 1992-12-01 – 1995-10-30 dokumentuose apie išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, (duomenys neskelbtini) mirus J. M., duomenų nerasta. Klaipėdos regioniniam valstybės archyvui Šilutės rajono notarų archyviniai dokumentai po 1992-12-01 saugoti nėra perduoti.

Tiek pareiškėjas pareiškime, tiek suinteresuoti asmenys atsiliepimuose į pareiškimą nurodė, kad po J. M. mirties (duomenys neskelbtini), jo sutuoktinė L. M. per 6 mėnesių terminą nuo jo palikimo atsiradimo dienos į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau aktyviais veiksmais priėmė ir valdė likusią sutuoktinio palikimo dalį, t. y. ji liko gyventi šeimos sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), prižiūrėjo jos statinius, augino gyvulius ir daržoves, mokėjo už būstą.

Kaip matyti iš 2023-08-02 pažymos dėl teisinės registracijos (Nr. (duomenys neskelbtini)), M. M., gim. (duomenys neskelbtini), valdo priklausinius: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).

Iš Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad gyvenamasis namas su priklausiniais adresu (duomenys neskelbtini) buvo prižiūrimi, atnaujinami.

Iš prie bylos pateiktų mokėjimo kvitų matyti, kad M. M. mokėjo mokesčius už elektrą (2022-06-13, 2022-08-31, 2023-02-10, 2023-04-01, 2023-08-16).

Atsižvelgiant į tai, kad J. M. ir L. M. palikimas atsirado jiems mirus, t. y. J. M. mirė (duomenys neskelbtini), L. M. – (duomenys neskelbtini), šiuo atveju paveldėjimo teisiniams santykiams taikytinos tuo metu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos (toliau – 1964 m. CK), reglamentuojančios paveldėjimo santykius.

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Tiek pagal nagrinėjamai bylai spręsti taikytiną 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį, tiek pagal šiuo metu galiojančio CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog 2000 m. CK palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti detaliau reglamentuoja šį palikimo priėmimo būdą, nesupriešina ir (ar) nepriešpastato šio palikimo priėmimo būdo aiškinimo teismų praktikos pagal 1964 m. ir 2000 m. Civilinius kodeksus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2012). Pažymėtina, kad nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

Kokių aplinkybių buvimas pripažįstamas pakankamu pagrindu konstatuoti, kad įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, 1964 m. CK paveldėjimo teisės normose nedetalizuojama. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai valdyti turtą, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, svarbu atsižvelgti į turto, sudarančio palikimą, pobūdį. Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas (butas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name (bute) po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name (bute), jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.), t. y. palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-04-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001; 2004-01-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2004-11-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2004; kt.). Iš esmės panaši nuostata įtvirtinta ir 2000 m. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje. Įstatyme nustatytas draudimas priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis, 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Taigi įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, yra laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; kt.). Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį įgyvendindamas savo teisę į palikimą įpėdinis palikimo priėmimo veiksmus turėjo atlikti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (šiuo metu galiojančio CK 5.50 straipsnyje nustatytas 3 mėnesių terminas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdyti, naudoti, juo disponuoti, prižiūrėti, mokėti mokesčius ir kt.). CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų: pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių, rašytinių įrodymų byloje, suinteresuotų asmenų atsiliepimuose nurodytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad po J. M., mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė ir valdė sutuoktinė L. M. iki savo mirties (duomenys neskelbtini).

Taip pat iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų, kvitų, patvirtinančių apie tai, kad M. M. po mamos mirties likusį turtą prižiūrėjo, juo rūpinosi, tai yra mokėjo mokesčius už elektrą (duomenys neskelbtini), prižiūrėjo gyvenamąjį namą su priklausiniais, juos atnaujino, teismas daro išvadą, kad po L. M., mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė jos sūnus M. M. faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Esant šiems įrodymams, nustatytini juridinę reikšmę turintys faktai paveldėjimo tikslu, kad po J. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė ir valdė pareiškėjo mama L. M. iki savo mirties (duomenys neskelbtini) bei, kad po savo motinos L. M., mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė ir faktiškai valdo pareiškėjas M. M. (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad po J. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė ir valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėjo mama L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad po savo motinos L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė ir faktiškai valdo pareiškėjas M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.