- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-25
- Bylos Nr.
- 2S-463-372/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01569-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Suinteresuotas asmuo
- I. K.
- Pareiškėjas
- T. K.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens I. K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-5700-802/2024 pagal pareiškėjo T. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – I. K. (išieškotojas), antstolė S. Ž..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. P. T. K. kreipėsi į antstolę S. Ž. su skundu, prašė panaikinti 2024 m. gegužės 10 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti antstolę atlikti išlaikymo įsiskolinimo perskaičiavimą pagal Vyriausybės nustatytą minimalaus mėnesio darbo užmokesčio dydį, netaikant vidutinio 28 proc. bruto MMA padidėjimo dėl nuo 2019 m. sausio 1 d. pasikeitusio darbo mokesčio skaičiavimo; vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdyti priverstinio išieškojimo veiksmus.
2. Nurodė, kad antstolės S. Ž. žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 4665,00 Eur skolos išieškojimo iš skolininko T. K.. Antstolė 2024 m. balandžio 11 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, skolininkas yra T. K., išieškotojas – I. K., išlaikymo ir kitų periodinių išmokų išieškotina suma – 4665,00 Eur.
3. Pareiškėjas nurodė, kad 2024 m. balandžio 29 d. kreipėsi į antstolę prašydamas sustabdyti priverstinio išieškojimo veiksmus ir skolos dydį perskaičiuoti, kadangi išieškotinos sumos dydis yra nepagrįstas, pasikeitus darbo mokesčių skaičiavimui. Antstolė 2024 m. gegužės 10 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti prašymą perskaičiuoti išlaikymo įsiskolinimą.
4. Pareiškėjas nurodė, kad pagal 2018 m. sausio 11 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-670-301/2018 patvirtintą taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovės I. K. ir atsakovo T. K., atsakovas įsipareigojo teikti savo nepilnamečiam sūnui I. K. materialinį išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po pusę Vyriausybės nustatyto minimalaus mėnesio darbo užmokesčio nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2017 m. lapkričio 2 d.) iki sūnaus pilnametystės. Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. 1-1336 2, 4, 7, 8, 10, 23, 25 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymas, kuriuo, be kita ko, valstybinio socialinio draudimo įmokos perkeltos darbuotojui; vadovaujantis minėtais pakeitimais, darbuotojo bruto („ant popieriaus“) darbo užmokestis padidėjo 1,289 karto. Iki minėto įstatymo pakeitimo, t. y. ir taikos sutarties sudarymo metu, nuo darbo užmokesčio buvo skaičiuojami vadinamieji „darbuotojo“ ir „darbdavio“ mokesčiai. „Darbuotojo“ mokesčiais laikytini tie mokesčiai, kurie yra išskaičiuojami iš sutarto darbo užmokesčio: 15% gyventojų pajamų mokestis (GPM); 9% socialinio draudimo įmokos; 2% pensijų kaupimo įmokos (skaičiuojamos tik darbuotojui pasirinkus). „Darbdavio“ mokesčiais laikomi tie mokesčiai, kurie papildomai priskaičiuojami nuo sutarto darbo užmokesčio: 30,48%-33,50% socialinio draudimo įmokos; 0,7% garantinio fondo ir ilgalaikio nedarbo įmokos. Nuo 2019 m. nutarta beveik visus mokesčius padaryti išskaičiuojamais iš bruto darbo užmokesčio, t. y. nuo 2019 m. „darbuotojo“ mokesčiai išskaičiuojami iš sutarto darbo užmokesčio: 20% arba 27% GPM; 19,50% socialinio draudimo įmokos; 1,8% — 3% pensijų kaupimo įmokos (skaičiuojamos darbuotojui pasirinkus). „Darbdavio“ mokesčiai papildomai priskaičiuojami nuo sutarto darbo užmokesčio: 1,45% socialinio draudimo įmokos; 0,32% garantinio fondo ir ilgalaikio nedarbo įmokos.
5. Pareiškėjas pažymėjo, kad šalys nustatė vaikui teiktiną išlaikymo dydį ne konkrečia pinigų suma, o apibrėžiant 1/2 dalimi Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos, galiojant tuomečiam mokestiniam reglamentavimui, atsižvelgiant į santykį tarp minimalios mėnesinės algos ir T. K. faktiškai gaunamos algos atskaičius mokesčius. Sudarydamos taikos sutartį šalys rėmėsi MMA bruto ir T. K. gaunamo atlygio neto santykiu, todėl buvo įvertintos faktinės jo galimybės teikti nurodyto dydžio išlaikymą. Šalys nenumatė ir neturėjo ketinimo išlaikymo dydį skaičiuoti nuo 1/2 MMA esmingai pasikeitus mokestiniam reglamentavimui, t. y. kad dėl pasikeitusių teisės aktų formaliai padidėtų MMA bruto net 28 proc., o faktiškai gaunamas atlygis nekistų tokia pačia proporcija. Kitoks aiškinimas reikštų nesąžiningo tikslo siekimą, t. y. siekį nepagrįstai gauti didesnę naudą.
6. Pareiškėjo vertinimu, 2024 m. gegužės 10 d. antstolės patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas sprendimas atsisakyti tenkinti prašymą, t. y. apskritai atlikti įsiskolinimo perskaičiavimą, yra nepagrįstas ir tuo pažeidžiamos skolininko teisės.
7. Suinteresuotas asmuo antstolė S. Ž. 2024 m. birželio 4 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti atsisakė ir perdavė nagrinėti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad teismo sprendimu vaikui teiktinas išlaikymo dydis nurodytas ne konkrečia pinigų suma, bet periodinėmis išmokomis po pusę Vyriausybės nustatyto minimalaus mėnesio darbo užmokesčio. Esant tokioms aplinkybėms, suinteresuoto asmens nuomone, atlikti išlaikymo įsiskolinimo perskaičiavimą pagal Vyriausybės nustatytą minimalaus mėnesio darbo užmokesčio dydį, atskaičius mokesčius, nėra jokio teisinio pagrindo.
9. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad prašymas stabdyti priverstinio vykdymo veiksmus nepriskiriamas nei prie privalomųjų, nei prie fakultatyviųjų sustabdymo pagrindų, todėl stabdyti priverstinio išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje nėra pagrindo.
10. Suinteresuotas asmuo I. K. atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, kad taikos sutartį, dėl kurios sąlygų šiuo metu kyla ginčas, šalys sudarė laisva valia, atsižvelgdamos į nepilnamečio sūnaus poreikius bei jo tėvo finansines galimybes. Pareiškėjo akcentuojamas darbo mokesčių skaičiavimo pasikeitimas nuo 2019 m. sausio 1 d. šalių sudarytos ir teismo patvirtintos taikos sutarties aiškinimui ir taikymui neturi jokios reikšmės.
11. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad taikos sutarties sąlygose šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė padidinti materialinį išlaikymą sūnui iki pusės minimalios mėnesio algos, kaskart atsakovui savarankiškai jį didinant, atsižvelgiant į Vyriausybės keičiamą MMA dydį. Šalys susitarė, jog išlaikymas, lygus pusei MMA, bus mokamas neatskaičius mokesčių, t. y. už 2017 metus po 190,00 Eur, už 2018 metus po 200,00 Eur. Iš sąskaitos išrašo matyti, jog skolininkas per 2018 metus teisingai vykdė taikos sutarties sąlygas ir joms neprieštaravo. Remiantis šalių susitarimu, 2019 metais pareiškėjas turėjo teikti sūnui išlaikymą po 277,50 Eur (MMA 555,00 Eur); 2020 metais – po 303,5 (MMA 607,00 Eur); 2021 metais – po 321,00 Eur (MMA 642,00 Eur); 2022 metais – po 365,00 Eur (MMA 730,00 Eur), 2023 metais – po 420,00 Eur (MMA 840,00 Eur). Pareiškėjui nuo 2019-01-01 netinkamai vykdant sutarties sąlygas, susidarė įsiskolinimas (4875,44 Eur), dėl kurio antstolė teisėtai pradėjo išieškojimo veiksmus.
12. Suinteresuotas asmuo nurodė, jog jo tėvai sąlygas dėl vaiko išlaikymo padidinimo nustatė išskirtinai atsižvelgę į nepilnamečio sūnaus interesus bei poreikius, į tai, jog vaiko tėvo faktiškai gaunamas atlyginimas visada buvo ir yra kur kas didesnis nei vaiko motinos, taip pat įvertinę tendenciją dėl MMA kėlimo kasmet. Šalys sprendė, jog atsakovui savarankiškai didinant išlaikymo dydį pagal Vyriausybės nustatytą MMA (1/2 dalis neatskaičius mokesčių), bus išvengta tiek pakartotino kreipimosi dėl išlaikymo vaikui padidinimo, tiek išlaikymo lėšų indeksavimo Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Be to, teismo nutartis, kuria buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, įsiteisėjo per nustatytą terminą, t. y. nebuvo apskųsta nei vienos iš šalių. Per daugiau kaip penkerius metus (nuo 2019 m. sausio 1 d. iki šiol) pareiškėjas, nors ir nevykdė tinkamai sutarties sąlygų, tačiau nesikreipė nei į vaiko motiną, nei į savo sūnų dėl sutarties sąlygų pakeitimo, nei į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo sumos sumažinimo. Tai reiškia, kad iš esmės taikos sutarties sąlygų neneigė ir neginčijo, o tiesiog jas vykdė netinkamai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
13. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. liepos 8 d. nutartimi nutarta tenkinti pareiškėjo (skolininko) T. K. skundą dėl antstolio veiksmų; panaikinti antstolės S. Ž. 2024 m. gegužės 10 d. priimtą patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti antstolę S. Ž. atlikti skolininko išlaikymo įsiskolinimo perskaičiavimą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalaus mėnesio darbo užmokesčio dydį, netaikant vidutinio 28 procentų bruto MMA padidėjimo dėl nuo 2019 m. sausio 1 d. pasikeitusio darbo mokesčių skaičiavimo.
14. Teismas sprendė, jog išlaikymo teikimui reikšmingas MMA turėtų būti skaičiuojamas atsižvelgiant į šalių susitarimo metu galiojusią mokestinę tvarką, netaikant po mokesčių reformos 28 proc. bruto MMA padidėjimo.
15. Teismas vertino, kad išlaikymo dydžio, susijusio su MMA, skaičiavimas tokiu būdu, kokiu jį atliko antstolė, neatitinka tikrosios šalių valios taikos sutarties sudarymo ir vykdymo metu.
16. Teismas sutiko su antstolės pozicija, jog pareiškėjo reikalavimas dėl priverstinio vykdymo veiksmų sustabdymo įstatymo leidėjo nepriskiriamas nei prie fakultatyvių, nei prie privalomųjų sustabdymo pagrindų.
17. Teismas vertino, jog antstolei savo iniciatyva iš pareiškėjo (skolininko) išieškotas 5357,66 Eur pinigines lėšas, skirtas materialinio išlaikymo skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, palikus saugoti antstolės kontoros depozitinėje sąskaitoje ir saugojant jas iki teismo sprendimo priėmimo bei įsiteisėjimo, iš esmės skolininko reikalavimas dėl priverstinio išieškojimo veiksmų sustabdymo patenkintas, todėl bylos nagrinėjimo metu toks pareiškėjo reikalavimas neaktualus ir teismas dėl jo plačiau nepasisakė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
18. Skunde dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. liepos 8 d. nutarties suinteresuotas asmuo (apeliantas) I. K. prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
18.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis neteisinga, nepagrįsta, tiesiogiai pažeidžianti išieškotojo teises ir teisėtus interesus.
18.2. Teismas neargumentavo savo sprendimo įpareigoti antstolę atlikti išlaikymo įsiskolinimo perskaičiavimą.
Atsiliepimas
18.3. Teismas nevertino suinteresuoto asmens atsiliepime į skundą išdėstytų argumentų. Šiuo atveju nėra sprendžiamas klausimas dėl materialinio išlaikymo priteisimo, todėl teismas neturėjo susikoncentruoti vien tik į nuo 2019 m. sausio 1 d. pasikeitusį mokestinį skaičiavimą. Buvo būtina nustatyti tikrąją šalių valią taikos sutarties sudarymo metu bei remtis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir principais. Tikroji šalių valia yra absoliučiai aiškiai išreikšta taikos sutartyje. Šiuo atveju turėjo būti remiamasi sutarčių aiškinimo principais, o ne vien tik pasikeitusiu mokestiniu skaičiavimu nuo 2019 m. sausio 1 d.
18.4. Pareiškėjas, laiku nepasinaudojęs įstatymų suteikta teise kreiptis į kitą šalį dėl sutarties sąlygų pakeitimo, privalo vykdyti sutartį tomis sąlygomis, kokios buvo sutartos taikos sutarties sudarymo metu, t. y. sumokėti išieškotojui teisingai ir pagrįstai paskaičiuotą išlaikymo įsiskolinimą.
18.5. Teismo nurodytu būdu perskaičiuodama išlaikymo įsiskolinimo sumą, antstolė viršytų savo įgaliojimus, kadangi tokiu būdu pakeistų sutarties sąlygą, o tai nepatenka į jos kompetenciją. Tokiu būdu būtų iš esmės grubiai pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijai, taip pat išieškotojo teisėti interesai ir lūkesčiai. Išlaikymo įsiskolinimo perskaičiavimas ar taikos sutarties sąlygos pakeitimas turėjo būti atliktas tarp šalių, o šalims nesusitarus – teismo sprendimu.
19. Atsiliepime į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą pareiškėjas T. K. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
19.1. Taikos sutartis buvo sudaryta abiem šalims esant lygiavertėje padėtyje, derinant savo valią, tariantis dėl sutarties sąlygų ir su jomis susipažinus.
19.2. Daugiau kaip penkerius metus suinteresuotas asmuo ar jo motinai nesikreipė į teismą dėl tariamai netinkamai vykdomos taikos sutarties sąlygų, tokiu būdu savo konkliudentiniais veiksmais parodė, jog visą tą laikotarpį taikos sutarties šalys jos sąlygas suprato vienodai.
19.3. Šalys nustatė vaikui teiktiną išlaikymo dydį ne konkrečia pinigų suma, o apibrėždami ½ dalimi Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos, galiojant tuometiniam mokestiniam reglamentavimui, atsižvelgiant į santykį tarp minimalios mėnesinės algos ir pareiškėjo faktiškai gaunamo atlyginimo atskaičius mokesčius. Sudarydamos taikos sutartį šalys rėmėsi MMA bruto ir pareiškėjo gaunamo atlygio neto santykiu, todėl buvo įvertintos jo faktinės galimybės teikti nurodyto dydžio išlaikymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Suinteresuoto asmens (apelianto) atskirasis skundas netenkintinas.
20. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų patenkinti, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų
21. Pareiškėjas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus, kuriuos prašo pridėti prie bylos – 2021 m. birželio 7 d. ir 2023 m. sausio 18 d. T. K. ir I. K. susirašinėjimus. Pareiškėjas nurodė, jog juose užfiksuoti teisingam bylos išnagrinėjimui itin reikšmingi faktai, paneigiantys atskirajame skunde išdėstytą argumentą dėl pagrindo pareiškėjui kreiptis į teismą dėl taikos sutarties sąlygų keitimo, bei patvirtinantys pareiškėjo poziciją, jog pagal 2018 m. sausio 11 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-670-301/2018 patvirtintą taikos sutartį šalys nenumatė ir neturėjo ketinimo sūnui išlaikymo dydį skaičiuoti nuo ½ MMA neatskaičius mokesčių.
22. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
23. Pagal kasacinio teismo praktiką CPK 314 straipsnio nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, taip pat negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018 ir kt.). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021).
24. Pasisakydamas dėl CPK 314 straipsnio normos santykio su teismo pareiga vykdyti teisingumą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo atsisakymas priimti kad ir vėliau pateikiamą, bet turintį tokią bylai svarbią įrodomąją reikšmę, nuo kurios priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, įrodymą būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų būti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo įrodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2013; 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-823/2022).
25. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021).
26. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtus kasacinio teismo išaiškinimus, į tai, kad pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai yra susiję su byloje nagrinėjamais klausimais ir neužvilkins civilinės bylos nagrinėjimo, sprendžia, jog pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai priimami ir vertintini visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
27. Remiantis civilinės, vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog antstolės S. Ž. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2024 m. balandžio 2 d. Marijampolės apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-670-301/2018 dėl „Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-670-301/2018 patvirtintos taikos sutarties 3 ir 5 punktų nevykdymo, t. y., įsipareigojimo teikti savo nepilnamečiui sūnui I. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po pusę Vyriausybės nustatyto minimalaus mėnesio darbo užmokesčio nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2017-11-02) iki sūnaus pilnametystės (3 punktas) ir be atskiro šalių susitarimo didinti teikiamą nepilnamečiui sūnui I. K. materialinį išlaikymą, kaskart atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka keičiamą minimalios mėnesio algos dydį (5 punktas)“.
28. 2024 m. balandžio 11 d. antstolei pateiktas suinteresuoto asmens prašymas dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo. 2024 m. balandžio 11 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto arešto ir 2024 m. balandžio 11 d. turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais nuspręsta areštuoti ir areštuota skolininkui priklausanti transporto priemonė ir ½ dalis nekilnojamojo turto (gyvenamosios patalpos – buto). 2024 m. balandžio 11 d. antstolė priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjui sumokėti 4665,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą bei 163,46 Eur vykdymo išlaidas. 2024 m. balandžio 11 d. antstolė priėmė patvarkymą priimti dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2024 m. balandžio 18 d. įteiktas pareiškėjui. 2024 m. balandžio 29 d. antstolei buvo pateiktas pareiškėjo prašymas dėl skolos perskaičiavimo ir priverstinio išieškojimo veiksmų sustabdymo, kurį antstolės 2024 m. gegužės 10 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) tenkinti atsisakė. Dėl 2024 m. gegužės 10 d. priimto patvarkymo pareiškėjas pateikė skundą antstolei, kuri 2024 m. birželio 4 d. patvarkymu tenkinti pareiškėjo skundą atsisakė.
29. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-670-301/2018 patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp ieškovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) šio turinio: „I. I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – ieškovė), ir atsakovas T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – atsakovas), abu kartu (toliau tekste – šalys), vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsniu, 6.985 straipsniu, atsižvelgdami į proceso ekonomiškumo, koncentruotumo principus, nusprendė bylą dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo) baigti taikos sutartimi ir susitarė: 1. Šia taikos sutartimi taikiai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą bei užbaigti civilinę bylą Nr. e2-6550-301/2017 (dabartinis bylos Nr. e2-670-301/2018) nagrinėjamą Marijampolės rajono apylinkės teisme pagal ieškovės ieškinį dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo. 2. Abi šalys susitaria, kad materialinis išlaikymas nepilnamečiui sūnui I. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), butų padidintas iki pusės Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto minimalaus mėnesio atlyginimo per mėnesį, kas šios sutarties pasirašymo dieną atitinka 200 Eur. 3. Atsakovas įsipareigoja teikti savo nepilnamečiui sūnui I. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po pusę Vyriausybės nustatyto minimalaus mėnesio darbo užmokesčio nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2017- 11-02) iki sūnaus pilnametystės. 4. Abi šalys sutinka, kad iki 2017-12-31 galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 644 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta minimali mėnesio alga – 380 Eur, o nuo 2018-01-01 galioja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 814 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta minimali mėnesio alga – 400 Eur, todėl atsakovas už 2017 m. lapkričio, gruodžio mėn. moka po 190 Eur nepilnamečio sūnaus išlaikymui, o nuo 2018-01-01 – po 200 Eur kas mėnesį, iki sekančio minimalios mėnesio algos pakeitimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. 5. Atsakovas įsipareigoja be atskiro šalių susitarimo didinti teikiamą nepilnamečiui sūnui I. K. materialinį išlaikymą, kaskart atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka keičiamą minimalios mėnesio algos dydį. 6. Abi šalys susitaria, kad nepilnamečio I. K. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir toliau bus jo motina I. K.. 7. Abi šalys susitaria, kad teismo išlaidas (pašto išlaidas) šioje byloje sumokės atsakovas T. K.. 8. A. T. K. įsipareigoja sumokėti ieškovei I. K. pusę jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš viso 75 (septyniasdešimt penkis) eurus už ieškinio parengimą pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. 931882. 9. Šalys pareiškia, kad joms yra žinomos taikos sutarties sudarymo ir civilinės bylos nutraukimo pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 294 straipsnio 2 dalyje (bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama) ir CK 6.985 straipsnio 1 dalyje. 10. Šalių pasirašyta taikos sutartis įsigalioja nuo teismo nutarties, kuria bus patvirtinta ši taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos. 11. Šalys, remdamosi CPK 140 straipsnio 3 dalimi, susitaria kreiptis į teismą dėl šios taikos sutarties patvirtinimo rašytinio proceso tvarka bei civilinės bylos nutraukimo (CPK 293 straipsnio 5 punktas). 12. Taikos sutartis sudaryta 3 (trimis) egzemplioriais, turinčiais vienodą teisinę galią, kurių po vieną tenka kiekvienai šią sutartį pasirašiusiai šaliai, o trečiasis yra pateikiamas Marijampolės apylinkės teismui“.
Dėl suinteresuoto asmens (apelianto) atskirojo skundo
30. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, jog išlaikymo teikimui reikšmingas MMA turėtų būti skaičiuojamas atsižvelgiant į šalių susitarimo metu galiojusią mokestinę tvarką, netaikant po mokesčių reformos 28 proc. bruto MMA padidėjimo. Teismo vertinimu, priešingu atveju susidarytų protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijų neatitinkanti situacija skaičiuojant orientacinį vaikui reikiamo išlaikymo dydį nuo pajamų dydžio, kurių asmenys realiai negauna. Teismas pažymėjo, jog vertinant tėvų turtinę padėtį ir sprendžiant išlaikymo dydžio klausimus, teismų praktikoje taip pat yra vertinamas jų gaunamas „neto“ (į rankas), o ne „bruto“ (ant popieriaus) darbo užmokestis. Teismas sprendė, jog išlaikymo dydžio, susieto su MMA, skaičiavimas tokiu būdu, kokiu jį atliko antstolė, neatitinka tikrosios šalių valios taikos sutarties sudarymo ir vykdymo metu.
31. Suinteresuoto asmens nuomone, tokia pirmosios instancijos teismo nutartis neteisinga, nepagrįsta, tiesiogiai pažeidžianti išieškotojo teises ir teisėtus interesus.
32. Kaip nustatyta, šalys, sudarydamos taikos sutartį, antrajame jo punkte susitarė, kad materialinis išlaikymas nepilnamečiam sūnui būtų padidintas iki pusės Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto minimalaus mėnesio atlyginimo per mėnesį, kas šios sutarties pasirašymo dieną atitinka 200,00 Eur. Trečiajame punkte šalys susitarė, kad atsakovas įsipareigoja teikti nepilnamečiam sūnui materialinį išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po pusę Vyriausybės nustatyto minimalaus mėnesio darbo užmokesčio nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2017- 11-02) iki sūnaus pilnametystės. Ketvirtajame punkte abi šalys sutiko, kad iki 2017-12-31 galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 644 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta minimali mėnesio alga – 380,00 Eur, o nuo 2018-01-01 galioja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 814 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta minimali mėnesio alga – 400,00 Eur, todėl atsakovas už 2017 m. lapkričio, gruodžio mėn. moka po 190,00 Eur nepilnamečio sūnaus išlaikymui, o nuo 2018-01-01 – po 200,00 Eur kas mėnesį, iki kito minimalios mėnesio algos pakeitimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Penktajame punkte atsakovas įsipareigojo be atskiro šalių susitarimo didinti sūnui teikiamą materialinį išlaikymą, kaskart atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka keičiamą minimalios mėnesio algos dydį.
33. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, taikos sutarties sudarymo metu taikos sutarties šalys nepilnamečiam šalių sūnui teikiamą išlaikymą apibrėžė ne konkrečia pinigų suma, o susiejo su MMA dydžiu, kuris nustatomas Vyriausybės nutarimais ir periodiškai keičiamas didėjimo linkme. Šalys sutarė, kad išlaikymo dydis būtų 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimalios algos. Taikos sutarties ketvirtajame punkte šalys numatė ir konkrečias atsakovo mokėtinas sumas atitinkamu laikotarpiu – atsakovas už 2017 m. lapkričio, gruodžio mėn. moka po 190,00 Eur nepilnamečio sūnaus išlaikymui (380,00 MMA (neatskaičius mokesčių) / 2) (vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad už šiuos mėnesius mokėta po 145,00 Eur), o nuo 2018-01-01 – po 200,00 Eur kas mėnesį (400,00 Eur MMA (neatskaičius mokesčių) / 2) (vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad už 2018 m. kiekvieną mėnesį mokėta po 200,00 Eur), iki kito minimalios mėnesio algos pakeitimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
34. 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2, 4, 7, 89, 10, 23, 25 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymas, kuriuo, be kita ko, pakeista valstybinio socialinio draudimo įmokų už darbuotojus tvarka. Įsigaliojus šiam pakeitimui, draudėjo mokamų įmokų didesnioji dalis buvo perkelta ant darbuotojo pečių. Tuo tarpu draudėjui, kurio valstybinio socialinio draudimo įmokos perkeltos pagal darbo sutartį dirbančiam darbuotojui, tapo privaloma perskaičiuoti darbuotojo bruto darbo užmokestį jį padidinant 1,289 karto, atitinkamai pakeičiant darbo sutartį su darbuotoju be išankstinio jo sutikimo.
35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, nuo 2019 m. sausio 1 d. pasikeitus darbo mokesčių skaičiavimui, darbo užmokestis neatskaičius mokesčių dėl mokesčių konsolidavimo padidėjo vidutiniškai 28 proc., tačiau tai neturėtų daryti lemiamos įtakos skaičiuojant išlaikymą vaikui, t. y. orientaciniu kriterijumi turėtų išlikti minimalioji mėnesinė alga atskaičius mokesčius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. apžvalga „Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“ Nr. AC-53-1).
36. Kaip matyti iš šalių sudarytos taikos sutarties sąlygų, atsakovas sutiko teikti nepilnamečiam sūnui materialinį išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po pusę Vyriausybės nustatyto minimalaus mėnesio darbo užmokesčio. Taikos sutarties penktajame punkte įtvirtino, kad atsakovas įsipareigojo be atskiro šalių susitarimo didinti sūnui teikiamą materialinį išlaikymą, kaskart atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka keičiamą minimalios mėnesio algos dydį.
37. Kaip jau minėta, nuo 2019 m. sausio 1 d., įsigaliojus mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo reformai dėl darbdavių ir darbuotojų mokamų mokesčių konsolidavimo dirbančiųjų atlyginimas „popieriuje“ padidėjo 1,289 karto. Atitinkamai kilo ir 1 MMA nuo 400,00 Eur iki 555,00 Eur. Po 2019 m. sausio 1 d. reformos į MMA dydį buvo įtraukta ir darbdavio mokėtiniems mokesčiams tenkanti, tačiau darbuotojo gaunamų faktinių pajamų nepadidinanti dalis.
38. Atsižvelgdamas į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. pasikeitus darbo mokesčių skaičiavimui, tai neturėtų daryti lemiamos įtakos skaičiuojant išlaikymą vaikui, t. y. orientaciniu kriterijumi turėtų išlikti minimalioji mėnesinė alga atskaičius mokesčius. Tokių išvadų šalių sudarytos ir teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nepaneigia. Tokias išvadas patvirtina ir taikos sutarties vykdymas (vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad už 2018 m. kiekvieną mėnesį vaikui buvo mokėta po 200,00 Eur (1 MMA 400,00 Eur (361,00 Eur į rankas); už 2019 m. vaikui buvo mokėta dažniausiai (mokėtos ir mažesnės įmokos) po 200,00 Eur (1 MMA 555,00 Eur (395,00 Eur į rankas); 2020 m. vaikui buvo mokėta dažniausiai (mokėtos ir mažesnės įmokos, nurodant kaip skolos likutis) po 200,00 Eur (1 MMA 607,00 Eur (447,00 Eur į rankas); 2021 m. vaikui buvo mokėta dažniausiai po 200,00 Eur, taip pat ir po 234,00 Eur (mokėtos ir mažesnės įmokos, nurodant kaip skolos likutis) (1 MMA 642,00 Eur (468,00 Eur į rankas); 2022 m. vaikui buvo mokėta po 234,00 Eur (1 MMA 730,00 Eur (533,65 Eur į rankas). Be to, pareiškėjo papildomai į bylą pateiktas šalių susirašinėjimas taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad šalys taikos sutartimi buvo sutarusios išlaikymo dydį skaičiuoti nuo ½ MMA neatskaičius mokesčių.
39. Apeliacinės instancijos vertinimu, skaičiuojant orientacinį vaikui reikiamo išlaikymo dydį, atsižvelgtina į santykį tarp minimalios mėnesinės algos ir faktiškai gaunamų pajamų atskaičius mokesčius. Tokiu atveju protingumo, sąžiningumo, teisingumo principai nebūtų pažeisti.
40. Įvertinęs civilinės bei vykdomosios bylos duomenis, atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.