Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2022-12-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-359-795/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-12-15
Bylos Nr.
1A-359-795/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06511-2022-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Savinijus Katauskas, Eduardas Maškevičius, Kristina Kakurinė
Nuteistasis
M. P., ir O
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-359-795/2022Proceso Nr. 1-01-1-06511-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.7.2.5; 1.1.8.1.2; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.5;1.2.23.2.2.1; 2.1.14; 2.4.6.4.2; 2.4.7(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 15 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Savinijaus Katausko ir Eduardo Maškevičiaus,

sekretoriaujant Aušrai Čybienei,dalyvaujant prokurorui K. V.,nuteistajam M. P. ir jo gynėjai (duomenys neskelbtini) K. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) G. Ž. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio, kuriuo M. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 2 dalį, o pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jam paskirtas laisvės apribojimas 2 (dvejiems) metams su intensyvia priežiūra, laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant M. P. nuo 23 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu; neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų per 10 (dešimt) mėnesių, skaičiuojant nuo laisvės apribojimo bausmės pradėjimo vykdyti, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, ir uždraudžiant M. P. laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, M. P. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams su intensyvia priežiūra, laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant M. P. nuo 23 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu; neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų per 10 (dešimt) mėnesių, skaičiuojant nuo laisvės apribojimo bausmės pradėjimo vykdyti, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, ir uždraudžiant M. P. laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į bausmės laiką įskaitytas M. P. laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. vasario 24 d. 14.50 val. iki 2022 m. vasario 25 d. 14.26 val., t. y. dvi dienos, vieną dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

M. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu buvo nuteisti ir O. G. bei R. Š., tačiau dėl jų apeliaciniai skundai paduoti nebuvo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. P. nuteistas už tai, kad įgijo ir laikė didelį kiekį narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas platinti, bei tokias medžiagas platino: 2022 metų sausio mėnesį, (duomenys neskelbtini), tikslesnė vieta ir laikas nenustatyti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijo didelį kiekį narkotinių medžiagų – ne mažiau kaip 52,361 g kanapių dervos ir ne mažiau kaip 37,176 g kanapių (antžeminių dalių), jas laikė namuose, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iki 2022 m. vasario 24 d., kol tą pačią dieną, apie 14.45 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), dalį nurodytų medžiagų – 0,858 g kanapių (antžeminių dalių) – už 20 Eur pardavė O. G. ir R. Š., o likusią dalį narkotinių medžiagų policijos pareigūnai 2022 m. vasario 24 d. kratos metu rado M. P. namuose ir paėmė.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) G. Ž. prašo: 1) Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. rugsėjo 26 d. nuosprendį pakeisti ir M. P. už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimą, bausmę atliekant pataisos namuose; 2) vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – l (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimą, bausmę atliekant pataisos namuose; 3) vadovaujantis BK 63 straipsnio l dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. rugpjūčio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – l (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimą, bausmę atliekant pataisos namuose; 4) vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2022 m. vasario 24 d. 14.50 val. iki 2022 m. vasario 25 d. 14.26 val. (dvi dienas); 5) M. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti, pradėjus bausmės vykdymą; 6) kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Teismas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymą M. P. grindžia, atsižvelgdamas į pastarojo asmenybę ir nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos nusikalstamos veikos, kai tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. sausio 8 d. nutartyje (baudžiamoji byla Nr. 2K-110/2008) nurodė, jog asmenybę ir šeiminę padėtį apibūdinantys duomenys nelaikytini išimtinėmis aplinkybėmis ir vien jais grįsti minėtos normos taikymą negalima. Be to, M. P. charakterizuojantys duomenys nėra išimtinai teigiami, kadangi jis yra baustas administracinėmis nuobaudomis, įsidarbino tik 2022 m. rugpjūčio 19 d. Taigi M. P. charakterizuojančiuose duomenyse nėra nustatyta aplinkybių, kurias būtų galima įvardinti kaip išimtines. Teismas, skirdamas bausmę, nepagrįstai M. P. skyrė švelnesnę bausmės rūšį. M. P. po nusikalstamos veikos šioje byloje padarymo, 2022 m. sausio – vasario mėnesiais, bet iki nuosprendžio šioje byloje priėmimo, padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

2.2. Nustatyta, kad Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose 2022 m. rugpjūčio 8 d. buvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo M. P. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 12 mėnesių be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 3 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti (duomenys neskelbtini) tarnyboje. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 3 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti (duomenys neskelbtini) tarnyboje. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. rugpjūčio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė M. P. nebuvo subendrinta su vėlesniu Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu.

2.3. Pagal susiformavusią teismų praktiką, kai nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas bausmes bendrina, vadovaudamasis BK 64 straipsniu, tačiau tik po to, kai įsiteisėja ankstesnis teismo nuosprendis (kasacinė nutartis Nr. 2K-220/2008). Tokios situacijos atitinka BK 64 straipsnio l dalyje numatytą alternatyvą, kai naują nusikalstamą veiką padaro „nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės“. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. rugpjūčio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu M. P. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (nusikalstamą veiką padarė 2022 m. liepos 19 d.). M. P. prašymo dėl bylos nagrinėjimo teisme surengimo ir nesutikimo su bausme nereiškė, todėl teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2022 m. rugsėjo 6 d. ir buvo pateiktas vykdyti (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriui.

2.4. Šioje byloje nustatyta, kad naują nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, M. P. padarė 2022 m. sausio mėnesį ir kaltu pripažintas Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu. Pagal Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. rugpjūčio 8 d. teismo baudžiamąjį įsakymą M. P. nuteistas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. dėl nesunkaus nusikaltimo, o Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu dėl nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, t. y. dėl sunkaus nusikaltimo. Pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą bausmių apėmimą teismas taiko tik tuomet, kai, esant realiai nusikalstamų veikų sutapčiai, padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal baudžiamojo kodekso 10 ar 11 straipsnius. Tai reiškia, jog šiuo atveju vėlesniu sprendimu, skiriant M. P. bausmę, turėjo būti pritaikyta BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostata, t. y. teismas turėjo taikyti bausmių apėmimą.

3. Teismo posėdžio metu (duomenys neskelbtini) K. V. prašė tenkinti apeliacinį skundą, vadovaujantis argumentais, kurie jame nurodyti. Gynėja (duomenys neskelbtini) K. M. prašė apeliacinio skundo netenkinti, nes pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino visas faktines aplinkybes ir nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, t. y. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jį keisti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) G. Ž. apeliacinis skundas tenkintinas, o Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. rugsėjo 26 d. nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės M. P. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas ir 328 straipsnio 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

5. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

6. Šiuo atveju apeliaciniame skunde nėra keliami įrodymų vertinimo, padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagrįstumo ir nuteistojo kaltės klausimai. Taigi apeliacinės instancijos teismas savo nuosprendyje nei dėl veikos kvalifikavimo, nei dėl M. P. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo nuteistas skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, plačiau nepasisako. (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde yra aiškiai išdėstyta, jog prašoma paskirti M. P. laisvės atėmimo bausmę, kurią subendrinti su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. rugpjūčio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme. Taigi teisėjų kolegija nuosprendyje nagrinėja būtent šį esminį apeliacinio skundo klausimą, ar M. P. buvo paskirta teisinga bei proporcinga bausmė, ir ar ji neturėtų būti griežtinama.

Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo ir bausmės rūšies pakeitimo

7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes nepakankamai įvertino padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, netinkamai individualizavo bausmę M. P. ir už BK 260 straipsnio 2 dalyje nustatytą veiką paskyrė akivaizdžiai per švelnią (laisvės apribojimo) bausmę. BK 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos.

8. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-176-222/2019 ir kt.). Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje nustatyta, bausmė skiriama tik esant BK 62 straipsnyje arba 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams.

9. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos (išimtinės) aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2008, 2K-3/2010, 2K-128/2011, 2K-491/2012, 2K-436-489/2016, 2K-317-489/2017, 2K-377-489/2018, 2K-40-648/2020 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, 2K-377-489/2018, 2K-119-689/2020 ir kt.).

10. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas bausmę M. P., teismas atsižvelgė į tai, jog kanapių derva dėl jos vartojimo nėra tiek pavojinga asmens sveikatai ar gyvybei, lyginant su kitomis narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Pirmosios instancijos teismas įvertino tokias aplinkybes, kad M. P. yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, jo teistumas išnykęs, todėl laikytinas neteistu, jis administracine tvarka vienerių metų laikotarpiu baustas vieną kartą, nėra duomenų apie naujai pradėtus ikiteisminius tyrimus, be to, M. P. pradėjo dirbti, turi faktinę šeimą, privalo išlaikyti (duomenys neskelbtini). M. P. visiškai pripažino kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, gailisi padaręs nusikaltimą ir kritiškai vertina savo veiksmus, o tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). M. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. M. P. asmenybė ir jo elgesys leidžia spręsti, jog nuteistasis kritiškai įvertino savo veiksmus, siekia taisytis ir integruotis į visuomenę, tai parodo mažesnį jo asmenybės pavojingumą. Vis dėlto su tokiu aptartu pirmosios instancijos teismo vertinimu apeliacinės instancijos teismas sutinka tik iš dalies ir konstatuoja, jog nurodytos aplinkybės yra pakankamos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui, tačiau nėra pakankamos kitos, negu laisvės atėmimas, bausmės parinkimui.

11. Sutiktina, jog yra viena M. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat nesama nė vienos M. P. atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Vis dėlto šie faktai nėra išskirtiniai patys savaime, taip pat nesuteikia pagrindo išimtinai vertinti nei nusikalstamos veikos, nei paties kaltininko asmenybės. Nors pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad M. P. nėra recidyvistas, o jo teistumas už ankstesnius nusikaltimus nagrinėjamo nusikaltimo padarymo metu buvo išnykęs (t. 2, b. l. 140–143), svarbu atkreipti dėmesį, jog neteisingai buvo konstatuota, kad po nusikalstamos veikos padarymo, už kurią buvo nubaustas Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu, jam nebuvo pradėti jokie nauji ikiteisminiai tyrimai. M. P. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, kurią įvykdė 2022 m. liepos 19 d., buvo nubaustas Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. rugpjūčio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu (teismų informacinės sistemos „(duomenys neskelbtini)“ duomenys). Aptartos aplinkybės rodo, kad nuteistasis tinkamų išvadų dėl savo neteisėtų veiksmų nedaro, savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymuose numatytų draudimų ir įpareigojimų. Nors M. P. per paskutinius metus yra padaręs tik du administracinius nusižengimus, tačiau per 5 metus buvo administracine tvarka baustas 8 kartus (t. 2, b. l. 132–139), be to, keli iš administracinių nusižengimų yra susiję būtent su narkotinių / psichotropinių medžiagų vartojimu.

12. Pirmosios instancijos teismas akcentuoja (duomenys neskelbtini) nuteistojo M. P. amžių, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog M. P. yra (duomenys neskelbtini) metų gimimo, t. y. (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, (duomenys neskelbtini) asmuo, suvokiantis savo veiksmų reikšmę ir galinčias kilti neigiamas pasekmes. Nesama jokio pagrindo iš byloje esančių duomenų daryti išvadą apie sutrikusią kaltininko brandą ar ribotus socialinius įgūdžius. Nors skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad M. P. turi faktinę šeimą ir išlaiko (duomenys neskelbtini), būtina atkreipti dėmesį, jog turima šeima ir šeiminiai įsipareigojimai nesulaiko nuteistojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, be to, M. P. nusikalsta ir prieš savo šeimos narius, t. y. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. rugpjūčio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį buvo nuteistas už tai, kad 2022 m. liepos 19 d. savo namuose konflikto metu tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš (duomenys neskelbtini) L. R. – stumdė ją, suėmęs abiem rankomis už gerklės, smaugdamas parvertė ant lovos, o jai atsistojus, stūmė, dėl ko ji dešiniu pečiu atsitrenkė į sieną bei įkando jai į kairįjį skruostą, taip nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą. Nors šiuo metu nuteistasis M. P. ir turi darbą, kaip nurodoma pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, tačiau jo nuteisimas už narkotinių medžiagų platinimą neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad šeimą jis išlaiko vien iš teisėtai gautų pajamų. Papildomai pažymėtina, kad, turėdamas tikslą platinti, M. P. nagrinėjamu atveju buvo įgijęs ne mažiau kaip 52,361 g kanapių dervos ir ne mažiau kaip 37,176 g kanapių (antžeminių dalių) – pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų 20 punktą kanapių dervos kiekis, kuris viršija 25 g, yra laikytinas dideliu, t. y. M. P. platinimui įsigytas kanapių dervos kiekis daugiau nei du kartus viršijo pagal rekomendacijas numatytąjį didelį kiekį.

13. Visi aptarti duomenys neleidžia daryti išvados, jog nagrinėjamoje byloje buvo nustatytos tokios išimtinės aplinkybės, apibūdinančios ir pačią nusikalstamą veiką, ir nuteistąjį M. P., kurios sudarytų pagrindą, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skirti kitą bausmės rūšį negu laisvės atėmimą, nors už BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą gali būti skiriama tik laisvės atėmimo bausmė nuo 8 iki 10 metų. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, nors vertindamas, jog nėra pagrindo M. P. skirti bausmės rūšį, nesusijusią su laisvės suvaržymu, vis dėlto netvirtina, kad apskritai nesama pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir neskirti nuteistajam mažesnės laisvės atėmimo bausmės, negu sankcijoje numatytas minimumas. Būtina atkreipti dėmesį į tokius momentus, jog, paskyrus nuteistajam laisvės atėmimą nuo 8 iki 10 metų, jis prarastų labai svarbius ir reikšmingus (duomenys neskelbtini) žmogaus gyvenimui metus, itin ilgą laiką negalėtų prisidėti nei prie šeimos finansinio išlaikymo, nei prie visapusiškos šeimos gerovės. Be to, dera nepamiršti, jog bausmės paskirtis nėra vien tik nubaudimas, o ir pats nubaudimas neturi sukurti tokios situacijos, kuomet kaltininkas, užuot tinkamai įvertinęs savo neteisėtus veiksmus ir pasidaręs reikšmingas išvadas, siektų po to ne laikytis įstatymuose numatytų įpareigojimų ir nepažeisti draudimų, o kaip tik pradėtų dar labiau linkti į nusikalstamas veikas ir vesti visiškai nusikalstamą gyvenimo būdą. Paskyrus M. P. laisvės atėmimo bausmę nuo 8 iki 10 metų, jis prarastų savo įgytus socialinius įgūdžius, o tai, atsižvelgiant į jo asmenybę ir jau padarytus nusikaltimus, gali nulemti, kad po laisvės atėmimo bausmės atlikimo jis būtų ir toliau linkęs daryti nusikalstamas veikas, nes praėjus tokiam ilgam laiko tarpui nebegebėtų vesti socialiai teisingo ir teisėto gyvenimo būdo.

14. Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjamu atveju taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau nepagrįstai ir neproporcingai paskyrė per švelnią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kuri gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo M. P. veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti analogiško pobūdžio ir kitas nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, jog M. P. turi būti skiriama laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, mažesnė negu BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas minimumas, t. y. 2 (dveji) metai. Kadangi byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, M. P. paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į bausmės laiką įskaitytinas M. P. laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. vasario 24 d. 14.50 val. (t. 2, b. l. 101–102) iki 2022 m. vasario 25 d. 14.26 val. (t. 2, b. l. 110–111), t. y. dvi dienos, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. M. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikina galioti iki bausmės vykdymo pradžios (t. 2, b. l. 112–113).

Dėl bausmių subendrinimo

15. M. P. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu paskirta bausmė nebuvo subendrinta su jam Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. rugpjūčio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu, kuris yra keičiamas šiuo Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, bausmė M. P. buvo paskirta už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė nuo 2022 m. sausio mėnesio iki 2022 m. vasario 24 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. rugpjūčio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu bausmė M. P. buvo paskirta už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė 2022 m. liepos 19 d. Kadangi Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. rugpjūčio 8 d. teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2022 m. rugsėjo 6 d., t. y. buvo įsiteisėjęs priimant 2022 m. rugsėjo 26 d. nuosprendį, šiais procesiniais sprendimais M. P. paskirtos bausmės turėjo būti subendrintos.

16. BK 63 straipsnio 9 dalyje yra numatyta, jog pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Taigi nagrinėjamu atveju bausmės bendrinamos, vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, kurios numato, jog, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti (BK 63 straipsnio 1 dalis). Pagal Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. rugpjūčio 8 d. teismo baudžiamąjį įsakymą M. P. nuteistas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. dėl nesunkaus nusikaltimo, o Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu dėl nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, t. y. dėl sunkaus nusikaltimo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (atitinkamai nesunkus ir apysunkis, apysunkis ir sunkus, sunkus ir labai sunkus nusikaltimai), bausmės bendrinamos sudėjimo būdu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-493/2005, 2K-9/2010, 2K-474/2010, 2K-70/2011).

17. Vadovaujantis aptarta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmė, paskirta Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu, keičiamu šiuo Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, apėmimo būdu bendrintina su bausme, paskirta Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. rugpjūčio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, griežtesnei laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę laisvės apribojimo bausmę, nes padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, t. y. sunkus ir nesunkus nusikaltimai. Taigi M. P. skirtina galutinė 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką taip pat įskaitytina bausmė, atlikta pagal Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. rugpjūčio 8 d. teismo baudžiamąjį įsakymą.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme

18. Klaipėdos apygardos teisme 2022 m. gruodžio 5 d. buvo gautas (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus prašymas „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ priteisimo Nr. (duomenys neskelbtini), jame prašoma valstybei priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 106,67 Eur – iš nuteistojo M. P.

18.1. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje. Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą pagal (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) G. Ž. apeliacinį skundą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartimi nuteistajam M. P. buvo paskirta gynėja (duomenys neskelbtini) K. M. (t. 3, b. l. b. l. 113).

18.2. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies c) punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra numatyti Baudžiamojo proceso kodekse. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą bei teisė turėti (duomenys neskelbtini) yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti (duomenys neskelbtini) kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali.

18.3. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų (duomenys neskelbtini) paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundą byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-46-895/2015, 2K-14-895/2015, 2K-110-699/2015 ir kt.). Šioje byloje buvo paduotas prokuratūros apeliacinis skundas nuteistojo M. P. padėtį bloginančiais pagrindais, pats nuteistasis apeliacinio skundo nepadavė. Kaip jau minėta, gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo būtinas, dėl to buvo kreiptasi į (duomenys neskelbtini) tarnybą ir tarnybos (duomenys neskelbtini) sprendimu parinkta (duomenys neskelbtini), suteikusi M. P. antrinę teisinę pagalbą. Byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti apie tikslią M. P. turtinę padėtį, tačiau, įvertinus tą aplinkybę, kad šiuo Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, darytina išvada, kad ateityje jis negalės dirbti ir gauti pastovių pajamų iš darbinės veiklos, todėl jo finansinė padėtis bus prasta ir jis neturės galimybės atlyginti susidariusių proceso išlaidų arba tokia galimybė bus labai apsunkinta.

18.4. Esant nurodytoms aplinkybėms, (duomenys neskelbtini) tarnybos prašymas priteisti iš M. P. 106,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų netenkintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 328 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. rugsėjo 26 d. nuosprendį pakeisti.

M. P. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalyje, padarymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, M. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. rugpjūčio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, griežtesne 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme apimant 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, ir M. P. paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į bausmės laiką įskaityti M. P. laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. vasario 24 d. 14.50 val. iki 2022 m. vasario 25 d. 14.26 val., t. y. dvi dienas, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Taip pat įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. rugpjūčio 8 d. teismo baudžiamąjį įsakymą.

M. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

(duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo M. P. atmesti

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėjai Kristina KakurinėSavinijus KatauskasEduardas Maškevičius