Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (suinteresuoto asmens) D. O. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Irenos Beliačic pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininko D. O. darbovietės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) vadovui D. O.; suinteresuoti asmenys G. O., A. O., J. A.-O., Vilniaus teritorinė ligonių kasa, R. I., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“, uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), I. O., D. O.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

8. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino antstolio prašymą dėl baudos už antstolio reikalavimų nevykdymą paskyrimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad su atskiruoju skundu apeliantas dar pateikė įrodymus (susijusius su apelianto nurodytomis aplinkybėmis dėl vaikų gyvenamosios vietos, apelianto atliktų mokėjimų, pavedimų kopijas, darbo užmokesčio žiniaraščius, buhalterinę pažymą, banko sąskaitos išrašą, el. laišką dėl faktinės skolos), kurie, jo manymu, pagrindžia atskirojo skundo argumentus. Pažymėtina, jog bendroji taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Aptariamu atveju, įvertinus tai, kad antstolio pareiškimas dėl baudos skyrimo pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, suinteresuotiems asmenims apie tai nepranešus (CPK 593 straipsnio 3 dalis), dėl ko suinteresuotas asmuo neturėjo galimybės pateikti teismui, jo manymu, klausimui išspręsti reikšmingų įrodymų, todėl su atskiruoju skundu pateikti įrodymai priimtini.

Dėl atskirojo skundo (ne)pagrįstumo

10. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolės Irenos Beliačic kontoroje vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0011/22/00131, Nr. 0011/22/00264, Nr. 0011/22/01632, Nr. 0011/22/01633, Nr. 0011/22/01634, Nr. 0011/22/01635, Nr. 0011/22/01637, Nr. 0011/22/01950, Nr. 0011/22/01951 dėl skolų iš skolininko D. O. išieškojimo. Antstolei vykdymo procese nustačius, kad skolininkas dirba keliose darbovietėse (duomenys neskelbtini), antstolė 2022 m. lapkričio 8 d. priėmė patvarkymą Nr. S-22-11-34086 dėl skolos išieškojimo, kuriuo įpareigojo skolininko darbovietes (duomenys neskelbtini) iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA, išskaitytas sumas pervedant į antstolės depozitinę sąskaitą. Antstolės duomenimis, išskaitos nuo 2023 m. vasario 24 d. iki 2023 m. kovo 31 d. buvo atliekamos tik iš skolininko darbovietės UAB (duomenys neskelbtini); vėliau išskaitos nebuvo atliekamos, nes pas antstolį Arminą Naujokaitį buvo vykdomi pirmos eilės išieškojimai. Antstolė 2023 m. gruodžio 13 d. patvarkymu Nr. S-23-11-37260 pakartotinai įpareigojo be kita ko skolininko darbovietę UAB (duomenys neskelbtini) iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA, ir 30 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA, išskaitytas sumas pervedant į antstolės depozitinę sąskaitą, tačiau, antstolės duomenimis, išskaitos iš darbo užmokesčio atliekamos nebuvo. Be to, antstolė priėmė ir 2024 m. balandžio 25 d. patvarkymą Nr. S-24-11-14789 dėl skolos išieškojimo, kuriuo dar kartą įpareigojo skolininko darbovietę UAB (duomenys neskelbtini) iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, išskaitytas sumas pervedant į antstolės depozitinę sąskaitą (toliau – ir 2024 m. balandžio 25 d. patvarkymas, patvarkymas). Antstolės pateiktais duomenimis, minėti patvarkymai buvo išsiųsti skolininko darbovietėms (šios nutarties 2 punktas), o paminėtų įmonių, tarp jų ir UAB (duomenys neskelbtini), vadovas yra tas pats skolininkas (D. O.).

11. Antstolei kreipusis į teismą dėl baudos UAB (duomenys neskelbtini) vadovui skyrimo už antstolio patvarkymo nevykdymą, teismas 2025 m. balandžio 1 d. nutartimi antstolės prašymą tenkino (tik paskyrė mažesnę, nei antstolė prašė, baudą). Apeliantas atskirajame skunde su tokiu teismo procesiniu sprendimu nesutinka, nurodydamas, kad šiuo atveju, kai nebuvo informuotas apie antstolės prašymo nagrinėjimą, jam nebuvo užtikrinta jo teisė būti išklausytam, be to, neturėjo ir objektyvių galimybių įvykdyti patvarkymą dėl aptariamos įmonės sąskaitoms taikyto arešto, taip pat akcentuodamas, kad pagal galimybes vykdo mokėjimus kreditoriams. Įvertinus bylos duomenis ir atskirojo skundo argumentus, nėra pagrindo su jais sutikti.

12. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto pozicija dėl neva netinkamo procesinės teisės normų šiuo atveju taikymo, kai byla buvo išnagrinėta nepranešus suinteresuotiems asmenims, nesuteikus teisės pateikti savo paaiškinimus ir įrodymus, dėl ko, anot apelianto, nebuvo atskleista bylos esmė, neužtikrinta apelianto teisė būti išklausytam teisme, ir pan.

13. CPK 593 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pareiškimus dėl leidimo įeiti į skolininko būstą, dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kai sudaroma taikos sutartis, dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą, dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje numatytais atvejais, taip pat kitais klausimais, kylančiais iš vykdymo proceso, teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos. CPK 593 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad šiame straipsnyje nurodyti pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pareiškimą klausimu, kylančiu iš vykdymo proceso, nagrinėjantis teismas turi CPK 593 straipsnyje įtvirtintą diskreciją spręsti dėl proceso formos; teismas turi nagrinėti bylą žodiniame posėdyje, kai tai būtina reikšmingoms bylos aplinkybėms išaiškinti, o rašytinis procesas tam nepakankamas; bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka gali būti pripažintas proceso teisės pažeidimu, sudarančiu pagrindą panaikinti teismo sprendimą, kai tai atitinka CPK 329 straipsnyje įtvirtiną esminio proceso teisės normų pažeidimo kriterijų – jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45-469/2016).

14. Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, apelianto atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui neturi teisinės reikšmės aplinkybė, kad civilinė byla buvo išnagrinėta nepranešus suinteresuotiems asmenims. Kaip jau minėta, teisinis reglamentavimas įtvirtina teismo diskreciją nuspręsti, kokia tvarka bus nagrinėjamas pareiškimas dėl baudos skyrimo. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindų, kuriems esant būtų kilusi būtinybė pareiškimą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tokių pagrindų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Įvertinus tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, nusprendęs pareiškimą dėl baudos skyrimo nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešęs suinteresuotiems asmenims, tarp jų ir apeliantui, nepažeidė proceso teisės normų. Šiame kontekste dar pažymėtina, kad nutartis, kuria paskirta bauda, yra skundžiama apeliacine tvarka ir asmuo, kuriam paskirta bauda, nesutikimo su skundžiama nutartimi argumentus nurodė teikdamas atskirąjį skundą, kas apeliacinės instancijos teismo šioje nutartyje ir bus įvertinta. Tokiu būdu suinteresuotam asmeniui yra užtikrinta teisė būti išklausytam ir pareikšti savo poziciją dėl baudos jam skyrimo (ne)pagrįstumo.

15. Apeliacinės instancijos teismas taip pat kritiškai vertina ir kitus apelianto argumentus dėl, jo manymu, pagrindo baudos paskyrimui nebuvimo.

16. CPK 585 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. CPK 585 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną. Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip kliudo vykdyti vykdomuosius dokumentus juridinis asmuo, baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo vykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 straipsnio 3 dalis).

17. Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Asmuo, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar neteikia informacijos apie skolininko turtinę padėtį, nesant įstatymo pagrindo ar teismo sprendimo, pripažįstamas atlikusiu neteisėtus veiksmus ir pažeidusiu įstatymo reikalavimus (CPK 18, 585 straipsniai). Taip pat pažymėtina, kad CPK normos, reglamentuojančios antstolio ir kitų asmenų veiksmus vykdymo procese, yra įsakmaus pobūdžio ir turi būti vykdomos arba turi būti ginčijami antstolio veiksmai. Jeigu neįvykdytas teisėtas antstolio reikalavimas, tai yra pagrindas šio reikalavimo nevykdžiusio asmens veiksmus vertinti kaip neteisėtus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2011). Taip pat pažymėtina, kad baudos skyrimas yra teismo teisė, o tai reiškia, kad teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, turi teisę ne tik nustatyti baudos dydį, bet ir nuspręsti, ar kiekvienu konkrečiu atveju reikia skirti baudą.

18. Aptariamu atveju, byloje nekilo ginčo, kad apie minėtus patvarkymus, tarp jų ir skolininko darbovietei UAB (duomenys neskelbtini) adresuotą 2024 m. balandžio 25 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo, kuriuo skolininko darbovietė buvo dar kartą įpareigota atlikti išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų, minėtos įmonės vadovui (apeliantui) buvo žinoma, tačiau, bylos duomenimis, įmonei adresuoti antstolio patvarkymai nebuvo tinkamai vykdomi. Apeliantas atskirajame skunde akcentuodamas objektyvių galimybių įvykdyti patvarkymą nebuvimą, tai be kita ko grindė aplinkybe, jog vykdant patvarkymą išskaičiuotos iš darbo užmokesčio sumos (pateiktuose darbo užmokesčio už 2024 m., 2025 m. žiniaraščiuose nurodytos išskaitytos sumos) negalėjo būti pervestos į antstolės depozitinę sąskaitą dėl įmonės banko sąskaitoms pritaikyto arešto (pateiktoje 2025 m. balandžio 9 d. buhalterinėje pažymoje nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui D. O. buvo apskaičiuotas darbo užmokestis ir išskaičiuotos antstolio patvarkyme Nr. S-24-11-14789 nurodytos lėšos iš skolininko darbo užmokesčio; lėšos nebuvo pervestos į antstolės depozitinę sąskaitą, kadangi UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaita nuo 2024 m. kovo 1 d. iki šiol yra areštuota ir jokios finansinės operacijos negali būti atliekamos). Visgi, byloje esančių duomenų visumoje tokie apelianto argumentai vertintini kritiškai. Nors ir akcentuodamas aplinkybes apie įmonės sąskaitos areštą, apeliantas be minėtos buhalterinės pažymos bei sąskaitos išrašo jokių kitų objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, kas, kada ir kokia apimtimi tokį areštą uždėjo, ar buvo uždrausta vykdyti atsiskaitymus ir darbuotojams, ir pan., nepateikė, juo labiau, kai Turto arešto aktų registre duomenų apie įmonės turtui taikomą areštą nėra, o byloje esantys Sodros duomenys (pavyzdžiui, už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2025 m. birželio 18 d.) kaip tik patvirtina aplinkybes apie suinteresuotam asmeniui iš aptariamos darbovietės mokamas išmokas. Be to, ir nepaisant paminėto, net jei ir buvo tam tikros kliūtys vykdyti antstolės įpareigojimus, įmonė pirmiausia turėjo apie tai pranešti antstoliui. Tuo tarpu iš bylos medžiagos galima spręsti, kad aptariamos įmonės vadovas nebendradarbiavo su antstole aptartu klausimu, iki pat skundžiamos nutarties priėmimo neteikė jokių patvarkymo nevykdymo argumentų. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio nuostatas, už įmonės veiklą, jos organizavimą yra atsakingas būtent įmonės vadovas, savo veikloje turintis vadovautis įstatymais, kitais teisės aktais, todėl jam kyla atsakomybė už antstolio patvarkymo nevykdymą. Taigi, šiuo atveju, būtent apeliantui, kaip įmonės vadovui, nuo antstolio patvarkymų gavimo dienos teko pareiga užtikrinti, kad jo vadovaujamoje įmonėje būtų vykdomi antstolio reikalavimai, atitinkamai bendradarbiauti su antstoliu patvarkymų vykdymo klausimais, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas, žinodamas apie antstolės nurodymus ir ketinamus atlikti vykdymo veiksmus (atkreipiant dėmesį, kad minėti patvarkymai buvo priimti dar 2022 m., 2023 m., 2024 m.) neužtikrino sklandaus jų atlikimo, nepranešė antstolei apie negalėjimo vykdyti antstolės nurodymą priežastis ar kitas aplinkybes. Tokiu būdu, atsižvelgiant į paminėtą, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, antstolės prašymu, šiuo atveju turėjo teisinį pagrindą antstolės reikalavimo neįvykdžiusiam asmeniui pritaikyti įstatyme įtvirtintą procesinio poveikio priemonę – baudą, be kita ko, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, nesant pagrindo nesutikti ir su paskirtos baudos dydžiu, atkreipiant dėmesį, kad ji buvo paskirta ženkliai mažesnio dydžio nei buvo prašoma antstolės. Kitos apelianto akcentuotos aplinkybės apie jo siekį padengti įsiskolinimą suinteresuotiems asmenims ir apie tai, kad dalis įsiskolinimų padengta, bei kliūtis (tame tarpe ir šeimynines) tokiai pareigai įvykdyti, neturi esminės reikšmės priimtam sprendimui, nes, kaip minėta, šiuo atveju sprendžiamas apelianto kaip įmonės, kuriai buvo pateiktas antstolės reikalavimas, vadovo atsakomybės klausimas, o ne skolininko galimybės įvykdyti vykdomuosius dokumentus.

19. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

20. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Netenkinti suinteresuoto asmens D. O. atskirojo skundo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.