Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6.; 2.1.2.10.; 2.4.6.3.2; 2.4.7.

2018 m. gegužės 14 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgio Kiškio, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios G. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. vasario 7 d. nuosprendžio, kuriuo G. R. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį ir nuteista 2 824,50 Eur (75 MGL) bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, G. R. paskirta 75 MGL baudą sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 883 Eur (50 MGL) bauda.

Nustatyta, kad G. R. paskirtą baudą turi sumokėti per 12 mėnesių nuo nuos­prendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, G. R. skirta baudžiamojo poveikio prie­mo­nė ir jai uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuotas G. R. pri­klau­santis turtas – automobilis „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. R. nuteista už tai, kad 2017 m. gruodžio 9 d. apie 12.10 val. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti trans­porto priemonę neblaiviems asmenims, nes vairavo jai priklausantį automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,97 promilės etilo alkoholio. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad G. R. kaltę įrodo jos visiškas kaltės pripažinimas, jos apžiūros protokolas, Valstybinės teismo me­di­cinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada. Skirdamas bausmę teismas at­si­žvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamosios as­me­nybę, jos tei­gia­mą charakteristiką, darbingumo lygį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę.Apeliaciniame skunde nuteistoji G. R. prašo panaikinti pirmosios instancijos teis­mo nuosprendį ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Skunde pažymėta, jog G. R. yra našlė, neteista, dirba socialinės darbuotojos padėjėja, daugiau kaip 10 metų yra „(duomenys neskelbtini)“ savanorė, jos gaunamas darbo užmokestis yra apie 310 Eur, jai nustatytas 45 procentų darbingumas. Nuteistajai sumokėjus baudą, jos pra­gy­venimui liktų 156,90 Eur. G. R. serga lėtinėmis ligomis, nuolat vartoja vais­tus, turi mokėti kredito įmokas. Skunde nurodoma, jog nuteistajai jau dabar neužtenka iš valstybės gaunamų pajamų, be nekilnojamo turto ji neišsilaikytų. Teismo pasiūlytas va­riantas viską parduoti, ženkliai pablogins G. R. tolimesnį gyvenimą.Skunde taip pat pažymėta, kad G. R. įstatymą pažeidė pirmą kartą, yra tei­giamai charakterizuojama, teismui pateikė pasitikėjimą turinčios organizacijos – (duomenys neskelbtini) vadovės prašymą dėl laidavimo. Nuteistosios automobilis buvo naudojamas šios organizacijos veikloje. Nuteistajai taikomos sankcijos apsunkins šios organizacijos veiklą. Organizacijos nariai turi galimybę daryti G. R. tei­gia­mą įtaką. Laidavimą prašo taikyti be piniginio užstato.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistosios apeliacinį skundą atmesti. Nuteistosios G. R. apeliacinis skundas tenkinamas tenkinamas. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Nuteistoji G. R. apeliaciniu skundu neginčija byloje nustatytų faktinių aplinkybių, neginčija savo kaltės ir veikos kvalifikavimo pagal baudžiamąjį įstatymą. Apeliantė prašo taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti ją nuo bau­džiamosios atsakomybės, todėl nuosprendis, kaip tą numato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalis, peržiūrimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.BK 40 straipsnis reglamentuoja, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsa­ko­my­bės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsako­my­bei pagal laidavimą. Šio straipsnio nuostatos numato konkrečias sąlygas, kurioms esant, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y.: jis pirmą kartą padarė nusikalstamą vei­ką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pa­šalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu žala buvo padaryta, yra pagrindo ma­ny­ti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusi-kalstamų veikų.G. R. pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą tyčinę nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama nesunkių nusikaltimų ka­tegorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Apeliantės pozicija dėl nusikalstamos veikos padarymo viso proceso metu buvo nuosekli – pripažino, kad transporto priemonę vairavo išgėrusi, dėl tokių savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Baudžiamosios bylos duomenimis, G. R. neteis­ta (b. l. 47-48). Iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad apeliantė tris kartus bausta administracine tvarka, iš kurių vienas baustumas su Kelių eismo taisyklių pa­žei­di­mais nesusijęs (b. l. 49-51). Nusikalstama veika nebuvo padaryta žala. Apeliantė dirba socialinės darbuotojos padėjėja (b. l. 52), daugiau kaip 10 metų yra „(duomenys neskelbtini)“ savanorė, charakterizuojama teigiamai (b. l. 115). Sąlyga, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų veikų yra vertinamojo pobūdžio ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindas tokiam manymui nagrinėjamoje bau­džiamojoje byloje yra. Byloje yra pateiktas G. R. vairuotojo pažymėjimas, iš kurio matyti, kad teisę vairuoti asmuo įgijo 1996 m. Atsižvelgiant į tai, kad turėdama 22 metų vairavimo stažą, apeliantė tik du kartus buvo bausta administracine tvarka už atsitiktinius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat, kaip minėta, nebuvo teista nei už kelių transporto eismo sau­gumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus, nei už kitas nusikalstamas veikas. Tokios aplinkybės leidžia vertinti, kad G. R. nėra linkusi pažeisti įsta­tymų nuostatų. Teisėjų kolegijos manymu, jau vien tik baudžiamasis procesas leido kaltininkei neigiamai įvertinti savo veiksmus ir ateityje nebesėsti prie vairo esant neblaiviai.Kartu su G. R. apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui buvo pateiktas ir S. D. sutikimas, kuriame ji nurodė, kad sutinka laiduoti už G. R. (b. l. 154). S. D. buvo apklausta apeliacinės instancijos teis­me. Ji aiškiai išdėstė poziciją laiduoti už G. R., mano galinti jai turėti teigiamą įtaką. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad S. D. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jos, kaip laiduotojos atsakomybę ir kad ji išreiškė tvirtą sutikimą būti laiduotoja aptariamoje baudžiamojoje byloje.Aptariamos BK 40 straipsnio nuostatos numato, kad laiduotoju turi teisę būti kaltinamojo tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. S. D. yra G. R. kolegė. Ji neteista, nebausta administracine tvarka (b. 165-166). Nuo 2006 m. sausio 4 d. dirba (duomenys neskelbtini) socialinio darbuotojo padėjėja. Šios darbovietės ad­mi­nistracijos charakterizuojama teigiamai, kaip savo srities specialistė, jautri nakvynės namų gy­ventojų atžvilgiu, kruopšti, pareiginga ir sąžininga darbuotoja. Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo as­menines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011). Kaip matyti iš teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu duotų S. D. paaiškinimų, pastarajai rūpi jos kolegės gerovė, nori rūpintis, kad ji būtų pareiginga, laikytųsi įstatymų, nevartotų alkoholinių gėrimų. Nurodė, kad kartu dirba, dažnai ma­to­si. Teisėjų kolegija sprendžia, kad S. D. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojo pareigas, ir nekyla abejonių, kad ji darys teigiamą įtaką apeliantės elgesiui. Objektyvūs aukščiau išvardinti bylos duomenys patvirtina, kad G. R. nuo nusi­kals­tamos veikos padarymo jokio naujo teisės pažeidimo nepadarė.Nustatydamas laidavimo terminą, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, G. R. atsa­ko­my­bę lengvinančią aplinkybę, jos asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojos S. D. asmenybę, ir daro išvadą, jog laidavimas vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltininkei. Atsižvelgiant į apeliantės tiek skunde, tiek teisme nurodytus argumentus dėl sunkios jo šeimos finansinės padėties, laidavimas skiriamas be užstato.Atsižvelgiant į tai, kad G. R. yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, skundo argumentai dėl baudos sumažinimo nesvarstomi.2018 m. vasario 7 d. nuosprendžiu apeliantei taikyta BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas. Nors skundo šioje dalyje nėra, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, formuojamą tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose, taikant BK 40 straipsnio nuostatas, automobilio konfiskavimo klausimas spręstinas iš naujo.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su baus­me (BK42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pa­teiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuo­žiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio kaip nu­si­kals­tamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (Lietuvos Aukš­čiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios tai­syklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016). Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio regu­lia­vi­mo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties iš­plau­kia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo tai­ky­mo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dis­po­zi­cijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lie­tuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad G. R. inkriminuotas nusikal­ti­mas, įtvirtintas BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkei vairuojant automobilį „Peu­geot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sutinkamai su bylos duomenimis, transporto priemonė nuo­sa­vy­bės teise priklauso G. R. (b. l. 22), ir šis turtas laikytinas aptariamo nusi­kal­timo padarymo priemone.Vertinant automobilio, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės pagrįstumą, aptariamu at­veju, pažymėtina, kad BK 281 straipsnio ir ANK 422 straipsnio pakeitimų įstatymų projektų aiš­kinamuoju raštu nustatyta, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pa­kei­ti­mais, kuriais už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo ap­svai­gus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 pro­milės alkoholio, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmo­nės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo pada­ryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nėra įmanomas.Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas G. R. kalta pagal BK 281 straips­nio 7 dalį, skyrė jai 1 883 Eur dydžio baudą, taip pat dvi baudžiamojo poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą bei transporto priemonės konfis­kavimą. Apeliacinės ins­tancijos teismui nusprendus taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios at­sa­ko­mybės apeliantę, pastaroji nepatirs iš apkaltinamojo nuosprendžio ky­lan­čių griežtesnių suvar­žy­mų, t. y. jai nebus skirta bausmė ir ji neturės teistumo. Kaip minėta, būtina atsižvelgti į aiškią ir kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkš­čiausius KET pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai. Aptariamu atveju, apeliantės krau­jyje buvo nustatytos 1,97 promilės etilo alkoholio, kas atitinka vidutinį gir­tumo laipsnį. Taigi automobilio palikimas kaltininkės nuosavybėn neužtikrintų teisingumo prin­cipo įgyvendinimo. Šiuo konkrečiu atveju nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų gali­ma kons­tatuoti baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimą aki­vaiz­džiai nepro­por­cingu ir neteisingu.Pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą rašytinio proceso tvarka 2018 m. sausio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 68 straipsnį paskyrė G. R. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas atitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir kontekstą, ir yra teisingas. Tačiau pagal nuteistosios prašymą išnagrinėjęs bylą žodinio proceso tvarka pirmos instancijos teismas nuosprendyje paskyrė apeliantei tokio paties dydžio baudą ir šią baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams 6 mėnesiams, nenu­rodydamas jokių termino padidinimo motyvų. Teisėjų kolegijos nuomone, šiomis aplin­ky­bėmis, o ir atsižvelgiant į visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei nuteistosios asmenybę cha­rakterizuojančias aplinkybes, skirtinas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmi­mo terminas. Teisėjų kolegijos nuomone, G. R. esant atleistai nuo baudžiamosios atsa­ko­mybės baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimas ir uždraudimas vairuoti transporto priemones vieneriems metams yra proporcingos padarytai nusikalstamai veikai ir pa­kan­kamos BK 40 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistosios G. R. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. vasario 7 d. nuosprendį dalyje dėl G. R. nuteisimo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį.

G. R., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsa­ko­mybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį pagal laidavimą be užstato, nustatant laidavimo terminą vie­ne­riems metams. Laiduotoja paskirti S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Baudžiamąją bylą G. R. nutraukti.

Išaiškinti G. R., kad jai laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusi­žen­gimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jos atleidimo nuo bau­džia­mo­sios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys nau­ją tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai S. D., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo at­ve­ju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, G. R. skirtą baudžiamojo poveikio prie­mo­nę uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones sumažinti iki vienerių metų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.