Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos „Rojaus vartai“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų R. B. ir R. B. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Rojaus vartai“ dėl nuomininko iškeldinimo ir skolos priteisimo ir atsakovės viešosios įstaigos „Rojaus vartai“ priešieškinį dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, sutarties modifikavimo bei įpareigojimo vykdyti sutartį natūra.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismas 2024 m. kovo 28 d. nutartimi patvirtino ieškovų R. B. (toliau – ir ieškovė), R. B. (toliau – ir ieškovas, kartu – ieškovai, nuomotojai) ir atsakovės viešosios įstaigos „Rojaus vartai“ (toliau – atsakovė, nuomininkė) 2024 m. kovo 26 d. sudarytą Taikos sutartį (toliau – Taikos sutartis), civilinę bylą Nr. e2-286-584/2024 nutraukė.

2. Ieškovai prašė išduoti vykdomąjį raštą pagal šalių patvirtintos 2024 m. kovo 26 d. Taikos sutarties sąlygas dėl iškeldinimo ir netesybų, kadangi atsakovė netinkamai mokėjo Taikos sutartimi susitartas įmokas. Atsakovė turėjo atlikti pirmąją įmoką iki 2024 m. kovo 29 d., sumokėdama į ieškovų sąskaitas po 1 495 Eur, tačiau šią pareigą vykdė netinkamai ir 2024 m. balandžio 2 d., praleidusi terminą, sumokėjo ieškovui R. B. 1 495 Eur, o ieškovei R. B. 1 000 Eur. Likusi nuomos ir skolos suma buvo sumokėta tik 2024 m. balandžio 12 d., t. y. vėluojant sumokėti daugiau kaip 11 dienų. Atsakovei 2024 m. balandžio 17 d. buvo išsiųstas pranešimas dėl patalpų atlaisvinimo iki 2024 m. balandžio 24 d., tačiau patalpos šiuo metu nėra perduotos. Nėra ginčo, kad pranešimas apie išsikraustymą buvo įteiktas, nes atsakovas pateikė ieškovų pranešimo kopiją kartu su atskiruoju skundu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2024 m. gegužės 3 d. nutartimi patenkino prašymą. Išdavė ieškovams vykdomąjį raštą pagal Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartimi patvirtintą ieškovų ir atsakovės 2024 m. kovo 26 d. sudarytą Taikos sutartį dėl atsakovės iškeldinimo iš gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 100 Eur netesybų, skaičiuojamų iki faktinio išsikraustymo dienos.

4. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartimi buvo patvirtinta šalių 2024 m. kovo 26 d. sudaryta Taikos sutartis (toliau – ir Taikos sutartis), pagal kurią šalys susitarė, kad atsakovės skola už patalpų nuomą nuo 2023 m. liepos 11 d. iki 2024 m. kovo 1 d. yra 8 000 Eur, kurią atsakovė įsipareigojo padengti iki 2024 m. lapkričio 30 d., kas mėnesį mokant po 890 Eur, atitinkamai po 445 Eur kiekvienam nuomotojui; taip pat šalys susitarė, kad nuo 2024 m. kovo 1 d. atsakovė moka ieškovams už patalpų nuomą 2 100 Eur už vieną kalendorinį mėnesį, atitinkamai po 1 050 Eur kiekvienam ieškovui; pirmąją įmoką, t. y. po 1 495 Eur kiekvienam ieškovui, atsakovė įsipareigojo pervesti iki 2024 m. kovo 29 d. (Taikos sutarties 2.1.1 - 2.2.3 punktai). Taikos sutarties 2.3 punktu šalys susitarė, jog atsakovei vėluojant sumokėti nuomotojams po 1 495 Eur bent tris kalendorines dienas laikoma, kad nuomininkė pažeidė Taikos sutarties sąlygas ir nuomotojai įgyja teisę gauti vykdomąjį dokumentą, pareikalauti nedelsiant atlaisvinti patalpas ir sumokėti likusią skolos dalį bei nuomos mokestį, susikaupusius iki faktinio išsikeldinimo dienos. Taip pat Taikos sutarties 2.4. punkte šalys susitarė, kad nuomininkei pažeidus Taikos sutarties 2.3 punktą, nuomotojai turi teisę skaičiuoti 100 Eur netesybas, kurios laikomos minimaliais nuomotojų (ieškovų) nuostoliais iki faktinio išsikraustymo dienos.

5. Teismas sprendė, jog byloje nėra įrodymų apie atsakovės tinkamą Taikos sutarties vykdymą, kad ji laiku sumokėjo ieškovams Taikos sutartyje nustatytas sumas. Dėl to teismas ieškovų prašymą patenkino, išdavė vykdomąjį raštą pagal šalių sudarytą Taikos sutartį dėl atsakovės iškeldinimo ir 100 Eur netesybų, skaičiuojamų iki faktinio išsikraustymo dienos.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 3 d. nutartį ir priimti naują nutartį – atmesti 2024 m. balandžio 29 d. prašymą dėl vykdomojo rašto ieškovams išdavimo pagal Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartimi patvirtintą šalių 2024 m. kovo 26 d. sudarytą Taikos sutartį; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Ieškovų reikalavimas atsakovei išsikelti iš patalpų iš esmės reiškia Taikos sutarties nutraukimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.217 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą ir termino praleidimą, reglamentavimas CK įtvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus (prioritetas sutarties vykdymui) principo taikymą nacionalinėje teisėje. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (kraštutinė priemonė). Vies?asis interesas užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir teisėtų lūkesčių apsaugą riboja sutarties šalies vienašalę iniciatyvą nutraukti sutartį, todėl nutraukiant sutartį turi būti atsižvelgiama ir į sutartį pažeidusios šalies interesus, taip užtikrinant šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Sutarties nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018 29 punktą; 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-684/2023 33 punktą).

1.2. Šalims pasirašius Taikos sutartį, atsakovė nedelsiant sumokėjo didžiąją dalį įmokos (t. y. 2 495 Eur), tad likutis 2024 m. kovo 29 d. buvo tik 495 Eur. Tai sudaro apytiksliai 17 % sumos, kurią atsakovė turėjo sumokėti iki 2024 m. kovo 29 d. 2024 m. balandžio 12 d. gavusi pranešimą, jog ieškovai kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo, atsakovė nedelsiant jiems sumokėjo 3 685 Eur, t. y. ne tik įsiskolinimą, bet ir 2 990 Eur įmoką už 2024 m. balandį, anksčiau nei tai numatyta Taikos sutartyje, taip pat papildomą 200 Eur kompensaciją ieškovams.

1.3. 495 Eur skolos likučio nepervedimas laiku buvo buhalterinės apskaitos (sąskaitybos) klaida. Pamačius atliktą klaidą, atsakovė nedelsiant atliko reikiamus mokėjimus. Skubus atsakovės iškeldinimas už 495 Eur vėlavimą, kuris nebuvo tyčinis ir kuris sudarė mažą dalį visos atsakovės mokėtinos sumos už 2024 m. kovą, padarytų neproporcingą žalą ne tik atsakovei, bet ir atsakovės globos namų gyventojams.

1.4. Taikos sutartyje šalys neįvardino, jog Taikos sutarties 2.2 punkte numatytų terminų praleidimas reikštų esminį Taikos sutarties pažeidimą.

1.5. Atsakovė nevengia Taikos sutarties vykdymo, yra suinteresuota ją išsaugoti iki šalių sulygto termino. Abejotina, ar ieškovai dėl 495 Eur pavėlavimo patyrė tokio dydžio turtinio ar asmeninio pobūdžio praradimus, kad tai lemtų esminį sutarties pažeidimą ir teisę reikalauti išsikelti iš patalpų bei nutraukti sutartį įvertinus tai, kad šią sumą (495 Eur), taip pat nuomą už 2024 m. balandį (su papildoma 200 Eur kompensacija) atsakovė sumokėjo.

1.6. Atsakovė yra licencijuota socialinės globos paslaugas teikianti įstaiga (socialinės globos namai). Jai yra suteikta teisė teikti ilgalaikę ir trumpalaikę socialinę globą patalpų pirmajame aukšte. Globos įstaigoje šiuo metu gyvena įvairiomis ligomis (judėjimo sutrikimų turintys, demencija, Alzheimeriu) sergantys senyvo amžiaus asmenys. Išdavus vykdomąjį raštą, kurio pagrindu ieškovai turėtų teisę antstolio pagalba priverstinai iškeldinti atsakovės prižiūrimus gyventojus, pastarieji netektų gyvenamosios vietos. Naujos gyvenamosios vietos globos namų gyventojams suradimas net ir skubos tvarka užtruktų ilgai, nes yra sudarytos sutartys su įvairių miestų savivaldybių administracijomis, pastarosios turėtų būti nutraukiamos, rengiami vieši svarstymai dėl naujų sutarčių su kitais globos namais sudarymo, seneliai su judėjimo sutrikimais turėtų būti perkeliami neįprastai skubiai, kas ne tik sukeltų stresą perkeliamiems gyventojams, bet ir kainuotų didelius logistinius kaštus tretiesiems asmenims (savivaldybėms, taip pat privatiems asmenims, kurie apgyvendina savo artimuosius atsakovės valdomuose globos namuose).

1.7. Taikos sutarties derinimas buvo ilgas ir sudėtingas procesas, atsakovė sutiko mokėti tik 12,5 % sumažintą nuomos mokestį bei padengti skolą už laikotarpį nuo 2023 m. liepos iki 2024 m. kovo 1 d., nors dėl pastato ir žemės teisinės paskirties negalėjo naudotis pastato antruoju aukštu globos veiklai vykdyti. Galimybė naudotis antru aukštu globos paslaugoms teikti būtų kone padvigubinusi apgyvendinamų asmenų skaičių, dėl ko atsakovė nesusidurtų su finansiniais sunkumais. Nepaisant to, atsakovės esminis kriterijus pasiekiant sutarimą dėl Taikos sutarties sąlygų buvo protingas ir adekvatus išsikraustymo terminas. Atsakovė turi iškeldinti socialiai pažeidžiamus asmenis, jiems būtina surasti naujas gyvenamąsias vietas, tokių patalpų ji šiuo metu intensyviai ieško, o surastas patalpas reikės papildomai įrengti ir pritaikyti asmenims su specialiais poreikiais. Šie procesai užtruks papildomai laiko, dėl ko ir buvo sutarta 2024 m. lapkričio mėnuo šiems procesams iki galo užbaigti.

1.8. Teismas 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-16358-1126/2023 konstatavo, kad ekonominiai atsakovės bei socialiniai pagyvenusių asmenų interesai yra viešasis interesas, kuris turi būti užtikrinamas. Ši nutartis buvo palikta galioti Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1400-601/2023.

7. Ieškovai atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Taikos sutartyje buvo numatyta sąlyga, kad pirmoji įmoka pagal šią sutartį turi būti padaryta iki 2024 m. kovo 29 d., Sutarties 2.3 punkte nurodyta, jog nuomininkei (nagrinėjamoje byloje atsakovei) vėluojant sumokėti bent vieną įmoką 3 kalendorines dienas laikoma, kad nuomininkė pažeidė Sutarties sąlygas.

2.2. Atsakovė neginčija fakto, kad pavėlavo sumokėti įmokas, pateikė įrodymus, jog likutis buvo sumokėtas 2024 m. balandžio 12 d., t. y. vėluojant sumokėti įmoką 9 kalendorines dienas. Šios sąlygos laikymasis turėjo esminės reikšmės, kadangi ginčas teisme ir buvo kilęs dėl to, kad atsakovė nuolatos vėluodavo sumokėti įmokas ir galiausiai apskritai nustojo mokėti dalį nuomos mokesčio, dėl ko susidarė įsiskolinimas. Būtent dėl šių priežasčių buvo kreiptasi į teismą dėl nuomos sutarties nutraukimo ir skolos priteisimo.

2.3. Kadangi ieškovams derantis dėl Taikos sutarties sąlygų buvo svarbu nuomos ir skolos mokėjimo terminai, abi šalys susitarė, jog nuomos mokestis ir skola turi būti sumokėta viena įmoka, įmokų sumokėjimui buvo numatytas protingas terminas - 3 kalendorinės dienos. Pirmoji įmoka 1495 Eur ieškovui R. B. padaryta laiku, t. y. 2024 m. balandžio 29 d., tuo tarpu ieškovei R. B. tą pačią dieną pervesta tik 1000 Eur, likutis 495 Eur buvo pervestas po 9 dienų, t. y. tik 2024 m. balandžio 12 d., kai ieškovai jau buvo pateikę prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

2.4. Jokių pranešimų, kad mokėjimas nepadarytas dėl „sąskaitybos klaidų“, nebuvo gauta. Be to, tokia aplinkybė ir negali būti laikoma svarbia priežastimi neišduoti vykdomojo rašto, kadangi atsakovė yra verslininkė, daug metų vykdanti veiklą, todėl mokėjimų atlikimas yra kasdieninis veiksmas.

2.5. Nesutiktina su atsakove, kad nuomos mokesčio sumokėjimo termino praleidimas negali būti laikomas esminiu Taikos sutarties pažeidimu, nes šalys to sutartyje nenumatė. Priešingai nei teigia atsakovė, būtent CK 6.217 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Šalys Taikos sutarties 2.3 punktu susitarė, jog nuomininkei vėluojant sumokėti nuomotojams po 1495 Eur bent tris kalendorines dienas laikoma, kad nuomininkė pažeidė Taikos sutarties sąlygas ir nuomotojai įgyja teisę gauti vykdomąjį dokumentą, pareikalauti nedelsiant atlaisvinti patalpas ir sumokėti likusią skolos dalį ir nuomos mokestį, susikaupusius iki faktinio išsikeldinimo dienos. Atsakovė, tokiais argumentais grįsdama atskirąjį skundą dėl priimtos nutarties, elgiasi nesąžiningai ir vilkina laiką, kad kuo ilgiau išlaikytų galimybę vykdyti komercinę veiklą ir iš to gauti pajamas.

2.6. Atsakovės argumentas, kad ji, pavėlavusi sumokėti, vėliau padarė mokėjimą avansu už kitą mėnesį, Taikos sutarties pažeidimo fakto nepaneigia. Ieškovai jau yra praradę pasitikėjimą atsakove, kadangi ji nuolat vėluodavo mokėti nuomos mokestį, dėl to ir buvo kreiptasi į teismą su ieškiniu dėl nuomos sutarties nutraukimo.

2.7. Ieškovai patvirtina faktą, kad buvo vykdomos derybos; tiek viena, tiek kita pusė darė nuolaidų, dėl ko ir buvo pasirašyta Taikos sutartis. Šalims buvo aiškios Taikos sutarties nuostatos, atsakovei buvo žinomos aplinkybės, kad pagrindinis argumentas nutraukti sutartį buvo atsakovės vengimas mokėti nuomos mokestį, todėl ir šios Taikos sutarties nuostatos dėl nuomos mokesčio mokėjimo buvo esminės, kurių atsakovė privalėjo laikytis.

2.8. Atsakovė yra verslininkė, socialinės globos paslaugų teikimas yra įprasta jos veikla, nes tokią veiklą ji vykdo daugiau kaip 9 metus. Pagal portalo rekvizitai.lt duomenis, atsakovės pardavimo pajamos sudarė 284 806 Eur, taigi ji turi patirtį, prisiima su verslu susijusią riziką, todėl tinkamas sutarčių sąlygų suderinimas, sutarties nuostatų laikymasis atsakovei nėra neįprastas dalykas. Visos prisiimtos rizikos negali būti perkeliamos ieškovams, atsakovė turi suprasti, kad, jei ji teikia paslaugas socialiai pažeidžiamai grupei, pati turi imtis visų priemonių, kad šių asmenų interesai nebūtų pažeisti.

7.9 Atsakovė nurodo, jog buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, draudžiančios ieškovams modifikuoti ar nutraukti sutartį, tačiau šios priemonės yra panaikintos (ieškovai kreipėsi dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, teismas tenkino šį prašymą priimdamas nutartį, kuri yra įsiteisėjusi). Taikos sutartis buvo sudaryta nenustačius, jog sutarties sąlygos gali būti netinkamos ir prieštaringos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

10. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas išdavė vykdomąjį raštą pagal šalių sudarytą Taikos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

11. Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: 1) 2024 m. kovo 29 d. mokėjimus; 2) 2024 m. balandžio 12 d. mokėjimus; 3) ieškovų 2024 m. balandžio 17 d. pranešimą dėl patalpų atlaisvinimo ir skolos sumokėjimo.

12. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

13. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

14. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovės prašomi priimti įrodymai jau yra byloje, todėl juos atsisako priimti.

Dėl nutarties (ne)teisėtumo

10.1. Kauno apylinkės teismas 2024 m. kovo 28 d. nutartimi patvirtino šalių 2024 m. kovo 26 d. sudarytą Taikos sutartį ir civilinę bylą Nr. e2-286-584/2024 nutraukė. Šios sutarties 2.1.1 punktu šalys susitarė, kad nuomininkės skola už patalpų nuomą nuo 2023 m. liepos 11 d. iki 2024 m. kovo 1 d. yra 8 000 Eur (toliau – skola), kurią nuomininkė įsipareigojo padengti iki 2024 m. lapkričio 30 d., kas mėnesį mokant po 890 Eur (toliau – skolos įmoka), atitinkamai po 445 Eur kiekvienam nuomotojui. Taikos sutarties 2.1.2 punktu šalys susitarė, kad nuo 2024 m. kovo 1 d. nuomininkė moka nuomotojams už patalpų nuomą 2 100 Eur už vieną kalendorinį mėnesį (toliau – nuomos mokestis), atitinkamai po 1 050 Eur kiekvienam nuomotojui. Taikos sutarties 2.2.1 - 2.2.2 punktais šalys susitarė, kad nuomininkė ne vėliau kaip iki 25 einamojo mėnesio kalendorinės dienos už einamąjį nuomos mėnesį sumokėti nuomos mokestį ir skolos įmoką atitinkamam nuomotojui: į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą nuomininkė perveda 1495 Eur jam priklausančią skolos įmokos ir nuomos mokesčio dalį; į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą nuomininkė perveda 1 495 Eur jai priklausančią skolos įmokos ir nuomos mokesčio dalį. Pirmąją įmoką nuomininkė Taikos sutarties 2.2.1 ir 2.2.2 punktuose nurodyta tvarka perveda iki 2024 m. kovo 29 d. (Taikos sutarties 2.2.3 punktas). Nuomininkei vėluojant sumokėti nuomotojams po 1 495 Eur bent tris kalendorines dienas laikoma, kad nuomininkė pažeidė Taikos sutarties sąlygas ir nuomotojai įgyja teisę gauti vykdomąjį dokumentą, pareikalauti nedelsiant atlaisvinti patalpas ir sumokėti likusią skolos dalį ir nuomos mokestį, susikaupusius iki faktinio išsikeldinimo dienos (Taikos sutarties 2.3 punktas). Šalys susitaria, kad, nuomininkei pažeidus Taikos sutarties 2.3 punktą, nuomotojai turi teisę skaičiuoti 100 Eur netesybas, kurios laikomos minimaliais nuomotojų nuostoliais iki faktinio išsikraustymo dienos.

10.2. Kauno apylinkės teismas 2024 m. balandžio 16 d. nutartimi išdavė ieškovams vykdomąjį raštą pagal Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartimi patvirtintą ieškovų ir atsakovės 2024 m. kovo 26 d. sudarytą Taikos sutartį dėl 7 110 Eur skolos, t. y. po 3 555 Eur, išieškojimo ieškovams ir ieškovei papildomai 495 Eur skolos išieškojimo iš atsakovės. Kauno apygardos teismas 2024 m. liepos 9 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutartį paliko nepakeistą; priteisė iš atsakovės ieškovams solidariai 894 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

10.3. Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė pinigų perlaida per AB Lietuvos paštas 2024 m. kovo 29 d. ieškovui pervedė 1495 Eur, o ieškovei 1000 Eur. Nurodytas lėšas AB Lietuvos paštas į ieškovų sąskaitas pervedė 2024 m. balandžio 2 d. Atsakovė 2024 m. balandžio 12 d. bankiniu pavedimu ieškovui pervedė 1 595 Eur, ieškovei 2 090 Eur.

16. Taikos sutartis yra šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas šalių dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir proceso teisėmis. Šalys turi teisę užbaigti civilinę bylą taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis).

17. Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu (CK 6.985 straipsnio 2 dalis) ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020).

18. CPK 646 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės.

19. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatą vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tik tuo atveju, kai teismas nustato, jog taikos sutartis yra nevykdoma. Sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą taip pat svarbu yra nustatyti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, nedviprasmiškos ir gali būti priverstinai vykdomos. Nustačius, kad tokios teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas. Tokiam atvejui įstatyme nurodyta galimybė šalies prašymu peržiūrėti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, proceso atnaujinimo tvarka (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

20. Taigi spręsdamas dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje, kurioje buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, teismas privalo ištirti šalių nurodytas aplinkybės ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų (ne)vykdymą. Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje nustatyta, kad teismas, 2024 m. balandžio 29 d. gavęs ieškovų prašymą, 2024 m. gegužės 3 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovų prašymą jį tenkino neišklausęs kitos šalies nuomonės, t. y., nesuteikęs jai galimybių pateikti įrodymus dėl Taikos sutarties (ne)vykdymo.

21. Visgi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad ši aplinkybė nepripažintina procesinės teisės normų pažeidimu, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

22. Kaip minėta, byloje nėra ginčo, kad atsakovė, Taikos sutarties 2.2.1 - 2.2.3 punktais prisiėmusi finansinį įsipareigojimą iki 2024 m. kovo 29 d. kiekvienam ieškovui pervesti po 1495 Eur, 2024 m. kovo 29 d. pinigų perlaida per AB Lietuvos paštas ieškovui pervedė 1495 Eur, o ieškovei tik 1000 Eur. Tai akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovė neįvykdė Taikos sutarties 2.2.3 punktu prisiimto įsipareigojimo ir nepervedė ieškovei visos Taikos sutartimi sutartos sumos (1495 Eur).

23. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šiuo atveju šalių sudarytos Taikos sutarties 2.2.1 - 2.2.2 punktai buvo pažeisti, todėl kreditoriai (ieškovai), vadovaudamasi Taikos sutarties 2.3 punktu, įgijo teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pavėluotas dalinės skolos įmokos sumokėjimas neeliminuoja Taikos sutarties 2.2.1 - 2.2.2 punktų pažeidimo. Akcentuotina ir tai, jog ieškovai atsiliepime į atskirąjį skundą pažymėjo, kad po 2024 m. balandžio mėnesį sumokėtos paskutinės įmokos atsakovė daugiau jokių įmokų nemokėjo. Įrodymų, paneigiančių šiuos ieškovų argumentus, atsakovė apeliacinės instancijos teismui nepateikė.

24. Kritiškai vertintinas atsakovės argumentas, kad Taikos sutartyje šalys aiškiai neįvardino, jog šios sutarties 2.2 punkte numatytų terminų praleidimas reikštų esminį Taikos sutarties pažeidimą, dėl to jis tokiu ir nelaikytinu.

25. Kaip minėta, šalys Taikos sutarties 2.3 punktu susitarė, jog nuomininkei vėluojant sumokėti nuomotojams po 1 495 Eur bent tris kalendorines dienas laikoma, kad nuomininkė pažeidė Taikos sutarties sąlygas ir nuomotojai įgyja teisę gauti vykdomąjį dokumentą, pareikalauti nedelsiant atlaisvinti patalpas ir sumokėti likusią skolos dalį ir nuomos mokestį, susikaupusius iki faktinio išsikeldinimo dienos. Kaip minėta, šiuo atveju ginčas dėl atsakovės netinkamai vykdytos nuomos sutarties (ieškovai savo ieškinį grindė aplinkybėmis, kad atsakovė pastoviai vėlavo mokėti nuomos mokestį, o vėliau jo iš viso nemokėjo) buvo išspręstas teismo patvirtinta Taikos sutartimi, kuria atsakovė prisiėmė atitinkamus įsipareigojimus, numatytus minėtuose Taikos sutarties punktuose, tačiau šių įsipareigojimų tinkamai neįvykdė. Ieškovų kreipimosi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo dieną ji buvo pažeidusi Taikos sutarties 2.2.1 - 2.2.2 punktus. Taikos sutarties nevykdymo pasekmės atsakovei buvo žinomos.

26. Nors atsakovė ir teigia, kad ji nevengia Taikos sutarties vykdymo ir yra suinteresuota ją išsaugoti iki šalių sulygto termino, visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė po 2024 m. balandžio 12 d. būtų sumokėjusi kitas Taikos sutartyje numatytas nuomos mėnesio ir skolos įmokas, taigi nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovės deklaruojamą siekį vykdyti Taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

27. Atsakovės atskirojo argumentai, kad ji yra licencijuota socialinės globos paslaugas teisę turinti teikti įstaiga, dėl to išdavus vykdomąjį raštą socialinės globos namų gyventojai netektų gyvenamosios vietos, taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.

28. Kaip teisingai nurodė ieškovai, atsakovė yra verslininkė, socialinės globos paslaugas teikia daugiau kaip 9 metus. Pagal portalo rekvizitai.lt duomenis, atsakovės pardavimo pajamos sudarė 284 806 Eur, taigi ji turi patirtį, prisiima su verslu susijusią riziką, todėl tinkamas sutarčių sąlygų suderinimas, sutarties nuostatų laikymasis atsakovei nėra neįprastas dalykas. Visos prisiimtos rizikos negali būti perkeliamos ieškovams. Jie pagrįstai teigia, jog atsakovė turi suprasti, kad, jei ji teikia paslaugas socialiai pažeidžiamai grupei, pati turi imtis visų priemonių, kad šių asmenų interesai nebūtų pažeisti.

29. Be to, CPK 625 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vykdymo proceso dalyvių prašymu vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka gali atidėti vykdymo veiksmus. Taigi atsakovė, laikanti, kad jai reikia laiko perkelti savo vykdomą veiklą į kitas patalpas, ieškovams pateikus vykdomąjį raštą antstoliui, gali kreiptis su prašymu atidėti vykdymo veiksmus.

30. Atsakovė nurodo, kad buvo priimtos laikinosios apsaugos priemonės, draudžiančios ieškovams modifikuoti ar nutraukti sutartį, tačiau šios laikinosios priemonės yra panaikintos. Šalys pasirašė Taikos sutartį, kuri buvo teismo patvirtinta nenustačius, kad sutarties sąlygos yra netinkamos ir prieštaraujančios.

31. Dėl atsakovės argumento, kad 495 Eur skolos likučio nepervedimas laiku buvo buhalterinės apskaitos (sąskaitybos) klaida, Kauno apygardos teismas yra išsamiai pasisakęs 2024 m. liepos 9 d. nutartyje, kuria pagal atsakovės atskirąjį skundą apeliacine tvarka buvo įvertintas Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutarties pagrįstumas (nurodytos nutarties 24 punktas), todėl dėl šio argumento pakartotinai šioje nutartyje nepasisakytina.

Dėl bylos procesinės baigties

32. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, daro išvadą, kad, nors pirmosios instancijos teismas ir nepasiūlė atsakovei pateikti savo nuomonę dėl Taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (ne)vykdymo, vien tik ši procesinė aplinkybė nesudaro pagrindo tai pripažinti grubiu atsakovės interesų pažeidimu ir dėl to panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai išdavė vykdomąjį raštą, todėl apeliacine tvarka patikrinta nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo

33. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės nei yra nustatyta Rekomendacijose.

34. Ieškovai pateikė prašymą priteisti jiems iš atsakovės 840 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, pateikė tai pagrindžiančius įrodymus – sąskaitas-faktūras ir mokėjimo nurodymus. Ieškovų apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), 8.16 punkte nustatyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio už tokią paslaugą maksimalaus dydžio (už atsiliepimą į atskirąjį skundą – 844,12 Eur (0,4 x 2110,3 Eur), todėl 840 Eur suma priteistina iš atsakovės ieškovams – ieškovui 540 Eur, ieškovei 300 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš viešosios įstaigos „Rojaus vartai“, juridinio asmens kodas 303945857, ieškovui R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 540 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt), o ieškovei R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.