Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, nagrinėdama baudžiamąją bylą, kurioje E. T., L. V. kaltinami padarę nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str. 3 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. T. ir L. V. kaltinami tuo, kad 2015 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, (duomenys neskelbtini), garažų masyve, esančiame už (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje surastu raktu atrakinęs V. T. priklausančio garažo duris, įsibrovė į garažą, iš ten pagrobė V. T. priklausantį automobilį Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 2500 Eur, o iš garaže esančioje spintelėje buvusių dviejų piniginių, pagrobė V. T. priklausančius 400 Eur grynųjų pinigų, tuo padarė jam 2900 Eur turtinę žalą.

Be to, E. T. ir L. V. kaltinami tuo, kad 2015 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, įsibrovė į UAB "Daimeksa" priklausantį pastatą, kuriame dirbtuves nuomojasi Šakių rajono savivaldybės administracijos Šakių seniūnija, iš ten pagrobė Šakių rajono savivaldybės administracijos Šakių seniūnijai priklausantį automobilį GAZ SAZ 3507, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio likutinė vertė 507,99 Eur, tuo Šakių rajono savivaldybės administracijos Šakių seniūnijai padarė 507,99 Eur turtinę žalą.

Be to, E. T. ir L. V. kaltinami tuo, kad 2015 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje su, nuplėšę pakabinamą spyną, įsibrovė į A. F. S. priklausantį garažą, esantį garažų masyve už (duomenys neskelbtini), iš ten pagrobė A. F. S. priklausantį automobilį N. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 500 Eur, tuo A. F. S. padarė 500 Eur turtinę žalą.

Be to, E. T. ir L. V. kaltinami tuo, kad 2015 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, iš nesaugomos UAB "Daimeksa" teritorijos pagrobė UAB "Naujoji prekyba" priklausantį automobilį MAN 18.222, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) kurio likutinė vertė 5231,43 Eur, tuo UAB "Naujoji prekyba" padarė 5231,43 Eur turtinę žalą.

Be to, E. T. ir L. V. kaltinami tuo, kad 2015 m. gruodžio 12 d. naktį, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, įsibrovė į UAB "Daimeksa" priklausantį pastatą, kuriame dirbtuvių patalpas nuomojasi UAB "Greičio forma", iš ten pagrobė UAB "Greičio forma" priklausantį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 800 Eur, tuo UAB "Greičio forma" padarė 800 Eur mitinę žalą.

Be to, E. T. ir L. V. kaltinami tuo, kad 2015 m. gruodžio 12 d. naktį, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, iš nesaugomos UAB "Daimeksa" teritorijos kiemo pagrobė didelės vertės svetimą turtą - UAB "Euromedis" priklausantį automobilį MAN TGZ 18.440, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 16000 Eur, tuo UAB "Euromedis" padarė 16000 Eur turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Šakių rajono apylinkės teismo 2016-06-10 nutartimi baudžiamoji byla su gautu kaltinamuoju aktu buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (3 t., b. l. 3-17). Tai parodo, kad teismas, perduodamas bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, nenustatė kliūčių bylą nagrinėti teisme. Tačiau, tokia aplinkybė nereiškia, jog nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje negali būti nustatyta, jog kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ir byla grąžinta prokurorui. Pažymėtina, kad vykdydamas teisingumą, teismas nėra saistomas proceso dalyvių nuomonės tam tikru byloje sprendžiamu klausimu, ikiteisminio tyrimo nagrinėjimo metu surinktų įrodymų, nes konstitucinė teismo priedermė yra visapusiškai ir objektyviai iširti visą bylos medžiagą ir priimti teisingą sprendimą. Teismas, siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, turi įgaliojimus imtis visų BPK numatytų priemonių, kad būtų nustatytos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės.

Esant būtinybei kaltinime išdėstytos faktinės aplinkybės ir jų kvalifikacija gali būti keičiamos nagrinėjant bylą instancine tvarka, tiek prokuroro prašymu, tiek nagrinėjančio teismo iniciatyva ir tokiu būdu nėra pažeidžiama kaltinamojo teisė į gynybą (kasacinė nutartis Nr. 2K-469-648/2015). Tiek pagal nacionalinių teismų, tiek pagal tarptautinių teismų formuojamą praktiką tokiu atveju aktualu tik tai, kad apie pakeistą kaltinimą įstatymo nustatyta tvarka būtų pranešta kaltinamajam ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams, užtikrinant teisę žinoti kaltinimą, teisę į gynybą, kitų tinkamo teisinio proceso principų įgyvendinimą (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-1/2014). BPK 256 str. nurodoma, kad teismas tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, arba yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuojama, apie tokias galimybes nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Šiame straipsnyje nėra nurodoma, kokia forma (rašytine ar žodine nutartimi) turi būti pranešama. Atsižvelgdamas į formuojamą praktiką teismas šio bylos nagrinėjimo metu priėmė 2016-10-25 ir 2017-02-10 nutartis, kuriuose proceso dalyvius informavo apie tai, kad kaltinime pateiktos faktinės aplinkybės gali būti keičiamos, taip pat informavo, jog gali keistis veikų kvalifikacija. (3 t., b.l. 98, 139-144). Neatsižvelgiant į tai, teismas laiko, kad ir numačius galimybę keisti faktines aplinkybes, ar jų kvalifikavimą, net ir ėmusis priemonių keisti kaltinimą, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pagal BPK 256 straipsnio nuostatas visų esančių nustatytų kaltinamojo akto trūkumų ištaisyti teisme keičiant kaltinimą nėra galimybės.

Teismas laiko, kad šioje byloje pagal kaltinime nurodytą nusikalstamos veikos aprašymą kyla būtinybė iš naujo atlikti kaltinamajame akte aprašytų faktinių aplinkybių tyrimą, išdėstyti faktines aplinkybes taip, iš kurių būtų aišku, kokie asmenys, kokiomis konkrečiai aplinkybėmis, kokius veiksmus ir kokiu tikslu atliko, pagal BK nurodyti jų neteisėtų veiksmų teisinę kvalifikaciją. Atsižvelgiant į kaltinamųjų veiksmų tikslą naujai įvertinti kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų kvalifikaciją, atsižvelgiant į posėdžių metu kaltinamųjų nurodytas įvykių aplinkybes vertinti nusikalstamų veikų tęstinumą. Įstatymų leidėjas bylą nagrinėjančiam teismui nesuteikia teisės už prokurorą suformuluoti kaltinimą. Tokiu būdu būtų paneigta ikiteisminio tyrimo, kaip vienos iš baudžiamojo proceso stadijos, esmė. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą teisme gali būti tik pakeistos kaltinime nurodytos veikos esminės faktinės aplinkybės ir jos kvalifikacija, ką teismas pagal galimybes padarė 2017-02-10 nutartimi, tačiau šiuo atveju tai nėra pakankamas veiksmas, siekiant byloje priimti teisingą sprendimą.

Kaip minėta, nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą.

Kaltinamajam akte nurodoma, kad kaltinamieji E. T. ir L. V. yra kaltinami pagal BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d. , 178 str. 2 d., 178 str. 3 d. Tai yra dėl 6 atskirų nusikalstamų veikų. Kaltinimuose nurodoma, kad asmenys bendrininkų grupe 2015 m. lapkričio mėn. pagrobė 4 transporto priemones, o 2015 m. gruodžio mėn. 12 d. naktį pagrobė 2 transporto priemones. Kaltinimuose nėra nurodoma tiksli įvykio data ir laikas, konstatuojama, jog tyrimo metu tiksliai nenustatyta dieną ir valandą. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. T. savo kaltę pripažino, o L. V. kaltę pripažino teisme bei davė išsamius parodymus. Posėdžio metu kaltinamieji paaiškino, kad automobilius jie pasiimdavo tikslu pasivažinėti. Pasivažinėję automobilius pastatydavo į tą pačią vietą iš kurios paimdavo. Pirmame kaltinime nurodyto automobilio neapgadino, pastatė atgal į garažą. Dėl kituose trijuose kaltinimuose nurodytų automobilių vagysčių nurodė, kad visais tais automobiliais naudojosi vieną naktį. E. T. norėjo pasivažinėti automobiliu GAZ, L. V. norėjo sunkvežimiu. Sprendė pasiimti kelis automobilius, kad galėtų kiekvienas vairuoti. Vėliau užklimpus N. M. bei sugedus GAZ automobiliams bandė juos sunkvežimiu partempti į garažą. Dėl 2015 m. gruodžio 12 d. pagrobtų automobilių kaltinamieji nurodė, kad vienas iš jų iš garažo išsivarė automobilį VW Passat (kurį vėliau pastatė atgal), o kitas užsivedė sunkvežimį. Abiem automobiliais važinėjo tuo pačiu metu.

Šie kaltinamųjų parodymai akivaizdžiai parodo, kad kaltinamajame akte neteisingai nurodomos įvykio aplinkybės. Pirmiausia ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatomos aplinkybės ir renkami įrodymai, kurie patvirtintų, jog veikos buvo galimai tęstinės, ar kad per vieną naktį pasinaudojus dviem, ar trim automobiliais tai gali būti kvalifikuojama kaip bendrininkų grupėje padarytas vienas nusikaltimas (du kaltininkai vienu metu naudojosi dviem automobiliais). Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo analizuojami, tiriami ir renkami įrodymai, kurie patvirtintų kaltininkų tyčią, jos kryptingumą, kas leistų tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas.

Be to, kaltininkai nurodydami įvykio aplinkybes teigė, kad automobiliais jie naudojosi tikslu – pasivažinėti. Šiuo atveju kaltinime nėra nurodytas nusikalstamų veikų tikslas. Ikiteisminio tyrimo metu šis nusikalstamos veikos požymis nebuvo tiriamas bei nebuvo vertinama tikslo įtaka nusikalstamų veikų kvalifikavimui, nors teismas laiko, kad tai yra vienas iš svarbiausių sudėties požymių, turinčių įtakos teisingam veikos kvalifikavimui.

Teismų praktikoje yra aiškinama, kad nors motyvas ir tikslas nėra tiesioginiai vagystės nusikalstamos veikos nurodyti požymiai, tačiau jų nustatymas padeda atskirti vagystę nuo į ją panašių, bet kitokią prasmę turinčių veiksmų. Pažymėtina, kad vagystės kaip turto pagrobimo apibrėžimo įstatymas nepateikia, todėl teismų praktikoje remiamasi tradiciškai nusistovėjusia šios nusikalstamos veikos teisės doktrina. Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas padaromas pasisavinimo tikslu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-326/2010, 2K-440/2009, 2K-228/2013, 2K-517-303/2015). Teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose nuosekliai pasisakoma dėl negalimumo remtis vien tik objektyviosiomis aplinkybėmis užvaldant svetimą turtą, bet pabrėžiamas būtinumas nustatyti ir subjektyviąsias aplinkybes, t. y. kaip asmuo suvokė savo veiksmus, kokius padarinius numatė ir kokio tikslo siekė. Kasacinėje praktikoje kaip vagystei būdingos tyčios pavyzdžiai dažnai nurodoma tai, kad kaltininkas neabejotinai suvokė, jog paima svetimą daiktą, numatė, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to norėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2012, 2K-282/2012) arba kad kaltininkas suvokė, jog jis neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, kad dėl tokių jo veiksmų padaroma turtinė žala kitam asmeniui, ir to norėjo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012). Todėl nustačius neteisėtą svetimo turto paėmimą, bet nenustačius tyčios, nukreiptos į negrįžtamą svetimo turto užvaldymą ir atitinkamos žalos nukentėjusiajam padarymą, gali būti laikoma, kad veika neatitinka turto pagrobimo požymių. Jeigu kaltininkas akivaizdžiai nori pasinaudoti daiktu tik laikinai, turi tikslą vėliau jį grąžinti arba kitaip nesiekia jo pasisavinti, tokia veika nesudaro visų šio nusikaltimo sudėties požymių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122/2012, 2K-108/2013). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. sausio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-648/2016).

Šiuo atveju atsižvelgiant į teismų praktiką bei nustačius, jog kaltininkų tikslas buvo ne užvaldyti svetimą turtą, o tik juo laikinai pasinaudoti, inkriminuojant BK 178 str. 2 d. ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkta įrodymų, kurie patvirtintų, jog kaltininkai turtą norėjo pasisavinti. Šiuo atveju kaltinime apskritai nėra nurodytas kaltinamųjų nusikalstamų veikų tikslas, šis veikų požymis nebuvo tiriamas, tad teismas laiko, kad kaltinime nenurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Dėl to teismas negali nustatyti teisingo nusikalstamų veikų kvalifikavimo.

Taip pat kaltinamajame akte aiškiai, glaustai ir suprantamai neatskleistas turtinės žalos padarymo būdas, jos dydis bei padariniai kiekvienam iš reikalavimus byloje pareiškusių asmenų. Kaltinamajame akte nurodoma, kad nusikalstamomis veikomis padaryta 2900 Eur 507,99 Eur, 500 Eur,5231, 43 Eur, 800 eur, 16000 Eur turtinės žalos. Pagal kaltinimą galima suprasti, kad žalos yra nurodytos tokio dydžio, kokia yra nustatyta pasinaudotų automobilių vertė. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad visi automobiliai nebuvo užvaldyti, o nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai pateikė ieškinius 400 Eur žalai ( 1 t., b.l. 29), 100 Eur žalai (1 t., b.l. 64), 100 Eur žalai (1 t., b.l. 107), 210 Eur (1 t., b.l. 159), 1433,73 Eur (2 t., b.l. 21). Iš bylos duomenų matyti, kad civiliniai ieškiniai yra pateikti dėl automobilių apgadinimo ar išvažinėto turto. Tačiau kaltinamajame akte nurodytuose kaltinimuose nėra nurodoma, dėl kokių kaltinamųjų veiksmų atsirado civiliniuose ieškiniuose nurodytų žalų dydžiai, kaltinimuose nenurodyti žalų dydžiai, dėl kurių yra pateikti civiliniai ieškiniai. Byloje nėra surinkta duomenų, kurie patvirtintų, ar dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų atsirado prašomos priteisti žalos, ar šios žalos atsirado dėl šiame kaltinime inkriminuotų nusikalstamų veikų. Taip pat byloje iš dalies nėra dokumentų, kurie patvirtintų prašomus priteisti žalų dydžius. Šiuo atveju kaltinamajame akte nurodomos žalos, tai yra automobilių vertės, dėl kurių nėra reiškiami reikalavimai. Tuo tarpu civiliniuose ieškiniuose nurodyti žalų dydžiai netirti, nenurodyti kaltinamųjų veiksmai, dėl kurių atsirado žala, šie veiksmai nėra teisiškai įvertinti. 2017-02-10 nutartimi (3 t., b.l. 139-144) teismas nurodė, kad kaltinamųjų veiksmai gali būti kvalifikuojami pagal BK 187 str. 1 d., tačiau teismas neturi galimybės atlikti tyrimo ir nustatyti tikslių žalų atsiradimo aplinkybių.

Atsižvelgiant į nurodytą teismas mano, kad kaltinamajame akte nenurodytos tikslios veikų aplinkybės (kurią naktį, kurie automobiliai pagrobti), nenurodytas ir neištirtas veikų tikslas, nenurodyta teisinga žala. Nustačius tikslius nurodytus požymius tikėtina, jog gali iš esmės keistis veikų aplinkybės, kvalifikavimas, nusikalstamų veikų požymiai. Akivaizdu, kad nurodyti trūkumai yra esminiai, nes nustačius nusikalstamų veikų seką, tęstinumą, tikslias padarymo aplinkybes, taip pat ištyrus veikų padarymo tikslą bei tikslią žalą, gali keistis ne tik faktinės aplinkybės, tačiau gali iš esmės keistis nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, gali atsirasti poreikis formuluoti naujus kaltinimus, bei būtinybė iš naujo teisiškai įvertinti kaltinamųjų nusikalstamų veikų kvalifikaciją. Taip pat gali atsirasti būtinybė kaltinamųjų veiksmų vertinti pagal kitus BK straipsnius (pvz. BK 187, 284 str. ir pan.). Apibendrinus tai, kad išdėstyta, spręstina, kad teismas pats neturi jokių procesinių galimybių pašalinti anksčiau aptartų trūkumų. Nustatytų kaltinamojo akto trūkumų visuma leidžia konstatuoti, kad jie iš esmės neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, jų negalima ištaisyti teisme ir jie trukdo bylą nagrinėti teisme. Nurodytos aplinkybės kliudo teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Teismas mano, kad nesant aiškaus kaltinimo pažeidžiama kaltinamųjų teisė žinoti, kuo jie yra kaltinami, jų teisė į gynybą.

Kaip minėta, kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas. Pagal kaltinime apibrėžtas ribas vyksta bylos nagrinėjimas teisme. Aptariamoje byloje pagal E. T. ir L. V. suformuluotą kaltinimą nėra aiškios bylos nagrinėjimo teisme ribos. Kaltinamajame akte nurodyti faktai kelia pagrįstas abejones dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą.

Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Nagrinėjamu atveju darytina vienareikšmiška išvada, kad dėl aptartų kaltinimo trūkumų yra apsunkintas bylos nagrinėjimas teisiamajame posėdyje bei apsunkinta ir kaltinamųjų teisė į gynybą. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas priėmė dvi nutartis, kuriose tikslino kaltinime nurodytas faktines aplinkybes bei nusikalstamų veikų kvalifikavimą. Neatsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad net ir šiais procesiniais sprendimais negalėjo visiškai pašalinti kaltinamojo akto trūkumų ir priimti galutinį teisingą sprendimą, kuris atspindėtų tikslias ir teisingas įvykių aplinkybes bei būtų teisingai teisiškai įvertintas kaltinamųjų elgesys. Kaltinamieji turi teisę žinoti, kuo jie konkrečiai kaltinami. Priešingu atveju, gali atsirasti pagrindas konstatuoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalies, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1dalies bei BPK 44 straipsnio 7dalies nuostatų pažeidimus. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-87-165/2016).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 3 d., 256 str. 2 d. str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Baudžiamąją bylą Nr. N1-1-876/2017, kurioje E. T., L. V. kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str. 3 d. perduoti Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai.

Nustatyti 2 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo nutarties įsiteisėjimo, nurodytiems trūkumams pašalinti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant Šakių rajono apylinkės teismui.