Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-02-09 sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui V. V. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

5. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinys atsakovui V. V. dėl skolos priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su teismo sprendimo už akių dalimi, kuria teismas tenkino iš dalies ieškovės reikalavimus dėl 81,65 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos ir 25,48 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2023-03-31) bei kuria atmetė ieškovės reikalavimą dėl 25,48 proc. mokėjimo (pelno) palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo Sutarties termino pabaigos (2023-03-31) iki visiško kredito grąžinimo dienos, taip pat dėl bylinėjimosi išlaidų sumažinimo, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl apskųstosios teismo sprendimo už akių dalies teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 straipsnis).

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą

7. Kasacinis teismas pakeitė esamą praktiką sprendžiant klausimą dėl mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo, išaiškindamas, jog tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 52 punktas). Minėtoje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija suformulavo teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

8. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018; 2008-02-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006-11-06 nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006-11-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

9. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė, prašydama priteisti 81,69 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2020-07-30) iki ieškinio parengimo dienos (2020-12-17), negautas pajamas paskaičiavo iš viso už 140 dienų nuo negrąžintos kredito dalies (835,87 Eur) (b. l. 6-7). Akcentuotina, jog 2020-07-30 sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės, kadangi jis nemokėjo įmokų pagal sutartyje numatytą grafiką, todėl ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo priteisti jos negautas pajamas, kuris ji būtų gavusi, jeigu prievoles pagal sutartį atsakovas būtų vykdęs tinkamai (mokėjęs įmokas pagal šalių susitartą mokėjimo grafiką). Negautų pajamų skaičiavimas nuo negrąžintos kredito dalies yra nepagrįstas, nes atsakovui tinkamai vykdant sutartį, palūkanos jam nebūtų skaičiuojamos nuo visos negrąžintos kredito sumos (835,87 Eur), o tik nuo konkretų mėnesį nurodytos negrąžintos kredito dalies, kaip tai numatyta įmokų mokėjimo grafike. Dėl išdėstytų aplinkybių konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl 81,65 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo negrąžintos kredito sumos (835,87 Eur), nuo sutarties nutraukimo dienos (2020-07-30) iki ieškinio parengimo dienos (2020-12-17) priteisimo. Apeliantės abstraktūs samprotavimai, jog ji turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo visos negrąžintos skolos (835,87 Eur), savaime nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, jog teisė į mokėjimo palūkanas buvo apibrėžta konkrečia kiekvieną mėnesį mokėtina palūkanų suma, apskaičiuota nuo tą mėnesį likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, kuri mažėjo su lyg kiekvienu mėnesiu bei neįrodo, jog ieškovės patirti nuostoliai (negautos pajamos) yra realiai didesni, nei jų dydį nustatė pirmosios instancijos teismas.

10. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime negautas pajamas konkrečia suma priteisė už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2020-07-30) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021-02-09), o ne iki ieškinio parengimo dienos (2020-12-17), kaip prašė ieškovė, nesudaro pagrindo daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi 97,39 Eur dydžio negautas pajamas už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2020-07-30) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021-02-09) pirmosios instancijos teismas priteisė nuo pagal sudarytą sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio. Toks negautų pajamų skaičiavimas atitinka aukščiau aptartą negautų pajamų apskaičiavimo pagrindimą (žr., 13 punktą).

11. Netenkindamas ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo 25,48 procentų negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (835,87 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023-03-31), pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė nepagrįstai skaičiuoja 25,48 proc. procentų dydžio mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas nuo fiksuotos sumos ieškinio pateikimo dieną, t. y. 835,87 Eur, kadangi sutarties sąlygos nenumato galimybės skaičiuoti palūkanas nuo fiksuotos sumos, atvirkščiai – numato galimybę skaičiuoti nuo esamo vartojimo kredito likučio dydžio pagal mokėjimo planą (grafiką). Pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime konstatavo, jog ieškovė negali turėti teisėto lūkesčio pajamas gauti anksčiau negu šalys suderėjo sudaryta sutartimi ir jų dydis negali viršyti 604,64 Eur dydžio (Sutartimi sulygtos mokėjimo (pelno) palūkanų sumos). Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju, pagal šalių sudarytą sutartį vartojimo kreditas turėjo būti grąžintas iki 2023-03-31. Iš byloje esančių Paskolos sutarties specialiųjų sąlygų ir jose pateikto mokėjimo grafiko nustatyta, kad per visą sutarties galiojimo laikotarpį atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei iš viso 604,64 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, metinė palūkanų norma 26 proc. („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 9, CBP-10705). Tai reiškia, kad iki sutarties galiojimo pabaigos atsakovui tinkamai vykdant sutartį, ieškovė turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį gauti sutartyje numatyto dydžio pajamas, t. y. 604,64 Eur palūkanų. Byloje nustatyta, kad atsakovui tinkamai nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovė nuo 2020-07-30 sutartį nutraukė ir iki sutarties nutraukimo priskaičiavo 87,01 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų. Minėtą sumą ginčijamu sprendimu už akių pirmosios instancijos teismas priteisė (ginčo dėl to byloje nėra). Pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime nustatė, kad atsakovas sumokėjo 11 įmokų pagal nustatytą grafiką, t.y. sumokėjo ir 218,44 Eur palūkanų, taip pat priteisė 97,39 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo sutarties nuotraukimo iki sprendimo už akių priėmimo (2021-02-09). Todėl ieškovės negautos pajamos už laikotarpį nuo 2021-02-10 iki sutarties termino pabaigos (2023-03-31) sudarytų 201,80 Eur sumą (604,64 Eur – 218,44 Eur (atsakovo sumokėta suma) – 87,01 Eur – 97,39 Eur). Tokią sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

13. Ieškovė 25,48 proc. dydžio palūkanas kaip negautas pajamas prašo priteisti už negrąžintą vartojimo kredito sumą (835,87 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad iš sutarties specialiosiose sąlygose pateikto mokėjimo grafiko nustatyta, kad vartojimo kredito suma, nuo kurios skaičiuojamos palūkanos, kas mėnesį mažėja, ieškovės reikalavimas priteisti šias palūkanas už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei sutarties termino pabaigos, skaičiuojant nuo visos negrąžintos kredito sumos, sudaro prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita, kadangi skaičiuojant palūkanas nuo visos kredito sumos per visą laikotarpį gautųsi didesnė suma, nei ieškovė tikėjosi gauti, t. y. daugiau nei 604,64 Eur. Objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog ieškovė realiai patyrė didesnius nuostolius (negautas pajamas), nei juos nustatė teismas, ieškovė nepateikė, o vien abstraktūs subjektyvūs samprotavimai nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados bei neįrodo patirtų didesnių nuostolių dydžio.

14. Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, kad negautos pajamos tiek už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki ieškinio parengimo dienos, tiek už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023-03-31), turi būti skaičiuojamos nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, konstatuotina, jog pirmosios instancijos ginčo sprendimu pagrįstai priteisė ieškovės naudai iš atsakovo 97,39 Eur dydžio negautų pajamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2020-07-30) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021-02-09) ir 25,48 proc. negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2021-02-10 iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2023-03-31 nuo pagal 2019-03-31 sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-prpp433d tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio. Pažymėtina, kad panašios pozicijos laikomasi ir kitose civilinėse bylose (Vilniaus apygardos teismo 2021-02-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-331-577/2021; 2021-02-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-426-580/2021; 2021-02-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-387-854/2021; 2021-02-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-275-430/2021).

15. Ieškovė ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti taip pat ir 25,48 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą 835,87 Eur vartojimo kredito sumą nuo Kredito sutarties termino pabaigos (2023-03-31) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Ieškovė nurodė, kad jeigu sutarties pabaigos dieną (2023-03-31) ar iki jos atsakovas grąžintų visą vartojimo kredito sumą, tai bet kokiu atveju negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimas būtų tęsiamas tik iki tos dienos, kol atsakovas faktiškai valdytų jam suteiktą ir jo žinioje esančią vartojimo kredito sumą, kurios apeliantė negali atgauti, perskolinti bei iš jos perskolinimo gauti realias pajamas. Apeliantės vertinimu, būtent su visos vartojimo kredito sumos grąžinimu, o ne Sutarties termino pabaiga, jeigu ji nebūtų nutraukta, teismas turėjo sieti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimą pabaigą. Akcentavo, jog toks negautų pajamų (nuostolių) reikalavimų formulavimas ieškinyje atlieka prevencinę ir skatinamąją funkciją, kadangi kuo anksčiau atsakovas grąžina visą vartojimo kredito sumą, tuo mažiau jam tenka sumokėti apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių). Kita vertus, pasibaigus Sutarties terminui apeliantei nereikia dar kartą kreiptis į teismą dėl tolimesnių negautų pajamų (nuostolių) priteisimo. Tokiu būdu yra išvengiama papildomų bylinėjimosi bei vykdymo proceso išlaidų. Pirmosios instancijos teismas šio ieškovės reikalavimo netenkino.

16. Kaip minėta (žr., 13 punktą), kredito sutartis su atsakovu nutraukta 2020-07-30. Remiantis šioje nutartyje cituota kasacinio teismo praktika, suformuota 2020-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, nuo sutarties nutraukimo prieš terminą momento mokėjimo (pelno) palūkanos atsakovui nebeskaičiuojamos. Sutartį nutraukus, sutarties šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, todėl sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221–6.222 straipsniai). Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

17. Teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovės reikalavimo dėl 25,48 proc. dydžio negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą 835,87 Eur vartojimo kredito sumą nuo Kredito sutarties termino pabaigos (2023-03-31) iki visiško kredito grąžinimo, tenkinimo atveju būtų viršytos sutartine teise ginamo lūkesčio intereso, apimančio tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurių pagrįstai galėjo būtų tikimasi gauti sutartį įvykdžius tinkamai, ribos. Tuo atveju, jeigu atsakovo pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išliktų iki faktinio kredito sumos grąžinimo net ir tada, kai faktinis kredito negrąžinimo terminas būtų ilgesnis nei kredito grąžinimo terminas, nustatytas Kredito sutartyje, nepagrįstai būtų užtikrinama ieškovės teisė į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai sutartis tinkamu sutarties įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Tokia situacija sudarytų prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita ta apimtimi, kuria pastarasis yra įpareigojamas ir toliau mokėti pasibaigusioje sutartyje nustatytą (galimai didesnę nei tuo metu esančią rinkoje) kainą už pasiskolintų pinigų naudojimą. Galiausiai, skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai).

18. Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovui nevykdžius savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties Kredito sutartį nutraukus prieš terminą, ieškovės teisėtas lūkestis galėjo būti ginamas priteisiant negautų pajamų sumą, neviršijančią pagal Kredito sutartį planuotų gauti mokėjimo (pelno) palūkanų (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) dydžio.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

19. Apeliaciniu skundu apeliantė nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje sprendimo dalyje apskritai neišsprendė apeliantės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo, o sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodė nepagrįstus argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų mažinimo ir apeliantės prašytas priteisti išlaidas už procesinių dokumentų parengimą nuo prašytų 121,00 Eur sumažino iki 60,00 Eur. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su tokiais apeliantės argumentais.

20. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, ginčo sprendime už akių nurodė, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, tačiau byla nėra sudėtinga, teisiniai santykiai spręstini civilinėje byloje nereikalavo kompleksinių teisinių sprendimų, ieškovei tokio pobūdžio bylose teikiamos pastovios ir pagal savo pobūdį vienodos teisinės paslaugos, nėra sprendžiamas naujas teisės taikymo klausimas, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl papildomų proceso veiksmų dėl ginčo nagrinėjimo teisme atlikti nereikėjo, ieškinys yra šabloniškas, todėl nėra reikalingos papildomos, individualių sprendimų reikalaujančios darbo sąnaudos jam parengti. Dėl išdėstytų aplinkybių, atsižvelgęs į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, pirmosios instancijos teismo ieškovės prašomas priteisti 121,00 Eur dydžio išlaidas už ieškinio parengimą sumažino iki 60,00 Eur, taip pat priteisė visą ieškovės už ieškinį sumokėtą žyminį mokestį – 23,00 Eur.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, įvertinus ieškovės patirtų išlaidų už ieškinio parengimo dydį (121,00 Eur), taip pat aplinkybę, jog patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, ką ginčo sprendimu už akių konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo sumažinti ieškovės patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

22. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tenkino visus ieškinio reikalavimus, išskyrus reikalavimą dėl 25,48 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (835,87 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2023-03-31) iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo, taip pat iš dalies tenkino ieškinio reikalavimus dėl 81,69 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos priteisimo ir 25,48 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (835,87 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet neilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023-03-31) priteisimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, reikalavimai buvo tenkinti 90 proc., todėl bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Nagrinėjamoje byloje ieškovė sumokėjo 23,00 Eur žyminį mokestį, 121,00 Eur išlaidų už ieškinio parengimą, todėl atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 20,70 Eur žyminio mokesčio ir 108,90 Eur už ieškinio parengimą, iš viso 129,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl procesinės bylos baigties

23. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl negautų pajamų priteisimo, vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika ir šioje dalyje priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas už ieškinio parengimą, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo 2021-02-09 sprendimas už akių keistinas, priteisiant ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

24. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

25. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

26. Apeliantė prašė priteisti 15,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinės instancijos teismas iš dalies tenkino vieną iš keturių apeliantės skundo prašymų, ieškovės naudai iš atsakovo priteistinas 3,75 Eur (15 / 4) žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliantės skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-02-09 sprendimą už akių pakeisti iš dalies ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio 2019-03-31 vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-prpp433d bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą sąlygą, kad vartojimo kredito gave?jui nei?vykdžius prievole?s laiku sumoke?ti me?nesine? i?moka?, specialiosiose sa?lygose numatytos palu?kanos yra skaic?iuojamos toliau nuo negra?žintos me?nesine?s i?mokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojima?si vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumoke?jimo dienos.

Priteisti iš atsakovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, naudai: 835,87 Eur negrąžinto kredito, 87,01 Eur palūkanų, 30,00 Eur administravimo mokesčio, 97,39 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020-07-30) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021-02-09), 25,48 procentų dydžio negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2021-02-10 iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023-03-31) nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020-12-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 129,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti“.

Priteisti iš atsakovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, naudai 3,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.