Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Vaidachavičienė rašytinio proceso tvarka neviešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. B., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. liepos 22 d. nutarties, kuria A. B. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės - stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje taikymo terminas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartimi A. B. padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje esant nepakaltinamumo būsenoje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. birželio 6 d. ši nutartis buvo pakeista ir nustatyta, kad stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis turi būti taikomas VšĮ Rokiškio ligoninėje. 2016 birželio 7 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pakeistas į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros centre. 2017 m. spalio 17 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi A. B. ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros centre buvo pakeistas į stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, kurio taikymas dar kartą pratęstas Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. lapkričio 15 nutartimi ir šiuo skundu skundžiama 2019 m. liepos 22 d. nutartimi.

3. Į teismo posėdį neatvyko prokuroras, A. B. atstovas advokatas I. Ruželė, jiems apie posėdį pranešta tinkamai, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas, todėl teismas vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 405 straipsnio 4 dalimi, 441 straipsnio 3 dalimi skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

5. A. B. apeliacinis skundas atmetamas.

5.1. Išnagrinėjęs skundo argumentus, pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pratęsė A. B. atžvilgiu taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis.

5.2. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

5.3. Skunde prašoma panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. liepos 22 d. nutartį, kuria pratęsta priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis. Apeliantas skunde nurodė, kad jokių organinių kliedesių jam nėra, su gydytoja apie tai jis nekalbėjo. Tačiau bylos duomenimis A. B. sveikata nėra pagerėjusi tiek, kad galima būtų nutraukti gydymą arba keisti stacionarinį stebėjimą į ambulatorinį. A. B. diagnozuota organinis kliedesinis sutrikimas, lengvas protinis atsilikimas su reikšmingais elgesio sutrikimais, psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį priklausomybės sindromas. Nuo 2006 m. iki 2012 metų jis ne kartą gydytas ambulatorinėmis sąlygomis ir būdamas jomis jis nesilaikydavo režimo, girtavo, todėl gydymas buvo keičiamas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. 2012 m. lapkričio 9 d. Šiaulių teismo psichiatrijos skyriuje diagnozavus aukščiau nurodytus susirgimus A. B. nuo 2013 m. birželio 6 d. paskirta priverčiamoji medicinos priemonė stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kuris Rokiškio rajono apylinkės teismo buvo tęsiamas nuo 2013 m. gruodžio 18 d. net keturis kartus. 2016 m. birželio 7 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi A. B. stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis buvo pakeistas į ambulatorinį stebėjimą, tačiau 2017m. rugpjūčio 26 d., būdamas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis socialinės globos namuose puolė mušti jo gyventojus, piktnaudžiavo alkoholiu, triukšmavo ir konfliktavo su socialiniais darbuotojais, todėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartimi ambulatorinis stebėjimas pirminės sveikatos priežiūros centre buvo pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, kuris buvo pratęstas 2018 m. lapkričio 11 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nutartimi. Nors komisijos išvadoje nurodyta, kad A. B. psichine būklė stebimu laikotarpiu stabili, režimo pažeidimų, agresijos nepastebėta, o skyriuje elgesys jo teisingas, tačiau Komisija rekomenduoja tęsti priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis, nes A. B. psichinė būsena išlieka be esminio pasikeitimo- mąstymas mažo produktyvumo, paralogiškas, jis neigia suvokimo sutrikimus, nekritiškas buvusiems kliedesiams, vaistus vartoja, tačiau neturi socialinių ryšių.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Komisijos išvadą, kitus byloje esančius duomenis, A. B. skundo argumentus susipažinęs su skundžiamos nutarties motyvais, daro išvadą, A. B. psichine sveikata išlieka nepakitusi, todėl išlieka ir asmens socialinis pavojingumas. Galimybė užtikrinti A. B. reikalingos priverčiamosios medicinos priemonės taikymą šiuo metu galima tik stacionare, nes jam dėl jo ligos pobūdžio turi būti tęsiamas gydymas vaistais, kas negalėtų būti užtikrinama ambulatorinio stebėjimo sąlygomis pagal jo gyvenamąją vietą. A. B. jokių socialinių ryšių bei artimų šeimos narių neturi, jis ateityje, pagerėjus sveikatos būklei galėtų gyventi tik socialinės globos namuose. Pasikeitus aplinkybėms ar pagerėjus A. B. sveikatai jam taikant intensyvų gydymą, įstatymas suteikia galimybę bet kada, tačiau ne rečiau kaip kas šešis mėnesius, spręsti klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės keitimo ar naikinimo (BPK 405 straipsnio 2 dalis).

5.6. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. liepos 22 d. nutartis, kuria A. B. pratęstas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis, yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ją skunduose išdėstytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

A. B. kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. liepos 22 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.