- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-06
- Bylos Nr.
- 1A-475-135-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-96-2-00022-2012-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronius Zalaga (pirm.), Vidmantas Mylė, Vaclovas Iždonas
- Advokatai
- Algirdas Zakrasas
Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A – 475-135/2013
Teisėja Jurgita Kolyčienė Teisminio proceso Nr.1-96-2-00022-2012-7 Procesinio sprendimo kategorija: 2.8.9; 2.8.11;
2.4.
2013 m. birželio 6 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. nutarties, kuria A. B. pripažintas nepakaltinamu dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 1 d., ir jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarus stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninėje.
Iš A. B. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteista 202,27 Lt R. K. sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismo sprendimu pripažinta, kad A. B., būdamas nepakaltinamumo būsenos, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, t. y. 2012 m. vasario 18 d., apie 19.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, A. socialinės globos namuose, (duomenys neskelbtini), kambaryje Nr..., vieną kartą tyčia kumščiu sudavė R. K. į veidą, tuo padarydamas R. K. kraujosruvą kairės akies vokuose, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai R. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartį ir A. B. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Taip pat prašo civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.
Skunde prokurorė nurodo, jog nutartis keistina dėl nutartyje netinkamai išspręstų kitų klausimų. Pažymi, kad nutartyje nustatyta, jog A. B. R. K. nežymų sveikatos sutrikdymą padarė būdamas nepakaltinamumo būsenos, todėl žalos atlyginimo klausimas baudžiamojoje byloje negalėjo būti sprendžiamas, nes, vadovaujantis LR BPK 109 str., baudžiamajame procese žalos atlyginimo klausimas sprendžiama tik tada, kai žala padaroma kaltinamojo nusikalstama veika. Nurodo, kad šiuo atveju A. B. padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika nėra nusikaltimas, nes nėra visų nusikaltimo požymių – nėra subjekto ir subjektyviosios pusės, o veiką padaręs asmuo nėra kaltinamasis. Nurodo, kad tokio asmens neteisėtai veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimai gali būti nagrinėjami tik civilinio proceso tvarka, todėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys nepagrįstai patenkintas priteisiant iš A. B. Valstybinei ligonių kasai 202,27 Lt už R. K. asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
Taip pat prokurorė nurodo, kad teismas taikydamas priverčiamą medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, VšĮ Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninėje, netinkamai nustatė įstaigą, kadangi specializuota psichikos sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje yra taikomos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės asmenims, padariusiems visuomenei pavojingą veiką, teismo pripažintiems nepakaltinamais ir nutartimi nukreiptiems priverstiniam gydymui griežto, sustiprinto ir bendro stebėjimo sąlygomis, yra VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė, todėl A. B. priverčiamoji medicinos priemonė turi būti taikoma šioje ligoninėje.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras ir gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Prokurorės skundas tenkintinas.
Įvertindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 98 str., BPK 401 ir 403 straipsnių nuostatomis, A. B. pripažino nepakaltinamu dėl padarytos įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., dėl nežymaus R. K. sveikatos sutrikdymo, ir, remdamasis psichiatrijos ekspertizės išvada, pritaikė priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendrojo stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, tačiau nustatydamas specializuotą psichikos sveikatos priežiūros įstaigą neįvertino to, kad A. B. stacionariai stebimas bendrojo stebėjimo sąlygomis gali būti tik tokioje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, kuri teikia tokias paslaugas. Pažymėtina, kad VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje taikomas priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonės pacientams, padariusiems visuomenei pavojingą veiką, teismo pripažintiems nepakaltinamais ir nutartimi nukreiptiems priverstiniam gydymui griežto, sustiprinto ir bendro stebėjimo sąlygomis, todėl šiuo atveju ir A. B. turi būti stebimas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, o ne VšĮ Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninėje, kadangi ši įstaiga tokių paslaugų neteikia.
Kartu svarbu pažymėti, kad skundžiama teismo nutartimi, nesant teisinio pagrindo, patenkintas civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas civilinis ieškinys dėl R. K. suteiktų sveikatos paslaugų išlaidų atlyginimo, t. y. priteista iš A. B. 202,27 Lt Valstybinės ligonių kasos naudai.
Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Tačiau pažymėtina, jog teismas, nustatydamas žalą ir priimdamas sprendimą dėl jos atlyginimo, taip pat turi vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis. Šio kodekso 6.268 straipsnis, apibrėžiantis atsakomybę už savo veiksmų reikšmės suprasti negalinčio fizinio asmens padarytą žalą, nurodo, kad fizinis asmuo, padaręs žalą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, už padarytą žalą neatsako. Taigi, tuo atveju, kai asmeniui žala padaroma nebaudžiamais veiksmais, t. y. kai žala padaryta asmens, kuris negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (LR CK 6.268 str.), žalos klausimas gali būti sprendžiamas tik civilinio proceso tvarka.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 5 d. 3 p.,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartį ir nustatyti, kad A. B. paskirta priverčiamoji medicininė priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis turi būti taikomas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. nutarties dalį dėl civilinio ieškinio patenkinimo nurodant, kad civilinis ieškovas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.