Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jolantos Raščiuvienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Z. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. spalio 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nubaustas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 243 straipsnį 30 (trisdešimties) parų arešto bausme;

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. Z. paskirta subendrinta bausmė – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. Z. paskirta galutinė bausmė – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimas.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo A. Z. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, A. Z. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo pabaigos arba lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsniu, automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta konfiskuoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. Z. pagal BK 243 straipsnį ir 281¹ straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad žinodamas, kad jam Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. sausio 5 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2022 m. kovo 3 d., paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas penkerius metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, Panevėžio rajone, vairavo motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, iki kol 2024 m. gegužės 28 d., 18 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams sustabdžius ir patikrinus jo neblaivumą alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, 2024 m. gegužės 28 d., 18 val. 12 min. nustatytas 1,74 promilių neblaivumas, o 2024 m. gegužės 28 d., 18 val. 30 min., nustatytas 1,73 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo A. Z. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek yra prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, įrodymų vertimo ar veikos kvalifikavimo klausimų, nekvestionuoja ir skirtų baudžiamojo poveikio priemonių, tačiau nesutinka su paskirta laisvės atėmimo bausme bei prašo, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, jos vykdymą atidėti.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamojoje byloje esančią medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normų, išsprendė tiek A. Z. baudžiamosios atsakomybės, tiek bausmės skyrimo klausimus bei nuteistajam paskyrė tinkamai individualizuotą, tiek padarytų veikų, tiek jo asmenybės pavojingumą atitinkančią, bausmę.

7. Pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Pagal baudžiamąjį įstatymą, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje išaiškinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-176-222/2019, 2K-213-719/2020 ir kt.). Taip pat, be pirmiau minėtų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, teismas turi atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Esminės prielaidos paskirti teisingą bausmę yra įstatymų reikalavimų laikymasis ir tinkamas jos individualizavimas. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

8. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sankcija numato alternatyvias bausmės rūšis – baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų. BK 243 straipsnio sankcija numato, jog už šios veikos padarymą gali būti skirta bauda arba areštas. Pirmosios instancijos teismas A. Z. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nesunkaus nusikaltimo padarymą skyrė 1 metų laisvės atėmimo bausmę, o už BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo – 30 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šios bausmės buvo subendrintos apėmimo būdu ir A. Z. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, kuri, vadovaujantis BK 64¹ nuostatomis, buvo sumažinta vienu trečdaliu, A. Z. paskiriant laisvės atėmimą 8 mėnesiams. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu parinkdamas A. Z. skirtinų bausmių rūšis bei dydžius, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, o būtent, A. Z. padarė dvi baigtas, tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų kategorijoms – tiesa, šios veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, A. Z. buvo nustatytas vidutinis girtumas, būdamas neblaivus jis transporto priemone planavo vykti didelį atstumą iš (duomenys neskelbtini) rajone esančio (duomenys neskelbtini) miestelio į (duomenys neskelbtini) miestą, be to, anksčiau buvo teistas, taip pat ir už analogišką nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, bei už nusikalstamą veiką numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, taip pat susijusią su kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimais (1 t., 70-88 b.l.), A. Z. ne kartą buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kuris vėlesniais sprendimais buvo panaikintas, pasiunčiant A. Z. atlikti realios laisvės atėmimo bausmės, taip pat jis baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (1 t., 90–93 b.l.), dirba pagal individualios veiklos pažymėjimą (1 t., 67 b.l.), nors Psichikos sveikatos centro įskaitoje ir nėra įrašytas, tačiau iš medicininių dokumentų matyti, jog A. Z. buvo konsultuotas gydytojo psichiatro dėl psichikos ir elgesio sutrikimo dėl alkoholio vartojimo (1 t., 61-63 b.l.). Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į apelianto atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), bei į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendė, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai A. Z. gali būti pasiekti tik paskiriant bausmes, susijusias su realiu laisvės atėmimu, bei jų trukmę nustatant didesnę nei sankcijose numatytas, galimas skirti bausmių vidurkis. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada visiškai sutinka ir skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija.

9. Apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė – prisipažinimas bei gailestis, jau buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo, tai pripažįstant A. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) dėl abiejų nusikalstamų veikų padarymo, kas taip pat sudarė pagrindą byloje atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą bei, atitinkamai, taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažinant nuteistajam skirtą bausmę vienu trečdaliu. Tų pačių aplinkybių pagrindu dar labiau švelninti nuteistajam skirtą bausmę nėra jokio pagrindo. Tuo tarpu apeliacinio skundo argumentai, jog jo prisipažinimas padėjo išsiaiškinti nusikalstamą veiką – nepagrįsti. Kitų reikšmingų aplinkybių, kurios patvirtintų švelnesnės bausmės rūšies, trukmės ar kitų nuteistojo teisinę padėtį lengvinančių nuostatų taikymo pagrįstumą, byloje nėra konstatuota.

10. Teisėjų kolegija visiškai pritaria skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai dėl BK 75 straipsnio nuostatų netaikymo nuteistajam A. Z.. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatomis, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Visgi, pažymėtina, jog esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Teisėjų kolegija sutinka, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja formalūs BK 75 straipsnio nuostatų taikymo pagrindai, tačiau kaip pagrįstai sprendė ir pirmosios instancijos teismas, pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai A. Z. bus pasiekti be realaus jos atlikimo, šiuo atveju nėra. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, A. Z. iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atlikęs ankstesniu teismo nuosprendžiu skirtą bausmę už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, buvo paleistas 2023 m. spalio 13 d., dirba pagal individualios veiklos pažymėjimą (pagal nuteistojo paaiškinimus dirba su stogų dengimu susijusį darbą), pagal pateiktus duomenis turi mažamečių išlaikytinių. Visgi, matyti ir tai, kad A. Z. praeityje ne kartą teistas, jo atžvilgiu buvo taikyti jo teisinę padėtį lengvinantys institutai – tiek bausmės vykdymo atidėjimas, tiek lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau parodyto pasitikėjimo A. Z. ne kartą nepateisino ir buvo pasiųstas atlikti realias laisvės atėmimo bausmes. Taip pat, kaip jau ir minėta, nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam), apeliantas padaro nebe pirmą kartą – Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. sausio 5 d nuosprendžiu už šią veiką apeliantui buvo skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Be to, paskutinės nusikalstamos veikos buvo įvykdytos ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, laikotarpiu, kas liudija, jog A. Z. elgesys nėra atsitiktinis bei leidžia spręsti apie itin atsainų jo požiūrį tiek į skirtų poveikio priemonių vykdymą, tiek į eismo saugumą bei žmonių gyvybę ir sveikatą. Be viso to, bylos duomenys leidžia daryti išvadą A. Z. turint piktnaudžiavimo alkoholiu problemų - iš medicininių dokumentų matyti, jog A. Z. buvo konsultuotas gydytojo psichiatro dėl psichikos ir elgesio sutrikimo dėl alkoholio vartojimo, taip pat ir bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme buvo atidėtas A. Z. į 2024 m. rugpjūčio 28 d. teisiamąjį posėdį atvykus neblaiviam. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad jis nėra linkęs keisti savo nusikalstamo elgesio, taigi jo siekis būti laisvėje negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau išdėstytų aplinkybių kontekste nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus A. Z. polinkius ir kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus jos atlikimo. Priešingai, teisėjų kolegijos nuomone, būtent realus skirtos bausmės neatlikimas šiuo atveju prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

11. Apeliaciniame skunde dėstomos aplinkybės apie būsimą darbo santykių nutrūkimą, poreikį išlaikyti gausią šeimą, nesudaro nei faktinio nei juridinio pagrindo tenkinti apeliacinį skundą bei atidėti nuteistajam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Natūralu, jog, asmuo, pažeidęs įstatymo normas, sulaukia socialinio atsako ir, atsižvelgiant į BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, skirta bausmė, kaip valstybės prievartos priemonė, asmeniui sukelia (ir privalo sukelti) tam tikrų nepatogumų, kurie jį turėtų paveikti ateityje laikytis įstatymų ir savo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, o apie galimai kilsiančias neigiamas pasekmes jo šeimos nariams, apeliantas turėjo galimybę pasvarstyti dar prieš darydamas nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad dėl kokių nors objektyvių priežasčių apelianto sugyventinė neturėtų galimybės išlaikyti jų bendrą vaiką bei kitus mažamečius savo vaikus.

12. Kiek tai susiję su apeliaciniame skunde dėstomomis aplinkybėmis dėl bausmės vykdymo atidėjimo nuostatų taikymo kasacinio teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-147-788/2022, teisėjų kolegija pažymi, jog apeliaciniame skunde cituojamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėtinos bylos – veika padaryta prieš beveik dvejus metus, atlikęs bausmę asmuo daugiau nenusikalto ir pradėjo dirbti, nebuvo konstatuotas veikų pakartotinumas ir kt., be to, kaip jau ir minėta, bausmės vykdymo instituto taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, taigi aplinkybė, jog visiškai kitoje faktinėje situacijoje buvo konstatuotas BK 75 straipsnio nuostatų taikymui egzistuojantis materialusis pagrindas, nesudaro pagrindo ir nagrinėtinoje byloje priimti analogiško spendimo.

13. Atsižvelgusi į pirmiau išvardintas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo individualizuojant ir paskiriant A. Z. bausmes tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek ir galutinę subendrintą bausmę nebuvo nustatyta, taip pat, šiuo atveju, nėra pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai nuteistajam gali būti pasiekti be realaus skirtos bausmės atlikimo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas yra atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. Z. apeliacinį skundą.