Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (apelianto) M. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. J. patikslintą ieškinį atsakovui M. L. dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovės prašymas ir nustatytas nepilnamečiui vaikui laikinas 358,25 Eur dydžio išlaikymas iš atsakovo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės R. J. patikslintą ieškinį, kuriuo prašoma: nustatyti nepilnamečio vaiko N. L. gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti ieškinyje detalizuotą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką; priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymą po 400 Eur per mėnesį nuo 2026 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės.

12. Atsižvelgdamas į ieškovės prašymą ieškinio reikalavimui užtikrinti, teismas byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo nepilnamečiui vaikui laikiną 358,25 Eur išlaikymą, mokamą mėnesinėmis periodinėmis išmokomis.

13. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus, užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. CPK 384 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į sutuoktinių, vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.

14. Vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principas, įtvirtinantis pareigą, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, pirmiausia atsižvelgti į tai, kas geriausia vaikui. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, todėl nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis paminėtu prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.

15. Atsakovas (apeliantas) nesutinka su priteista laikino išlaikymo suma pažymėdamas, kad šiuo metu byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių teismui tiksliai nustatyti aplinkybes dėl jo faktiškai teikto išlaikymo ir kt. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

16. Šiuo atveju iš atsakovo atskirojo skundo argumentų galima suprasti, kad taikytas laikinas išlaikymas nebuvo reikalingas, kadangi jis ir taip nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios reguliariai pervesdavo lėšas ieškovei, įskaitant sumas, kurios faktiškai buvo skirtos nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti. Šie mokėjimai buvo atliekami nuosekliai ir realiai prisidėjo prie vaiko išlaikymo. Nuo 2025 m. birželio mėn. pradžios aktyviai ir reguliariai dalyvavo nepilnamečio vaiko priežiūroje, o vaikas reikšmingą laiko dalį praleido su atsakovu. Nurodė, kad teismas neįvertino aplinkybių, susijusių tiek su atsakovo faktiškai atliktais mokėjimais, tiek su realiu abiejų tėvų indėliu į nepilnamečio vaiko kasdienę priežiūrą ir išlaikymą. Tačiau šiuos argumentus atsakovas nurodė tik deklaratyviai, ne tik nepateikdamas jokių nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (pvz.; banko sąskaitų išrašų ir kt.) , bet net nenurodydamas, kokia pinigų suma reguliariai prisidėjo ir / ar prisideda prie vaiko išlaiko kas mėnesį. Tačiau akivaizdu, kad tokie abstraktūs ir niekuo nepagrįsti atsakovo argumentai, kritikuojant teismo procesinį dokumentą, yra tik atsakovo gynybinė pozicija ginčo klausimu. Be to, atsakovas jokių argumentų dėl sunkios savo turtinės padėties ir realių vaiko poreikių apimties taip pat nepateikė, iš esmės argumentuodamas deklaratyvia aplinkybe, kad jis prie vaiko išlaikymo prisideda.

17. Laikino išlaikymo dydis, dėl ko ir kyla ginčas nagrinėjamu atveju, yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio (-ų) vaiko (-ų) poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant nei nepilnamečio (-ų) vaiko (-ų) poreikių, nei tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, taip pat išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas negali vertinti argumentų, susijusių su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaiko poreikiais ir jiems patenkinti reikalingos pinigų sumos, nes jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje. Klausimai dėl išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai bei dėl vaiko būtiniems poreikiams patenkinti išlaidų bus vertinami sprendžiant dėl byloje pareikšto ieškinio reikalavimo priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui pagrįstumo. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios vaiko tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai ir pan.

18. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad vaikas gyvena su ieškove, kaip suprantama nuomojamame bute (pateikta nuomos sutartis). Nepilnamečiui vaikui šiuo metu yra 3 metai.

19. Tik preliminariai įvertinus SODROS duomenis matyti, kad atsakovas yra ne vienos individualios įmonės savininkas arba tikrosios ūkinės bendrijos tikrasis narys, arba komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys, taip yra ne vieno juridinio asmens vadovas, kas suponuoja išvadą, kad atsakovas yra darbingas, gebantis ir galintis dirbti bei gauti stabilias pajamas. Ieškovė nurodė, kad ji dirba, viena išlaiko nepilnametį vaiką, atsakovas nepilnamečio vaiko neremia, su juo nebendrauja, o ieškovė neturi galimybių patenkinti visus būtinuosius sūnaus poreikius. Be to, šiame kontekste aktuali ir šalies ekonominė situacija bei kintantis infliacijos dydis, kuris turi reikšmę vaiko poreikių tenkino apimčiai.

20. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad visiems žinomos aplinkybės, jog augantiems vaikams reikalinga visavertė mityba, apranga, avalynė, higienos reikmenys, medikamentai, lavinimosi priemonės, jiems tenka dalis išlaidų, paskirstytų komunaliniams mokesčiams apmokėti, sveikatos, transporto išlaidoms padengti ir kt. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio laikinas išlaikymas turi būti priteistas, bet jis turi užtikrinti bent minimalius vaiko poreikius iki to, kol bus išnagrinėta byla. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog priteisiant laikiną išlaikymą turi būti vadovaujamasi tomis pačiomis nuostatomis, kaip ir priteisiant pastovų išlaikymą, t. y., turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1795-661/2020). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 MMA minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Visgi, minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Tai reiškia, kad kiekviena konkreti situacija vertinama individualiai įvairių aplinkybių kontekste, t. y. atsižvelgiant į vaikų amžių bei jų skaičių, jų poreikius, kiekvieno iš tėvų finansines galimybes, vaikų su kiekvienu iš tėvų bendravimo tvarką bei jos intensyvumą ir kt. Minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios (kaip atsakovas šiuo atveju pateikia situaciją). Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis.

21. Pagal Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka, kuri nuo 2026 metų universali išmoka vaikui - 129,50 Eur. Ši išmokos suma taip pat yra aktuali ir vertinant vaiko poreikiams reikiamos/būtinos sumos dydį. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Nors ši teismų praktika nėra vienareikšmė, kadangi kasacinis teismas vėlesniu išaiškinimu yra pažymėjęs ir aplinkybę, jog išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020), esant ginčui dėl laikino išlaikymo dydžio, turi būti atsižvelgiama į vaikui faktiškai mokamų išmokų dydį.

22. Šiuo atveju, atsižvelgiant į orientacinį kriterijų pažymėtina, kad minimalus mėnesinis atlyginimas nuo 2026 m. padidėjus 1 MMA iki 1 153,00 (atskaičius mokesčius apie 846,00 Eur), atitinkamai ir vaiko išmokai iki 129,50 Eur, kiekvienas iš tėvų prie vaiko išlaikymo turi prisidėti ne mažesne 358,25 Eur. Ši suma yra orientacinis kriterijus dėl vaiko minimalaus išlaikymo dydžio.

23. Atsižvelgiant į nuo 2026 m. sausio 1 d. minimalios mėnesinės algos (atskaičius mokesčius) dydį, į tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje realios kiekvienos iš šalių turtinės padėties teismas iš esmės nenustatinėja ir jų išsamaus vertinimo neatlieka, bei į tai, kad atsakovas darbingas ir gebantis gauti pajamas, įvertinus valstybės išmokos vaikui dydį, vaiko amžių ir kt., apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ar pakeisti. Vien tik teoriniai atsakovo paaiškinimai nesudaro prielaidų mažinti priteistą laikiną išlaikymo dydį, pažymint, kad laikino išlaikymo priteisimu pirmiausia yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24. Pastebėtina, kad atskirajame skunde atsakovas reiškia įvairius prašymus, tačiau nurodyti atsakovo prašymai nevertinti pirmosios instancijos teismo ir dėl jų nepasisakyta. Tai nauji savarankiški prašymai, kurie nėra apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Išaiškintina, kad atsakovas prašymus gali reikšti bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui. Be to, esant pritaikytoms konkrečioms laikinosioms apsaugoms priemonėms, pasikeitus aplinkybėms, neužkertamas kelias kreiptis dėl jų pakeitimo ( CPK 148 straipsnis).

25. Kiti atskirojo skundo argumentai, kurie neaptarti šios nutarties motyvuojamojoje dalyje, neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.