Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-785-883/2024

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-12-30
Bylos Nr.: e2A-785-883/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-14822-2023-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Mockevičius, Aleksandras Rusakas, Irena Stasiūnienė
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Argentina“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-785-883/2024 (S) Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14822-2023-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.10.5.2; 3.1.1.2.11; 3.3.1.14; 3.3.1.19.4

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 30 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Aleksandro Rusako ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Argentina“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo byloje – likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „Kontmena“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir LUAB) „Laugina“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Argentina“ 61 800 Eur nuostolių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1810-555/2016 (įsiteisėjo 2016 m. rugsėjo 1 d.) iškelta UAB „Laugina“ bankroto byla. Tarp ieškovės ir UAB „Kontmena“ 2018 m. gegužės 30 d. turto nuomos sutartis, kurios pagrindu ieškovė perdavė UAB „Kontmena“ laikinai valdyti ir naudoti visą įmonės turtą, o nuomininkas įsipareigojo mokėti fiksuotą 3 200 Eur nuomos mokestį per mėnesį. Be kito nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, ieškovė perdavė UAB „Kontmena“ laikinai valdyti ir naudoti įmonei priklausančią transporto priemonę MAN TGL 8.180, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „Kontmena“ 2018 m. rugsėjo 28 d. technikos subnuomos sutartimi šią transporto priemonę subnuomavo atsakovei UAB „Argentina“, kuri nuo 2018 m. rugsėjo 25 d. buvo oficialiai įregistruota nurodytos transporto priemonės valdytoja.

3. Ieškovė nurodė, kad UAB „Kontmena“ įsipareigojimus pagal nuomos sutartį vykdė netinkamai ir ieškovė nuo 2020 m. birželio 8 d. nutraukė nuomos sutartį su UAB „Kontmena“. Ieškovei nutraukus nuomos sutartį UAB „Kontmena“ neliko teisinio pagrindo subnuomoti ieškovės turtą tretiesiems asmenims, todėl UAB „Kontmena“ po nuomos sutarties nutraukimo (2020 m. birželio 8 d.) ieškovės turtą subnuomavo neteisėtai, negrąžino ieškovei jai priklausančio turto. Ginčo transporto priemonę MAN TGL 8.180, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės nemokumo administratorius perėmė 2022 m. vasario 15 d.

4. Ieškovės teigimu, nuo 2020 m. birželio 8 d. iki 2022 m. vasario 15 d. ginčo krovininę transporto priemonę MAN TGL 8.180, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė valdė be jokio teisinio pagrindo ir tai sudaro pagrindą atsakovės atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę.

5. Ieškovė nurodė, kad neteisėti atsakovės veiksmai, neteisėtai ir neatlygintinai naudojantis ieškovės turtu, sąlygojo 61 800 Eur dydžio nuostolius. Jeigu nurodytu laikotarpiu atsakovė būtų mokėjusi ieškovei rinkos kainas atitinkantį nuomos mokestį už ginčo transporto priemonės nuomą, tai ji nebūtų sutaupiusi 61 800 Eur nuomos mokesčio sumos. Iš neteisėtų atsakovės veiksmų gauta nauda (nuomos mokesčio sutaupymas), vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 2 dalimi, pripažintina ieškovės nuostoliais. Todėl, ieškovės vertinimu, yra įrodyta, kad ieškovės nuostoliai priežastiniu ryšiu yra susiję su neteisėta atsakovės veikla, neteisėtai naudojantis ieškovei priklausančiu turtu. Ieškovės teigimu, nagrinėjamu atveju, atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius įmonės nuostolius, kurie pilna apimtimi turi būti atlyginti.

6. Atsakovė UAB „Argentina“ su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovė yra praleidusi reikalavimo senaties terminą; ieškovė prašo atlyginti jai padarytą žalą (siekia deliktinės atsakomybės taikymo) už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 8 d. iki 2022 m. vasario 15 d., tačiau į teismą LUAB „Laugina“ kreipėsi tik 2023 m. spalio 10 d., nors pats faktas, kad transporto priemonės valdytoja buvo UAB „Argentina“, buvo išviešintas viešame registre – t. y., LUAB „Laugina“ reikalavimui už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 8 d. iki 2020 m. spalio 10 d. neabejotinai taikytina senatis. Taip pat nurodo, kad ieškovės ir atsakovės nesieja jokie sutartiniai santykiai, atsakovė objektyviai net negalėjo padaryti nurodomos žalos LUAB „Laugina“, atsakovės veiksmuose nėra jokių neteisėtų veiksmų; ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad kreipėsi į atsakovę prašydama grąžinti transporto priemonę ar kad į atsakovę prašydama grąžinti transporto priemonę kreipėsi UAB „Kontmena“. Pažymėjo, kad atsakovės veiksmuose nėra civilinės atsakomybės sąlygų – LUAB „Laugina“ nebuvo padaryta žala, o net jei tokia ir būtų – tai nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir tariamos žalos LUAB „Laugina“, be to, ieškovė nėra įrodžiusi ir žalos dydžio leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Atsakovės teigimu, ji neatliko neteisėtų, galinčių lemti kokius nors LUAB „Laugina“ nuostolius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė valstybei iš ieškovės likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ 19,92 Eur dokumentų siuntimo išlaidas.

8. Teismas nustatė, kad UAB „Kontmena“ 2018 m. gegužės 30 d. Turto nuomos sutarties pagrindu perėmė laikinai valdyti ir naudoti visą ieškovės turtą, įsipareigojo mokėti fiksuotą 3 200,00 Eur nuomos mokestį per mėnesį, užtikrinti turto priežiūrą, drausti nuomojamą turtą; nuomos sutarties pagrindu ieškovė perdavė UAB „Kontmena“ laikinai valdyti ir naudoti ieškovei priklausančią transporto priemonę MAN TGL 8.180, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė jokių sutarčių ar susitarimų su atsakove dėl naudojimosi nurodyta transporto priemone nebuvo ir nėra sudariusi.

9. Teismas pažymėjo, kad įsiteisėjusiais ir galiojančiais procesiniais sprendimais yra konstatuota, kad ieškovė pagrįstai ir teisėtai nuo 2020 m. birželio 8 d. nutraukė nuomos sutartį su UAB „Kontmena“ (Kauno apygardos teismo 2021-04-15 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-672-343/2021 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1149-1120/2021).

10. Teismas nurodė, kad ieškovė reikalavimą dėl 61 800 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo reiškia deliktinės civilinės atsakomybės pagrindu (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Taip pat nurodė, kad pareikštą reikalavimą dėl nuostolių priteisimo iš esmės ieškovė grindžia tik įstatymo nuostatomis, pagal kurias subnuomos sutartis negali trukti ilgiau negu pagrindinė nuomos sutartis. Teismas sprendė, kad šioje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad atsakovė UAB „Argentina“ žinojo, jog pagrindinė ginčo transporto priemonės nuomos sutartis yra nutraukta nuo 2020 m. birželio 8 d., nes apie tai atsakovė nebuvo informuota nei ieškovės, nei trečiojo asmens UAB „Kontmeta“.

11. Teismas taip pat nurodė, kad negalima nustatyti, kad ieškovė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patyrė 61 800 Eur nuostolių. Teismas sprendė, kad transporto priemonę ieškovei turėjo grąžinti ne atsakovė, o pagal ieškovės ir trečiojo asmens sutartinius santykius trečiasis asmuo UAB „Kontmena“, todėl byloje nenustatyti atsakovės nei neteisėti veiksmai, nei žalos dydis, o nenustačiau neteisėtų veiksmų ir žalos dydžio nėra pagrindo išvadai, kad tarp jų gali būti priežastinis ryšys, taip pat byloje nenustatyta ir atsakovės kaltė, todėl teismas ieškovės reikalavimo dėl nuostolių priteisimo netenkino kaip nepagrįsto ir neįrodyto (CPK 178 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu ieškovė LUAB „Laugina“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 4 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį atsakovei UAB „Argentina“ tenkinti ir priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

12.1. Teismas iš esmės išsamiai nevertino reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo, glaustai pasisakydamas dėl šio reikalavimo – teismo motyvai ypatingai glaustai išdėstyti dviejose pastraipose; dėl žalos, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, pasisakyta vos vienu sakiniu, kaip ir dėl kitų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų.

12.2. Teismo išvada, kad ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, yra visiškai nepagrįsta bei neatitinka byloje esančių įrodymų ir bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių. Teismas šiuo atveju išsamiai net nevertino ieškinio dalyko ir dalies į bylos apimtį patenkančių faktinių aplinkybių bei įrodymų dėl nuostolių atlyginimo.

12.3. Teismas iš esmės neanalizavo reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo, apsiribodamas deklaratyviais teiginiais, kad atsakovei nebuvo žinoma apie nuomos sutarties nutraukimą, todėl atsakovė nors neturėdama jokio teisinio pagrindo naudotis ieškovės turtu, ieškovės atžvilgiu neteisėtų veiksmų neatliko; teismas iš esmės neišsprendė kilusio ginčo dėl nuostolių atlyginimo.

12.4. Teismas nevertino dalies esminių įrodymų, pažeidė rungimosi bei šalių lygiateisiškumo principus. Ieškovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo ir tokį reikalavimą pagrindžiantys įrodymai ir argumentai liko iš esmės neįvertinti ir teismas dėl jų nepasisakė.

Žemesnės instancijos teismas

12.5. Jeigu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė turėjo teisinį ir faktinį pagrindą be ieškovės sutikimo valdyti jos turtą ir jį naudoti savo verslo tikslais, privalėjo tokias savo išvadas pagrįsti teisės normomis bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais, bei konkrečiai nurodyti, kokiu teisiniu pagrindu atsakovė valdė ieškovės turtą.

12.6. Teismo išvada, kad ieškovė neįrodė neteisėtų atsakovės veiksmų (neteisėto ieškovės turto valdymo), nepagrįsta. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog UAB „Kontmena“ ilgametis atstovas advokatas V. S., kuris atstovavo UAB „Kontmena“ ginče dėl nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo ir skolos priteisimo, ir atsakovo UAB „Argentina“ direktorius ir vienintelis akcininkas E. J., yra pusbroliai, nepatvirtina fakto, kad atsakovei buvo žinoma apie nuomos sutarties nutraukimą.

12.7. Teismas nepagrįstai suabsoliutino atsakovės (ne)informavimo apie nuomos sutarties nutraukimo faktą, visiškai nevertindamas aplinkybės, kad atsakovė kelerius metus be sutikimo ir be jokio teisinio pagrindo valdė ieškovės turtą.

12.8. Teismas neanalizavo ir nevertino, ar atsakovės elgesys atitiko rūpestingo, apdairaus ir padoraus asmens elgesio standartą, neanalizavo tarp atsakovės ir UAB „Kontmena“ sudarytos 2018 m. rugpjūčio 28 d. technikos subnuomos sutarties sąlygų ir nevertino kitų įrodymų, kurie sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovės elgesys buvo neteisėtas. Atsakovė ne tik pažeidė ieškovės, kaip turto savininko, teises ir teisėtus interesus, bet ir imperatyvias įmonių bankrotą reglamentuojančias nuostatas, Kauno apygardos teismo nutartimi numatytą draudimą nuomoti/subnuomoti ieškovės turtą ne ilgiau, kaip vienerius metus nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

12.9. Teismas neįvertino ieškovės argumentų, kad ginčo turto nuomos terminas buvo ribotas, todėl atsakovė, kaip juridinis asmuo ir verslo subjektas, žinodama, kad subnuomoja bankrutuojančios įmonės turtą ir kad subnuomos terminas yra ribojamas įmonės turto pardavimo bankroto procese, privalėjo elgtis atidžiai, rūpestingai, domėtis ieškovės bankroto proceso eiga. Nurodęs, kad atsakovė neteisėtų veiksmų neatliko, teismas nepasisakė, kokiu teisiniu pagrindu atsakovė valdė ginčo turtą nuo 2020 m. birželio 8 d. iki 2022 m. vasario 15 d.

12.10. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovė, neturėdama jokio teisinio pagrindo, be ieškovės žinios ir pritarimo, nemokėdama ieškovei jokio nuomos mokesčio, neteisėtai valdė/naudojosi ieškovei priklausančia krovinine transporto priemone. Neteisėti veiksmai taip pat pasireiškė tuo, kad atsakovė, būdama verslo įmone, kuriai keliami didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, žinodama, kad subnuomoja bankrutuojančios įmonės turtą ir tokios subnuomos terminas yra ribojamas imperatyvių įmonių nemokumą reglamentuojančių teisės normų nuostatų bei bankroto procese teismo ar kreditorių susirinkimo priimamų sprendimų, nesidomėjo ieškovės bankroto proceso eiga, nesidomėjo nuomos sutarties galiojimo klausimu, ginčo turtą neteisėtai valdė bei savo veikloje naudojo ilgiau, nei buvo leista Kauno apygardos teismo nutartimi. Nustačius, kad atsakovės veiksmai be teisinio pagrindo valdant ginčo turtą yra neteisėti, laikytina, kad jo kaltė yra įrodyta (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

12.11. Teismas kitų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų (žala, priežastinis ryšys ir kaltė) (ne)egzistavimo išsamiai net nevertino, dėl kiekvienos sąlygos pasisakydamas vos vienu sakiniu.

Atsiliepimas

12.12. Atsakovė ginčo turtu naudojosi nemokėdama ieškovei jokio nuomos mokesčio, nepateikė įrodymų, kad kokio nors dydžio nuomos mokestį už naudojimąsi ginčo turtu jis būtų sumokėjęs UAB „Kontmena“, tik atsiliepime deklaratyviai nurodė, kad nuomos mokesčio mokėjimas UAB „Kontmena“ priklausė nuo naudojimosi ginčo transporto priemone rezultatų.

12.13. Teismas neteisingai sprendė, kad neegzistuoja priežastinis ryšys kaip būtinoji civilinės atsakomybės taikymo sąlyga. Byloje esančių rašytinių įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovė neteisėtai ir neatlygintinai naudodamasi ieškovei priklausančiu turtu, sutaupė mažiausiai 61 800 Eur nuomos mokesčio. Priešingų įrodymų atsakovė nepateikė. Jeigu nurodytu laikotarpiu atsakovė būtų mokėjusi ieškovei rinkos kainas atitinkantį nuomos mokestį už ginčo transporto priemonės nuomą, tai ji nebūtų sutaupiusi 61 800 Eur nuomos mokesčio sumos. Iš neteisėtų atsakovės veiksmų gauta nauda (nuomos mokesčio sutaupymas), vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 2 dalimi, pripažintina ieškovės nuostoliais. Todėl yra įrodyta, kad ieškovės nuostoliai priežastiniu ryšiu yra susiję su neteisėta atsakovės veikla, neteisėtai naudojantis ieškovei priklausančiu turtu.

13. Atsakovė UAB „Argentina“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

13.1 Apeliantas šiuo atveju yra nesąžiningas, nes remiasi argumentais dėl subnuomos sutarčių nuostatų galiojimo, kurie jau yra eilę kartų teismų atmesti kaip nepagrįsti.

13.2 Apeliantės finansinis reikalavimas, kildinamas iš įsiskolinimo pagal nuomos sutartį, buvo patvirtintas trečiojo asmens BUAB „Kontmena“ bankroto byloje; apeliantė pripažino, kad ji trečiajam asmeniui UAB „Kontmena“ už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo mėn. iki 2021 m. gegužės mėn. išrašė ir pateikė apmokėti sąskaitas faktūras bendrai 28 800 Eur sumai, kurią apeliantė jau įskaičiavo į savo nuostolius dėl turto nuomos.

13.3 Atsakovė teisėtai (subnuomos) pagrindu valdė apeliantės turtą, šis faktas buvo išviešintas viešame registre, o pati apeliantė iki ieškinio pareiškimo nesikreipė į atsakovę, analogiški argumentai jau teismų yra ne tik atmesti pripažįstant UAB „Kontmena“ teisę subnuomoti ginčo turtą pagal Nuomos sutartį, tačiau ir ieškovės finansinis reikalavimas už turto nuomą už tą patį laikotarpį buvo išspręstas BUAB „Kontmena“ bankroto byloje.

13.4 Apeliantė nepateikė nei vieno įrodymo, jog ginčo turtas būtų buvęs atsakovės nuomotas ar bet kaip kitaip valdytas bent vieną dieną po 2020 m. birželio 8 d. ar kad atsakovei būtų tuo metu buvę žinoma apie teismų procesinius sprendimus, priimtus ginčuose tarp apeliantės ir trečiojo asmens UAB „Kontmena“.

13.5 Teismo sprendimo motyvai yra aiškūs, pasisakyta dėl esminių klausimų byloje, o nenustačius nei vienos atsakovės civilinės teisinės atsakomybės sąlygos, pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo ar teikiamo dokumento bei samprotavimo byloje ir skundžiamas teismo sprendimas jo motyvų prasme, atsakovo vertinimu, yra proporcingas nagrinėjamos bylos kontekste.

13.6 Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė ginčo turtą valdė iki 2022 m. vasario 15 d. Byloje esantys rašytiniai įrodymai neabejotinai patvirtina, jog UAB „Kontmena" neperdavė, o nemokumo administratorius neperėmė transporto priemonių dėl tarp šalių susiklosčiusių priešiškų santykių apie pačios turto priėmimo perdavimo procedūros vykdymą/išlaidų padengimą ir panašiai.

13.7 Apeliantė niekaip nepaaiškina savo elgesio motyvų, kai dar 2018 m. išviešinus subnuomos faktą viešame registre, apeliantas apie tai pasidomėjo tik 2023 m., iki ieškinio pateikimo į atsakovę nesikreipė; 2021 m. pats paprašęs trečiojo asmens UAB „Kontmena“ pateikti jam techniką, jo paties nurodytu laiku į nurodytą vietą ieškovės atstovas neatvyko; pats paprašęs pradėti ikiteisminį tyrimą pateikė informaciją apie transporto priemonių apžiūrą 2020 – 2021 m. Apeliantė elgėsi nerūpestingai, nesirūpino savo turtu; atsakovė jokių pažeidimų nepadarė, neteisėtų veiksmų neatliko; tai yra išimtinai ieškovės ir trečiojo asmens BUAB „Kontmena“ tarpusavio prievolių tinkamo vykdymo klausimai.

13.8 Apeliantė neprašė pateikti duomenis, kada ir kokiu būdu UAB „Kontmena“ informavo atsakovę apie nuomos sutarties nutraukimą. Pripažindama, kad apeliantė nėra sutartinių santykių dalyviu, bando įteigti egzistuojant apeliantės patirtus nuostolius, ar atsakovės esą gautą naudą (ar tai išvengtas sąnaudas) pagal galiojančią ir nenuginčytą sutartį tarp atsakovės ir UAB „Kontmena“, kai pati apeliantė už to paties turto nuomą jau yra gavusi nuomos mokestį pagal Nuomos sutartį, o nuomos mokesčio skolos dalį – pasitvirtinusi kaip finansinio reikalavimo dalį BUAB „Kontmena“ bankroto byloje.

13.9 Apeliantė byloje nepateikė jokių tinkamų įrodinėjimo priemonių apie patirtus tariamus nuostolius ir/ar negautas pajamas, todėl visiškai teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, jog byloje esančių rašytinių įrodymų visuma neįrodo jokių apeliantės patirtų nuostolių (CPK 178 straipsnis). Teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir taikė teisę, atskleidė bylos esmę ir priėmė teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skunde nurodytais motyvais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

6. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

7. Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmesti ieškovės ieškinio reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo. Ieškovė apeliaciniame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą, teigia, kad teismo sprendimas netinkamai motyvuotas, teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, padarė procesinius teisės pažeidimus vertindamas įrodymus. Taigi apeliacinės bylos nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

8. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1810-555/2016 ieškovei UAB „Laugina“ iškelta bankroto byla.

9. 2018 m. gegužės 30 d. tarp ieškovės ir UAB „Kontmena“ buvo sudaryta Turto nuomos sutartis (toliau – Nuomos sutartis), kurios pagrindu ieškovė perdavė UAB „Kontmena“ laikinai valdyti ir naudoti visą įmonės turtą, o nuomininkas įsipareigojo mokėti fiksuotą 3 200 Eur nuomos mokestį per mėnesį (Nuomos sutarties 7.5, 9-11 punktai), užtikrinti turto priežiūrą (Nuomos sutarties 7.2 punktas), drausti nuomojamą turtą (nuomos sutarties 7.4 punktas). Nuomos sutarties priede Nr. 3 „Transporto priemonių sąrašas“ nurodyta, kad ieškovė perdavė UAB „Kontmena“ laikinai valdyti ir naudoti ieškovei priklausančią transporto priemonę MAN TGL 8.180, Vin. Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Nuomos sutarties priedo Nr. 3 10 eilutė). Sutartis nutraukta 2020 m. birželio 8 d.

10. 2018 m. rugsėjo 28 d. tarp atsakovės ir UAB „Kontmena“ sudaryta Technikos subnuomos sutartis, kurios pagrindu nuomotojas UAB „Kontmena“ subnuomavo atsakovei UAB „Argentina“ specialiąją techniką. Nuo 2018 m. rugsėjo 25 d. minėtos transporto priemonės valdytoju buvo įregistruota atsakovė UAB „Argentina“.

11. Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-88-555/2020 nuomininkas UAB „Kontmena“ buvo įpareigotas 2020 m. gruodžio 2 d. 10.00 val. į (duomenys neskelbtini), pristatyti apžiūrai įmonei priklausančias transporto priemones, nurodytas Nuomos nutartyje, tarp jų ir transporto priemonę MAN TGL 8.180, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ginčo transporto priemonė perduota nebuvo.

12. 2022 m. sausio 7 d. antstolio R. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu konstatuota, kad ieškovei priklausančios 58 transporto priemonės yra (duomenys neskelbtini), Kėdainių rajono savivaldybėje esančioje transporto stovėjimo teritorijoje; ginčo transporto priemonę MAN TGL 8.180, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nemokumo administratorius perėmė 2022 m. vasario 15 d.

Dėl teismo pareigos motyvuoti sprendimą

13. Byloje kilo ginčas dėl nuostolių atlyginimo priteisimo. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovė UAB „Argentina“ neturėdama jokio faktinio ir/ar teisinio pagrindo, pažeisdama imperatyvias teises normas bei įmonės ir jos kreditorių teises ir teisėtus interesus, laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 8 d. iki 2022 m. vasario 15 d. neteisėtai valdė ieškovei priklausančią krovininę transporto priemonę MAN TGL 8.180, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovė ieškovei priklausančiu turtu naudojosi neatlygintinai, t. y. nemokėdama jokio nuomos mokesčio už naudojimąsi turtu ir tai sąlygojo 61 800 Eur dydžio nuostolius.

14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą, konstatavęs, kad transporto priemonę ieškovei turėjo grąžinti ne atsakovė UAB „Argentina“, o trečiasis asmuo UAB „Kontmena“. Teismo vertinimu, nenustatyti atsakovės nei neteisėti veiksmai, nei žalos dydis ir nėra pagrindo išvadai, kad tarp jų gali būti priežastinis ryšys, taip pat byloje nenustatyta ir atsakovės kaltė.

15. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismo motyvai dėl ieškovės pareikšto reikalavimo ypatingai glaustai išdėstyti vos dviejuose pastraipose; dėl žalos, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, pasisakyta vos vienu sakiniu, kaip ir dėl kitų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų.

16. Reikalavimai teismo sprendimo turiniui įtvirtinti CPK 270 straipsnyje, o šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, iš kokių elementų turi susidaryti motyvuojamoji teismo sprendimo dalis. Teismas turi nurodyti, kokias aplinkybes jis nustatė, turi pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą, turi argumentuoti, kurios įrodymus atmeta ir kodėl, taip pat nurodyti įstatymus ir (ar) kitus teisės aktus, kuriais teismas vadovavosi, bei nurodyti kitus teisinius argumentus. Tik tokio turinio teismo sprendimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus (CPK 263 straipsnis).

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje šiuo aspektu yra pasisakyta, kad teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimai, taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams, yra susiję su įstatymu teismams pavesta pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). Motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai gali būti pripažįstama net ir absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017, 22–23 punktai; 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-611/2019, 26 punktas).

18. Teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo svarbą nuosekliai pabrėžia ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai. Teismas privalo pateikti sprendimo (nutarties) motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją (EŽTT 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 49684/99; 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje Paliutis prieš Lietuvą, peticijos Nr. 34085/09; 2020 m. kovo 19 d. sprendimas byloje Tamrazyan prieš Armėniją, peticijos Nr. 42588/10). Todėl iš sprendimo turi būti aišku, kad dėl pagrindinių bylos klausimų pasisakyta. Motyvuotas sprendimas suteikia šalims apskundimo ir sprendimo peržiūrėjimo aukštesnės instancijos teisme galimybę, nes žemesnės instancijos teismui nepateikiant konkrečių savo sprendimo motyvų, asmeniui atimama galimybė veiksmingai jį ginčyti (2015 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje Paliutis prieš Lietuvą, peticijos Nr. 34085/09, 45 punktas).

19. Taigi, motyvuojamosios teismo sprendimo dalies paskirtis yra pagrįsti teismo išvadas, išdėstytas rezoliucinėje teismo sprendimo (nutarties) dalyje. Ir nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vertindamas teismo procesinio sprendimo motyvų išsamumo ir pakankamumo įtaką jo pagrįstumui ir teisėtumui, aptariamo įstatymų leidėjo įtvirtinto reikalavimo (motyvuoti sprendimą) neinterpretuoja kaip reikalavimo detaliai atsakyti į kiekvieną šalies argumentą, visgi yra pabrėžiama teismo sprendimo argumentavimo svarba ir būtinumas motyvuojamoje dalyje pagrįsti teismo padarytas išvadas, išdėstytas rezoliucinėje teismo sprendimo (nutarties) dalyje. Teismų sprendimų motyvai turi išaiškinti esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus. Jeigu teismo sprendime nėra atsakyta tik į kai kuriuos ieškinio ar kito procesinio dokumento argumentus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks sprendimas yra nepagrįstas ar (ir) neteisėtas; dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji ar procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, jog dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014).

20. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundžiamo sprendimo turiniu, neturi prielaidų nesutikti su ieškovės pozicija, kad ginčą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinį, tinkamai nemotyvavo sprendime padarytų išvadų dėl svarbiausių materialiųjų bylos aspektų, o nurodyti itin lakoniški motyvai kliudo apeliacinės instancijos teismui įsitikinti, ar tinkamai yra identifikuota ginčo esmė ir priimtas teisingas teismo sprendimas.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

21. Kaip minėta, ieškovė teigia, kad atsakovė, neturėdama jokio faktinio ir/ar teisinio pagrindo, pažeisdama imperatyvias teises normas bei įmonės ir jos kreditorių teises ir teisėtus interesus, neteisėtai valdė įmonei priklausančią krovininę transporto priemonę. Ieškovės teigimu, nurodyti atsakovės veiksmai yra neteisėti ir sudaro pagrindą atsakovės atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę.

22. Savo reikalavimą ieškovė grindžia CK 6.246 straipsniu, kuris numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012).

23. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas atsakovės elgesio nevertino pagal atidaus, rūpestingo asmens elgesio standartą, neįvertino aplinkybių, kad atsakovė ginčo turtą valdė ilgiau, nei buvo leista bankroto bylą nagrinėjančio teismo bei neturėdamas tam visiškai jokio teisinio pagrindo, todėl padarė neteisėtą ir nepagrįstą išvadą, kad atsakovo neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlyga, yra neįrodyti.

24. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovės veiksmų (ne)teisėtumo, tik lakoniškai nurodė, kad negali padaryti išvados dėl neteisėtų veiksmų buvimo, nes nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, kuomet ieškovei negrąžino ieškovės transporto priemonės, kai buvo nutraukta pagrindinė nuomos sutartis. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė jokių motyvų, kurių pagrindu padarė minėtą išvadą, netyrė ir nenustatinėjo, ar ieškinyje nurodyti teiginiai, kad atsakovė ginčo transporto priemonę valdė ir po nuomos sutarties nutraukimo, yra pagrįsti.

25. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2007; 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012).

26. Bylos medžiaga patvirtina, kad visus byloje dalyvaujančius asmenis sieja sutartiniai teisiniai santykiai – ieškovė buvo sudariusi 2018 m. gegužės 28 d. turto nuomos sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „Kontmena“, trečiasis asmuo buvo sudaręs 2018 m. rugsėjo 28 d. Technikos subnuomos sutartį dėl ginčo transporto priemonės subnuomos su atsakove UAB „Argentina“. Civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos nedraudžia ieškovei pasirinkti konkretaus savo teisių gynybos būdo – reikšti reikalavimą dėl sutartinės atsakomybės taikymo savo kontrahentui ar reikalauti deliktinės atsakomybės taikymo subjektui, su kuriuo ieškovės nesieja sutartiniai teisiniai santykiai. Kadangi ieškovės ir atsakovės nesieja tiesioginiai sutartiniai teisiniai santykiai, tai, ieškovei pareiškus reikalavimą atsakovei taikyti deliktinę civilinę atsakomybę, nors ir nekyla sutartinės ir deliktinės civilinės atsakomybės konkurencija, tačiau tai nepaneigia teismo pareigos sprendžiant, ar egzistuoja atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, be kitų reikšmingų aplinkybių, atsižvelgti ir įvertinti tai, kad byloje dalyvaujančius asmenis sieja sutartiniai santykiai dėl technikos nuomos. Nustatyti byloje dalyvaujančius asmenis siejantys sutartiniai ryšiai itin aktualūs nagrinėjamoje byloje vertinant atsakovės veiksmų teisėtumą pagal ieškovės įrodinėjamą bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimą, nes tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo privalėjo ne tik vykdyti CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją pareigą – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos, bet ir vykdyti tarpusavio sutartinius įsipareigojimus taip, kaip susitarta. Konkretūs sutartiniai įsipareigojimai tarp šalių vertintini kaip jų nusistatytas lex specialis bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai atžvilgiu. Dėl to nustatinėjant atsakovės veiksmų teisėtumą, net ir ieškovei pareiškus reikalavimą dėl deliktinės atsakomybės taikymo, pirmiausia vertintina atsakovės veiksmų atitiktis šalių sudarytų sutarčių sąlygoms ir tik tuomet, jei konkreti veikla (neveikimas) nesiejama su konkrečiais sutartiniais įsipareigojimais, spręstina, ar ji vykdyta (susilaikyta nuo veiksmų) laikantis bendro pobūdžio atidumo ir rūpestingumo pareigos.

27. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju aktualus atsakovės veiksmų vykdant sutartį su trečiuoju asmeniu, vertinimas, taikant atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, aptardamas šią civilinės atsakomybės sąlygą ir spręsdamas, kad transporto priemonę ieškovei turėjo grąžinti ne atsakovė, o UAB „Kontmena“, nenustatė nagrinėjamai bylai reikšmingų aplinkybių. Teismas nesiaiškino, kada atsakovei buvo pranešta apie nuomos sutarties nutraukimą, ar po nuomos sutarties nutraukimo atsakovė mokėjo kokias nors sumas trečiajam asmeniui pagal subnuomos sutartį. Nors savo procesiniame dokumente (prašydama pratęsti procesinį terminą) atsakovė nurodė, kad galimai ginčo transporto priemonė dar iki LUAB „Laugina" nurodomos datos pradžios (2020 m. birželio mėn.) buvo grąžinta UAB „Kontmena" (el. b. 21 b. l.), tačiau šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė. Teismas nevertino 2018 m. rugsėjo 28 d. Technikos subnuomos sutarties turinio, nevertino byloje esančių VĮ „Regitra“ duomenų, kad 2023 m. balandžio 12 d. ginčo priemonės valdytoja buvo registruota atsakovė UAB „Argentina“. Teismas nepareikalavo duomenų, kada ginčo transporto priemonė buvo perduota UAB „Kontmena“. Taigi, nesant šių duomenų, nėra galimybės įvertinti atsakovės elgesio pagal atidaus asmens standartą.

28. Ieškovės teigimu, atsakovė ginčo turtu naudojosi neatlygintinai, t. y. nemokėdama ieškovei jokio nuomos mokesčio už naudojimąsi turtu, o rinkos nuomos mokestis už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 8 d. iki 2022 m. vasario 15 d. sudarė 61 800 Eur, todėl atsakovės sutaupytas nuomos mokestis pripažintinas ieškovės nuostoliais. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas dėl ieškovės nurodomo žalos dydžio iš esmės nepasisakė. Kaip jau minėta, byloje nėra duomenų, ar nurodytu laikotarpiu ginčo transporto priemonė buvo atsakovės žinioje, ar ji buvo naudojama.

29. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė prašo nuostolių už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 8 d., nors 60055,42 Eur skola ir delspinigiai (54 536,72 Eur nuomos mokesčio įsiskolinimas, 2 246,14 Eur įsiskolinimas už elektros energiją ir 3 272,56 Eur delspinigių) pagal Nuomos sutartį laikotarpiu iki 2020 m. birželio 30 d. jau yra priteisti Kauno apygardos teismas 2021 m. balandžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-672-343/2021.

30. Nagrinėjamu atveju, skundžiamame sprendime nepateiktas jokių įrodymų vertinimas, į esminius ieškovės ieškinio argumentus neatsakyta, o daromos išvados yra lakoniškos ir nepagrįstos bylos aplinkybių vertinimu. Pažymėtina tai pat, kad sprendime pirmosios instancijos teismas nieko nepasisakė dėl reikalavimo taikyti ieškinio senatį, dėl reikalavimo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartas aplinkybes apie teismo sprendimo motyvų nepakankamumą esminiais, teisiškai reikšmingais kilusiam ginčui išspręsti klausimais, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta pati byla, taip pat tai, kad byloje būtina nustatyti naujas faktines aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti, o tai reikštų, jog byla turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi tais aspektais, kuriais pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bylos nenagrinėjo, siekdama šalims neužkirsti kelio į apeliaciją bei sudaryti sąlygas veiksmingai teisminei gynybai, konstatuoja, kad padaryti proceso teisės pažeidimai, dėl kurių nebuvo atskleista bylos esmė, šiuo atveju vertintini kaip esminiai, sudarantys pagrindą taikyti CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.

32. Bylą perdavus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, apeliacinės instancijos teisme šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neskirstomos. Šios išlaidos bus paskirstytos pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus teismo sprendimą.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 4 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Egidijus MockevičiusAleksandras RusakasIrena Stasiūnienė