- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-18
- Bylos Nr.
- 2S-1732-638/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07993-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Suinteresuotas asmuo
- Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, I. A., A. E., R. G., I. G., T. R., J. S.
- Pareiškėjas
- D. R., J. R.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-543-945/2016 pagal pareiškėjų D. R. ir J. R. pareiškimą dėl D. R. ir J. R. fizinių asmenų bankroto, suinteresuotieji asmenys: Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, I. A., A. E., R. G., I. G., T. R., J. S..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartimi iškėlė D. R. ir J. R. bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Lexuna“ ir nustatė keturių mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti teismui tvirtinti fizinio asmens mokumo atkūrimo plano projektą. Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartimi patvirtintas kreditorių sąrašas.Administratorius informavo teismą, jog 2016 m. vasario 29 d. įvykusio pirmojo kreditorių susirinkimo metu nebuvo pritarta kreditoriams pateiktam 2016 m. vasario 8 d. mokumo atkūrimo plano projektui. Kreditoriai R. G., I. G. nesutiko su plane nurodytomis nemokumo priežastimis ir būtiniesiems poreikiams skirtina išlaidų suma, kreditorius Nordea Bank AB Lietuvos skyrius nurodė, jog planu siekiama ne atkurti mokumą, o nurašyti skolas, nepritarė plane nurodytai įkeisto turto pardavimo tvarkai akcentuodamas, jog tokia tvarka galėtų būti patvirtinta kreditorių susirinkime, nesutiko su bendra būtiniesiems poreikiams skirtina 735 Eur išlaidų suma, taip pat pateikė kitokį administravimo išlaidų skaičiavimo pasiūlymą. Administratoriaus prašymu teismas rezoliucija pratęsė terminą plano projektui pateikti.
2016 m. balandžio 11 d. teisme gautas administratoriaus prašymas patvirtinti patikslintą 2016 m. kovo 17 d. mokumo atkūrimo plano projektą. Prašyme nurodyta, jog plano projektas buvo svarstytas 2016 m. balandžio 7 d. kreditorių susirinkime. Kreditorių susirinkimas nusprendė nepatvirtinti mokumo atkūrimo plano. Kreditorius Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, kurio reikalavimai sudaro 67,16 proc. nuo visų reikalavimų išdėstė tuos pačius argumentus dėl nesutikimo su mokumo atkūrimo planu, kaip ir ankstesniame 2016 m. vasario 29 d. susirinkime. Bankroto administratoriaus išvada nurodoma, kad mokumo atkūrimo planas atitinka FABĮ 7 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir yra visos sudedamosios plano dalys.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 13 d. nutartimi patvirtino D. R. ir J. R. mokumo atkūrimo planą pagal kreditorių 2016 m. balandžio 7 d. susirinkime svarstytą 2016 m. kovo 17 d. mokumo atkūrimo plano projektą.Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju vertintinas patikslinto 2016 m. kovo 17 d. plano projekto pagrįstumas ir teisėtumas. Planas atitinka visus formalius šiam dokumentui keliamus reikalavimus. Kreditoriaus Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus argumentas, jog planas yra nukreiptas į skolų nurašymą, o ne mokumo atkūrimą, teismo buvo vertintas kaip formalus, kadangi kreditorius neįvardijo konkrečių plano trūkumų aptariamu aspektu. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai dirba ir gauna pajamas iš darbinės veiklos. Teismas akcentavo ir tai, jog išduodant pareiškėjams kreditą, kuris ir nulėmė pareiškėjų nemokumą, kreditorius privalėjo visapusiškai įvertinti kredito gavėjų galimybes ir, manydamas, kad pareiškėjų kvalifikacija, profesija ar kitos reikšmingos aplinkybės kelia abejonių, kredito jiems nesuteikti. Teismas sprendė, kad nemokumo priežastimi tapo ne nurodytos aplinkybės, bet susiklosčiusi nepalanki situacija tiek nekilnojamojo turto, tiek ir darbo rinkoje, dėl kurių, iš vienos pusės, žymiai sumažėjo pareiškėjų įsigyto turto vertė, iš kitos pusės, sumažėjo ir pareiškėjų pajamos, dėl ko pareiškėjai nebegali vykdyti prisiimtų finansinių įsipareigojimų.Teismas atmetė kreditoriaus argumentą, kad rengiant patikslintą planą nebuvo atsižvelgiama į kreditoriaus poziciją dėl įkeisto turto pardavimo tvarkos. Teismo nuomone, teikdamas alternatyvų pasiūlymą, kreditorius nenurodė, kuo jo teikiamas pasiūlymas yra pranašesnis už numatytąjį plano projekte, neįvardijo, kaip turto pardavimo tvarkos patikslinimas prisidės prie kreditoriaus teisių ir teisėtų interesų apsaugos. Teismas nurodė, kad klausimas dėl turto pardavimo kainos nustatymo ir kitų su turto pardavimu susijusių procedūrų, bet kuriuo atveju turės būti atskirai sprendžiamas kreditorių susirinkime, kuriame galės būti šalinamos bet kokios abejonės, susiję su turto pardavimu tiek pareiškėjams, tiek ir kreditoriams palankiausiomis sąlygomis. Teismas pripažino, kad plano projekto III dalies 5 punkto ii papunktyje yra padarytas rašymo apsirikimas nurodant, jog antrose varžytynėse bus parduodamas ne visas turtas, o jo dalis, tačiau tai negali būti vertinama kaip esminis plano trūkumas.Teismas pabrėžė, jog plano projekte nurodyta būtiniesiems poreikiams reikalinga suma negali būti vertinama kaip nesuderinama su teismo nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodyta išlaidų suma, kadangi plano projekte aiškiai nurodoma, jog bendra suma 185 Eur dydžiu padidės dėl poreikio nuomotis būstą po įkeisto turto pardavimo ir tik po to, kai turtas bus parduotas. Teismas atmetė ir kreditoriaus argumentą, jog iš parengto dokumento nėra aišku, ar 185 Eur suma būsto nuomai yra įtraukta į bendrą išlaidų sumą. Teismas, įvertinęs plano projekto visumą sprendė, jog iki įkeisto turto pardavimo būtiniesiems poreikiams skirtina suma sudarys 535 Eur, o po turto pardavimo, esant nuomos santykių poreikiui - ne daugiau kaip 720 Eur. Nurodyta aplinkybė parodo, jog išlaidų suma yra netgi mažesnė už teismo patvirtintą 579,24 Eur sumą, su kuria kreditorius nurodo sutinkantis. Teismas nurodė, kad administratoriaus įgaliotam asmeniui posėdžio metu pateikus išsamų administravimo išlaidų pagrindimą, kreditoriui nenurodžius, kuo jo pateikta alternatyvi išlaidų skaičiavimo tvarka yra pranašesnė, labiau užtikrinanti proceso dalyvių interesų pusiausvyrą, aptariamas nesutikimo su plano turiniu motyvas taip pat pripažintinas formaliu. Teismas sprendė, kad nurodyta administravimo išlaidų suma negali būti vertinama kaip nepagrįstai didelė, nes administratorius turi finansuoti su jo veikla susijusias išlaidas ir dar užsidirbti.Teismas padarė išvadą, jog teismui tvirtinti pateiktas mokumo atkūrimo plano projektas turinio prasme pripažintinas atitinkančiu teisės aktų reikalavimus, sukuriančiu esamą faktinę padėtį atitinkantį balansą tarp pareiškėjų ir jų kreditorių interesų. Nurodytas aplinkybes teismas vertino kaip pagrindą pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui patvirtinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartį ir pareiškėjų J. R. ir D. R. bei jų bankroto administratoriaus prašymą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo palikti nenagrinėtą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismo nutartyje nėra jokių motyvų, kuriais remdamasis teismas būtų galėjęs padaryti išvadą, jog skolininkai atkurs mokumą ir tokiu būdu užtikrins, kad planas atitiktų Fizinių asmenų bankroto Įstatymo (toliau - FABĮ) reikalavimus (FABĮ 1 str. 1 d., 7 str. 1 d. 5 p.). Pirmosios instancijos teismas galėjo ir turėjo matyti, kad skolininkų planas yra orientuotas vien tik į skolų nurašymą, bet ne į skolininkų mokumo atkūrimą bei teisingos kreditorių ir skolininkų interesų pusiausvyros atstatymą. Nėra nurodyta jokių realių priemonių, kurios leistų didinti skolininkų pajamas.
10.2. Teismas be jokio pagrindo patvirtino 720 Eur dydžio išlaidas būtiniesiems bankrutuojančių fizinių asmenų poreikiams, dėl ko buvo pažeista kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyra. Tarp išlaidų yra 200 Eur suma būsto išlaikymui bei paslaugoms ir 185 Eur suma būsto nuomai. Plano VI dalyje nurodyta, kad 185 Eur suma būsto nuomai bus reikalinga po įkeisto turto pardavimo, t. y. po įkeisto turto pardavimo išlaidos išaugs 185 Eur suma. Nors logika sako, kad pardavus įkeistą turtą nebus reikalingos 200 Eur/mėn. išlaidos būsto išlaikymui bei paslaugoms, plane nėra nurodyta, kad po įkeisto turto pardavimo skolininkai nesinaudos 200 Eur suma būsto išlaikymui ir paslaugoms ir, kad po įkeisto turto pardavimo išlaidos būtiniesiems poreikiams bus 520 Eur/mėn. (iš 720 Eur išminusavus 200 Eur). Banko nuomone, skolininkams objektyviai pakaktų 579,24 eurų per mėnesį įskaitant ir būsto nuomą.
10.3. Teismas šioje byloje nevertino administravimo išlaidų dydžio reikalingumo ir pagrįstumo, nors privalėjo tą daryti. Be to, papildomo įrodinėjimo nereikalauja aplinkybė, kad kuo mažiau yra išleidžiama administravimo išlaidų dengimui, tuo didesnė dalis gali būti skiriama kreditorių reikalavimų patenkinimui. Pagal planą administratoriui skiriama 2 774, 43 Eur + dar papildomos išlaidos, o kreditoriams - iš viso 4 140, 12 Eur. Akivaizdu, kad tokia disproporcija neužtikrina sąžiningų kreditorių interesų, kuomet didžiąją dalį kreditoriams galimų skirti lėšų skolininkai skiria administravimo išlaidoms. Mažesnės administravimo išlaidos akivaizdžiai užtikrintų teisingą ir sąžiningą skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Nei plane, nei pridėtose lentelėse nėra jokių duomenų/skaičiavimų, kas būtent kiekvieną mėnesį sudarys 50 Eur administravimo išlaidų sumą ir ar ši suma nėra dubliuojama su administratoriaus atlyginimu bei nurodyta 200 Eur suma kitoms išlaidoms. Banko nuomone, 30 eurų per mėnesį būtų objektyviai pakankama užtikrinti administravimo funkcijas, dar pridedant 4 proc. nuo įkeisto turto pardavimo kainos. Bankas nurodė, kad šis bankroto procesas yra paprastas ir nereikalaujantis jokių išskirtinių laiko sąnaudų bei išlaidų. Kitose bylose administratoriai nurodo, kad 10 Eur per mėnesį yra pakankama suma administruoti nesudėtingą bankroto procesą. Todėl teismo nurodytas teiginys, jog išlaidos detalizuotos ir pagrįstos, yra neteisingas.
10.4. Plane pateikiamas administravimo išlaidų skaičiavimas pažeidžia FABĮ normas. FABĮ 6 straipsnio 1 dalies 4 p. nustato, kad nutartyje iškelti bankroto bylą teismas nurodo lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos. Po plano patvirtinimo administravimo išlaidos skaičiuojamos atskirai. Tuo tarpu ginčo plane nurodoma, kad pagal atskirą administratoriaus pagrindimą bus patirtos iki 200 eurų išlaidos už laikotarpį nuo nutarties iškelti bankroto bylą iki bankroto pabaigos. Toks išlaidų skaičiavimas neteisingas, kadangi iki plano patvirtinimo administravimo išlaidų dydis yra patvirtintas nutartyje iškelti bankroto bylą ir tik tokią sumą galima skirti. Pažymėtina ir tai, kad iš plano nematyti, ar 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartimi teismo patvirtintą 434,43 eurų sumą skolininkai apmokėjo ir ar visa ši suma buvo panaudota.
10.5. Teismas nutartyje nurodė, kad bankas nepagrindė, kuo banko siūloma pardavimo tvarka yra palankesnė. Tačiau bankas nėra kreditorių susirinkimas, kuris vienas nuspręstų dėl pardavimo tvarkos, be to, FABĮ nurodo, jog ši tvarka yra tvirtinama ne plane, bet po plano patvirtinimo būsiančiame kreditorių susirinkime. Todėl bankas jokios pardavimo tvarkos ir neturėjo įrodinėti bei balsavimo metu aiškiai nurodė, jog šį klausimą reikia palikti spręsti kreditorių susirinkimui. Be to, teismas nurodė, kad plano III dalies 5 p. ii papunktyje nurodytas teiginys, jog bus parduodama dalis bankui įkeisto buto, yra rašymo apsirikimas. Tačiau ši plano dalis nebuvo koreguota, teismas nutartimi patvirtino tokį planą, koks jis yra surašytas, t. y. teismas rezoliucinėje dalyje nenurodė jokių plano patikslinimų.
Pareiškėjai D. R. ir J. R. atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
11.1.Teismas, priimdamas nutartį ir patvirtinęs mokumo atkūrimo planą, teisingai pažymėjo, jog kreditoriaus argumentas, kad planas yra nukreiptas į skolų nurašymą, o ne mokumo atkūrimą, yra formalus, kadangi kreditorius neįvardijo konkrečių plano trūkumų. FABĮ 8 str. įgaliojimus tvirtinti mokumo atkūrimo planą suteikia tik teismui, kadangi nepatvirtinus mokumo atkūrimo plano, dėl bylos nutraukimo pareiškėjams kiltų neigiamos pasekmės. Teismo patvirtintas pareiškėjų mokumo atkūrimo planas atitinka FABĮ 7 straipsnio keliamų reikalavimų plano projektui. Pareiškėjai maksimaliai dėjo pastangas tam, kad būtų atsižvelgta į kreditorių išsakytas pastabas. Taip pat pareiškėjai pakoregavo mokumo atkūrimo planą pagal jų pateiktas pastabas ir tai buvo ne tik formalus veiksmo atlikimas, o konkretūs, aiškūs veiksmai.
11.2. Kaip teisingai pažymėjo teismas, spręsti, jog pareiškėjai elgiasi ar ateityje elgsis nesąžiningai, nesiėmė ar nesiims aktyvių veiksmų savo darbinėms pajamoms padidinti, nėra pagrindo. Juo labiau FABĮ 12 str. 2 d. 6 p. nustatyta, jog bankroto administratorius ne rečiau kaip kartą per pusę metų teikia teismui, kreditorių susirinkime kreditoriams ir fiziniam asmeniui plano vykdymo eigos ataskaitą. Būtent šioje ataskaitoje ir bus nurodyti bankrutuojančių fizinių asmenų atlikti veiksmai pajamoms didinti, šioje stadijoje vertinami bankrutuojančių fizinių asmenų veiksmai, kurių buvo imtasi pajamoms didinti.
11.3. Kreditoriaus argumentas, jog išsinuomojus būstą išlaidos, susijusios su komunaliniais mokesčiais nebus reikalingos, nėra objektyvus, kadangi komunaliniai mokesčiai mokami atskirai nuo nuomos už būstą. Kreditoriai nevertina bankrutuojančių fizinių asmenų gyvenamosios vietos - Kauno miesto ir jame vyraujančių nuomos kainų. Juo labiau, kad 185 Eur suma skirta būsto nuomai, kol nebus parduotas mokumo atkūrimo plane numatytas nekilnojamasis turtas, kas mėnesį bus skiriama kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti, papildomai prie 115 Eur/mėn. Bankrutuojantys fiziniai asmenys šiuo metu gyvena jiems nuosavybės teise priklausančiame bute iki būsto pardavimo, kadangi išsikrausčius į nuomojamą būstą, tektų apmokėti ir naujos gyvenamosios vietos nuomą ir dviejų būstų komunalinius mokesčius, kol mokumo atkūrimo plane numatytas būstas būtų parduotas. Siekdami teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, pareiškėjai išsikels į nuomojamą būstą tik po jiems nuosavybės teise priklausančio būsto pardavimo.
11.4. FABĮ numatytas bankroto administravimo išlaidas sudarys išlaidos bankroto procedūroms atlikti iki 200,00 Eur visam bankroto procesui, kadangi bankroto administratorius negali numatyti tikslios sumos, kuri bus panaudota administravimo išlaidoms. Bankroto administratorius pateiks dokumentus, kokiai sumai buvo patirtos administravimo išlaidos, tačiau po bankroto procedūros atlyginimas bankroto administratoriui susidės iš 50 Eur/mėn. iš bankrutuojančių fizinių asmenų gautų pajamų ir 15 Eur/mėn. iš parduoto turto.
Šalies argumentai
11.5. Pareiškėjai nesutinka su kreditoriaus išsakytais argumentais dėl įkeisto turto pardavimo. FABĮ 27 str. 1 d. nurodyta, kad „Turtą parduoda bankroto administratorius pagal plane nustatytą eiliškumą ir terminus. Atsižvelgęs į plane numatytą turto pardavimo kainą, parduodamo turto rinkos kainą, pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. Turto pardavimas pradedamas įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti planą“. Taip pat mokumo atkūrimo plane numatyta, kad kreditorių susirinkimas bus šaukiamas atlikus nekilnojamojo turto vertinimą bankroto procese pradinei turto pardavimo kainai nustatyti.
11.6. Kadangi FABĮ nenumato, jog dalis turto gali būti išsaugojama be kreditoriaus sutikimo, rašymo apsirikimo klaida nėra esminis, turto pardavimą lemiantis faktorius. Ištaisyti šią lingvistinę klaidą bankrutuojantys fiziniai asmenys neturėjo galimybės, kadangi FABĮ numato griežtus terminus mokumo atkūrimo planui pateikti. Šaukiant kreditorių susirinkimą šiai klaidai ištaisyti, pareiškėjai nebūtų spėję laiku pateikti mokumo atkūrimo plano teismui.
Pareiškėjų bankroto administratorius UAB „Lexuna“ atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
12.1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus. Pareiškėjų planas atitinka visus LR FABĮ 7 str. įtvirtintus reikalavimams ir pareiškėjai plane yra nurodę visą informaciją, kuri privalo būti pateikta pagal LR FABĮ 7 str.
Atsiliepimas
12.2. Suinteresuotas asmuo nesutinka tiek su teismo nutartyje, tiek ir pareiškėjų plane pateikta suma, skirta pareiškėjų būtiniesiems poreikiams tenkinti. Pardavus pareiškėjams priklausantį turtą, jie privalės ieškotis kitos gyvenamosios vietos bei sudaryti nuomos sutartį su surasto gyvenamojo būsto savininkais. Tokios nuomos sutarties kainą sudarys dvi sudedamosios dalys: nuomos mokestis ir mokestis už komunalinius patarnavimus, tenkančius pareiškėjų turtui. Būtent dėl šios priežasties pareiškėjai plane yra nurodę būtinąsias išlaidas, skirtas komunaliniams patarnavimams apmokėti.
12.3. Bankroto administratorius pažymi ir atkreipia dėmesį į tai, kad plane yra nustatytos mažesnės nei teismo nutartyje patvirtintos išlaidos asmenų būtiniesiems poreikiams. Teismo nutartimi buvo patvirtinta 579,24 Eur/mėn. suma, o plane būtinosioms išlaidoms numatyta 520 Eur/mėn. suma. Pareiškėjai deda maksimalias pastangas, peržiūrėjo savo būtinuosius poreikius ir juos sumažino 59,24 Eur/mėn. suma, tačiau bankroto administratoriaus nuomone, pareiškėjų nurodyta suma būsto nuomai yra neišvengiama šioje bankroto byloje. Bankroto administratorius mano, kad pareiškėjai plane tinkamai iš anksto numatė, kad šios išlaidos bus patirtos pareiškėjų, nes planas yra tvirtinamas ir priemonės turi būti numatytos trejų metų laikotarpiui.
12.4. Suinteresuotas asmuo netinkamai supranta ir (ar) interpretuoja patvirtintas bankroto administravimo išlaidas. Bankroto administratorius nurodo, kad bankroto administravimo išlaidas sudaro dvi dalys – atlygis bankroto administratoriui ir faktinės bankroto administravimo išlaidos. Bendras atlygio bankroto administratoriui dydis už visą pareiškėjų bankroto procedūrą sudarys bendrą 2 774,43 Eur sumą. Teismo nutartimi patvirtiname plane yra taip pat numatyta, kad faktinės išlaidos turėtų sudaryti ne didesnę nei 200 Eur sumą pagal šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Taigi, būtent tokio dydžio išlaidos yra numatytos plane ir jos iš esmės yra panašios kaip ir suinteresuoto asmens siūlomos patvirtinti išlaidos. Administratoriaus teigimu, suinteresuotas asmuo siūlo patvirtinti bendrą 2 558,43 Eur administravimo išlaidų sumą, kuri susideda iš 434,43 Eur sumos nuo bankroto iškėlimo iki mokumo plano patvirtinimo +1080 Eur ( po 30 Eur *36 mėn.) + 1044 Eur ( suma, mokėtina iš parduotino turto, 21600 Eur VĮ Registrų centro suma *4 proc.) ( t.6, b.l. 92).
12.5. Taip pat bankroto administratorius nesutinka su suinteresuoto asmens pozicija, kad bankroto administratoriui nereikės tikrinti pareiškėjų sandorių. Bankroto administratorius pažymi, kad jam pagal FABĮ tikrinti pareiškėjų sandorius yra ne teisė, o pareiga. Juo labiau, kad šioje bankroto byloje nuo pat bylos pradžios yra analizuojami pareiškėjų veiksmai sąžiningumo aspektu.
12.6. Bankroto administratorius taip pat nesutinka su suinteresuoto asmens išsakyta pozicija, kad nebuvo laikytasi FABĮ nuostatų dėl pareiškėjams priklausančio turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo. Pažymėtina, kad pagal FABĮ pareiškėjai privalėjo plane nurodyti, koks turtas ir kaip bus parduodamas, tačiau tame pačiame patvirtintame plane yra nurodyta, kad dėl kainos ir tvarkos bus šaukiamas dar vienas susirinkimas. Bankroto administratorius pažymi tai, kad FABĮ yra įtvirtinta pareiga turto pardavimo tvarką ir kainą tvirtinti kreditorių susirinkime.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutartimi patvirtinto bankrutuojančių asmenų patikslinto mokumo atkūrimo plano atitikimo FABĮ 7 straipsnio 1 dalies reikalavimams dalyje dėl priemonių fizinių asmenų mokumui atkurti, dėl būtiniesiems poreikiams reikalingos pinigų sumos, dėl įkeisto turto pardavimo tvarkos ir bankroto administravimo išlaidų dydžio.
Dėl priemonių mokumui atkurti
Plane turi būti nurodytos priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti (geriau apmokamo darbo paieškos, persikvalifikavimas, įsidarbinimas, užsiėmimas kita pajamų duodančia veikla, papildomas vertimasis individualia veikla ir t. t.) (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 5 punktas).Mokumo atkūrimo plane nurodyta, jog J. R. darbo užmokestis, atskaičius mokesčius vidutiniškai sudaro 750 Eur per mėnesį. Darbo užmokestis mokamas pagal išdirbtą laiką, kurio kiekis nuo paties bankrutuojančio fizinio asmens nepriklauso, taip pat darbuotojas pagal darbo sutartį gali gauti priedus. Nurodoma, kad bankrutuojantis asmuo sieks kuo geresnių rezultatų, kad gautų didesnį darbo užmokestį. Kiek valandų per savaitę dirba pareiškėjas, plane nenurodoma, jokių papildomų priemonių gauti daugiau pajamų pareiškėjas imtis neįsipareigoja. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad fiziniai asmenys savo bankroto proceso metu turi dėti maksimaliais pastangas užsitikrinti didesnių pajamų gavimą, kad susidarytų kaip galima didesnis pajamų ir išlaidų skirtumas, leidžiantis tenkinti kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos nutartis byloje Nr.3K-3-190-706/2015). Mokumo atkūrimo plane nurodoma, kad D. R. darbo užmokestis atskaičius mokesčius vidutiniškai sudaro 135 Eur per mėnesį. Iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad D. R. nuo 2011 m. rugsėjo 2 d. dirba VšĮ „Kauno jogos namai“ ( 2 t., b.l.45), jos gaunamas darbo užmokestis 2013 m. buvo pusė minimalios mėnesinės algos ( 2 t., b.l. 50). Mokumo atkūrimo plano tvirtinimo kreditorių susirinkime metu ( 2016 m. balandžio 7 d.) minimali mėnesinė alga yra 350 eurų. Vadinasi, pareiškėjos atlyginimas nuo 2011 metų santykinai nekinta, išlieka pusės minimalios algos dydžio. Kiek laiko per savaitę pareiškėja dirba plano tvirtinimo metu, byloje duomenų nėra. Duomenų, kad pareiškėjos sveikatos būklė neleidžia jai dirbti ir uždirbti daugiau, nepateikta. Mokumo atkūrimo plane nurodoma, kad D. R. šiuo metu ieško geriau apmokamo darbo, nepavykus to padaryti bankrutuojantis fizinis asmuo ketina užsiimti individualia veikla – mikropigmentacija. Tačiau plane nenurodoma, kaip yra ieškoma geriau apmokamo darbo, kokie konkrečiai veiksmai yra atlikti ieškant darbo, kokia yra pareiškėjos specialybė, kvalifikacija, ar yra galimybė įgyti papildomų kvalifikacijų ir pan. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad plane nėra nurodyta priemonių didinti skolininkų pajamas. Teiginys, kad D. R. ieško geriau apmokamo darbo, nepaaiškina, kiek laiko dar bus tęsiamos geresnio darbo paieškos, nuo kada konkrečiai pareiškėja pradės užsiimti individualia veikla ir kokias pajamas planuoja gauti iš individualios veiklos. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-313/2016 yra atkreiptas dėmesys į tai, kad pirmiausia visi bankrutuojantys asmenys privalo būti aktyvūs, t. y. imtis aktyvių veiksmų siekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo. Fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Plane nurodyta, kad pasikeitus bankrutuojančių fizinių asmenų gaunamoms pajamoms bus šaukiamas kreditorių susirinkimas, kurio metu būtų koreguojamas mokumo atkūrimo planas bei kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimas ( 6 t., b. l.58–59), tačiau toks teiginys pats savaime pareiškėjų niekuo neįpareigoja. Pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas planą, pažymėjo, kad spręsti, jog pareiškėjai elgiasi ar ateityje elgsis nesąžiningai, nesiėmė ar nesiims aktyvių veiksmų savo darbinėms pajamoms padidinti, nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos nuomone, pareiškėjų sąžiningumas šiuo atveju ir nėra kvestionuojamas, sąžiningumas gali derėti su menku aktyvumu ar net pasyvumu, kas ir matyti iš pateikto patikslinto mokumo plano. Todėl sutiktina su kreditoriaus Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus pastaba dėl patikslinto plano ( 5 t., b.l.118), kad numatomos mokumo atkūrimo priemonės turi būti realios, t.y. plane turi būti nurodyti konkretūs terminai, realios priemonės ir realūs pareiškėjų ketinami atlikti veiksmai, kuriais būtų padidintos jų pajamos ir galimybė atsiskaityti su kreditoriaus. Spręstina, kad patvirtintas patikslintas pareiškėjų mokumo atkūrimo planas neatitinka FABĮ 7 str. 1 dalies 5 punkto reikalavimų, nes nenurodo jokių konkrečių priemonių mokumui atkurti arba nepagrindžia, kodėl tokios priemonės yra neįmanomos.
Dėl išlaidų būtiniesiems poreikiams
Fizinių asmenų bankroto įstatyme nenustatyta reikalavimo fizinio asmens poreikių būtinumą patvirtinti rašytiniais ar kitokiais įrodymais. Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014 priimtoje nutartyje yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo poreikiams tenkinti būtinų lėšų dydžio pagrįstumo, turi vertinti pareiškėjo pateiktą informaciją ir įrodymus (jeigu jie pateikti), o tuo atveju, kai pagal pateiktus duomenis bylos išnagrinėjimas negalimas, t. y. negalima nuspręsti dėl pagrįsto būtinųjų išlaidų dydžio, turi teisę reikalauti papildomų įrodymų (FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Vertinant lėšų, reikalingų pareiškėjo būtiniesiems poreikiams patenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą, vienu iš vertinimo kriterijų galėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius. Kartu pažymėtina, kad išlaidų, reikalingų būtiniesiems poreikiams tenkinti, dydis, gali viršyti nurodytą minimaliosios mėnesinės algos dydį, tačiau tam turi būti nustatyti objektyvūs kriterijai, konstatuoti konkrečioje byloje. <...> Remiantis FABĮ 7 straipsnio 3 dalimi ir CPK 736 straipsniu, mažiausia galima būtinosioms išlaidoms skirtina suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų būti ½ MMA. Tačiau kiekvienoje konkrečioje byloje yra būtina atsižvelgti ir įvertinti, ar nustatyta suma iš tikrųjų patenkina būtiniausius asmens poreikius.Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartimi D. R. ir J. R. iškelta bankroto byla, patvirtinta 579,24 Eur lėšų suma, reikalinga kiekvieną mėnesį J. R. ir D. R. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos ( 4 t., b. l. 176).Iš bylos duomenų matyti, kad rengiant mokumo atkūrimo plano projektą buvo iš dalies atsižvelgta į kreditorių pastabas dėl būtiniesiems poreikiams reikalingos sumos, ją sumažinant nuo 735 Eur iki 720 Eur per mėnesį ir atitinkamai perskirstant kreditorių reikalavimams tenkinti skirtinas sumas. Plane nurodyta, kad 185 Eur išlaidų suma iš 720 Eur bus skiriama būsto nuomai. Būsto nuomos poreikis atsiras tik po to, kai bankroto administratorius realizuos turtą, t.y. butą, kuriame šiuo metu gyvena bankrutuojantys fiziniai asmenys. Iki turto pardavimo, kol bankrutuojančių fizinių asmenų išlaidose nėra buto nuomos apmokėjimo, ši suma bus skiriama kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti (6 t., b. l. 59). Vadinasi, iki buto pardavimo pareiškėjų būtiniesiems poreikiams reikalinga suma sudarys 535 Eur ( 720 Eur minusavus 185 Eur), tai yra po 267 Eur kiekvienam asmeniui. Įvertinant, kad minimali mėnesinė alga nuo 2016 m. liepos 1 d. yra nustatyta 380 Eur, pareiškėjams skiriama suma nežymiai viršija ½ dalį minimalios mėnesinės algos. Be to, įvertintina, kad atskirąjį skundą pateikęs suinteresuotas asmuo sutiko su 579 Eur mėnesio būtinosiomis išlaidomis, kurios buvo patvirtintos pirmosios instancijos teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartimi. Atskirajame skunde teigiama, kad 579 Eur per mėnesį pareiškėjams turėtų pakakti kartu su būsto nuoma. Su tokiu atskirojo skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka, nes tvirtinant 579 Eur per mėnesį pareiškėjų būtinųjų išlaidų sumą būsto nuomos išlaidos nebuvo įtrauktos ( 4 t., b.l.173-176). Be to, kaip matyti iš situacijos būsto nuomos rinkoje, vieno kambario buto nuomos kaina Kauno mieste 2016 m. birželio mėnesį yra apie 200 eurų ( www.aruodas.lt/straipsniai/nuomos-kainos-didmiesčiuose-auga-511/). Tikėtis, kad būsto nuomos kainos rinkoje ateityje sumažės, nėra pagrindo. Iš pareiškėjų pateiktos būtinųjų poreikių lentelės, kuri yra mokumo atkūrimo plano sudėtinė dalis ( 5 t., b.l.125) matyti, kad 720 Eur išlaidų sumą sudaro: išlaidos susijusios su būsto išlaikymu bei paslaugom – 200 Eur; būsto nuoma – 185 Eur; maistas – 200 Eur; higienos ir ūkinės prekės – 35 Eur; transporto išlaidos – 80 Eur; vaistai, medicininės paskirties bei kitos nenumatytos išlaidos – 20 Eur. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad pardavus pareiškėjų būstą, išlaidos būsto išlaikymui (komunalinėms paslaugoms) nebus reikalingos. Su tokia pozicija nėra pagrindo sutikti, nes nepriklausomai, ar pareiškėjai gyvens nuosavame būste, ar jį nuomos, komunalinių paslaugų išlaidos yra neišvengiamos. Duomenų dėl kitų pozicijų nepagrįstumo atskirojo skundo autorius nepateikė. Spręstina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis patvirtinti mokumo atkūrimo planą dalyje dėl būtinųjų pareiškėjų išlaidų yra pagrįsta ir teisėta.
Dėl turto pardavimo tvarkos
Teismas nutartyje nurodė, kad tiek iš plano turinio, tiek ir iš administratoriaus įgalioto asmens paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad plano projekto III dalies 5 punkto ii papunktyje yra padarytas rašymo apsirikimas nurodant, jog antrosiose varžytynėse bus parduodamas ne visas turtas, o jo dalis ir kad toks rašymo apsirikimas negali būti vertinamas kaip esminis. Tačiau teismo nutarties rezoliucinėje dalyje yra nuspręsta patvirtinti 2016 m. kovo 17 d. plano projektą nenurodant, kad minėta klaida yra ištaisoma. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad patvirtinus plano projektą esama redakcija, gali kilti nesusipratimų dėl III dalies 5 punkto ii papunkčio taikymo. FABĮ 7 straipsnio 3 punkte nurodyta, kad plane turi būti nurodyta numatomo parduoti fizinio asmens turimo turto (taip pat ir įkeisto), į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, sąrašas, turto pardavimo eiliškumas, terminai ir numatoma turto pardavimo kaina plano sudarymo metu. Tačiau patvirtinto plano III dalyje turto ( buto (duomenys neskelbtini)) pardavimo kaina nėra nurodyta. Spręstina, kad mokumo atkūrimo planas neatitinka FABĮ 7 straipsnio 3 dalies reikalavimo ( Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1803-343/2014). Pastebėtina, kad bankroto administratorius atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad parduodamo turto kaina pagal VĮ Registrų centro vertinimą yra 21 600 eurų ( 6 t., b.l.92). Pažymėtina, kad FABĮ 7 straipsnio 3 punkte nėra numatyta reikalavimo mokumo plane nustatyti turto pardavimo tvarką, o tuo labiau nėra reikalavimo, kad parduodamas fizinių asmenų turtas būtų vertinamas turto vertintojų, surengiant atitinkamą turto vertintojų konkursą ir t.t. Kreditorius Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, teikdamas pastabas dar dėl pirmojo mokumo plano projekto nurodė, kad nesutinka su plane išdėstyta turto pardavimo tvarka, siūlo nurodyti, kad turtas bus parduodamas iš varžytynių vadovaujantis kreditorių susirinkime nustatyta tvarka (t.6, b.l.19). Kaip matyti iš patikslinto mokumo plano projekto, į šias kreditoriaus pastabas atsižvelgta nebuvo, patikslinto plano projekte įrašyta ta pati turto pardavimo tvarka organizuojant vertintojų konkursą ( t.6, b.l.58-59). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai neištyrė pateiktų argumentų dėl turto pardavimo tvarkos, nesvarstė, ar pagrįstai turto pardavimo tvarka yra įtraukta į plano turinį, ar tokiu būdu nesuvaržomos kreditorių teisės atskirame susirinkime po mokumo plano patvirtinimo nuspręsti dėl pardavimo tvarkos. Teismas nurodė, kad klausimas dėl turto pardavimo procedūrų bet kuriuo atveju turės būti atskirai sprendžiamas kreditorių susirinkime, tačiau tokiu atveju yra pagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad turto pardavimo tvarkos mokumo atkūrimo plane apskritai nereikia nurodyti, ką kreditorius ir dėstė savo pastabose dėl plano.
Dėl administravimo išlaidų
Bankroto administratoriaus prašomos patvirtinti bankroto administravimo išlaidos, atlyginimas turi būti pagrįstas, atitikti jo vykdomų funkcijų pobūdį, mastą ir bylos sudėtingumą ( Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartyje c.b. Nr. 2s-1205-340/2014).FABĮ 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog bankroto administravimo išlaidas sudaro: išlaidos bankroto procedūroms atlikti (turto pardavimo, saugojimo, transporto, ryšių, kanceliarinės ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos) ir atlyginimas bankroto administratoriui. To paties įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bankroto administravimo išlaidos apmokamos iš fizinio asmens visų rūšių lėšų (gautų pardavus ir (ar) perdavus fizinio asmens turtą, fiziniam asmeniui grąžintų skolų, individualios ir (ar) ūkininko veiklos ir kitų fizinio asmens bankroto proceso metu gautų lėšų). Pardavus ar perdavus įkeistą turtą, bankroto administravimo išlaidoms gali būti skiriama ne daugiau kaip 15 procentų gautos lėšų sumos ar šio turto vertės, išskyrus atvejus, kai įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius sutinka kitaip. Pareiškėjų mokumo atkūrimo plano VI dalyje nustatyta, kad bankroto administratoriaus atlyginimas laikotarpiui nuo bankroto bylos iškėlimo iki mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo pabaigos sudarys bendrą 2774,43 eurų su mokesčiais sumą, į kurią nėra įskaičiuotos tipinės bankroto administratoriaus veikloje patiriamos sąnaudos- telekomunikacinės paslaugos, kopijavimo paslaugos, dokumentų rengimo sąnaudos ( t.6, b.l. 59). Pastarųjų sąnaudų dydis yra nurodytas plano VII dalies trečioje pastraipoje – ne daugiau kaip 200 eurų ( t.6, b.l.59, II pusė). Vadinasi, bendros administravimo išlaidos sudarys 2974,43 eurų. Tačiau nesant plane nurodytos pradinės turto pardavimo kainos, nėra įmanoma nustatyti, kiek procentų nuo lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą, bus skiriama administravimo išlaidoms, ir spręsti, ar ši suma atitinka FABĮ 22 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Pirmosios instancijos teismo teigimu, kreditorius nepagrindė, kuo jo siūloma alternatyvi administravimo išlaidų skaičiavimo tvarka pranašesnė. Kreditorius siūlė nustatyti 1080 Eur ( 30 eurų per mėnesį) bei 4 proc. nuo turto realizavimo kainos visam 3 metų laikotarpiui ( 5 t., b.l.118). Iš bankroto administratoriaus atsiliepimo į atskirąjį skundą galima daryti išvadą, kad jeigu buto pardavimo kaina bus 21600 eurų, nuo kurios 4 proc. sudarytų 864 Eur (o ne 1044 eurai, kaip kad neteisingai nurodo administratorius atsiliepime (6 t., b.l.92), tai administravimo išlaidos sudarytų 1944 Eur ( 864+1080), t.y. apie 1000 eurų mažiau negu kad numatoma plane. Todėl negalima sutikti, kad kreditoriaus siūloma išlaidų apskaičiavimo tvarka nėra pranašesnė negu kad plane siūloma tvarka. Nesant plane nurodytos turto pardavimo kainos, kaip jau minėta, teismas apskritai negalėjo padaryti išvados apie vieno ar kito išlaidų skaičiavimo metodo pranašumą. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad plano VII dalies antros pastraipos 2 punktas, kuriame nurodoma, kad patvirtinus mokumo atkūrimo planą nuo 2016 m. kovo mėnesio kas mėnesį dengiama 50 eurų su PVM suma, yra neaiškus, nes šios pinigų sumos paskirtis nenurodoma: ar tai yra administratoriaus atlyginimas, ar kitoms išlaidoms skiriama suma. Jeigu tai yra administratoriaus atlyginimas, vėlgi sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad nėra aišku, kokiu pagrindu tokio dydžio atlyginimas skaičiuojamas. Pažymėtina, kad apeliantas jau pirmame kreditorių susirinkime, 2016 m. vasario 29 d. nurodė, kad plane nurodomos bankroto administravimo išlaidos yra nepagrįstos ( t.6, b.l. 7). Tačiau patikslinto mokumo atkūrimo plano projekte VII dalis yra tokia pati, kaip ir pirmame plano projekte ( t.6, b.l.59), t.y. į kreditoriaus pastabas visiškai neatsižvelgta, plano projektas nepakeistas. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nurodyta administravimo išlaidų suma negali būti vertinama kaip nepagrįstai didelė. Tačiau teismas visiškai nevertino ir nemotyvavo būsimų administravimo veiksmų šioje byloje, t. y. ar jie sudėtingi, reikalaujantys daug laiko ir pan. Nustatinėjant administratoriaus atlyginimo dydį, yra būtina atsižvelgti ir į kreditorių bei bankrutuojančių asmenų interesus. Todėl konstatuotina, kad kreditoriui ginčijant plane nustatytą administravimo išlaidų dydį, teismas, patvirtindamas pateiktą planą, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, administravimo išlaidų sąmatos dedamųjų dalių, jų pagrįstumo apskritai neanalizavo ir nevertinto, o tik apsiribojo deklaratyviu teiginiu, kad jų dydis negali būti vertinamas kaip nepagrįstai didelis. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad administratoriaus pateikta darbo laiko suvestinė ( 6 t., b.l.55-56) yra neskaidri ir iš dalies nepagrįsta, nes nėra motyvuotas planuojamų kreditorių susirinkimų skaičius, susirinkimams reikalingas laikas, nenurodyta, koks įkainis taikomas atskiroms pozicijoms. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartimi patvirtino 434,43 Eur sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti pareiškėjų bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo iki teismo nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos. Pagal FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 4 punktą patvirtinama lėšų suma yra skirta bankroto procedūros faktinėms išlaidoms apmokėti, bet ne administratoriaus atlyginimui, tačiau pagal pateiktą plano projektą, VII dalies antrą pastraipą, 434,43 Eur yra dengiama atlyginimo bankroto administratoriui dalis. Jeigu šios sumos dalis ir bus naudojama administratoriaus atlyginimui, tai iš plano neaišku, kokia konkrečiai suma. Be to, plane nurodoma, kad pagal atskirą administratoriaus pagrindimą bus patirtos iki 200 eurų išlaidos už laikotarpį nuo nutarties iškelti bankroto bylą iki bankroto pabaigos, nors iki plano patvirtinimo administravimo išlaidų dydis yra nustatytas nutartyje iškelti bankroto bylą ir tik tokią sumą galima skirti ( FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 4p.). Dėl aukščiau išdėstytų motyvų darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, nustatančias reikalavimus bankrutuojančių fizinių asmenų mokumo atkūrimo planui, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ( CPK 330 straipsnis, 337 straipsnis 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad 2016 m. kovo 17 d. patikslintas mokumo atkūrimo planas neatitinka FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 3, 5 ir 7 punktų reikalavimų. Kasacinis teismas 2016 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-313/2016 yra pasisakęs, kad jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui dėl to, kad planas neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju fizinis asmuo, atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, turi patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui svarstyti. FABĮ 8 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai tikslinamas plano projektas, teismas bankroto administratoriaus ar fizinio asmens prašymu turi teisę pratęsti šiame straipsnyje nustatytą terminą plano projektui pateikti. Įvertinant, kad šioje byloje mokumo atkūrimo planas kreditoriams tvirtinti buvo teikiamas du kartus, kai tuo tarpu teismų praktikoje yra atvejų, kai planas buvo teikiamas kreditoriams ir keturis kartus ( LAT byla Nr.3K-3-228-313/2016), siekiant neužkirsti kelio bylos šalims pasiekti susitarimą ir sėkmingai užbaigti bankroto procedūrą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas perduoti bankrutuojančių fizinių asmenų D. R. ir J. R. mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes tik pirmosios instancijos teismui suteikta išimtinė teisė taikyti atitinkamas FABĮ nustatytas priemones, t.y. pratęsti terminus planui parengti, ir gavus kreditorių susirinkimo apsvarstytą patikslintą planą atitinkamai spręsti dėl jo tvirtinimo ( Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2270-436/2014), (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apeliantas pateikė teismui prašymą priteisti 501,12 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad priimdamas sprendimą teismas turi išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 p.). Atsižvelgiant, kad atskirasis skundas tenkintas iš dalies ir mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (klausimas neišspręstas iš esmės), taip pat įvertinant pareiškėjų procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių bylinėjimosi išlaidos atsirado, įvertinant, kad pareiškėjai nebuvo dėmesingi kreditoriaus pastaboms dėl mokumo plano turinio, į kai kurias pastabas apskritai neatsižvelgė ( žr. 20, 29, 34 šios nutarties pastraipas), apelianto turėtos išlaidos atlyginamos 50 proc., priteisiant iš pareiškėjų 250,56 Eur lygiomis dalimis iš kiekvieno ( CPK 94 straipsnio 1 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartį panaikinti ir mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą perduoti Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Priteisti suinteresuotam asmeniui Nordea Bank AB Lietuvos skyriui, įm.k. 303252632, iš pareiškėjų D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) po 125,28 Eur ( šimtą dvidešimt penkis eurus ir 218 ct) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.