Kauno apygardos teismo nutartis, 2S-1803-343/2014

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-09-11
Bylos Nr.: 2S-1803-343/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-11357-2013-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rūta Palubinskaitė
Suinteresuotas asmuo: akcinės bendrovės DNB bankas

Kategorijos

26.8pavadinimo nepavyko patikrinti
122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
122.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2S-1803-343/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11357-2013-3Procesinio sprendimo kategorijos: 26.8; 122.2; 122.4. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama suinteresuotų asmenų akcinės bendrovės DNB bankas atstovės advokatės R. Ž. ir uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas” atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-1471-435/2014 priimtos, išnagrinėjus bankrutuojančio asmens A. Š. bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras” prašymą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo ir bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras” skundą dėl A. Š. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 25 d. nutartimi A. Š. iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras”. Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 13 d., 2014 m. vasario 27 d. ir 2014 m. kovo 14 d. nutartimis patvirtino A. Š. kreditorius ir jų finansinių reikalavimų sąrašus. 2014 m. balandžio 8 d. A. Š. bankroto administratorius pateikė teismui prašymą patvirtinti A. Š. mokumo atkūrimo planą, nurodydamas, kad 2014 m. balandžio 3 d. kreditorių susirinkimas pateiktam A. Š. mokumo atkūrimo planui nepritarė. 2014 m. balandžio 22 d. Kauno apylinkės teisme gautas administratoriaus skundas dėl 2014 m. balandžio 3d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais, kuriuo administratorius prašė: 1) pripažinti negaliojančiu 2 darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą dalyje, kuria nuspręsta “pritarti A. Š. mokumo atkūrimo planui, koreguojant ir išdėstant šias plano dalis:< > 24 dalis - nuo teismo nutarties patvirtinti A. Š. mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos iki bankroto proceso pasibaigimo dienos bankroto administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimo suma - 4 proc. nuo parduoto turto pardavimo kainos; 26 dalis - Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartimi patvirtintą 2 972,97 Lt sumą, kurią administratorius turi teisę naudoti A. Š. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, sumoka pareiškėja A. Š.. Bankroto administravimo išlaidos ir atlyginimas administratoriui nuo teismo nutarties patvirtinti A. Š. mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos iki bankroto proceso pasibaigimo dienos - 4 proc. nuo turto pardavimo kainos - iš lėšų, gautų pardavus nekilnojamąjį turtą: ½ buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ”; 2) pripažinti negaliojančiu 3 darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą, kuriuo nuspręsta „nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki bankroto bylos pabaigos patvirtinti bankroto administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimo sumą ir apmokėjimo tvarką: 24 dalis - nuo teismo nutarties patvirtinti A. Š. mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos iki bankroto proceso pasibaigimo dienos bankroto proceso pasibaigimo dienos bankroto administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimo suma - 4 proc. nuo parduoto turto pardavimo kainos; 26 dalis - Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartimi patvirtintą 2 972,97 Lt sumą, kurią administratorius turi teisę naudoti A. Š. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, sumoka pareiškėja A. Š.. Bankroto administravimo išlaidos ir atlyginimas administratoriui nuo teismo nutarties patvirtinti A. Š. mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos iki bankroto proceso pasibaigimo dienos - 4 proc. nuo turto pardavimo kainos - iš lėšų, gautų pardavus nekilnojamąjį turtą: ½ buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ”.

Žemesnės instancijos teismas

Administratorius nurodė, kad ginčijami kreditorių susirinkimo nutarimai priimti didžiausią finansinį reikalavimą turinčio kreditoriaus DNB banko balsais, siūlomi plano pakeitimai yra neteisėti ir nesąžiningi bankroto administratoriaus atžvilgiu. Nustatytas 4 procentų dydžio nuo parduoto turto kainos administravimo išlaidų ir atlyginimo administratoriui dydis yra 33,33 Lt per mėnesį yra neteisėtas. Įstatymas nenumato galimybės kreditoriams pritarti mokumo atkūrimo planui su išlygomis. Plane nustatyta bankroto proceso trukmė (iki 2016 m. birželio 1 d.) yra pakankama, o maksimalaus termino nustatymas neduotų rezultatų, nes A. Š. gaunamas darbo užmokestis yra 1 400 Lt, iš kurio 150 Lt yra skirta atsiskaityti su kreditoriais, todėl administravimo sąnaudos maksimaliam terminui būtų žymiai didesnės, nei atgautų kreditoriai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. gegužės 26 d. nutartimi (t. 5, b. l. 14-19) bankroto administratoriaus UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro“ skundo netenkino ir patvirtino 2014 m. vasario 28 d. pateiktą A. Š. mokumo atkūrimo planą.

Teismas nustatė, kad kreditorių susirinkime buvo mokumo planui nepritarta, reikalaujant numatyti bankroto procedūrą iki 5 metų, nustatyti mažesnes lėšas fiziniam asmeniui ir jo išlaikomiems asmenims būtiniesiems poreikiams tenkinti, mažinti administravimo išlaidas ir administratoriaus atlyginimą nuo parduoto turto vertės, taip pat numatyti, kad administratoriaus teismo patvirtintą atlyginimą turi sumokėti pats bankrutuojantis asmuo. Teismas nurodė, kad AB DNB bankas pakoreguota mokumo atkūrimo plano dalis dėl administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimo mažinimo labiau atitinka kreditoriaus interesus, nes už šio sprendimo priėmimą balsavo kreditorius, kurio finansiniai reikalavimai sudaro 80,57 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos, tačiau tai negali būti pagrindas pripažinti kreditorių susirinkime priimtus nutarimus negaliojančiais. Bankroto administratorius nesutikdamas tikslinti A. Š. mokumo atkūrimo plano pateikė teismui jį patvirtinti Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, todėl teismas pripažino, kad nėra pagrindo 2014 m. balandžio 3 d. kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų pripažinti negaliojančiais. Teismas nurodė, kad FABĮ nenustato kreditoriams teisės koreguoti planą. Teismas taip pat neturi teisės daryti kokius nors pateikto plano pakeitimus. Teismas nelaikė administratoriaus atlyginimo ir administravimo išlaidų sumų per didelėmis. Teismo nuomone, šios sumos yra detalizuotos mokumo atkūrimo plano administravimo išlaidų sąmatoje, jos yra pagrįstos, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl teismas nurodė, jog nėra pagrindo sutikti su kreditoriaus išsakytais prieštaravimais. Iš pateikto tvirtinti mokumo atkūrimo plano teismas nustatė, kad pareiškėja turi nekilnojamąjį turtą, kurį pardavus gautos lėšos bus paskirstytos kreditoriams, tačiau šių lėšų nepakaks pilnai padengti visų skolinių įsipareigojimų. Iš gaunamų pajamų bankrutuojančiam fiziniam asmeniui netgi per ilgesnį nei penkerių metų laikotarpį nepavyktų visiškai padengti visos įsiskolinimo sumos. Atsižvelgęs į tai teismas konstatavo, kad nustačius ilgesnį nei numatyta plano įgyvendinimo terminą, kreditoriaus įsiskolinimas nebūtų padengtas ir sumažėtų visiškai neženkliai, tačiau susidarytų papildomos bankroto administravimo išlaidos, ko pasėkoje nebūtų pasiektas pagrindinis fizinio asmens bankroto tikslas – fizinio asmens mokumo atkūrimas, taip pažeidžiant bankrutuojančio fizinio asmens interesus. Teismas sprendė, kad mokumo atkūrimo plane nustatyta bankroto proceso trukmė ir plano įgyvendinimo terminas yra pakankamas ir protingas, atitinkantis skolininkės bei jos kreditorių interesų pusiausvyrą ir kreditorių teisėti interesai nebus pažeisti. Teismas sutiko su skolininkės nurodyta 1 250 Lt suma per mėnesį būtiniems poreikiams patenkinti, nes skolininkė dirba ne Kauno mieste, o Kauno rajone, todėl į darbą tenka važiuoti autobusu arba maršrutiniu taksi, be to, jos nepilnametis vaikas lanko sporto būrelį, į kurį ir jam tenka važinėti viešuoju transportu. A. Š. yra sudariusi nepilnamečio vaiko kaupiamąjį gyvybės draudimą ir moka 200 Lt draudimo įmoką. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametis vaikas lanko sporto būrelį, jam yra reikalingas draudimas nuo nelaimingų atsitikimų ir traumų, todėl teismas manė, kad A. Š. skiriamos lėšos draudimo įmokoms atitinka vaiko interesus. Teismas konstatavo, kad A. Š. mokumo atkūrimo plano projektas atitinka FABĮ 7 str. reikalavimus, FABĮ 8 str. 1 – 4 d. pažeidimų ir aplinkybės, jog mokumo atkūrimo plano projektas kaip nors pažeistų kreditorių interesus nenustatyta, todėl, tvirtino A. Š. mokumo atkūrimo plano projektą.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskiruosius skundus argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ (t. 5, b. l. 43-47) prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutarties dalį dėl bankrutuojančios A. Š. mokumo atkūrimo plano dalies dėl bankroto administravimo išlaidų ir bankroto administratoriaus atlyginimo, bankroto procedūros termino bei lėšų, reikalingų kiekvieną mėnesį būtiniems poreikiams tenkinti, patvirtinimo. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:

1. 2014 m. balandžio 3 d. kreditorių susirinkimo priimti nutarimai buvo priimti nepažeidžiant FABĮ nustatytos tvarkos, kreditorių balsų dauguma, pats teismas nenustatė pagrindų pripažinti nutarimus negaliojančiais;

2. Teismas neturėjo teisės priimti nutartį dėl fizinio asmens mokumo atkūrimo plano tvirtinimo dalyje dėl administravimo išlaidų dydžio, kai plano nuostatos prieštarauja kreditorių susirinkimo priimtam nutarimui. Klausimas dėl administravimo išlaidų tvirtinimo, keitimo ir mokėjimo tvarkos yra priskirtas kreditorių susirinkimo kompetencijai, teismas gali atlikti tik nutarimų pagrįstumo kontrolę. Teismui nesuteikta kompetencija patvirtinti nutarimo kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtais klausimais. Tokios pozicijos laikomasi teismų praktikoje (2012 m. gruodžio 27 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis c. b. Nr. 2-1539/2012).

3. Teismas, konstatuodamas, kad 8 849,50 Lt bankroto administravimo išlaidos, įskaitant ir administratoriaus atlyginimą visam bankroto laikotarpiui, nėra didelės netinkamai vertino bankroto bylos faktines aplinkybes. Teismas neįvertino administravimo išlaidų pagrįstumo. Vien administravimo veiksmų išvardinimas, nurodant jų įkainius, neturėtų būti laikomas administravimo veiksmų pagrindimu. Bankroto administravimo išlaidos yra neadekvačios numatomiems administratoriaus veiksmams bankroto byloje atlikti, todėl jos nustatytos nepagrįstai;

4. Nustatyta bankroto proceso trukmė pažeidžia kreditorių interesus. Skolininkė siekia kuo greičiau pabaigti bankroto procedūrą ir tokiu būdu panaikinti savo įsipareigojimus kreditoriams. Skolininkė praktiškai visą gaunamą darbo užmokestį ketina skirti būtinųjų poreikių tenkinimui;

5. Skolininkė nepateikė duomenų, kodėl jos būtiniesiems poreikiams tenkinti suma turėtų būti padidinta nuo 950 Lt iki 1 250 Lt. Teismas neįvertino, kad skolininkės vaikui jos sutuoktinis teikia 440 Lt išlaikymą kas mėnesį. Vaiko draudimo įmoka 200 Lt per mėnesį nėra niekaip susijusi su vaiko išlaikymu, o būtinųjų poreikių tenkinimu ir turėtų būti skirta kreditorinių reikalavimų tenkinimui. Kreditoriams turėtų būti skiriama bent 400-500 Lt per mėnesį.

Atskiruoju skundu suinteresuoto asmens DNB bankas atstovė (t. 5, b. l. 50-53) prašė panaikinti 2014 m. gegužės 26 d. Kauno apylinkės teismo nutartį ir klausimą dėl pareiškėjos A. Š. mokumo atkūrimo plano tvirtinimo perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirajame skunde nurodė tokius motyvus:

1. Teismas, patvirtindamas administravimo išlaidoms 8 849,50 Lt sumą, neatsižvelgė į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes: skolininkė po bankroto bylos iškėlimo individualios ir/ar ūkinės komercinės veiklos nevykdo; vienintelis jos turtas – ½ dalis įkeisto buto; skolininkė debitorių neturi; bankroto administratorius neginčija jokių bankrutuojančios A. Š. sandorių. Atlyginimas administratoriui nustatomas ne pagal tai, kiek laiko vyksta bankroto procedūros, o pagal bankroto administratoriaus atliekamo darbo apimtis administruojant bankroto procedūras;

2. Teismas nevertino administravimo išlaidų pagrįstumo;

3. Teismo nustatytas bankroto procedūros pabaigos terminas neatitinka protingumo kriterijų ir prieštarauja kreditorių interesams. Teismas neįvertino, kad nėra duomenų, kada bus išnagrinėta civilinė byla pagal skolininkės ieškinį dėl naudojimosi jai priklausančiu butu tvarkos nustatymo ir kada pavyks realizuoti skolininkei priklausantį turtą. Trumpas bankroto laikotarpis skolininkei sudaro sąlygas nusirašyti skolas, todėl tokia situacija prieštarauja bankroto paskirčiai ir tikslams bei pažeidžia kreditorių interesus;

4. Plane nurodyta išlaidų būtiniesiems poreikiams tenkinti suma nėra pagrįsta įrodymais. 950 Lt suma būtiniesiems poreikiams tenkinti yra pagrįsta ir užtikrina skolininkės ir jos kreditorių interesų pusiausvyrą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskiruosius skundus (t. 5, b. l. 58-65) A. Š. ir bankroto administratorius prašė atskiruosius skundus atmesti ir palikti skundžiamą teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodė tokius motyvus:

1. Teismas patvirtino mokumo atkūrimo planą nepažeisdamas FABĮ 8 straipsnyje nustatytos tvarkos. Kreditorių susirinkimo pritarimas mokumo atkūrimo plano tvirtinimui nėra reikalingas. FABĮ nenustato kreditoriams teisės koreguoti planą. Teismas neturi teisės daryti kokius nors pateikto plano pakeitimus. Tik bankrutuojančiam fiziniam asmeniui suteikta teisė teikti mokumo atkūrimo planą bei jį tikslinti. Mokumo atkūrimo planą teismas tvirtina net ir tuo atveju, kai kreditoriai jam nepritaria;

2. Apeliantai nepagrįstai remiasi teismų nutartimis, priimtomis įmonių bankroto procese. Fizinio asmens ir įmonių bankrotas skiriasi;

3. Administravimo išlaidos yra pagrįstos ne tik mokumo atkūrimo plane pateiktomis lentelėmis, bet ir 2013 m. liepos 7 d. administratoriaus įsakymu Nr. 07 dėl įkainių patvirtinimo, kuris yra plano prieduose. Administravimo išlaidų 8 849,50 Lt suma yra pagrįsta. Plane nurodyta, kokie numatomi darbai ir kokia tiems darbams skirtina suma;

4. Mokumo atkūrimo plane numatomo parduoti turto terminas yra nustatytas laikantis FABĮ 7 straipsnio 3 dalies nuostatų;

5. Skolininkės padėtis keliant bankroto bylą ir po jos iškėlimo skiriasi. Skolininkė susirado darbą, į kurį jai nuvykti reikalingos išlaidos transportui. Draudimas skolininkės nepilnamečiam vaikui yra būtinas. Skolininkės būtiniems poreikiams tenkinti nustatyta suma nežymiai skiriasi nuo Statistikos departamento nurodytos skurdo ribos.

Kiti suinteresuoti asmenys (kreditoriai) atsiliepimų į atskiruosius skundus nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.) nėra nustatyta.

Nagrinėjamoje byloje yra keliamas klausimas dėl fizinio asmens mokumo atkūrimo plano tvirtinimo bei plano atitikimo Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) nuostatoms.

FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi individualia veikla, mokumą ir užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka. Taigi, fizinių asmenų bankroto įstatymo ir Įmonių bankroto įstatymo (kurio tikslas pašalinti iš rinkos nemokius rinkos dalyvius, kartu proporcingai patenkinant kreditorių reikalavimus iš visos nemokios įmonės turto masės) nėra tapatūs. Fizinių asmenų bankroto įstatymu iš esmės siekiama sukurti efektyvų teisinį mechanizmą, sudarantį sąlygas atkurti fizinio asmens mokumą, užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą įstatymo nustatyta tvarka tuo pačiu išlaikyti teisingą kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą. Šių tikslų įgyvendinimo sėkmė didžiąja dalimi priklauso nuo sudaryto plano ir jo įgyvendinimo. Skirtingai nuo įmonių bankroto proceso, kurio metu visas įmonei priklausęs turtas yra realizuojamas ĮBĮ nustatyta tvarka, o gautos piniginės lėšos skiriamos administravimo išlaidoms bei kreditorių reikalavimams padengti, fizinio asmens bankroto procese yra sudaromas planas, kuriame numatomas ne tik skolininkui priklausančio turto pardavimas bei lėšų paskirstymas, tačiau taip pat turi būti numatomos ir priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kitos) (FABĮ 7 str.). Parengtame plane konkretizuojamos fizinio asmens mokumo atkūrimo priemonės, jų įgyvendinimo tvarka. Numatomos priemonės turi būti realios, galinčios padėti pasiekti didesnį kreditorių reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinančios asmens, kuriam keliama bankroto byla, galimybę patenkinti minimalius būtinus poreikius. Taigi, vienas svarbiausių momentų fizinio asmens bankroto procedūroje yra plano parengimas ir tvirtinimas

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartimi A. Š. iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras”. 2014 m. balandžio 8 d. bankroto administratorius pateikė teismui prašymą patvirtinti A. Š. mokumo atkūrimo planą. 2014 m. balandžio 3 d. kreditorių susirinkimas pateiktam A. Š. mokumo atkūrimo planui nepritarė. Kreditorių susirinkimas nesutiko su plano dalimis dėl bankroto administravimo išlaidų dydžio, dėl administravimo išlaidų patvirtinimo tvarkos, dėl bankroto proceso trukmės ir dėl skolininkės būtiniesiems poreikiams tenkinti išlaidų dydžio.

Dėl bankroto administravimo išlaidų

A. Š. mokumo atkūrimo plano 24 ir 26 dalyse numatyta 8 849,50 Lt bankroto administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimo suma visam bankroto laikotarpiui, kurią planuojama apmokėti iš lėšų, gautų pardavus ½ dalį A. Š. įkeisto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 90).

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskirojo skundo argumentu, kad administravimo išlaidų tvirtinimo, keitimo ir mokėjimo tvarkos nustatymo klausimai yra priskirtini išimtinai kreditorių susirinkimo kompetencijai. FABĮ numato, kad mokumo atkūrimo planą rengia bankrutuojantis fizinis asmuo, o bankroto administratorius dėl jo įgyvendinimo parengia išvadą (FABĮ 8 str.). Įstatyme numatyta, kad kreditoriai turi teisę teikti fiziniam asmeniui pasiūlymus dėl plano patikslinimo (FABĮ 26 str. 5p.), tačiau įstatymas nenumato, kad kreditoriai gali keisti mokumo atkūrimo planą patys, kreditorių susirinkimuose. Nors FABĮ 26 straipsnio 4 punkte numatyta kreditorių teisė tvirtinti bankroto administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti bankroto administravimo išlaidų mokėjimo tvarką, anksčiau minėtos nuostatos dėl mokumo atkūrimo plano, kurio privaloma dalis yra ir administravimo išlaidų sąmata, (FABĮ 7 str. 1 d. 7 p.), tvirtinimo, suponuoja išvadą, kad tokia kreditorių teisė gali būti įgyvendinta kitose bankroto proceso stadijose, tačiau ne mokumo atkūrimo plano tvirtinimo metu. Šiuo konkrečiu atveju kreditorių susirinkimas nepritarė mokumo atkūrimo planui, todėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimas, įskaitant ir plano privalomąją dalį dėl administravimo išlaidų, priskirtinas teismo kompetencijai (FABĮ 8 str. 3 d.). Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ nepagrįstai remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1539/2012 įmonės bankroto procese, kadangi fizinio asmens ir įmonių bankroto įstatymų nuostatos skiriasi.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų argumentais, kad administratoriaus prašomų patvirtinti bankroto administravimo išlaidų, administratoriaus atlyginimo dydžiai turi būti pagrįsti, atitikti administratoriaus vykdomų funkcijų pobūdį, mastą ir bylos sudėtingumą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad mokumo atkūrimo plane nėra nurodyta ½ dalies buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , numatoma pardavimo kaina. FABĮ 7 straipsnio 3 punkte nurodyta, kad plane turi būti nurodyta numatomo parduoti fizinio asmens turimo turto pardavimo kaina plano sudarymo metu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad mokumo atkūrimo planas neatitinka aukščiau nurodyto įstatymo reikalavimo, todėl turi būti tikslinamas (FABĮ 8 str. 3 d.). Pagal FABĮ 22 straipsnio 5 dalį bankroto administravimo išlaidoms gali būti skiriama ne daugiau kaip 15 procentų gautos pardavus įkeistą turtą lėšų sumos. Nesant plane nurodytos ginčo buto dalies pardavimo kainos, nėra galimybės nustatyti, ar bankroto administravimo išlaidų suma (8 849,50 Lt) nepažeidžia FABĮ 22 straipsnio 5 dalies normų. Nagrinėjamu atveju, tam, kad teikiama tvirtinti 8 849,50 Lt administravimo išlaidų suma atitiktų FABĮ 22 straipsnio 5 dalies reikalavimus, A. Š. priklausanti buto dalis turi būti parduota už ne mažesnę nei 59 000 Lt sumą (8 849,50/0,15). Viešai skelbiamais VĮ Registrų centro duomenimis minėto buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) vidutinė rinkos vertė šiai dienai yra 93500Lt. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, laikytina, kad plane nurodyta bankroto administravimo ir administratoriaus atlyginimo suma, kurią planuojama apmokėti pardavus ½ dalį A. Š. buto, neatitinka FABĮ 22 straipsnio 5 dalies reikalavimų, todėl tikslinant mokumo atkūrimo planą, būtina atsižvelgti į aukščiau nustatytas aplinkybes ir atitinkamai sumažinti bankroto administravimo išlaidų sumą.

Dėl bankroto proceso trukmės ir būtiniesiems poreikiams tenkinti sumos

Bankrutuojančios A. Š. mokumo atkūrimo plane numatoma bankroto proceso trukmė yra 24 mėnesiai (t. 4, b. l. 90), būtiniems poreikiams tenkinti kiekvieną mėnesį planuojama skirti 1 250 Lt, kreditorių reikalavimų tenkinimui 150 Lt (t. 4, b. l. 89). Plane yra nurodyta, kad su A. Š. gyvena nepilnametis sūnus ir numatomas parduoti butas yra vienintelis gyvenamasis būstas, kuris gali būti parduodamas ne anksčiau negu po šešių mėnesių nuo plano ar pakeisto plano patvirtinimo (FABĮ 28 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė sudaro pagrindą abejoti, jog nustatyto mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminu bus įmanoma parduoti pareiškėjai priklausantį nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgtina ir į tai, kad nekilnojamojo turto rinka yra įtakojama įvairių ekonominių, socialinių veiksnių, be to, parduodamas ne visas butas, o tik jo dalis, butas yra nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, todėl tokio turto pardavimas gali užtrukti ilgiau, nei numatyta bankroto proceso trukmė. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pareiškėjos mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminas, nėra protingas, racionalus ir užtikrinantis skolininko bei kreditorių interesų pusiausvyrą.

Bankroto bylos iškėlimo tikslas FABĮ prasme yra ne nurašyti ar anuliuoti fizinio asmens skolas, bet atkurti fizinio asmens mokumą, kad jis, vykdydamas patvirtintą planą, galėtų patenkinti kreditorių reikalavimus. Nors įstatymas nenumato pareigos bankrutuojančiam asmeniui patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus pilna apimtimi, tačiau jis turi imtis aktyvių veiksmų siekdamas maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų patenkinimo. Atsižvelgiant į pareiškėjos kreditorių finansinių reikalavimų sumą (316 596,50 Lt), bankroto proceso trukmę, numatytą mokumo atkūrimo plane (24 mėn.) bei tai, jog galimybės padengti dalį skolos kreditoriams iš lėšomis, gautomis pardavus įkeistą butą, yra ribotos, sprendžiama, kad pareiškėjui, skiriant po 150 Lt kas mėnesį, per visą bankroto proceso laikotarpį bus patenkinta tik labai nedidelė kreditorių reikalavimų dalis. Per visą bankroto laikotarpį kreditorių reikalavimų tenkinimui skiriama suma yra žymiai mažesnė nei bankroto administravimo išlaidoms padengti. Nustatytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad bankrutuojančios A. Š. per mėnesį skiriama 150 Lt suma kreditorių reikalavimams patenkinti yra akivaizdžiai per maža. Tokia situacija iš esmės prieštarauja fizinio asmens bankroto paskirčiai ir tikslams, pažeidžia kreditorių interesus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone kreditorių reikalavimams tenkinti skirta suma gali būti padidinta būtinųjų poreikių tenkinimui reikalingų sumų ir bankroto administravimo išlaidų sumažinimo sąskaita.

Atsižvelgdamas į tai, kad fizinio asmens bankroto byloje sprendžiant klausimą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, teismas privalo ne tik formaliai taikyti Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatas, reglamentuojančias atvejus, kuomet kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, bet ir visapusiškai ištirti ir įvertini priežastis, dėl kurių kreditoriai nesutinka su pateiktu plano projektu, taip pat įvertinti šių priežasčių atitikimą FABĮ 7 straipsnyje nustatytiems plano reikalavimams, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas perduoti klausimą dėl A. Š. mokumo atkūrimo plano patvirtinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Dėl nurodytų aplinkybių skundžiama nutarties dalis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui šį klausimą nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Atskiruosius skundus patenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutarties dalį dėl A. Š. mokumo atkūrimo plano patvirtinimo panaikinti ir klausimą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Palubinskaitė