Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Edvardo Palioko ir Mindaugo Šimonio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ įgaliotos atstovės advokatės Milanos Striuogienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo ir 2019 m. gruodžio 30 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Kamesta“ dėl netesybų už pradelstą atsiskaityti laikotarpį priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Sprendime aukščiau nurodytoje apeliacine tvarka Kauno apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1427-638/2019 buvo sprendžiamas tarp to paties reorganizuojamo darbdavio RUAB „Kamesta“ ir darbuotojo kilęs ginčas dėl netesybų mažinimo. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi paminėtoje byloje nustatė, kad RUAB „Kamesta“ argumentai dėl negalėjimo atsiskaityti su darbuotoju esant sunkiai finansinei situacijai yra išsamiai išanalizuoti Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartyje, kuria UAB „Kamesta“ atsisakyta kelti bankroto bylą ir iškelta restruktūrizavimo byla. Teismas konstatavo, kad visa UAB „Kamesta“ turto vertė yra 10 341 813 Eur (8 483 865 Eur ilgalaikis turtas, 1 855 167,80 Eur trumpalaikis turtas, 2 781 Eur sukauptos pajamos), o bendra atsakovės 2018 m. gruodžio 31 d. pradelstų kreditorinių įsipareigojimų suma yra 3 990 990,10 Eur, be to, įmonė toliau vykdo ūkinę-komercinę veiklą, yra sudariusi restruktūrizavimo plano metmenis, iš kurių matyti, kad bendrovė ketina parduoti įvairių turto vienetų už 2 842 629 Eur. Todėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi, priimta paminėtoje civilinėje darbo byloje Nr. e2A-1427-638/2019, nusprendė, kad RUAB „Kamesta“ finansinė padėtis lyginant su darbuotojo reikalavimu nėra tokia bloga, kad neleistų bent iš dalies atsiskaityti su darbuotoju. Kolegija nurodytoje nutartyje taip pat pažymėjo, kad DK 147 straipsnio paskirtis yra nustatyti sankcijas darbdaviams už atsiskaitymo su darbuotoju tvarkos nesilaikymą, tokiu būdu skatinant operatyviai atsiskaityti su darbuotojais. RUAB „Kamesta“, kuri neginčijo esanti skolinga darbuotojui darbo užmokestį, galėjo jį išmokėti darbuotojui, tokiu būdu pati sustabdydama tolesnį netesybų augimą, tačiau RUAB „Kamesta“ to nepadarė, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo darbuotojui iš RUAB „Kamesta“ yra priteistos netesybos už šešis mėnesius, yra teisingas ir jo keisti nėra pagrindo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

1.3. Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumu (nuoseklumu, neprieštaringumu), spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, išimtinai rėmėsi aukštesniosios instancijos bendrosios kompetencijos teismo sprendimo – precedento išaiškinimu Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje darbo byloje Nr. e2A-1427-638/2019. Kauno apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1427-638/2019 nustatyta, kad darbdavys RUAB „Kamesta“, 2018 m. spalio 9 d. nutraukusi darbo santykius su darbuotoju V. Z., iš viso nėra sumokėjusi jam darbo užmokesčio už 2018 m. gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėnesius, taip pat kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, išeitinės išmokos, kas sudarė 6 947,93 Eur. Tuo tarpu šioje byloje nustatyta, kad ieškovui A. Ž., nutraukus darbo santykius 2019 m. gegužės 10 d., atsakovė RUAB „Kamesta“ jam sumokėjo 2019 m. rugpjūčio 28 d. darbo užmokestį ir kitas su juo susijusias sumas už 2019 m. kovo, balandžio ir gegužės mėnesius, t. y. 4 177,09 Eur, o likusios darbo užmokesčio dalies, t. y. 1 428,51 Eur už 2018 m. lapkričio mėn. ir gruodžio mėn. nesumokėjo, nes objektyviai to padaryti negali dėl to, kad 2019 m. vasario 6 d. įmonei iškelta restruktūrizavimo byla. Taigi, pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, jog nors ir pavėluotai darbdavys atsiskaitė su darbuotoju tiek, kiek jis gali pagal nustatytą teisinį reguliavimą.

1.4. Pirmosios instancijos teismas savo argumentais nepagrįstai suabsoliutino darbuotojo kaip silpnesnės darbo santykių šalies poziciją, neproporcingai suteikė prioritetą darbuotojo socialinėms teisėms, tame tarpe teisei gauti maksimalaus dydžio netesybas. Byloje yra pateikta Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis, pagal kurios duomenis akivaizdu, jog nors apeliantė valdo pakankamai didelės vertės turtą, tačiau jos pradelsti turtiniai įsipareigojimai, tame tarpe ir kitiems darbuotojams, taip pat yra dideli. Konkuruojant kelioms vertybėms, susijusioms su įmonės reabilitavimu bei maksimaliu visų kreditorinių reikalavimų patenkinimu, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus bus padaryta didesnė žala. Todėl suabsoliutinti įstatyme įtvirtintas darbuotojo socialines teises (tiksliau išimtinai vieno darbuotojo) nepaisant sunkios darbdavio finansinės padėties, iš dalies nulemtos ne jo paties veiksmų, yra neproporcinga sankcija, reiškianti pernelyg didelį neadekvatumą. DK nuostatos neįtvirtina draudimo mažinti darbuotojui priteistinas netesybas už uždelsimo atsiskaityti su juo laiką. Todėl priteistinų netesybų už uždelsimo atsiskaityti laiką dydis gali būti mažinamas, kai nustatoma didelė priteistina suma, atsižvelgiant į darbdavio padaryto pažeidimo aplinkybes ir pobūdį, faktą, kad darbdavys reikalavimą atsiskaityti pripažįsta.

2.4. Atsakovės cituojama teismų praktika buvo priimta dar galiojant ankstesnės redakcijos DK ir jame įtvirtintoms nuostatoms, kuriose netesybų už pradelstą su darbuotoju atsiskaityti laikotarpį skaičiavimo terminas nebuvo apibrėžtas. Atsižvelgiant į buvusį teisinį reglamentavimą, natūralu, kad kiekvienu atveju priskaičiuotų netesybų sumos teismų buvo vertinamos ir dėl jų pasisakoma individualiai. Priėmus naują DK ir jo 147 straipsnio 2 dalyje nustatytą maksimalų netesybų skaičiavimo terminą – 6 mėnesius teismų praktika dėl priteistinų netesybų sumų ėmė vienodėti.

2.5. Prašymą mažinti priteistas netesybas apeliantė grindžia vienintele aplinkybe, kad jai yra iškelta restruktūrizavimo byla ir šis faktas savaime patvirtina jos patiriamus finansinius sunkumus. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad viešai galimų pasiekti duomenų pakanka konstatuoti, jog apeliantės finansinė padėtis lyginant su darbuotojo reikalavimu nėra tokia bloga, kad neleistų bent iš dalies atsiskaityti su darbuotoju. Tai, kad teismas pasirėmė kitoje civilinėje byloje Nr. e2A-1427-638/2019 nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, neturėtų būti laikoma procesiniu pažeidimu, nes cituojamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės yra viešai prieinamos, be to, aktualios ir nagrinėjamoje byloje. Taip pat apeliantė neįrodė, kad pirmosios instancijos teismo pacituotos aplinkybės ar panaudoti duomenys būtų pasikeitę ar neaktualūs, šiuo, konkrečiu nagrinėjamu atveju.

2.6. Mokėti darbo užmokestį ieškovui buvo uždelsta nuo 2018 m. lapkričio mėnesio. Suprasdamas apeliantės patiriamus finansinius sunkumus ir būdamas atsakingu ir solidariu darbuotoju, ieškovas daugiau nei 5 mėnesius, negaudamas darbo užmokesčio atsakingai vykdė savo darbines pareigas, neprašė apeliantės atžvilgiu taikyti Darbo kodekse įtvirtintos jo teisių apsaugos ir finansinių sankcijų. 2019 m. gegužės 10 d. ieškovas buvo priverstas nutraukti darbo santykius, nes turėdamas šeimą ir mažamečių vaikų nebeturėjo jokių finansinių resursų šeimai išlaikyti. Pateikdamas prašymą dėl atleidimo iš darbo, ieškovas pasikliaudamas vadovybės pažadais dėl operatyvaus atsiskaitymo, atsisakė jam pagal DK 56 straipsnio 2 dalį priklausančios išeitinės išmokos. Nepaisant žadėto operatyvaus atsiskaitymo, ieškovui priskaitytas darbo užmokestis taip ir nebuvo išmokėtas. Nors nuo darbo sutarties su ieškovu nutraukimo jau yra praėję daugiau kaip 9 mėnesiai, tačiau iki šiol su atsakovu vis dar nėra atsiskaityta. Tokiu būdu apeliantė nesąžiningai ilgą laiką naudojosi ir dabar naudojasi ieškovui priklausančiu darbo užmokesčiu ir dalį atlygio išmokėjo tiktai po to, kai ieškovas kreipėsi dėl netesybų priteisimo. Taigi, tiek tęsiant darbo santykius, tiek jiems nutrūkus ieškovas daugiau nei 9 mėnesius negavo iš apeliantės darbo užmokesčio, t. y. neturėjo pajamų, dėl ko patyrė galybę neigiamų išgyvenimų.

2.7. Pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertino visų byloje surinktų įrodymų visumą, abiejų šalių elgesį darbo santykių metu ir jiems pasibaigus, todėl parinko ir pritaikė padarytam pažeidimui adekvačią sankciją. Šiuo konkrečiu, nagrinėjamu atveju, priteistų netesybų sumažinimas ne tik pažeistų proporcingumo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, bet ir padarytų neatitaisomos žalos darbuotojo, kaip silpnesnės darbo santykių šalies teisių apsaugai, nes įgalintų darbdavį, t. y. apeliantę, elgtis nesąžiningai ir nepagrįstai vilkinti atsiskaitymus su kitais darbuotojais dėl to nepatiriant jokių finansinių nepatogumų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

13. Civilinėje darbo byloje kilo ginčas dėl DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatų, reglamentuojančių darbdavio pareigą mokėti netesybas darbuotojui, kai darbdavys yra restruktūrizuojama įmonė, aiškinimo ir taikymo.

14. DK 147 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

15. DK 146 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

16. Pagal iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnį nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos:

7.1. draudžiama vykdyti visas pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų ir privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nustatyti priverstinę hipoteką, servitutus, uzufruktą, įskaityti reikalavimus, įkeisti, parduoti ar kitaip perduoti įmonės turtą, reikalingą įmonės veiklai tęsti. Šio punkto apribojimai netaikomi gavus teismo leidimą šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais;

7.2. sustabdomas netesybų ir palūkanų už visų įmonės prievolių, susidariusių iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, skaičiavimas, išskyrus delspinigių už pavėluotai dėl darbdavio kaltės išmokėtą darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas skaičiavimą ir, jeigu sprendimas priimtas teismo nutartimi iškeliant restruktūrizavimo bylą, šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytus savanoriškus įmonės įsipareigojimus;

7.3. sustabdomas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus ir reikalavimų įskaitymas. Antstolis ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos perduoda įmonės restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui įmonės turto, kuris iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo buvo areštuotas teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymui užtikrinti, bet neparduotas, arešto ir vykdomuosius dokumentus ir praneša apie tai turto saugotojui ir išieškotojui. Kreditoriaus reikalavimai, kurių nepatenkino antstolis, tenkinami šio įstatymo nustatyta tvarka;

7.4. restruktūrizuojama įmonė moka visas einamąsias įmokas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

17. Ieškovas A. Ž. ir atsakovė RUAB „Kamesta“ 2010 m. rugpjūčio 2 d. sudarė darbo sutartį, kuria ieškovas buvo priimtas dirbti kelio statybininko funkcijoms; mėnesinė alga nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. nustatyta 3500 Lt ir 2016 m. birželio 16 d. įsakymu nustatytas 300 Eur priedas (e. b. l. 59-65);

18. Ieškovas A. Ž. ir atsakovė RUAB „Kamesta“ 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė naują Darbo sutartį Nr. 4233, kuria ieškovas priimtas į darbą Statybos darbų vadovo pareigybes, nustatant 1700 Eur mėnesinį atlyginimą (e. b. l. 59-66);

19. Ieškovas A. Ž. ir atsakovė RUAB „Kamesta“ darbo teisinius santykius nutraukė nuo 2019 m. gegužės 10 d. pagal DK 55 straipsnio 1 dalį (Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių (e. b. l. 66);

20. Kauno apygardos teismas 2019 m. vasario 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-1113-259/2019, nutarė atsisakyti iškelti bankroto bylą ir iškelti UAB „Kamesta“ restruktūrizavimo bylą. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2019 m. vasario 14 d. (e. b. l. 67-78);

21. Atsakovė RUAB „Kamesta“ 2019 m. birželio 5 d. pažymoje (e. b. l. 79) nurodė, kad ieškovui A. Ž. vidutinis per vieną mėnesį darbo užmokestis 1700 Eur, viso priskaičiuotas išmokėtinas darbo užmokestis yra 5605,60 Eur, kurį sudaro darbo užmokestis už:

12.1. 2018 m. lapkričio mėn. – 401,82 Eur;

12.2. 2018 m. gruodžio mėn. – 1026,69 Eur;

12.3. 2019 m. kovo mėn. – 1303,15 Eur;

12.4. 2019 m. balandžio mėn. – 1003,15 Eur;

12.5. 2019 m. gegužės mėn. – 1870,79 Eur.

22. Kauno teritorinio skyriaus Darbo ginčo komisija 2019 m. birželio 25 d. sprendimu nutarė tenkinti ieškovo A. Ž. 2019 m. gegužės 28 d. prašymą ir išieškoti iš atsakovės RUAB „Kamesta“ neišmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas, susijusias su darbo santykiais 5605,60 Eur; vadovaujantis DK 230 straipsnio 3 dalimi vykdyti skubiai sprendimą dėl 1700 Eur darbo užmokesčio išieškojimo (e. b. l. 51-52);

23. Pagal atsakovės RUAB „Kamesta“ 2019 m. rugpjūčio 28 d. mokėjimo nurodymą ieškovui A. Ž. buvo pervesta 4177,09 Eur atlyginimas už 2019 m. kovo – gegužės mėnesius (e. b. l. 81);

24. Kauno darbo ginčo komisija 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimu atmetė ieškovo A. Ž. 2019 m. rugpjūčio 9 d. prašymą iš atsakovės RUAB „Kamesta“ išieškoti netesybas už pavėluotą darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimą – vidutinį darbo užmokestį – 1700 Eur / mėn. – už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 10 d. iki galutinio atsiskaitymo dienos (e. b. l. 91-93);

25. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu tenkino ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovei RUAB „Kamesta“ ir priteisė ieškovui A. Ž. 10 200 Eur netesybas ir 350 Eur bylinėjimosi išlaidas, 2019 m. gruodžio 30 d. papildomu sprendimu priteisė ieškovui A. Ž. iš atsakovės RUAB „Kamesta“ 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (10 200 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (e. b. l. 122-130).

Apeliacinės instancijos teismo išvados

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo A. Ž. su atsakove RUAB „Kamesta“ sudarytai darbo sutarčiai pasibaigus nuo 2019 m. gegužės 10 d., pagal bendrą DK 146 straipsnio 2 dalį visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos turėjo būti išmokamos ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nes šalys nesusitarė, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų.

27. Teisėjų kolegija įvertina, kad atsakovė RUAB „Kamesta“ 2019 m. gegužės 10 d. ieškovui turėjo išmokėti viso 5605,60 Eur sumą, kurią išieškoti buvo nutarta Kauno teritorinio skyriaus Darbo ginčo komisijos 2019 m. birželio 25 d. sprendimu. Apeliacinės instancijos teismas įvertina, kad atsakovė RUAB „Kamesta“ nuo 2019 m. vasario 14 d. turi restruktūrizuojamos įmonės statusą, todėl sprendžiant klausimą dėl atsakovės pareigos išmokėti visas darbuotojo su darbo santykiais susijusias išmokas ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos (DK 146 straipsnio 2 dalia), būtina įvertinti specialų reglamentavimą, galiojusį iki 2020 m. sausio 1 d. Galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnyje, numatančiame, kad nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos draudžiama vykdyti visas pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų ir privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka (šios nutarties 16 pastraipa).

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl DK 147 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų teisės normų, nustatančių netesybas už uždelstą atsiskaityti su darbuotoju aiškinimo ir taikymo, būtina atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, atliktus iš esmės dėl to paties turinio ir tikslo Darbo teisės nuostatų, galiojusių 2002 m. DK. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015 (Teismų praktika. 2015, 44, p. 135-149) išaiškinta, kad DK 141 straipsnyje nustatyta, jog darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu DK ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka (1 dalis), o kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką (3 dalis). Pagal ĮRĮ 8 straipsnio nuostatas nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos: draudžiama vykdyti visas pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų ir privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nustatyti priverstinę hipoteką, servitutus, uzufruktą, įskaityti reikalavimus, įkeisti, parduoti ar kitaip perduoti įmonės turtą, reikalingą įmonės veiklai tęsti; šio punkto apribojimai netaikomi gavus teismo leidimą šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais; sustabdomas netesybų ir palūkanų už visų įmonės prievolių, susidariusių iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, skaičiavimas, išskyrus delspinigių už pavėluotai dėl darbdavio kaltės išmokėtą darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas skaičiavimą ir, jeigu sprendimas priimtas teismo nutartimi iškeliant restruktūrizavimo bylą, šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytus savanoriškus įmonės įsipareigojimus (2 punktas).

29. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, jog nagrinėjamos bylos aspektu vertinant ĮRĮ normose įtvirtintą teisinį reglamentavimą pažymėtina, kad ĮRĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas įstatymo tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto. <...> Pagal ĮRĮ 8 straipsnį nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos įmonė naudojasi prievolių vykdymo lengvatomis: uždraudžiamas įmonės piniginių prievolių vykdymas, apribojamas turto perleidimas, sustabdomas netesybų ir palūkanų skaičiavimas, sustabdomas išieškojimo pagal vykdomuosius dokumentus vykdymas ir kt. Darbuotojai yra pripažįstami restruktūrizuojamos įmonės kreditoriais (ĮRĮ 3 straipsnis). Išskirtinos dvi kreditorių kategorijos: senieji ir naujieji kreditoriai. Senieji kreditoriai yra tie, kurių reikalavimai atsirado iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Būtent dėl negalėjimo atsiskaityti visa apimtimi su senaisiais kreditoriais yra keliama restruktūrizavimo byla. Jeigu darbuotojas dirba ir po restruktūrizavimo bylos įmonei (darbdaviui) iškėlimo, ši su juo turi atsiskaityti, bet tik už tą darbą, kurį jis atliks po restruktūrizavimo bylos iškėlimo (ĮRĮ 8 straipsnio 4 punktas), t. y. kiek jis taps naujuoju kreditoriumi, o vykdyti neįvykdytas pinigines prievoles darbuotojams – seniesiems kreditoriams – tokiai įmonei yra draudžiama (ĮRĮ 8 straipsnio 1 punktas), jų reikalavimai bus tenkinami restruktūrizavimo plane nustatyta tvarka, prioritetine eile. Tiek DK 141 straipsnio 3 dalyje, tiek ir DK 303 straipsnyje nustatytų sankcijų paskirtis – skatinti darbdavį vykdyti prievoles darbuotojų naudai, tačiau kai restruktūrizuojamai įmonei pagal įstatymą yra draudžiama vykdyti neįvykdytas pinigines prievoles, tokios sankcijos nepasiekia savo tikslo, t. y. neskatina darbdavio greičiau įvykdyti prievolę, nes tai yra objektyviai neįmanoma. ĮRĮ įtvirtintas draudimas vykdyti neįvykdytas pinigines prievoles reikšmingas ir kreditorių lygiateisiškumo aspektu, juk netgi sustabdomas išieškojimas vykdymo procese. Jeigu iškėlus restruktūrizavimo bylą įmonė (darbdavys) turėtų vykdyti prievolę atsiskaityti su darbuotojais – senaisiais kreditoriais, nebūtų užtikrintas lygiateisiškumas tarp pirmosios eilės kreditorių, kurie pagal ĮRĮ 13 straipsnio 3 dalį yra ne vien tik darbuotojai, bet ir žemdirbiai, žalos patyrę asmenys ir kt., taip pat tokiu atveju netektų prasmės ir ĮRĮ nuostata dėl atsiskaitymo eiliškumo, nes atrodytų, kad darbuotojai kaip kreditoriai apskritai negalimi, nes su jais turi būti atsiskaitoma. ĮRĮ 8 straipsnio 2 punkto gramatinis aiškinimas suponuoja išvadą, kad pagal šį punktą nestabdomas ne darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų skaičiavimas, o vien tik delspinigių už pavėluotą tokių išmokų išmokėjimą skaičiavimas. DK 141 straipsnio 3 dalyje, 303 straipsnyje nustatytos sankcijos nėra delspinigiai, nors ir atlieka panašų vaidmenį. Išplėstinė teisėjų kolegija, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste aiškindama DK 141 straipsnio 3 dalį, 303 straipsnį kartu su ĮRĮ 8 straipsnio 1, 2 punktais, konstatuoja, kad vadovaujantis ĮRĮ 8 straipsnio 1, 2 punktais restruktūrizuojama įmonė (darbdavys) nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos neturi pareigos mokėti atleistam iš darbo darbuotojui DK 141 straipsnio 3 dalyje, 303 straipsnyje nustatytas išmokas. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad, teismui įmonės restruktūrizavimo byloje patvirtinus restruktūrizavimo planą, DK 141 straipsnio 3 dalyje, DK 303 straipsnyje nustatytų išmokų (sankcijų) skaičiavimas galėtų būti tęsiamas. Pagal ĮRĮ šių skaičiavimas sustabdomas iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo, o tolesnis jų skaičiavimas ir mokėjimas priklauso nuo to, kaip kreditoriai restruktūrizavimo plane susitaria dėl įmonės prievolių apimties ir vykdymo terminų modifikavimo.

30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo pagal DK 147 straipsnio 2 dalį priteistų netesybų už uždelstą atsiskaityti su darbuotoju (atsakovu) dydį, įvertina tai, kad jos priteistos tiek už uždelstas atsiskaityti darbo užmokesčio sumas, kurios susidarė iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo (2018 m. lapkričio mėn. – 401,82 Eur, 2018 m. gruodžio mėn. – 1026,69 Eur), tiek ir po restruktūrizavimo bylos ieškovei suteikimo (2019 m. kovo mėn. – 1303,15 Eur; 2019 m. balandžio mėn. – 1003,15 Eur; 2019 m. gegužės mėn. – 1870,79 Eur). Pirmosios instancijos teismas taip apskaičiuodamas netesybas neatsižvelgė į šios nutarties 28 ir 29 punktuose nurodytus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus. Teismas neįvertino, kad pagal DK 147 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teisės normas, netesybos už uždelstas atsiskaityti su darbuotoju sumas, susidariusias kaip senųjų kreditorių, kurios atsirado iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir dėl kurių yra iškelta restruktūrizavimo byla, negalėjo būti skaičiuojamos. Pagal išanalizuotą kasacinio teismo praktiką, netesybos už nesavalaikį atsiskaitymą pagal DK 147 straipsnio 2 dalį galėjo būti skaičiuojamos tik už tas įsiskolinimo sumas, kurios susidarė po restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovui, kaip naujajam kreditoriui, t. y. už 2019 m. kovo mėn., 2019 m. balandžio mėn. ir 2019 m. gegužės mėn. laikotarpį.

31. Atsakovei RUAB „Kamesta“ 2019 m. rugpjūčio 28 d. mokėjimo nurodymu ieškovui A. Ž. pervedus 4177,09 Eur atlyginimą už 2019 m. kovo mėn., 2019 m. balandžio mėn. ir 2019 m. gegužės mėn. laikotarpį, netesybos pagal DK 147 straipsnio 2 dalį turėjo būti paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 10 d. iki 2019 m. rugpjūčio 28 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė RUAB „Kamesta“ nuo 2019 m. gegužės 10 d. iki 2019 m. rugpjūčio 28 d. mokėjimo nurodymo buvo nesumokėjusi ieškovui A. Ž. mokėtinos 4177,09 Eur sumos, todėl už šį laikotarpį pagal DK 147 straipsnio 2 dalį ieškovo naudai skaičiuotinos netesybos – 1700 Eur darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Taigi, už 3,5 mėn. ieškovui A. Ž. skaičiuotinos netesybos sudaro 5950 Eur (1700 Eur x 3,5 mėn.)

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad RUAB „Kamesta“ 2019 m. rugpjūčio 28 d. mokėjimo nurodymu ieškovui A. Ž. pervedus 4177,09 Eur atlyginimą, netesybos pagal DK 147 straipsnio 2 dalį už uždelstas atsiskaityti darbo užmokesčio sumas, kurios susidarė iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo (2018 m. lapkričio mėn. – 401,82 Eur, 2018 m. gruodžio mėn. – 1026,69 Eur) negalėjo būti skaičiuojamos, todėl ieškinys šioje dalyje turėjo būti atmestas.

33. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, teisėjų kolegija sprendžia pakeisti skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalį ir ieškovui A. Ž. iš atsakovės RUAB „Kamesta“ priteistą netesybų sumą sumažinti iki 5950 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios netesybų sumos priteisimas atitiks teisingumo ir protingumo principus, užtikrins abiejų šalių interesų pusiausvyrą (DK 147 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

34. Pirmosios instancijos teisme ieškovas byloje patyrė 350,00 Eur dydžio išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (el. b. l. 9, 12, 113–114), bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų už atsiliepimą į apeliacinį skundą nepateikė. Teisėjų kolegija įvertina, kad tenkinta 58,33 proc. ieškinio dalis (5950 Eur X 100 proc. / 10 200 Eur), todėl ieškovui iš atsakovo proporcingai sumažina priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iki 204,15 Eur (350,00 Eur X 58,33 proc. / 100 proc.) (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalį, ieškovui A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės UAB „Kamesta“, j. a. k. 259805810, priteistas netesybas sumažinti iki 5950 Eur (penkių tūkstančių devynių šimtų penkiasdešimties eurų), bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iki 204,15 Eur (dviejų šimtų keturių eurų 15 ct).

Kitas Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo ir 2019 m. gruodžio 30 d. papildomo sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.