- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-17
- Bylos Nr.
- e2S-400-480/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Pareiškėjas
- R. M.
- Suinteresuotas asmuo
- A. M., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-6838-314/2020 pagal pareiškėjo R. M. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, suinteresuoti asmenys – A. M., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. kovo 28 d. sprendimu ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) ieškinį tenkino iš dalies, nustatė atsakovui R. M. 9 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, pastato-poilsio bazės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dėl savavališkai perstatyto ir padidinto priestato, įteisinimo; per nustatytą terminą nesutvarkius statybą leidžiančių dokumentų, įpareigojo atsakovą per 3 mėnesius išardyti pastato-poilsio bazės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savavališkai perstatytą ir padidintą priestatą bei priestate įrengtas patalpas ir sutvarkyti statybvietę; atsakovui per teismo nustatytą 3 mėnesių terminą nepašalinus savavališkos statybos padarinių, skyrė jam 100 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įpareigojimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo, mokant į Inspekcijos sąskaitą; bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas R. M. 2020 m. birželio 15 d. ketvirtą kartą kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą su prašymu Alytaus apylinkės teismo 2018 m. kovo 28 d. sprendimo įvykdymą atidėti 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo nutarties tenkinti prašymą įsiteisėjimo dienos.
Šalies argumentai
3. Prašyme nurodė, kad statybą leidžiantis dokumentas dėl minėto pastato įteisinimo atsakovui išduotas 2020 m. vasario 21 d. Ieškovės darbuotojams pareiškus pastabas dėl parengto projekto derinimo jau po statybos leidimo išdavimo, į pastabas buvo sureaguota ir leidimas rekonstruoti statinį buvo koreguojamas. Visos procedūros buvo baigtos 2020 m. gegužės 25 d. Pareiškėjo teigimu, jis įvykdė teismo sprendimo dalį, pagal kurią nustatytu terminu, teisės aktų nustatyta tvarka turėjo parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau dėl šalyje paskelbto karantino neturėjo galimybės atlikti statybos darbų, kad statinys atitiktų parengto Pastato (Vilos (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projekto pristatant priestatą verandą, sprendinius ir pagal projektą išduotą statybos leidimą. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad terminas, per kiek laiko jis turi nuo statybos leidimo išdavimo pertvarkyti statinį, kad jis atitiktų projekto sprendinius, nėra nustatytas. Atsakovas 2020 m. birželio 10 d. raštu Nr. 2D-7572 „Dėl teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius“ vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento buvo informuotas, kad vadovaujantis Inspekcijos viršininko 2016 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1V-175, patvirtinto Privalomųjų nurodymų ir teismų sprendimų priverstinio vykdymo organizavimo tvarkos aprašo 15 dalies 4 punkto nuostatomis, Inspekcija laiko, kad teismo sprendimas neįvykdytas ir Inspekcija inicijuos priverstinį teismo sprendimo vykdymą. Teigia, jog statybą leidžiantis dokumentas jam yra išduotas, tačiau yra reikalingas papildomas laikas tam tikriems statybos darbams atlikti, kurių negalėjo vykdyti dėl šalyje paskelbto karantino.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimą į prašymą suinteresuotas asmuo Inspekcija prašė prašymo netenkinti ir nurodė, kad savavališkos statybos faktas buvo fiksuotas Inspekcijos 2015 m. gegužės 18 d. savavališkos statybos aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo konstatuota, jog atsakovas savavališkai, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, žemės sklype pertvarkė 2002–2003 m. statytą pastato terasą-stoginę. Įsiteisėjusiu teismo 2018 m. kovo 28 d. sprendimu atsakovui buvo suteiktas pakankamai ilgas – 9 mėnesių terminas įteisinti savavališkos statybos padarinius, taip pat papildomai nustatytas dar 3 mėnesių terminas savavališkai pastatytų statinio konstrukcijų griovimui, taigi nuo savavališkos statybos fakto fiksavimo iki šio prašymo pateikimo praėjo daugiau nei 5 metai, todėl Inspekcija pagrįstai mano, kad tai yra labai ilgas terminas, per kurį atsakovas turėjo galimybę įvykdyti teismo sprendimą ir pašalinti savavališkos statybos padarinius tiek gaunant statybą leidžiantį dokumentą, tiek ir tinkamai atliekant statinio pertvarkymo darbus, kad statinys atitiktų parengto projekto sprendinius. Pažymėjo, kad savavališkos statybos padarinių pašalinimas yra įstatymų pažeidimų pašalinimas bei visuomenės interesų gynimas, o ne tokio statinio statytojo (savininko) pažeistų teisių gynimas. Teismo sprendimu buvo suteikta atsakovui papildoma galimybė, bet ne pareiga gauti statybą leidžiantį dokumentą savavališkai perstatyto ir padidinto priestato bei priestate įrengtų patalpų įteisinimui. Šios galimybės neįgyvendinus, atsakovas nėra atleidžiamas nuo teismo sprendime nurodytų savavališkos rekonstrukcijos padarinių šalinimo veiksmų. Atsakovui nesugebant įgyvendinti galimybės pašalinti savavališkos statybos gavus statybą leidžiantį dokumentą, teismo sprendimas turi būti vykdomas kitu teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytu būdu – pastato-poilsio bazės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savavališkai perstatyto ir padidinto priestato bei priestate įrengtų patalpų išardymu ir statybvietės sutvarkymu. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimo vykdymo atidėjimas pažeistų Inspekcijos kaip išieškotojos ir atsakovo teisėtų interesų pusiausvyrą ir suteiktų atsakovui nepagrįstą pranašumą Inspekcijos (išieškotojos) atžvilgiu. Šiuo atveju nėra pagrįstas būtinumas atidėti teismo sprendimo įvykdymo terminą bei nepateikti pakankami ir leistini įrodymai, patvirtinantys Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalyje numatytas išimtines aplinkybes, sąlygojančias teismo sprendimo vykdymo atidėjimą. Vilkinimas įvykdyti įsiteisėjusį ar vykdytiną sprendimą, byloje nesant CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, pažeidžia teismo sprendimo privalomumo, vykdymo proceso efektyvumo bei operatyvumo principus.
5. Atsiliepime į prašymą suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamentas) prašė prašymą nagrinėti teismo nuožiūra ir pažymėjo, jog Departamentas neturi įgalinimų spręsti dėl savavališkų statybos padarinių pašalinimo terminų. Nurodė, kad ginčo pastatas yra Kultūros vertybių registre registruota nekilnojamojo kultūros paveldo vertybė – vila, bei patenka į Kultūros vertybių registre registruotos ir valstybės saugomos vietovės – (duomenys neskelbtini) miesto istorinės dalies teritoriją.
6. Suinteresuoti asmenys A. M. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba) atsiliepimų į prašymą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 9 d. nutartimi atmetė atsakovo R. M. prašymą atidėti trijų mėnesių laikotarpiui Alytaus apylinkės teismo 2018 m. kovo 28 d. sprendimo vykdymą, priteisė iš R. M. valstybės naudai 23,91 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu
8. Teismas nustatė, kad įpareigojimo atsakovui pašalinti savavališkos statybos padarinius terminas baigėsi 2020 m. gegužės 24 d.
9. Teismas konstatavo, kad atsakovas pagal jam išduotą statybos leidžiantį dokumentą negali įteisinti, pastato-poilsio bazės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savavališkai perstatyto ir padidinto priestato, neatlikęs papildomų statybos darbų – nepakeitęs stogo dangos, nepertvarkęs statinio langų bei kolonų.
10. Teismas sprendė, kad, priešingai nei teigia atsakovas, jis neįvykdė teismo 2018 m. kovo 28 d. sprendimo dalies, kuria jam nustatytas devynių mėnesių terminas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, pastato-poilsio bazės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dėl savavališkai perstatyto ir padidinto priestato, įteisinimo, nes jis pagal gautą statybą leidžiantį dokumentą negali įteisinti savavališkos statybos, neatlikęs papildomų statybos darbų (nepakeitęs stogo dangos, nepertvarkęs langų ir kolonų).
Atsiliepimas
11. Teismas pažymėjo, kad iš ieškovės atsiliepime nurodytų aplinkybių, matyti, jog pats rekonstrukcijos projektas (techninė projekto dalis dėl paties statinio) nebuvo koreguojamas, o buvo tikslinama projekto dokumentinė dalis, kadangi patikrinus leidimo išdavimo teisėtumą buvo nustatyti pažeidimai (pateikti netinkami žemės sklypo dokumentai, gretimų žemės sklypo valdytojų sutikimai, neteisingai paskaičiuoti bendrieji statinio rodikliai).
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovui statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas 2020 m. vasario 21 d., karantinas paskelbtas Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ ir įsigaliojo nuo 2020 m. kovo 16 d., t. y. praėjus beveik mėnesiui po statybą leidžiančio dokumento išdavimo, ir nors karantinas galiojo iki 2020 m. birželio 16 d., karantino sąlygos palaipsniui buvo nuolat švelninamos, o atsakovas ir nenurodo, kokios karantino sąlygos (ribojimai) trukdė jam atlikti savavališkos statybos šalinimo darbus, nors pagal karantino metu nustatytus ribojimus ne visos statybos rūšys buvo draudžiamos, ir nurodė, kad vien formalių argumentų, jog dėl paskelbto karantino nebuvo galima atlikti savavališkos statybos šalinimo (pertvarkymo) darbų, šiuo atveju nepakanka.
13. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas nepateikė jokių svarbių priežasčių, kurios sudarytų pagrindą ketvirtą kartą taikyti jam išimtį ir atidėti teismo sprendimo vykdymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
14. Atskirajame skunde pareiškėjas R. M. prašo Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutartį panaikinti ir prašymą išnagrinėti iš esmės – atidėti galutinių darbų užbaigimo terminą dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo paskelbto karantino dėl COVID-19 pabaigos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismas neįsigilino į visas svarbias bylos aplinkybes, o būtent neįvertino to, kad savavališkos statybos šalinimo darbų eiga pasistūmėjusi gan ženkliai, t. y. jau į pabaigą, neįvertino pasaulinės pandemijos įtakos teismo sprendimo įvykdymo objektyviam ir tinkamam įgyvendinimui bei kitų aplinkybių.
14.2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nevertino, kad šiuo atveju neatidėtas sprendimo vykdymas gali turėti negrįžtamų pasekmių atsakovui, t. y. atsakovas būtų priverstas įvykdyti kraštutinę (alternatyviąją) teismo sprendimo dalį ir itin nepalankiomis sąlygomis, nors realiai jau yra atlikti visi (pagrindiniai) teismo sprendimu numatyti atlikti veiksmai.
14.3. Teismas neįvertino to, kad dėl COVID-19 ne visos statybų bendrovės dirbo. Be to, dėl ginčo objekto specifiškumo ne visos statybų bendrovės sutiko atlikti rangos darbus. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad egzistuoja itin mažas statybos bendrovių ratas, kurios darbus atlieka objekte, kuris yra įtrauktas į Kultūros paveldo vertybių registrą.
14.4. Teismas neįvertino ir to, kad (duomenys neskelbtini) apskrityje nėra tokios kategorijos architektų, kurie galėtų atlikti darbus ginčo objekto atžvilgiu, ko pasekoje atsakovui architektų reikėjo ieškoti kitose apskrityse, dėl ko dar ir dėl to užtruko visas procesas.
14.5. Teismas taip pat neįvertino, kad projektas ir leidimas rekonstruoti statinį buvo koreguojamas ne dėl nuo atsakovo priklausančių aplinkybių, o išimtinai dėl viešojo administravimo subjektų neveikimo ir / ar netinkamo veikimo, ir netgi dėl pernelyg formalaus ir akivaizdžiai neproporcingo ieškovės pozicijos / nusistatymo.
14.6. Vien tik ta aplinkybė, kad atsakovas ketvirtą kartą kreipėsi su prašymu atidėti teismo sprendimo įvykdymą, savaime negali būti pagrindu atmesti tokį prašymą formaliais pagrindais, nes turi būti įvertintos visos objektyvios priežastys, įtakojusios tokio prašymo pateikimo būtinybę ir teismo sprendimo neįvykdymo konkrečias aplinkybes, o ne remtis išimtinai deklaratyvaus pobūdžio išvedžiojimais.
Atsiliepimas
15. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Inspekcija prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo:
15.1. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs skundžiamą nutartį, nepažeidė nei materialinės, nei procesinės teisės normų, įsigilino į priverstinio sprendimo vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, jų esmę ir siekiamus tikslus, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.
15.2. Apeliantas iki šiol, t. y. iki skundžiamos nutarties priėmimo, jokių papildomų įrodymų, faktines aplinkybes patvirtinančių duomenų ar argumentų nepateikė.
15.3. Atsakovas turėjo nurodyti skundžiamos nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą patvirtinančias aplinkybes, konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais pagrįsti šias aplinkybes, tačiau tokių, apart COVID-19 viruso pandemijos ir su ja susijusio karantino, nenurodo.
Motyvuojamoji dalis
15.4. Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas išsamiai išanalizavo bei ištyrė visas bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą nutartį, kurios naikinti nėra pagrindo.
16. Suinteresuoti asmenys A. M., Departamentas ir Tarnyba atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
18. Apeliantė kartu su patikslintu atskiruoju skundu pateikė fotonuotrauką, kuri, kaip nurodo apeliantas, patvirtinta jau atliktus darbus: pagal reikalavimus apskardintas stogas, kolonos apkaltos medžiu (dekoracijos), uždėta medinė tvorelė. Inspekcija atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad, Inspekcijos nuomone, pateikta fotonuotrauka nėra pakankamas įrodymas skundžiamai nutarčiai panaikinti, taip pat atsakovo skunde nėra nurodoma, kas sutrukdė jam teikti įrodymus anksčiau, t. y. iki skundžiamos nutarties priėmimo.
19. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
20. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su prie atskirojo skundo pridėtais įrodymais (fotonuotrauka) ir nenustatęs išimtinių aukščiau nurodytų aplinkybių, sprendžia šio įrodymo prie atskirojo skundo medžiagos neprijungti, bei pažymi, jog nėra duomenų, kada ši nuotrauka padaryta, todėl laikytina, kad neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl ginčo esmės
21. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo trijų mėnesių laikotarpiui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
22. Vadovaujantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniame procese turi būti imamasi priemonių tam, jog būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, taip pat turi būti siekiama, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per kuo įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau.
23. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
24. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-7-61/2011).
25. Iš byloje esančios medžiagos, taip pat iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismas 2018 m. kovo 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-211-418/2018 nustatė atsakovui devynių mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, pastato-poilsio bazės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dėl savavališkai perstatyto ir padidinto priestato, įteisinimo; o jeigu per nustatytą terminą atsakovas nesutvarkys statybą leidžiančių dokumentų, įpareigojo atsakovą per tris mėnesius išardyti pastato-poilsio bazės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savavališkai perstatytą ir padidintą priestatą bei priestate įrengtas patalpas ir sutvarkyti statybvietę; atsakovui per teismo nustatytą trijų mėnesių terminą nepašalinus savavališkos statybos padarinių, skyrė jam 100 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įpareigojimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo, mokant į Inspekcijos sąskaitą. Minėtas sprendimas įsiteisėjo 2018 m. balandžio 30 d., taigi atsakovas parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą turėjo iki 2019 m. sausio 30 d.
26. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. kovo 28 d. sprendimo vykdymas buvo atidėtas tris kartus: pirmą kartą Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-1322-418/2019 trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos (prašymas teisme pateiktas 2019 m. sausio 23 d., nutartis įsiteisėjo 2019 m. vasario 28 d., todėl atsakovas parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą turėjo iki 2019 m. gegužės 28 d.); antrą kartą Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-4609-418/2019 dviem mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos (prašymas teisme pateiktas 2019 m. birželio 28 d., nutartis įsiteisėjo 2019 m. spalio 9 d., todėl atsakovas parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą turėjo iki 2019 m. gruodžio 9 d.); trečią kartą Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-822-418/2020 dviem mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos (prašymas teisme pateiktas 2019 m. gruodžio 13 d., nutartis įsiteisėjo 2020 m. kovo 24 d., todėl atsakovas parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą turėjo iki 2020 m. gegužės 24 d.).
27. Nagrinėjamu atveju atsakovas su prašymu dėl Alytaus apylinkės teismo 2018 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-211-418/2018 įvykdymo atidėjimo kreipėsi ketvirtą kartą, prašydamas jo įvykdymą atidėti trijų mėnesių laikotarpiui, o šį prašymą grindė tuo, kad įvykdė teismo sprendimo dalį, pagal kurią nustatytu terminu, teisės aktų nustatyta tvarka turėjo parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau dėl šalyje paskelbto karantino neturėjo galimybės atlikti statybos darbų, kad statinys atitiktų parengto Pastato (Vilos (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projekto pristatant priestatą verandą, sprendinius ir pagal projektą išduotą statybos leidimą.
28. Pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymą atmetė, nustatęs, kad priešingai nei teigia atsakovas, jis neįvykdė teismo 2018 m. kovo 28 d. sprendimo dalies, kuria jam nustatytas devynių mėnesių terminas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, nes pagal gautą statybą leidžiantį dokumentą negali įteisinti savavališkos statybos, neatlikęs papildomų statybos darbų (nepakeitęs stogo dangos, nepertvarkęs langų ir kolonų), bei pažymėjo, kad pats rekonstrukcijos projektas (techninė projekto dalis dėl paties statinio) nebuvo koreguojamas.
29. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 284 straipsnio nuostatas bei pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, o atskirajame skunde išdėstyti pareiškėjo argumentai teismo padarytų išvadų nepaneigia.
30. Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį neįsigilino į visas svarbias bylos aplinkybes ir neįvertino, jog dėl COVID-19 ne visos statybų bendrovės dirbo, kad egzistuoja itin mažas statybos bendrovių ratas, kurios darbus atlieka į Kultūros paveldo vertybių registrą įtrauktame objekte, bei neatsižvelgė į tai, jog dėl ginčo objekto specifiškumo ne visos statybų bendrovės sutiko atlikti rangos darbus, o (duomenys neskelbtini) apskrityje nėra tokios kategorijos architektų, kurie galėtų atlikti darbus ginčo objekto atžvilgiu, dėl ko atsakovui architektų reikėjo ieškoti kitose apskrityse. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tuo sutikti.
31. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011, ir joje nurodyta praktika).
32. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas dar kartą atidėti sprendimo įvykdymą, nurodė aplinkybes, kurios, jo manymu, pagrindžia teismui teikiamą prašymą (šalyje paskelbtas karantinas), tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė ir tik atskirajame skunde nurodė, kokių aplinkybių neįvertino pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį, tačiau atkreiptinas apelianto dėmesys, kad prašyme atidėti sprendimo įvykdymą pats tokių aplinkybių nebuvo nurodęs, tik apsiribojo deklaratyviais teiginiais, jog viskas užtruko dėl šalyje paskelbto karantino, t. y. pareiškėjui manant, jog teismas, nagrinėdamas jo prašymą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo, turėjo atsižvelgti į tokias aplinkybes, kaip statybos bendrovių veikla karantino metu, architektų paieškos ir pan., turėjo jas įrodyti, nes pareiškėjui šiuo atveju teko našta tokias aplinkybes įrodyti (CPK 178 straipsnis), nes teismas šio pobūdžio bylose nėra aktyvus. Taip pat pažymėtina ir tai, kad iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdžiai matyti, kad apeliantas atlikdamas veiksmus, susijusius su 2018 m. kovo 28 d. sprendimo vykdymu, atlieka juos praleidęs terminus (teikiant prašymus dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo) arba matydamas, jog jam gresia neigiamos pasekmės (ketvirtą kartą prašymą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo pateikiant teismui ne tik, kad praėjus mėnesiui po termino pabaigos, bet ir gavus Inspekcijos pranešimą dėl priverstinio sprendimo vykdymo), todėl jei dėl tokio apelianto pasyvumo kyla neigiamos pasekmės, tai ne dėl kitų asmenų kaltės, o dėl paties apelianto neveikimo arba pavėluoto veikimo.
33. Nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė (kriterijus) vertinant, ar yra pagrindas atidėti (pratęsti) teismo sprendimo vykdymą dar papildomam terminui, yra ta, kad pareiškėjas turėjo tikėtinai teismui pagrįsti, jog prašomas terminas yra realus ir protingas, jog teismo sprendimas (savavališkos statybos įteisinimas) iki minėto termino tikrai bus įvykdytas, ir nesikartos dabartinė situacija (kai jau tris kartus buvo atidėtas nurodyto teismo sprendimo vykdymo terminas, tačiau nebuvo pasiektas teismo sprendimo vykdymo atidėjimo tikslas, t. y. teismo sprendimas iki šiol nėra įvykdytas). Dar kartą teismui taikyti tokią priemonę suteikiant dar vieną terminą, reikštų pažeidimo nepašalinimą ilgą laiką, jo toleravimą ir garantijų, kad teisės aktų nustatyta tvarka nepašalinęs neteisėtos statybos padarinių per jau kartą nustatytą papildomą terminą asmuo tikrai atliktų šiuos veiksmus per dar vieną pakartotinai nustatytą terminą, nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016, 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2013).
34. Teismo sprendimu atsakovui buvo leista per devynis mėnesius gauti statybą leidžiantį dokumentą jau atliktiems statybos darbams, o jo negavus per tris mėnesius – pašalinti savavališkos statybos padarinius. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjui 2020 m. birželio 21 d. buvo išduotas statybos leidimas, tačiau 2020 m. birželio 4 d. statinio atitikties statinio projektui patikrinimo aktu Nr. SPA-103-(15.54) nustatyta, jog savavališkai perstatytas ir padidintas pastato-poilsio bazės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priestatas neatitinka statinio projektavimui išduotų Departamento Alytaus skyriaus 2016 m. lapkričio 4 d. specialiųjų paveldosaugos reikalavimų Nr. (12.14.-A)2A-785) bei „Pastato (vilos (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projekto“ ir pagal projektą išduoto statybos leidimo. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad minėtu sprendimu nebuvo numatytas alternatyvus neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdas – gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį pagal išduotą statybą leidžiantį dokumentą, kas reiškia, jog atsakovas pagal jam išduotą statybos leidžiantį dokumentą negali įteisinti, pastato-poilsio bazės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savavališkai perstatyto ir padidinto priestato, neatlikęs papildomų statybos darbų – nepakeitęs stogo dangos, nepertvarkęs statinio langų bei kolonų.
35. Pareiškėjas Alytaus apylinkės teismo 2018 m. kovo 28 d. sprendimo dalį dėl projektinės dokumentacijos parengimo ir statybą leidžiančio dokumento gavimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jau turėjo pakankamai laiko įvykdyti – nuo sprendimo įsiteisėjimo (2018 m. balandžio 30 d.) iki 2020 m. gegužės 24 d., t. y. daugiau nei dvejus metus. Pareiškėjo prašyme nurodomos aplinkybės neleidžia daryti tikėtinų išvadų, kad egzistuoja didelė tikimybė, jog iki pareikėjo prašyme nurodyto termino teismo sprendimas bus įvykdytas. Pažymėtina ir tai, kad nuo teismui ketvirtą kartą pateikto prašymo (2020 m. birželio 15 d.) iki šios nutarties priėmimo yra praėję 8 mėnesiai (nors pareiškėjas prašė terminą sprendimo įvykdymui atidėti trims mėnesiams), duomenų, kad savavališkos statybos šalinimo darbai šios nutarties priėmimo dieną jau atlikti, teismui nėra pateikta. Šiuo atveju akivaizdu, kad prašymo patenkinimas ir termino atidėjimas dar ilgesniam papildomam terminui (atidėti galutinių darbų užbaigimo terminą dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo paskelbto karantino dėl COVID-19 pabaigos) neatitinka ginčo šalių interesų derinimo ir proporcingumo, teismo sprendimo privalomumo principų.
36. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjas neįrodė išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį pagrindą ketvirtą kartą atidėti teismo sprendimo įvykdymą neapibrėžtam terminui, nes nėra aišku, kada baigsis Lietuvoje paskelbtas karantinas, o vien pareiškėjo pageidavimas sprendimą įvykdyti jam patogiu būdu negali būti priežastis suteikti pareiškėjui prioritetą prieš ieškovę ir kitus proceso dalyvius.
37. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
38. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo vykdymo atidėjimą, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, ir pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl teismo procesinio sprendimo vykdymo atidėjimo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas)
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.