- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-12
- Bylos Nr.
- 2S-1696-658/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06317-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nerijus Meilutis
- Pareiškėjas
- G. O. A.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. O. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-13239-375/2018 pagal pareiškėjos G. O. A. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuoti asmenys antstolė R. P., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja G. O. A. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame prašė:1) priimtą vykdyti dokumentą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos grąžinti Valstybinei mokesčių inspekcijai ir perduoti jiems prašymą, kad skolininkė laukia iš jų registruoto rašto paaiškinimo dėl susidariusios nusikalstamos situacijos; 2) atšaukti Raginimą įvykdyti sprendimą; 3) panaikinti Vykdymo išlaidų apskaičiavimą, nes jis sudaro beveik 50 procentų antikonstitucinės negaliojančios baudos ir ateityje numatyta galimybė prievartauti turto dar daugiau. Nurodė, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose gynė savo konstitucines teises, tačiau teismai vykdė antikonstitucinę veiklą ir paskyrė jai 100 Eur baudą. Pareiškėja mano, kad paskirta bauda yra negaliojanti, nes neatitinka LR Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalies. Nurodė, kad nesupranta kieno nurodymu antstolė R. P. reikalauja sumokėti 100 Eur baudą, kadangi Valstybinė mokesčių inspekcija neatsiuntė registruoto laiško dėl 100 Eur baudos. Nesutinka su paskaičiuota vykdymo išlaidų suma, kadangi ji pernelyg didelė.
2. Antstolė R. P. 2018 m. balandžio 19 d. patvarkymu Nr. S-18-183-7372 netenkino pareiškėjos skundo ir persiuntė jį nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Nurodė, kad pateiktas vykdyti 2017 m. rugsėjo 12 d. vykdomasis raštas Nr. e2-13813-877/2016 (e2-913-877/2017) yra vykdomasis dokumentas, kuris yra pagrindas vykdymo veiksmams atlikti. Išieškotoja, pateikdama vykdyti vykdomąjį dokumentą kartu pateikė antstolei duomenis, patvirtinančius, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka. 2018 m. kovo 13 d. gavusi pateiktą vykdymui vykdomąjį raštą, antstolė patikrino ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam raštui priimti. Nenustačiusi akivaizdžių kliūčių vykdomajam raštui priimti, antstolė patvarkymu priėmė vykdomąjį raštą vykdyti ir surašė Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos Patvarkymą vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti ir kartu su Raginimu įvykdyti sprendimą ir Vykdymo išlaidų apskaičiavimu išsiuntė registruota pašto siunta skolininkei G. O. A. vykdomajame rašte nurodytu skolininkės adresu: (duomenys neskelbtini). Lietuvos paštas patvirtino, kad registruota pašto siunta įteikta skolininkei 2018 m. kovo 28 d. Tą pačią dieną skolininkei G. O. A. įteiktas ir Vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-18-183-5189. Procesinio dokumento forma atitinka Sprendimo vykdymo instrukcijos priedą Nr. 4. Vykdymo išlaidos paskaičiuotos vadovaujantis Sprendimo vykdymo instrukcijos II ir III dalies punktais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 13 d. nutartimi atmetė pareiškėjos G. O. A. skundą dėl antstolės R. P. veiksmų. Teismas nutartį grindė šiais argumentais:
1.1. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-13813-877/2016 (e2-913-877/2017) atsakovei G. O. A. skirta 500 Eur bauda, kuri 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi sumažinta iki 100 Eur. Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 20 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį. Skolininkei nesumokėjus jai paskirtos 100 Eur baudos, išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai 2017 m. rugsėjo 12 d. išduotas vykdomasis raštas. Teismas nurodė, kad pareiškėja G. O. A. aktyviai dalyvavo procese, žinojo apie jai teismo paskirtą baudą, kurią turėjo sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai, todėl laikė neapgrįstais jos argumentus, kad nežino, kodėl turi sumokėti 100 Eur baudą, nes išieškotoja jai neatsiuntė registruoto laiško su paaiškinimu.
1.2. Teismas nustatė, kad antstolė 2018 m. kovo 13 d. Patvarkymu Nr. S-18-183-5155 priėmė išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos vykdomąjį raštą, užvedė vykdomąją bylą ir tą pačią dieną surašė Raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-18-183-5182 ir Vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-18-183-5189. Visi trys dokumentai pareiškėjai įteikti tinkamai, registruota pašto siunta 2018 m. kovo 28 d.
1.3. Teismas iš vykdomojoje byloje esančio 2018 m. kovo 13 d. Vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-18-183-5189 nustatė, kad paskaičiuotos 24 Eur būtinos vykdymo išlaidos, atitinkančios Instrukcijos 50 punkto 1 lentelėje nurodytą sumą ir 15,18 Eur papildomos išlaidos. Skolininkė gera valia 100 Eur baudos nesumokėjo, todėl buvo pradėti vykdymo veiksmai ir antstolė pagrįstai apskaičiavo vykdymo būtinąsias ir papildomas išlaidas. Antstolės priimtame patvarkyme dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo aiškiai ir konkrečiai nurodyti antstolės atlikti veiksmai, jų atlikimą patvirtina vykdomojoje byloje esantys duomenys, o būtinos ir papildomos išlaidos už juos paskaičiuotos pagal Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodytus vykdymo išlaidų dydžius, atlyginimas antstolei nėra paskaičiuotas.
1.4. Antstolė, gavusi prašymą vykdyti vykdomąjį raštą, jį priėmė ir jis buvo pradėtas vykdyti – taip patiriant būtinąsias ir papildomas išlaidas. Teismas pažymėjo, kad jeigu skolininkė nevykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkė turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jai papildomų neigiamų turtinių padarinių ir, tokiu atveju, iš skolininkės bus išieškoma ne tik paskirta 100 Eur bauda, bet ir vykdymo išlaidos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Atskiruoju skundu pareiškėja G. O. A. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartį arba pagal LR Konstitucijos 110 straipsnio 1–2 dalis kreiptis į Konstitucinį Teismą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Apeliantė teigia, kad informavo, jog jos nuomone, 100 Eur bauda yra antikonstitucinė, nes neatitinka LR Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalies. Dėl to teismas turėjo vykdyti LR Konstitucijos 110 straipsnį, tačiau nesilaikė šio straipsnio reikalavimų ir priėmė antikonstitucinę nutartį, kuri negalioja pagal LR Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalį.
1.2. Apeliantė nesutinka, kad yra pareiškėja, nes jos nuomone, ji yra nukentėjusioji nuo teismų ir antstolių antikonstitucinių veiksmų.
1.3. Apeliantė teigia, kad antstolė savavališkai, nesuderinusi su Valstybine mokesčių inspekcija ir negavusi iš jos sutikimo, ėmėsi vykdyti paslaugų tiekėjo UAB „Kauno energija“ antikonstitucinius veiksmus. Teismas skundžiama nutartimi įteisino antikonstitucinę nuostatą, kad antstolių instrukcija ir veiksmai gali prieštarauti LR Konstitucijai. Apeliantės nuomone, antstolė nori paimti apeliantės nuosavybę (pinigus) už antikonstitucinius veiksmus ir tai teismas įteisino skundžiama nutartimi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą toliau nagrinėja tik atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.
6. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą
7. Apeliantės nuomone, Sprendimų vykdymo instrukcija prieštarauja Konstitucijai, kadangi antstolė nori paimti apeliantės pinigus už tai, kad vykdo 100 Eur antikonstitucinės baudos išieškojimą. Apeliantė teigia, kad reikėtų dėl to kreiptis į Konstitucinį Teismą.
8. Konstitucijos 110 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, prieštaraujančio Konstitucijai. Šiame straipsnyje ir CPK 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus.
9. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad jei teismas konkrečioje byloje neabejoja byloje taikytino teisės akto atitiktimi Konstitucijai, tai taiko šį teisės aktą (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas).
10. Apeliantės prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą grindžiamas iš esmės tuo, kad apeliantė nesutinka su jai paskirta bauda ir antstolės paskaičiuotu vykdymo išlaidų dydžiu. Šios aplinkybės šiuo konkrečiu atveju nagrinėtinos ir spręstinos apeliacinės instancijos teismui šioje nutartyje patikrinant pirmosios instancijos teismo nutarties ir antstolės priimtų patvarkymų, Raginimo įvykdyti sprendimą ir Vykdymo išlaidų apskaičiavimo teisėtumą.
11. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju neįžvelgia aplinkybių, dėl kurių teismui kiltų pagrįstų abejonių dėl apeliantės nurodomų aplinkybių, jog Sprendimų vykdymo instrukcijos normos neatitinka Konstitucijos 7 straipsnio 1 daliai, ir dėl to nemano, jog yra būtinumas dėl to kreiptis į Konstitucinį Teismą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas netenkina apeliantės prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Dėl antstolės veiksmų
12. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko teisių bei teisėtų interesų. CPK 613 straipsnyje nustatyta, kad vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu. Antstolio priimti patvarkymai skundžiami CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų teismas turi išnagrinėti ir nustatyti, ar antstolio veikimas – atlikti veiksmai ar atsisakymas juos atlikti – atitinka įstatymo nuostatas.
13. Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, jog antstolė R. P., priėmusi vykdyti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 100 Eur baudos išieškojimo iš G. O. A., 2018 m. kovo 13 d. priėmė patvarkymą Nr. S-18-183-5155 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, Raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-18-183-5182, Vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-18-183-5189 bei šiuos procesinius dokumentus skolininkei G. O. A. 2018 m. kovo 15 d. išsiuntė registruota pašto siunta, adresu (duomenys neskelbtini) (vykdomosios b. l. 3–7). Minėti procesiniai dokumentai skolininkei buvo įteikti 2018 m. kovo 28 d. (vykdomosios b. l. 8).
14. Kaip minėta, apeliantė nesutiko su jai paskirta 100 Eur bauda ir teigė, kad antstolė nepagrįstai užvedė vykdomąją bylą.
15. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, o įsiteisėjusio teismo sprendimo, nutarties teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu CPK nustatyta tvarka, t. y. pasinaudojant galimybe skųsti teismo sprendimą, nutartį aukštesnės instancijos teismui.
16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-913-877/2017, kuria pareiškėjai G. O. A. 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi paskirta 500 Eur bauda sumažinta iki 100 Eur, yra įsiteisėjusi, t. y. ši nutartis įsiteisėjo Kauno apygardos teismui 2017 m. kovo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-686-601/2017 palikus Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį nepakeistą. Kadangi apeliantė nevykdė įsiteisėjusių teismo nutarčių ir nesumokėjo jai paskirtos baudos, todėl Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 12 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai išdavė vykdomąjį raštą dėl paskirtos 100 Eur baudos. Apeliantė puikiai žinojo apie jai paskirtą baudą, kadangi pati skundė Kauno apylinkės teismo nutartis, kuriomis jai buvo paskirta, o vėliau sumažinta bauda. Taigi, antstolės veiksmų atlikimo metu teismo nutartis, kurios pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas, buvo įsiteisėjusi ir nepanaikinta. Kaip minėta, įsiteisėjusi teismo nutartis bei jos pagrindu išduotas vykdomasis raštas turi būti vykdomi (CPK 18 straipsnis), todėl antstolei nenustačius akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą, Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. e2-913-877/2017 galėjo antstolės būti priimtas vykdyti ir buvo pagrindas pradėti išieškojimą iš pareiškėjos.
17. Apeliantė taip pat teigė, jog antstolės Raginimas įvykdyti sprendimą ir Vykdymo išlaidų apskaičiavimas turi būti panaikinti.
18. Pažymėtina, kad skolininkas turi galimybę įvykdyti teismo sprendimą gera valia. Jam to nepadarius, asmuo, kurio naudai yra priimtas sprendimas, turi galimybę kreiptis į antstolį ir prašyti įvykdyti sprendimą priverstinai. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas skolininkui sukelia papildomų neigiamų turtinių padarinių: neįvykdęs sprendimo gera valia, jis, be kita ko, privalo atlyginti vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis).
19. Pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra procesinis dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir išvengti priverstinio vykdymo priemonių bei jų lemiamų papildomų išlaidų. Šios normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016). Taigi, nagrinėjamu atveju antstolės 2018 m. kovo 13 d. Raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-18-183-5182 negali būti teisminio nagrinėjimo dalykas, kadangi jis yra tik informacinio pobūdžio.
20. Kaip minėta nutarties 13 punkte, antstolė, priėmusi vykdyti Kauno apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą dėl baudos išieškojimo iš G. O. A., 2018 m. kovo 13 d. apskaičiavo vykdymo išlaidas, su kuriomis apeliantė nesutinka. Pažymėtina, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 31 punkte nustatyta, jog atlikęs vykdymo veiksmą ir apskaičiavęs už jį vykdymo išlaidas, antstolis tai nurodo vykdymo išlaidų apskaičiavime, o 41 punkte nustatyta, jog jeigu skolininkas vykdymo išlaidų neapmoka per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, taip pat tais atvejais, kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas, vykdymo išlaidos išieškomos priverstinai. Remiantis CPK 611 straipsniu, vykdymo išlaidos iš skolininko išieškomos antstolio Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkymu ir pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą. Patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo kartu su detaliais vykdymo išlaidų skaičiavimais antstolis išsiunčia skolininkui CPK 605 straipsnyje nustatyta tvarka. Patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir vykdymo išlaidų apskaičiavimai gali būti skundžiami CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 611 straipsnio 2–3 dalys). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad antstolio siūlymas raštu pervesti nustatytą sumą į antstolio depozitinę sąskaitą skolininkui nesukelia tiesioginių padarinių, o yra tik potencialių padarinių prielaida, todėl toks antstolio siūlymas nesudaro teisinio pagrindo jo skųsti teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-225/2011).
21. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo priimtas patvarkymas dėl vykdymo išlaidų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo pagrįstumo, kadangi 2018 m. kovo 13 d. Raginime įvykdyti sprendimą Nr. S-18-183-5182 pateiktas pasiūlymas sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas, pridedant prie jo Vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-18-183-5189, skolininkei nesukelia jokių tiesioginių padarinių. Pažymėtina, kad skolininkės teisminė gynyba dėl nepagrįstų vykdymo išlaidų užtikrinama CPK 611 straipsnyje įtvirtinta vykdymo išlaidų išieškojimo tvarka, pagal kurią skolininkė, prieštaraudama antstolės prašomam priteisti vykdymo išlaidų dydžiui, turi galimybę skųsti antstolės priimtą patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir vykdymo išlaidų skaičiavimus CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 611 straipsnio 2 ir 3 dalys).
22. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nustačius, jog antstolės Raginimas įvykdyti sprendimą, kuriame skolininkei siūloma sumokėti vykdymo išlaidas, ir prie jo pridėtas Vykdymo išlaidų apskaičiavimas nesukelia tiesioginių padarinių, jie negali būti nagrinėjimo dalyku. Tuo remiantis konstatuotina, jog reikalavimai dėl 2018 m. kovo 13 d. Raginimo įvykdyti sprendimą ir Vykdymo išlaidų apskaičiavimo panaikinimo yra nenagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka, o pirmosios instancijos teismas šioje dalyje bylą privalėjo nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu. Tačiau to nepadarė, kas vertintina kaip netinkamas procesinės teisės normų pritaikymas, sudarantis pagrindą panaikinti nutartį šioje dalyje, ir klausimą išspręsti iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Likusioje dalyje apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisiškai pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1–2 punktais, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 13 d. nutarties dalį, kuria atmesti pareiškėjos G. O. A. reikalavimai panaikinti 2018 m. kovo 13 d. Raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-18-183-5182 ir Vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-18-183-5189, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.
Likusioje dalyje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.