Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2026-04-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-144-606/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-04-28
Bylos Nr.
eAN2-144-606/2026
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00008-2026-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Edita Lapinskienė
Pažeidėjas
R. E.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-144-606/2026Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00008-2026-1Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. balandžio 28 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. E. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. vasario 27 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. vasario 27 d. nutartimi paliktas nepakeistas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. gruodžio 23 d. nutarimas, kuriuo R. E. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalį 300 Eur dydžio bauda ir jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – 6 mėnesiams už tai, kad 2025 m. gruodžio 7 d. 22.45 val., vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti tokios rūšies transporto priemonės, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas R. E. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. vasario 27 d. nutartį ir pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. gruodžio 23 d. nutarimą – taikyti ANK 34 straipsnį ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą.

2.1. Apeliantas pažymi, kad jis padaryto pažeidimo neneigia ir savo kaltę pripažįsta, tačiau nesutinka su paskirtos administracinės nuobaudos apimtimi ir mano, kad jo situacijoje ji yra neproporcingai griežta.

2.2. Teigia, kad byloje egzistuoja kelios svarbios atsakomybę lengvinančios aplinkybės, t. y., kad jis visiškai pripažino padaręs administracinį nusižengimą; nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo; bendradarbiavo su pareigūnais ir nesiekė išvengti atsakomybės; pažeidimas nesukėlė jokių neigiamų pasekmių – neįvyko eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitiems asmenims; transporto priemonė jam yra būtina kasdieniam gyvenimui, darbui ir šeimos poreikiams užtikrinti. Nurodo, kad administracinės nuobaudos paskirtis yra ne tik nubausti, bet ir auklėti bei užkirsti kelią naujiems pažeidimams. Jo atveju šie tikslai gali būti pasiekti ir taikant švelnesnę administracinę poveikio priemonę. Skiriant nuobaudą būtina įvertinti visas individualias bylos aplinkybes, pažeidimo pavojingumą ir asmens elgesį po pažeidimo. Pagal ANK 34 straipsnio nuostatas teismas išimtiniais atvejais gali skirti švelnesnę nuobaudą, negu numatyta įstatymo sankcijoje, jeigu sankcijos taikymas konkrečiu atveju būtų neproporcingas.

2.3. Apeliantas pažymi, kad jo veiksmai nebuvo tyčiniai, sąmoningai siekiant ignoruoti teisės aktų reikalavimus. Apie pareigą pradedantiesiems vairuotojams išklausyti papildomus mokymus jis sužinojo tik tada, kai kreipėsi į valstybės įmonę Regitra dėl vairuotojo pažymėjimo keitimo. Iki tol nebuvo gavęs jokio oficialaus pranešimo ar priminimo apie pareigą išklausyti papildomus mokymus ar apie tai, kad neišklausius šių mokymų, gali būti prarasta teisė vairuoti transporto priemones. Jeigu būtų žinojęs apie tokią pareigą, neabejotinai būtų išklausęs šiuos mokymus per nustatytą laikotarpį, nes neturėjo jokio tikslo rizikuoti savo teise vairuoti transporto priemones. Pažymi, kad valstybės institucijos turi technines galimybes informuoti vairuotojus apie artėjančius terminus ar pareigas, susijusias su vairuotojo pažymėjimu. Praktikoje tokie pranešimai dažnai siunčiami dėl dokumentų galiojimo ar kitų administracinių procedūrų. Pastaraisiais metais viešojoje erdvėje taip pat buvo plačiai aptariamos situacijos, kai daugelis pradedančiųjų vairuotojų tik atvykę į VĮ Regitra sužino, kad dėl neišklausytų papildomų mokymų jų teisė vairuoti nėra galiojanti. Tai rodo, kad informavimo sistema praktikoje nėra pakankamai aiški ir suprantama vairuotojams. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad jo padarytas pažeidimas nebuvo tyčinis, o susiklostė dėl informacijos trūkumo.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas V. K. prašo R. E. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. vasario 27 d. nutartį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022 ir kt.).

Žemesnės instancijos teismas

6. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas R. E. kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo neginčija, priešingai, savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, teigia, kad jis nežinojo, jog pradedantiesiems vairuotojams, padarius atitinkamus administracinius nusižengimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, privaloma išklausyti papildomus mokymus, o to nepadarius praranda teisę vairuoti transporto priemones, tačiau apie tai jis sužinojo tik tada, kai kreipėsi į VĮ Regitra dėl vairuotojo pažymėjimo keitimo. Teigia, kad jo padarytas pažeidimas nebuvo tyčinis, o susiklostė dėl informacijos trūkumo, pažeidimas nesukėlė jokių neigiamų pasekmių – neįvyko eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitiems asmenims, o transporto priemonė jam yra būtina kasdieniam gyvenimui, darbui ir šeimos poreikiams užtikrinti, todėl mano, kad jo situacijoje paskirta administracinė nuobauda yra neproporcingai griežta, prašo, taikant ANK 34 straipsnį, sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą.

7. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad, skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017, 2AT-38-895/2019 ir kt.). Tokios nuostatos taikytinos ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonių skyrimo.

8. ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Taip pat teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021).

9. Pažymėtina, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo atsakomybės ir savaime nėra pagrindas netaikyti administracinės atsakomybės ar švelninti už padarytą nusižengimą straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą.

10. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde jokių reikšmingų aplinkybių, į kurias nebuvo atsižvelgta nagrinėjant skundą apylinkės teisme, ir dėl kurių būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, ir sumažinti už ANK 424 straipsnio 3 dalyje padarytą administracinį nusižengimą paskirtos nuobaudos – baudos – dydį ir / ar sutrumpinti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, nenustatyta. Vien administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo šeimos interesai nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad įstatymo leidėjas R. E. padarytą nusižengimą laiko šiurkščiu ir pavojingu, kadangi už jo padarymą sankcijoje numatė griežtą nuobaudą, tuo pabrėždamas pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje.

11. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad R. E., būdamas tik neseniai įgijęs teisę vairuoti transporto priemones, kaip pradedantysis vairuotojas turėjo žinoti, kad privalo preciziškai laikytis saugaus eismo reikalavimų, tačiau pažymėtina, jis sistemingai pažeidinėjo Kelių eismo taisykles ir darė administracinius nusižengimus, susijusius su greičio viršijimu (ANK 416 straipsnis), bei jokių išvadų dėl savo elgesio nedarė, ir ši aplinkybė parodo, kad R. E. linkęs pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir nesilaikyti įstatymo reikalavimų, o jo padarytas nusižengimas, už kurį jis nubaustas šioje byloje, ir yra jo lengvabūdiško elgesio pasekmė. Kartu skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėta, kad aplinkybė, jog R. E. vairavimas nesukėlė jokių sunkių pasekmių, visiškai nešvelnina jo atsakomybės dėl padaryto nusižengimo, nes ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už vairavimą neturint tam teisės, ir jokių dėl to pasekmių nereikalaujama, nes pati veika yra pavojinga.

12. Pažymėtina, kad kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes. Šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytais nusižengimais. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimas arba administracinio poveikio priemonės sutrumpinimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda, administracinio poveikio priemonė turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes.

13. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. gruodžio 23 d. nutarimu, netgi nustačius R. E. neigiamai charakterizuojančių duomenų, t. y., kad jis daug kartų baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau, atsižvelgus į jo nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jam už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas skirtas tik minimaliam terminui (ANK 424 straipsnio 7 dalis), todėl paskirtą nuobaudą ir /ar administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – sušvelninus dar labiau, nuobauda būtų aiškiai per švelni ir netinkamai individualizuota, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje.

14. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. vasario 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. vasario 27 d. nutartį nepakeistą ir R. E. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Edita Lapinskienė