Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Nuteistasis G. A. apeliaciniame skunde prašo jo nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal kitą BK straipsnį kaip nežymų sveikatos sutrikdymą, nes jis V. V. sudavė tik 5-6 smūgius, nuo kurių pastarasis negalėjo mirti. Apeliantas teigia, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta teismo medicinos ekspertizė, kuri nenustatė nuo kurių ir nuo kieno smūgių galėjo mirti žmogus. Jis teigia, kad nors ant iš jo paimto bluzono buvo rasti kraujo pėdsakai, tačiau jis visada pripažino, jog susimušė su nukentėjusiuoju, sudavė jam ranka ir koja 5-6 smūgius į veido sritį bei šonus. Tuo labiau, kad išleidus V. V. iš G. A. buto šis nesiskundė skausmais ar sutrikusiu kvėpavimu. Kitos dienos rytą grįžęs pas motiną iš draugės, pas kurią nakvojo, rado laiptinėje gulintį V. V.. Jis įvedė V. V., kuris nesiskundė jokiais skausmais, pas motiną į butą, ir vėl išėjo pas draugę, pas kurią prabuvo iki 16 val. Po to, grįžęs pas motiną į butą, rado V. V. sumuštą ir dar kartą liepė iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Motina iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuriai atvykus V. V. buvo išvežtas. Nuteistasis teigia, jog nežino, kas nutiko nukentėjusiam motinos bute, nes jis tuo metu buvo pas savo draugę Agnę. Jo motina G. A. teisme prisipažino, jog ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus tam, kad nuslėpti savo kaltę, išvengti baudžiamosios atsakomybės ir apkaltinti jį. Ji teismo metu prisipažino smurtavusi prieš V. V. kartu su E. V..Nuteistasis E. V. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendį dėl jo panaikinti, priimti naują nuosprendį, kuriuo jam paskirti švelnesnę bausmę. Apeliantas nurodo, kad nuosprendis dėl jo yra per griežtas, nes neaišku, kodėl bausmė visiems trims nuteistiesiems yra paskirta vienoda, vadovaujantis lygiavos principu. Jis teigia, jog jų veiksmai nebuvo vienodi. Nuteistasis neneigia sudavęs V. V. kelis smūgius ranka ir koja (be avalynės), tačiau jie negalėjo būti mirtini. Liudytoja parodė, kad kažkuris iš nuteistųjų panaudojo medinį plaktuką. Apeliantas mano, kad labiausiai nukentėjusiojo kūnas galėjo būti sužalotas būtent juo ir į tai turėjo būti atsižvelgta priimant nuosprendį. E. V. nurodo, jog teismas nesurinko pakankamai svarių įrodymų dėl jo kaltės. Nuteistosios G. A. ir liudytojos M. K. parodymai turi būti vertinami kritiškai. G. A. parodymai yra subjektyvūs, duoti siekiant pagerinti savo procesinę padėtį, o ant liudytojos M. K. drabužių, kuriuos ji dėvėjo įvykio metu, taip pat buvo rasta kraujo pėdsakų, nors ir nesutampančių su nukentėjusiojo krauju. Gi, ant jo drabužių rastas kraujas netinkamas nustatyti DNR, nes rasta daugiau kaip dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų. Nuteistasis nurodo, jog turi pastovią gyvenamąją vietą, iki suėmimo dirbo, socialiniai ryšiai su giminėmis yra normalūs, rėmė juos materialiai, o kuo ilgesniam laikui jis bus nuteistas, tuo ilgiau negalės atlyginti didelį moralinės žalos ieškinį nukentėjusiojo dviem dukroms.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji G. A. ir E. V. bei jų gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti, o prokurorė – atmesti.

Abu nuteistieji bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsisakė duoti parodymus. Apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 4 dalimi, perskaitė jų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, juos analizavo kartu su kitais byloje esančiais įrodymais ir padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistųjų kaltės. Nuteistiesiems teisė duoti parodymus buvo suteikta bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Nuteistasis G. A. iš esmės nurodė analogiškas V. V. sužalojimo aplinkybes kaip ir apeliaciniame skunde, pripažino, jog dėl kažko supykęs sudavė nukentėjusiajam į veidą bei šonus apie 6 smūgius ranka bei spardydamas. Nuteistasis E. V. parodė, kad tiek jis, tiek kiti nuteistieji mušė nukentėjusįjį V. V.. Jis pats asmeniškai spyrė sėdinčiam nukentėjusiajam kelis kartus į šoną, o taip pat sudavė smūgius ranka. Į kurį šoną spyrė neprisimena. Pripažįsta, jog buvo apsiavęs sportiniais batais („kedais“), o kas sudavė plaktuku nematė. Jis nurodė, kad matė ir kaip smūgius sudavė G. A. bei G. A.. Jis neprisimena, dėl kokios priežasties kilo konfliktas, bet tai galėjo būti ir dėl dingusių G. A. pinigų, ir dėl įvykusio jos persileidimo, ir dėl ankstesnių nesutarimų – apkalbų su V. V.. Nuteistųjų kaltė nužudžius V. V. įrodyta teisme tiesiogiai ištirtais ir nuosprendyje teisingai įvertintais įrodymais. Abu nuteistieji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apeliaciniuose skunduose, o taip pat apeliacinės instancijos teismo posėdyje pripažino, jog sudavė smūgius, tačiau apeliaciniuose skunduose teigia, kad nuo šių kiekvieno atskirai suduotų smūgių nukentėjusysis negalėjo mirti.Nuteistasis G. A. ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (t. 3, b. l. 170-172, 189-190) bei ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 3, b. l. 174-175), o taip pat atliekant jo parodymų patikrinimą vietoje (t. 3, b. l. 176-184) pripažino, kad 2017 m. sausio 17 d. buvo pas savo motiną G. A. jos bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Dar buvo E. V., mamos kaimynė M., o taip pat buvo ir mama G. A.. Jie visi ten pas mamą „baliavojo“. Po kiek laiko pasikvietė V. V.. Jis irgi prisijungė gerti. Jau buvo gerokai išgėrę, kai mama pradėjo pulti V. V., visokiais žodžiais prikaišioti dėl anksčiau buvusių įvykių. Mama jam kelis kartus sudavė į veidą delnu. Toliau ir jis pats sudavė V. V. tris kartus koja į kairį jo šoną ir keturis kartus į veidą ir į galvą su kumščiu už tai, kad anksčiau buvo „šokęs“ su peiliu prieš mamą. Nuo šių smūgių jam pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Po kiek laiko į vakarą atėjo jo tėvukas, jį vadina kiti „prūdniku“. Prisėdęs išgėrė ir jis. Po to jis V. V. ir jo tėvuką išleido vakare, vėliau išėjo mamos kaimynė M.. Naktį apie 23-23.30 val. išėjo ir jis. Nuėjo pas mamos kaimynę M. išsimiegoti. Ryte apie 8 val. paskambino mama ir pasakė, kad ateitų dėl V. V.. Jis nuėjo ir pamatė gulintį V. V. pas mamą bute virtuvėje. Mamai pasakė, kad iškviestų greitąją, nes jis labai baisiai atrodė. Jo visas veidas buvo mėlynas ir ištinęs. Jis nieko nesakė, dejavo, kad skauda šoną. Gal ir minėjo, jog skaudėjo galvą. Mama sakė, kad jį įsileido. Jis neklausė, kur jis buvo. Mama greitosios nekvietė. Pasakė, kad palaukiam vakaro, gal bus geriau, jis sakė, kad kviestų dabar. Po kiek laiko apie 11 val. jis išėjo iš mamos buto. Nuėjo pas draugę Agnę. Ten pabuvo ir apie 15-15.30 val. grįžo pas mamą. Toliau vėl sakė mamai, kad kviestų greitąją. Mama apie 16.30 val. paskambino greitajai. 2017 m. sausio17 d. mušimas prasidėjo jau į vakarą, kelinta tai buvo valanda, tiksliai nežino. Iki mušimo buvo išgėręs du butelius alaus po 1 litrą 6 proc. stiprumo. Tuo metu nesijautė prisigėręs. Nežino, ar taip būtų elgęsis, jei nebūtų vartojęs alkoholio. Pirma sudavė mama. V. V. mušimo metu visą laiką sėdėjo kambary ant kampinės sofos. Jis sudavė koja į kairį šoną tris smūgius ir į veidą bei į galvą su kumščiu keturis kartus. Mušant nenaudojo jokio įrankio. Mušė dėl to, kad anksčiau jis buvo „šokęs“ prieš mamą su peiliu. Po jo smūgių jam buvo patinusi nosis ir buvo daugiau mėlyna prie akių. Tą dieną iš buto jis išėjo apie 22 val. Mušimas truko apie pusvalandį. Jis spyrė sportiniais batais – „kedais“ apauta koja. Kai atvažiavo pareigūnai, jie pirma mamą klausinėjo. Jis pareigūnams pasakė, kad V. V. rado laiptinėje sumuštą. Taip sakė pareigūnams, nes nenorėjo pasakyti, kad jis sumušė. 2017 m. sausio 17 d. jis V. V. sutiko dienos metu. Tuo metu ant jo veido buvo dvi mėlynės, jos buvo senos. Tos mėlynės buvo nuo jo, jas buvo gavęs apie 2017 m. sausio 12 d. Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. rugsėjo 26 d. apklaustas G. A. taip pat pripažino, jog jis V. V. spardė kojomis, apautomis mūvėtais „kedais“, jam įspirdamas tris kartus į kairį šoną, taip pat sudavė tris smūgius jam į galvą, į kurias vietas - neprisimena. Mušdamas V. V., plaktuko nenaudojo, kas galėjo juo mušti V. nematė. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, taip pasielgė dėl to, kad pyko ant V. dėl senų dalykų, asmeninių priežasčių, bet jį mušdamas nemanė, kad padaryti sužalojimai galės turėti tokias pasekmes, t. y., kad V. mirs. Parodymų patikrinimo vietoje metu G. A. įvykio vietoje parodė, kaip buvo smurtaujama prieš V. V.. Įtariamasis G. A. parodė sofą ir paaiškino, kad ant jos sėdėjo E., paskui parodė lovą ir paaiškino, kad ant jos sėdėjo jis pats, taip pat parodo fotelį ir paaiškino, kad ten buvo M., taip pat nurodo, kad ant to paties fotelio sėdėjo V. V., nurodo, kad prie lovos buvo mama. Paklausus, kaip V. V. atrodė tą dieną, kai susitiko, įtariamasis G. A. pasakė, kad jis buvo su mėlynėmis ant akių. Paklausus, ar mėlynės buvo šviežios, įtariamasis G. A. pasako, kad jos buvo senos. G. A. paaiškino, kad išgėrusi mama pradėjo V. V. „kolioti“. Paskui mama pašoko, vieną kartą sutrenkė V. V. į veidą. G. A. parodė, delnu suduodamas manekenui per veidą. Paklausus, kiek kartų, įtariamasis G. A. atsakė, kad - du. Paskui jis sudavė V. V.. Paklausus, kaip būtent jis mušė V. V., įtariamasis G. A. paaiškino ir parodė, kad tris kartus spyrė koja į šoną. Paskui sudavė V. V. į veidą kumščiu. Teigia, kad trenkė ir į galvą, ir į veidą, 6-7 kartus. Paprašius parodyti, kaip jis davė į veidą, įtariamasis G. A. parodė jo suduotus smūgius ir spyrius ant manekeno. Po jo smūgių V. V. bėgo kraujas iš nosies. Paklausus, kiek laiko truko jo smūgiai, įtariamasis G. A. atsakė, kad nežino, su viskuo gal pusvalandis. Pasitikslinus, ar 3 spyrius ir 6-7 smūgius į galvą jis sudavė per pusvalandį, įtariamasis G. A. pasakė, kad taip. Paprašius papasakoti, kas vyko toliau, įtariamasis G. A. pasakė, kad toliau jie visi gėrė, V. V. apsivalė veidą. Visi jau buvo girti. Nuteistasis E. V. ikiteisminio tyrimo metu taip pat pripažino, kad sudavė kelis smūgius V. V. delnu į veidą ir kelis kartus spyrė jam į veidą. Visa tai padarė 2017 m. sausio 17 d. po pietų. Apie pietus, gal truputį po pietų, kelinta valanda buvo, nežino, pas G. atėjo V., kuris atrodė taip pat, kaip ir dieną prieš tai, t. y. buvo su nešviežiomis mėlynėmis po akimis, daugiau nematė jokių matomų sužalojimų, jis niekuo nesiskundė, kad jam ką skaudėtų. Jiems begeriant, dėl kažko kilo konfliktas, dėl ko – neprisimena, jis apsižodžiavo su V. Prisimena, kad konflikto metu, V. sėdint ant dvigulio fotelio, jis priėjo prie jo ir kelis kartus spyrė koja jam į veido pusę ir kelis kartus sudavė jam delnu į veidą. Sudavęs smūgius V., jis atsisėdo ant fotelio ir gėrė alkoholį toliau. V. jam jį mušant nesigynė, tik užsidengė rankomis veidą. Kai jis mušė V., galėjo matyti visi, kurie buvo kambaryje, bet kas tuo metu buvo kambaryje, neprisimena, galėjo matyti G., G. ir M.. Jis matė, kad stumdėsi su V. ir G., kuri su juo kažką aiškinosi, ir G., bet kokius tiksliai smūgius sudavė jie V., nežino, G. lyg tai sudavė V. rankomis į veidą, į šonus, o G. sudavė V. ranka ir spardė į šonus, kai V. sėdėjo ant fotelio. Matė, kad V. šluostėsi kraują nuo veido, bet ar kraujas jam pradėjo bėgti po jo smūgių, nežino. Mano, kad V. sveikata nuo sausio 17 dienos vis blogėjo ne nuo jo poros smūgių, bet supranta, kad tai atsitiko po to, kai jį jie visi, t. y. G., G. ir jis mušė sausio 17 dieną (t. 4, b. l. 93-96, 107-108). Savo parodymus jis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Iš 2017 m. kovo 20 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t. 4, b. l. 97-102) matyti, kad E. V. įvykio vietoje parodė, kaip buvo smurtaujama prieš V. V.. Jis parodė, kad konfliktas prasidėjo nuo to, kad gėrė, tiksliai neatsimena, kodėl pradėjo konfliktuoti su V., viskas įvyko labai greitai, atsikėlė, kelis kartus spyrė, - tai sakydamas parodė kokiu būdu spyrė, - ir nurodė, kad spyrė apie kelis kartus į šoną, - tai sakydamas įtariamasis E. V. parodė, kad trenkė kelis kartus į veidą delnu, paaiškino, kad V. tuo metu buvo užsidengęs (galvą). Paklausus, kuris pirmas sudavė smūgius, įtariamasis E. V. nurodė, kad tai padarė jis. Paklausus, kiek laiko truko smūgiai, įtariamasis E. V. atsakė, kad tai buvo sekundžių reikalas, nurodė, kad kitus smūgius sudavė G. A., jis pradėjo konfliktuoti, jis irgi sudavė smūgius kojomis ir iš rankomis. Paklausus, ar po jo smūgių V. V. bėgo kraujas, įtariamasis E. V. nurodė, kad V. valėsi kraują, bet ne po jo smūgių, o apskritai po visų suduotų smūgių. Paklausus, kiek laiko G. mušė V. V., E. V. atsakė, kad tiksliai nepamena, bet kurį laiką „daužė“. Paprašius parodyti į kokias vietas mušė (ant manekeno), E. V. atsakė, kad jis nelabai žiūrėjo, matė tik, kad G. A. trankė į veidą ir į šonus rankomis ir kojomis. Paklausus, ar G. A. spyrė V. V. kojomis, E. V. atsakė, kad kojomis irgi spardė, tačiau kiek smūgių, jis neskaičiavo. Paklausus, kas dar mušė V. V., jis atsakė, kad G. atėjusi taip pat trenkė delnu, kiek buvo kartų trenkta, nežino, neskaičiavo. 2017 m. birželio 20 d. VTMT Kauno skyriaus teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M117/2017(02) (t. 3, b. l. 47-56) nurodyta, kad V. V. mirties priežastis krūtinės sumušimas su daugybinėmis kraujosruvomis krūtinės sienoje, daugybiniais šonkaulių lūžiais abipus, abiejų plaučių sumušimais, kairiojo plaučio pažeidimu šonkaulių lūžgaliais, oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje ir krūtinės sienos poodyje. Traumą lydėjo sumuštų plaučių uždegimas, progresuojanti uždegiminė intoksikacija bei širdies ir kvėpavimo funkcijos nepakankamumas. V. V. kūne konstatuota odos nubrozdinimai kaktoje, nosyje, kairėje blauzdoje, daugybinės poodinės ir gilesnių minkštųjų audinių kraujosruvos ausų kaušeliuose, užausių srityse, sprande, pakaušyje, abiejuose skruostuose ir abiejų akių vokuose, viršutinėje lūpoje, kairio peties srityje, nugaroje, juosmenyje ir kairiame sėdmenyje, kairės rankos žaste, dilbyje ir plaštakoje, dešinėje plaštakoje, abiejų kojų šlaunyse, blauzdose ir pėdose; muštinė žaizda viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje ir viršutinio pirmo kairės pusės danties išmušimas; skeveldrinis nosies kaulų lūžis, dešinės pusės 6 -9 ir kairės pusės 5-10 šonkaulių lūžiai, kairės pusės priesieninės krūtinplėvės bei kairio plaučio pažeidimas 8 ir 9 šonkaulių lūžgaliais; abiejų plaučių sumušimai, trauminis oro susikaupimas kairėje krūtinplėvės ertmėje ir krūtinės sienos poodyje. Visi išvardinti sužalojimai pagal savo pobūdį ir vaizdą yra vienodo atsiradimo laiko, padaryti neužilgo iki kreipimosi į medikus (tą pačią dieną) suduodant į išvardintas kūno vietas smūgius riboto paviršiaus kietais bukais daiktais ar įrankiais ne mažiau kaip trisdešimt kartų. Krūtinės sumušimas su plaučių sumušimais ir kairio plaučio pažeidimu atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus ir šiuo atveju tapo lemiama mirties priežastimi. Sumušimo atskirų išraiškų izoliuotas vertinimas yra neracionalus, tačiau hipotetiškai - poodinės kraujosruvos gyvam asmeniui laikomas nežymiu, o kaulų lūžiai - nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Lemiama mirties priežastimi tapo krūtinės sumušimas su šonkaulių lūžiais ir plaučių pažeidimu. Krūtinės trauma padaryta tiesiogiai smūgiuojant į kairį ir dešinį krūtinės šonus iš nugaros, o taip pat smūgiuojant į juosmenį, į kairį petį ir kairį žastą devynis ar daugiau kartų. Smūgiuota galėjo būti apauta koja arba pailgu daiktu. Sužalojimai plaštakose ir kojose atitinka kovos ir savigynos sužalojimų sampratą. Visumoje sužalojimai pagal savo pobūdį ir lokalizacijas nėra būdingi griuvimui. Neatmetama, kad kaktą V. V. galėjo nusibrozdinti ir griūdamas po į sprandą ar pakaušį suduotų smūgių. Medicininių duomenų, kad nuo sumušimų būtų buvusi kritiškai sutrikdyta V. V. sąmonė, nėra, o be to, kovos - savigynos sužalojimai rodo jį buvus sąmoningą ir judantį. V. V. ir jį žalojusio asmens ar asmenų tarpusavio padėtys turėjo būti kintančios. Jis dalį sužalojimų galėjo patirti stovintis ir dalį - pargriautas. Sužalojimų krūtinės priekyje ir pilve nebuvimas rodo aktyvų efektyvų smūgių užsidengimą, arba tai, kad buvo pargriautas kniūbsčias, o tada buvo smūgiuojama į nugarą ir šonus. Dauguma sužalojimų rodo smūgius riboto paviršiaus kietais bukais, galimai pailgais briaunuotais daiktais. Individualios žalojusių daiktų savybės sužalojimuose neužsifiksavusios. Sužalojimai padaryti stipriais smūgiais, kurių išreikštas ir greitis ir masė. Sužalojimų padarymo sekos nustatyti negalima. Iš 2017 m. liepos 26 d. teismo medicinos specialisto J. V. parodymų dėl duotos išvados seka, kad V. V. kaktoje, nosies kuprelėje, abiejų akių antakiuose konstatuoti odos nubrozdinimai, muštinės žaizdos kairės ausies kaušelyje ir viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, dešinės ausies sumušimas su kremzlės sutraiškymu ir kraujosruva, poodinės ir gilesnių minkštųjų audinių kraujosruvos abiejuose žanduose ir skruostuose, pakaušio srityje ir sprande, kairės pusės viršutinio pirmo danties išmušimas ir skeveldriniai nosikaulių lūžiai. Išvardinti sužalojimai atspindi mažiausiai dešimt atskirų smūgių kietais bukais riboto paviršiaus daiktais. Pakaušio srities sumušimas ir sprando sumušimas atspindi smūgius su pailgu, apie 3 cm pločio, daiktu ko neatmestina galėjo būti ir foto lentelėje Nr. 18 užfiksuoto plaktuko kotas. Abiejų ausų kaušelių užausių sričių sumušimai gali būti padaryti panašiu savybių daiktu. Galvos veido dalies sumušimai atspindi tik bendrąsias grupinės priklausomybės žalojusių daiktų paviršių savybes. Nosies kaulo lūžis vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kiti išvardinti sužalojimai galvoje gyvam asmeniui tikėtina būtų vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 3, b. l. 59).Taigi, specialisto išvadoje konstatuota, kad V. V. visi sužalojimai pagal savo pobūdį ir vaizdą yra vienodo atsiradimo laiko, padaryti neužilgo iki kreipimosi į medikus (tą pačią dieną) suduodant į išvardintas kūno vietas smūgius riboto paviršiaus kietais bukais daiktais ar įrankiais ne mažiau kaip trisdešimt kartų. Tokiu būdu patvirtinama, jog V. V. mirė nuo suduotų smūgių pasėkoje atsiradusių sužalojimų, o lemiama mirties priežastimi buvo krūtinės sumušimas su plaučių sumušimais ir kairio plaučio pažeidimu. Tai atitinka nuteistųjų aiškinimus, kad jie spardė nukentėjusįjį į šonus, sudavė smūgius į galvą. Tuo pačiu paneigiami nuteistųjų aiškinimai, kad nukentėjusysis jau buvo sužalotas anksčiau, t. y. iki 2017 m. sausio 17 d. ar galėjo būti sužalotas vėliau.Be to, iš 2017 m. sausio 26 d. VTMT Kauno skyriaus teismo medicinos specialisto išvadų Nr. G223/2017(02) (t. 3, b. l. 196) ir Nr. G227/2017(02) (t. 4, b .l. 114) matyti, kad tiek G. A., tiek E. V. konstatuot atskiri kūno sužalojimai, kurie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku – 2017 m. sausio 17-18 d. ir aplinkybėmis, o taip pat jie nebūdingi tyčiniam savęs žalojimui. Šiose specialistų išvadose nurodytas nukentėjusiojo V. V. bei nuteistųjų kūnų sužalojimų pobūdis, jų padarymo mechanizmas atitinka ir nuteistųjų apeliantų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, o taip pat bendravykdytojos nuteistosios G. A. bei liudytojų parodymus.Teisminio nagrinėjimo metu 2018 m. balandžio 5 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje nuteistoji G. A. paaiškino (t. 6, b. l. 88-89), kad 2017 m. sausio 17-18 d. laikotarpiu jos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), girtavo ji, M. K., G. A., E. V., V. V.. Dėl dingusių pinigų, apkalbų buvo apkaltintas V. V., todėl begeriant kilo konfliktas tarp pastarojo ir G. A., E. V. bei jos. Jie visi trys smurtavo prieš V. V.. Ji ranka sudavė tris kartus į veidą V. V., G. A. sudavė rankomis jam į veidą, spardė į šonus, o E. V. spyrė jam į šoną du ar tris kartus. Prieš smurto veiksmus V. V. buvo sveikas ir nesužalotas, smurto veiksmai truko apie 20 minučių, po jų jis pradėjo kliedėti, jam bėgo kraujas. Mano, kad jų visų trijų smurtiniams veiksmams įtakos turėjo girtumas. M. K. įvykio metu buvo kambaryje, ji matė smurtinius veiksmus, po to pasakė, kad matė, jog G. A. mušė V. V. plaktuku. Analogiškus parodymus, kurie labai smulkiai išanalizuoti apygardos teismo nuosprendyje ji davė ir ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 5, b. l. 25-27, 34-41, 45-47; t. 3, b. l. 31-33). Negalima teigti, jog tokius parodymus G. A. davė siekdama išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamajame akte jos veiksmai buvo kvalifikuojami pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme prokuroras pateikė prašymą pakeisti kaltinimą G. A. (t. 6, b. l. 71-72) ir jos veiksmus kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, o tuo pačiu visiems trims nurodyti, jog jie V. V. nužudė veikdami tarpusavyje bendrininkų grupėje. Taigi, jai kaltinimas tik pasunkėjo ir ji buvo pripažinta kalta būtent pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.Liudytoja M. K. betarpiškai buvusi G. A. bute įvykio metu apklausiama apygardos teismo posėdyje parodė (t. 6, b. l. 67-70), kad V. V. spardė E. V., G. A., G. A., o daugiau neprisimena. Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagrįstai perskaitė liudytojos M. K. parodymus, kuriuos ji davė ikiteisminio tyrimo metu. Perskaičius jos parodymus liudytoja nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina. Patvirtino aplinkybę, kad įvykio metu prieš V. V. smurtavo (spardė į šoną) G. A., G. A., E. V.. Įvykio dieną matė sužalotą V. V. galvą, veidą, jam bėgo kraujas, jis buvo sutinęs, merdėjo. G. A. jai pasakojo, kad G. A. mušė ir sudavė plaktuku į galvą V. V.. Iš šios liudytojos parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 149-151), o taip pat iš parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotų duomenų (t. 1, b. l. 152-155) seka, kad ji betarpiškai matė įvykio ir smurtavimo aplinkybes, kad iš pradžių G. A. spyrė V. V. į kairę kūno pusę, spardė ir G., o po to ir E. V.. Kai ji matė, kaip buvo spiriama V., kažkuris iš tų trijų sakė: tu nieko nematei. Šios liudytojo parodymų negalima laikyti nepatikimais ar juos vertinti kritiškai, kaip kad prašoma nuteistojo E. V. apeliaciniame skunde, nes jie atitinka visų nuteistųjų parodymus, eksperto išvadas dėl V. V. rastų kūno sužalojimų vietų, jų pobūdžio. Pas G. į butą jau po pavartoto smurto buvo atėjęs ir V. V. tėvas V. V., kuris matė sumuštą savo sūnų. Be to, ji apie tai pasakojo E. V. seseriai I. V. ir buvusiai V. sugyventinei E. R.. Liudytojas V. V. (V. V.) parodė, kad jis prisimena, kad 2017 m. sausio 17 d., t. y. vieną dieną prieš tai, kai jo sūnų V. išvežė į ligoninę greitoji, jis vakare buvo nuėjęs pas G., nes ji pati jį ir pakvietė. Kai atėjo pas G., pas ją namuose dar buvo jos sūnus G., E., lyg tai dar buvo ir kaimynė Marytė, jos pavardės nežino, jos sūnus V. sėdėjo kambaryje ant dvigulio fotelio, prie sekcijos. Jis iš karto V. nepažino, nes jo galva buvo labai didelė, keturkampė, veidas irgi buvo ištinęs, mėlynas. V. jam nieko nepasakė, kai jo paklausė, kas jį sumušė, jis išvis nekalbėjo, tik pažiūrėjo į akis, jam dabar atrodo, kad jis tik galėjo girdėti, bet jau atsakyti nieko negalėjo dėl savo sveikatos būsenos. Liudytoja E. R. patvirtino, kad jai M. K. pasakojo, jog matė kaip G., G. ir E. mušė V., o dėl tų sužalojimų paskui šis mirė. M. K. jai sakė, kad G. mušė V. plaktuku, o E. jam kelis kartus kažkur įspyrė, taip pat kad jį mušė ir G. M. konkrečiai neįvardino, kas kokius dar smūgius ir kiek jų sudavė ar įspyrė V. Analogiškus parodymus taip pat davė ir nuteistojo E. V. sesuo liudytoja I. V.. Ji patvirtino aplinkybę, kad M. K. jai pasakojusi, jog V. V. sumušė G. A., G. A., o E. V. prieš jį irgi smurtavo, jam spyrė du kartus. Pats E. V. jai pasakojo ir pripažino, kad smurtavo prieš V. V.. Tėvas V. V. jai pasakojo, kad bute, kuriame gyveno G. A., matė stipriai sumuštą V. V., siūlė jam kviesti greitąją pagalbą, bet G. A. to nedarė. M. jai sakė, kad G. pats pirmas pradėjo mušti V., prikaišiodamas jam kažkokį krepšį, kelis kartus V. įspyrė ir jos brolis E., bet ne daugiau trijų kartų ir ne į veidą. Jos brolis spyrė V. tik po to, kai G. pradėjo jį kurstyti, sakydama, kad ką sėdėsi, kai jis nužudė tavo vaiką, ir tik po šių žodžių E. jam spyrė kelis kartus. Taip pat V. mušė ir G. G. dar po to M. juokdamasi sakė, kad G. V. mušė suduodamas plaktuku ir tą plaktuką policija paėmė. Taip pat M. sakė, kad G. grasina, kad jei ji kam nors apie tai papasakos, jai bus tas pats, kas V. Dalį šio pokalbio ji įrašė į savo telefoną, ir garso įrašus pateikė policijos pareigūnams. Taigi, šių liudytojų parodymai pilnai atitinka liudytojos M. K. parodymus ir patvirtina, jog pastarosios parodymais netikėti nėra pagrindo. Aplinkybę apie tai, kad 2017 m. sausio 17-18 dienomis V. V. buvo stipriai sužalotas patvirtino ir liudytojai V. V., G. V., R. V.. Iš jų parodymų seka, jog jie matė V. V. minėtomis dienomis, veidas buvo mėlynas, sutinęs, jis dejavo. Liudytoja G. V. patvirtino aplinkybes apie tai, kad G. A. jai pasakojo, jog G. A. sumušė V. V..Iš 2017 m. vasario 6 d. savanoriškų daiktų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja I. V. pateikė 3 garso įrašus, kurie kompiuteriu perkelti į CD, kuriuose užfiksuotas jos pokalbio su M. K. garso įrašai (t. 2, b. l. 164-166). Ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryta šių įrašų stenograma (t. 2, b. l. 168-174), kuri smulkiai išanalizuota apygardos teismo nuosprendyje. Šie garso įrašai bei jų stenograma patvirtina liudytojų I. V. ir M. K. nurodytas jau aptartas įvykio aplinkybes.Kriminalistinių tyrimo centro specialisto 2017 m. kovo 28 d. išvada Nr. 140-(676-IS1-1790) patvirtino, kad apžiūrint įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. V. genotipu. Taip pat rasta kraujo ant V. V. drabužių, kuriais jis dėvėjo įvykio metu. Tai leidžia teismui padaryti išvadą, kad minėtame bute buvo smurtauta prieš V. V., tame bute jis buvo sužalotas ir kraujavo. Specialisto išvadoje konstatuota, kad V. V. kraujo, biologinių pėdsakų rasta ant G. A., E. V., G. A. drabužių, o tai duoda pagrindą daryti išvadą, jog įvykio metu tarp jų buvo kontaktas, nuteistieji tikrai buvo įvykio vietoje ir ant jų drabužių liko nukentėjusiojo kraujo, kai šie prieš nukentėjusįjį smurtavo.Taigi, apygardos teismas pagrįstai nustatė, kad dėl nuteistųjų panaudoto fizinio smurto nukentėjusiajam V. V. buvo padaryti kūno sužalojimai ir dėl jų nukentėjusysis mirė.