Kauno apygardos teismo nuosprendis

nukentėjusiųjų K. V., P. V. atstovei pagal įstatymą E. R., jų atstovei advokatei Neringai Grubliauskienei,

viešame teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, Kauno rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, 4 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2001-09-07 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d. (redakcija galiojusi iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 47¹ str. bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams,

2) 2001-11-05 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 16 str. 2 d., BK 271 str. 3 d., BK 271 str. 3 d. (redakcija galiojusi iki 2003-05-01) laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su 2001-09-07 nuosprendžiu ir paskirta bausmė laisvės atėmimas 2 metams;

3) 2001-11-07 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d., BK 271 str. 3 d. (redakcija galiojusi iki 2003-05-01) laisvės atėmimo 3 metams bausme, kuri subendrinta su 2001-09-07, ) 2001-11-05 nuosprendžiais ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 4 metams;

4) 2003-12-18 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. (redakcija galiojusi iki 2003-05-01) laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su 2001-11-05 nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 4 metams 2 mėnesiams ir 19 dienų

5) 2005-06-28 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 4 d. – 40 parų arešto bausme, kuri subendrinta su 2003 12 18 nuosprendžiu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams;

6) 2006-01-20 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 159 str. laisvės atėmimo 1 metams 9 mėnesiams bausme, kuri subendrinta su 2005-06-28 nuosprendžiu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams;

7) 2006-03-17 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimo 6 mėnesiams bausme, kuri subendrinta su 2005 06 28 nuosprendžiu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams ir 1 mėnesiui;

Jonavos rajono apylinkės teismo 2006-05-18 nutartimi subendrinti 2006-03-17 ir 2006-01-20 nuosprendžiai ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams;

8) 2010-03-25 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 5 metams 6 mėnesiams;

9) 2010-05-31 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d. laisvės atėmimo 4 metams 3 mėnesiams bausme, kuri subendrinta su 2010-03-25 nuosprendžiu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams; paleistas atlikęs bausmę 2016-02-24;

10) 2017-05-30 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 294 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dviem) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje,

E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, Trakuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), registruotas darbo biržoje, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1998-10-30 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d., 271 str. 3 d. laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant atlikti 150 val. nemokamų darbų,

2) 2003-11-24 Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. - 4 MGL (500 Lt) bauda;

3) 2006-06-02 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007-07-18 nutartimi ir vadovaujantis BVK 157 straipsniu lygtinai paleistas 2007-08-02 nuo 5 mėnesių 12 dienų laisvės atėmimo bausmės;

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje,

G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, Kaune, Lietuvos Respublikos pilietė, išsiskyrusi, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini), neteista, gyvenanti (duomenys neskelbtini), kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. A., E. V., G. A. padarė nužudymą, o būtent: laikotarpiu nuo 2017-01-17 07.00 val. iki 2017-01-18 17.24 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šio nusikaltimo padarymui, veikdami bendrininkų grupėje tarpusavio konflikto su V. V. metu, bendrais veiksmais, tyčia rankomis, kojomis, mediniu plaktuku sudavė ne mažiau kaip trisdešimt smūgių V. V. į galvą, rankas, kojas, krūtinę, nugarą, šonus, tuo bendrais veiksmais padarė V. V. nubrozdinimus kaktoje, nosies kuprelėje, abejų akių antakiuose, muštines žaizdas kairės ausies kaušelyje ir viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, dešinės ausies sumušimą su kremzlės sutraiškymu ir kraujosruva, poodines ir gilesnių minkštųjų audinių kraujosruvas abiejuose žanduose ir skruostuose, pakaušio srityje ir sprande, kairės pusės viršutinio pirmo danties išmušimą ir skeveldrinius nosikaulių lūžius, daugybines poodines ir gilesnių minkštųjų audinių kraujosruvas kairio peties srityje, nugaroje, juosmenyje ir kairiame sėdmenyje, kairės rankos žaste, dilbyje ir plaštakoje, dešinėje plaštakoje, abiejų kojų šlaunyse, blauzdose ir pėdose, taip pat daugybines kraujosruvas krūtinės sienoje, dešinės pusės 6 - 9 ir kairės pusės 5 - 10 šonkaulių lūžius, kairės pusės priesieninės krūtinplėvės bei kairio plaučio pažeidimą 8 ir 9 šonkaulių lūžgaliais; abiejų plaučių sumušimus, trauminį oro susikaupimą kairėje krūtinplėvės ertmėje ir krūtinės sienos paodyje, taip dėl krūtinės sumušimo su daugybinėmis kraujosruvomis krūtinės sienoje, daugybiniais šonkaulių lūžiais abipus, abiejų plaučių sumušimais, kairiojo plaučio pažeidimu šonkaulių lūžgaliais, oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje ir krūtinės sienos paodėje, traumą lydėjusio sumuštų plaučių uždegimo, progresuojančios uždegiminės intoksikacijos bei širdies ir kvėpavimo funkcijos nepakankamumo, 2017-01-22 17.30 val. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose V. V. mirė, t. y. nužudė V. V.. Taip G. A., E. V., G. A. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje.

Duomenys, kuriais grindžiamas ir patvirtinamas G. A., E. V., G. A. kaltumas padarius V. V. nužudymą (LR BK 129 straipsnio 1 dalis)

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis G. A. atsisakė duoti parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 4 dalimi, pagarsino G. A. parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2017-01-26 apklaustas įtariamasis G. A. paaiškino, kad kaltu neprisipažįsta visiškai. Jis gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu apie metus laiko, t. y. nuo tada, kai grįžo iš pataisos namų. Šiame bute gyvena jo mama G. A.. Su jais dar gyveno V. V. iki 2017-01-13, t. y. iki tada, kai pavogė jo mamos pinigus – 40 ar 50 eurų, kuriuos paėmė iš piniginės. Prieš jam išeinant iš jų namų 2017-01-13 apie 17-18 val., mama susipyko dėl pinigų su V., kai pastebėjo, kad piniginėje nėra pinigų, kuriuos norėjo pati paimti iš piniginės. Tuo metu, kai atėjo iš virtuvės, mama pradėjo šaukti: kur dingo pinigai? V. jai atsakė, kad pinigų neėmė. Jis irgi sakė, kad V. grąžintų pinigus, bet jis sakė, kad tų pinigų neėmė, jų neturi. Mama šaukė ant V., ką sakė, neprisimena, jie susipyko, ir prieš V. išeinant iš jų namų, būdamas kambaryje, G. A. jam du kartus smogė dešinės rankos kumščiu į nosį. V. iš nosies truputį bėgo kraujas. Jis pats V. krauju nesusitepė, o pamatęs, kad V. nestipriai kraujuoja iš nosies, paėmė atplėšęs tualetinio popieriaus gabalėlį ir padavė jį V.. Nuo tos dienos V. pas juos namuose nebegyveno, kai vieną kartą, praėjus kelioms dienoms jis dar buvo atėjęs pas juos dienos metu, valandos neprisimena, bet jis tuo metu buvo vienas namuose ir jo neįleido, o mama tą dieną buvo ar tai kažkur išėjus, ar dirbo. Daugiau jis V. sutikęs iki 2017-01-18 vakaro, apie 18-19 valandos nebuvo, jis jų namuose daugiau jam būnant nebuvo. Jis ne visada būna namuose ir ne visada juose nakvoja, kartais lieka nakvoti pas savo draugę A. Kada nakvojo pas A. 2017 metų sausio mėnesį, neprisimena, todėl nurodyti negali. 2017 m. sausio 16-18 dienomis buvo pas mamą. E. V. yra jo mamos buvęs sugyventinis, ji gyveno su juo iki V.. E. grįžo iš užsienio 2016 m. gruodžio mėnesį, pas juos buvo atvažiavęs prieš šventes, ar prieš Kalėdas, ar prieš Naujus metus, neprisimena. Tuo metu mama dar gyveno su V., tiksliau, jis pas ją nakvodavo. Kai V. išvijo iš namų 2017-01-13, E. kartais likdavo pas juos nakvoti, tačiau kiek kartų ir kada yra likęs nakvoti, neprisimena. Po to, kai V. išvežė į ligoninę, 2017-01-18 ryte, nežino kurią valandą, atėjo E., ir kadangi buvo girtas iškart nuėjo miegoti kambaryje ant lovos prie lango, ir iš jų namų išvažiavo tik sekančią dieną. 2017-01-18 jis buvo namie, tik buvo išėjęs dienos metu, valandos neprisimena, į parduotuvę nusipirkti alaus „Tauro“, 2 butelius. Eidamas iš parduotuvės namo, užlipęs į penktąjį aukštą, eidamas koridoriumi prie buto Nr. 521, pamatė V., kuris ropojo keturiomis, t. y., remdamasis rankomis ir kojų keliais į grindis, ir jis ropojo link koridoriaus lango. Jo rudos spalvos striukė buvo numesta prie jų buto durų. Jis iš pradžių priėjo prie V., kalbino jį, bet jis į jo žodžius nereagavo, nieko neatsakė. Jis pamatė, kad V. veidas buvo visas mėlynos spalvos, suprato, kad jis sumuštas, taip pat ant jo galvos, viršugalvyje pamatė nubrozdinimus, kraujas jam tuo metu iš niekur nebėgo. Jo kažkurios rankos plaštaka buvo šiek tiek pamėlynavusi, taip pat jo ausys buvo mėlynos spalvos. Jo rankos tuo metu nebuvo kruvinos. Tada jis pabeldė į savo buto duris, ir jas atidarė mama. Mamai pasakė, kad V. sumuštas, reikia kviesti greitąją. Tada apglėbė V. rankomis, pakėlė jį ir vesdamas jį stovintį nugara į jį, laikydamas prispaudęs prie savęs, įvedė jį į jų butą. Nuvedė jį į virtuvę ir paguldė jį virtuvėje ant ten esančios lovos. Jis kartu su mama nuėjo į kambarį, V. paliko gulintį ant lovos. Praėjus maždaug 10 minučių, išgirdo kažkokį garsą, kaip trinktelėjimo į spintelės durytes ir pasižiūrėjo į koridoriuje esantį ant prieškambario veidrodį. Veidrodyje pamatė, kad V. ropoja keturiomis link koridoriaus. Jam iš nosies ant grindų virtuvėje nesmarkiai lašėjo kraujas. Jis kartu su mama nuėjo prie V., jie, V. pačiam atropojus į buto koridorių, jį kalbino, o jis pradėjo kažką kalbėti apie garažus, sakė, kad dviese gėrė prie nugriautų garažų. Jis suprato, kad jis kalba apie nugriautus garažus, prie katilinės, nes daugiau nugriautų garažų (duomenys neskelbtini) nėra. V. sakė, kad gėrė dviese. Mama klausė V., su kuo jis gėrė, bet jis atsakė, kad dviese, su kuo – neatsimena. Kai V. pats atropojo į koridorių, jis kartu su mama, jis paimdamas V. už kairės rankos, mama – už dešinės, pasodino jį koridoriuje. Praėjus dar maždaug 20 minučių mama iš savo telefono paskambino ir iškvietė greitąją. Visą tą laiką E. miegojo jų namuose, kambaryje lovoje prie lango, nuo pat ryto, daugiau niekas tuo metu pas juos atėjęs nebuvo. Po mamos skambučio greitajai, labai greitai atvažiavo policija, du pareigūnai, ir po jų iškart atvažiavo greitoji. Kai atnešė neštuvus, jie kartu su mama, vienu pareigūnu ir greitosios vairuotoju visi keturi paguldė V. ant neštuvų ir nunešė jį į greitosios automobilį. Kai jie nešė V. iš buto, jis nebuvo susitepęs krauju. (t. 3, b. l. 165-168)

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2017-03-08 apklaustas įtariamasis G. A. paaiškino, kad kaltu prisipažįsta visiškai. Nori duoti parodymus, nutarė prisipažinti ir papasakoti, kaip viskas buvo. 2017 m. sausio 12 ar 13 dieną jo mama G. A. buvo gavus pinigus, pašalpą ar algą, ir kai V. V. sėdėjo kambaryje adresu: (duomenys neskelbtini), dingo mamos pinigai, ir tada jis ir mama pradėjo klausinėti V., kur dingo pinigai, jis pasakė, kad neėmė pinigų ir sumušė jis jį tada, suduodamas kumščiu kelis kartus jam į nosį, jam pradėjo bėgti kraujas iš nosies, jis jį nusivalė tualetiniu popieriumi. Jis neprisipažino paėmęs pinigus, ir jie jį išvarė, kad jis išeitų iš namų. Kai 2017-01-14 pamatė V. V. prie laiptinės, jis buvo su fanarais – mėlynėmis ant akių. Nekalbėjo su juo. 2017-01-17 apie 4 valandą vakaro jie, t. y., jis ir E. – E. V., ir neprisimena, ar mama buvo kartu, ar namie, nenori sumeluoti, sutiko V. V. pas mamą laiptinėje, 5 aukšte. Pakvietė jį, kad užeitų pas mamą į butą. Toliau baliavojo visi: jis, mama, E., M.. Atrodo, M. jau buvo atėjus, kai grįžo su E. ir V.. Jis irgi baliavojo su jais kartu, jis gėrė alų, kiti gėrė samagoną, žino, kad daug išgėrė, kokia 1.5-2 litrus tikrai išgėrė. Daugiau nieko nebuvo. Vėl apsipyko su V., pradžioj mama pradėjo prikaišioti ir taip viskas gavosi, prikaišiojo, kad su peiliu yra šokęs, neseniai norėjo mamai įdurti su peiliu į ranką, dar kažką mama sakė, nepamena ką. Tada sumušė jis jį. Kai jis atėjo pas juos, jam ant abiejų akių buvo mėlynės, jau buvo praėję kelios dienos, 3 ar 4, nešviežios, buvo tik mėlynės, kitų sumušimo žymių nebuvo. Tris kartus spyrė į šoną jis jam, į kairį šoną, ir į galvą, į veidą davė iš kumščio V. V.. Į veidą, į galvą sudavė gal kokius 7-8 kartus. Tada dar ir mama sudavė į veidą ranka V. kelis kartus, sudavė delnu. Kažką mama ten sakė suduodama, nepamena. V. nesigynė. Jis tuo metu sėdėjo kambaryje prie durų ant sofkytės nuo kampo. V. po jo smūgių bėgo kraujas iš nosies. Kraujo nubėgo ant žemės ir ant to kampo, kur sėdėjo V. V.. Vakare, gal 7-8 valandą atėjo pas mamą V. tėvukas, jie P. jį pastoviai vadina. Tuo metu kambaryje buvo jis, mama, M., E. ir V. V.. V. tuo metu sėdėjo galvą nulenkęs. V. tėvukas matė, kaip atrodė V.. V. atrodė visas mėlynas, veidas mėlynas, gyvas dar. Veidas visas ištinęs ir mėlynas. Jis nieko nesakė. V. tėvukas pasakė: kad prisidirbai ar ne ten kur nors įlindai, jam buvo neįdomus jo sūnus. Jis neklausė nieko, kas jį sumušė. Jie patys nesakė, kad mušė jį. Kai mušė jis ir mama, matė M. ir E.. E. prie jo nemušė V. V., ir iki pranešimo apie įtarimą jam nebuvo žinoma, kad E. būtų mušęs V.. M. sėdėjo ir tiek. E. nieko nesakė. Po to, jau vakare, gal kokią 11 val. vakaro jis ir mama pasakė, kad tėvukas išsivestų V.. Jis jį išsivedė per duris. Kai V. išsivedė jo tėvukas, kambaryje liko mama, M., E. ir jis. Toliau dar išgėrė, jis alaus, o jie samagono, ir išėjo M., jie – mama, jis ir E. liko namie. Po kiek laiko, kai mama pergėrus pradėjo nusikalbėti, jis išėjo į kitą laiptinę, pas M. išsimiegoti, jau naktį, gal kokią 1 – 2 val. nakties. Namie liko mama ir E. dviese. Jis išsimiegojęs ryte paskambino mamai iš savo telefono. Po sumušimo nieko nebandė kviesti V. pagalbos, jis neprašė. Paskambino jai 2017-01-18 apie 8 val. ryte. Mama pasakė, kad ateitų ir pažiūrėtų, kaip atrodo V., kaip sumuštas, kaip jis pas ją atsirado nežino, gal ji jį įleido. Jis apsirengė ir atėjo iki mamos, apie pusę devynių kažkur. Pamatė atėjęs pas mamą, kad V. V. visas ištinęs, jo veidas. Jis buvo mėlynas ir pageltęs – veidas. Jis gulėjo virtuvėje ant sofutės. Jis buvo užsiklojęs juoda kaldra. Pas mamą namuose jau buvo atėjusi M. ir E.. Jie buvo kambaryje, jie gėrė samagoną. Matė, kad V. jautėsi blogai. Jis dejavo, sakė, kad šoną skauda ir galvą. Mamai sakė, kad kviestų greitąją, o mama sakė, kad palaukiam, dar nekviečiam. Mama sakė, kad gal viskas dar gerai bus. Tada jis išėjo, apie 11 val. ryte. Išėjo pas A. Parėjo apie ketvirtą – pusę penkių val. vakaro. Kai atėjo, V. gulėjo dar virtuvėje. Jam buvo vis blogiau. Jis pradėjo dejuoti ir kalbėti, norėjo per langą virtuvėje išlipti, matėsi, kad jam blogiau. Jis neprašė iškviesti pagalbą. Jis sakė mamai, kad kviestų greitąją. Mama sakė, kad iškvies, ir iškvietė po kokių 10 minučių. Pirmi atvažiavo pareigūnai. Buvo E., mama, E. tėvukas, M.. Jie buvo kambaryje, buvo uždarytos durys, kai atvažiavo pareigūnai. Per tą laiką, kai jis atėjęs buvo, V. pats atšliaužė iš virtuvės iki kambario durų, bet į kambarį nebuvo atšliaužęs, sėdėjo prie kambario durų ant žemės. Kai atvažiavo pareigūnai, jis su mama ir V. V., kuris sėdėjo ant žemės, buvo koridoriuje, bute, o visi kiti buvo kambaryje. Pareigūnai jo ir mamos paklausė, kas buvo čia. Pasakė, kad laiptinėje rado sumuštą V. V.. Taip sakė, nes bijojo pasakyti, kad sumušė V. V., o dabar pasakė, kaip viskas buvo. Jis V. mušė 17 dieną, sudavė jam smūgius į veidą ir į šoną, į šoną koja spyrė, į veidą – kumščiu, daugiau nieko nenaudojo, jokių įrankių. Gailisi, kad taip padarė. Daugiau neturi ką papildyti. Parodymus davė laisva valia, niekieno neverčiamas. Jis buvo išgėręs alaus, 3 butelius, litrines, 6 laipsnių stiprumo, kai mušė V. V.. Buvo išgėręs 2 bambalius alaus, kai mušė, buvo truputį apsvaigęs; po to išgėrė dar vieną. Tas mušimas truko pusvalandį gal. Jis jam sudavė smūgius per pusvalandžio laiką. (t. 3, b. l. 170-172)

Iš 2017-03-10 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad įtariamasis G. A. įvykio vietoje parodė, kaip buvo smurtaujama prieš V. V.. Įtariamasis G. A. parodė sofą ir paaiškino, kad ant jos sėdėjo E., paskui parodo lovą ir paaiškino, kad ant jos sėdėjo jis pats, taip pat parodo fotelį ir paaiškino, kad ten buvo M., taip pat nurodo, kad ant to paties fotelio sėdėjo V. V., nurodo, kad prie lovos buvo mama. Paklausus, kaip V. V. atrodė tą dieną, kai susitiko, įtariamasis G. A. pasakė, kad jis buvo su mėlynėmis ant akių. Paklausus, ar mėlynės buvo šviežios, įtariamasis G. A. pasako, kad jos buvo senos. G. A. paaiškino, kad išgėrusi mama pradėjo V. V. kolioti. Paskui mama pašoko, vieną kartą sutrenkė V. V. į veidą. G. A. parodė, delnu suduodamas manekenui per veidą. Paklausus, kiek kartų, įtariamasis G. A. atsakė, kad - du. Paskui jis sudavė V. V.. Paklausus, kaip būtent jis mušė V. V., įtariamasis G. A. paaiškino ir parodė, kad tris kartus spyrė koja į šoną. Paskui sudavė V. V. į veidą kumščiu. Teigia, kad trenkė ir į galvą, ir į veidą, 6-7 kartus. Paprašius parodyti, kaip jis davė į veidą, įtariamasis G. A. parodė jo suduotus smūgius ir spyrius ant manekeno. Po jo smūgių V. V. bėgo kraujas iš nosies. Toliau jie vėl gėrė. Paklausus, kiek laiko truko jo smūgiai, įtariamasis G. A. atsakė, kad nežino, su viskuo gal pusvalandis. Pasitikslinus, ar 3 spyrius ir 6-7 smūgius į galvą jis sudavė per pusvalandį, įtariamasis G. A. pasakė, kad taip. Paprašius papasakoti, kas vyko toliau, įtariamasis G. A. pasakė, kad toliau jie visi gėrė, V. V. apsivalė veidą. Visi jau buvo girti. Paklausus jo, kaip elgėsi M., E., G. matydami, kad jis muša žmogų, įtariamasis G. A. pasakė, kad jie nieko nesakė. Paklausus, ar dar kas nors mušė V. V., įtariamasis G. A. pasakė, kad ne, tik mama sudavė porą kartų į veidą. (t. 3, b. l. 176-184)

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2017-03-13 apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją įtariamasis G. A. paaiškino, kad 2017-01-17 (duomenys neskelbtini), buvo pas G. A., ji yra jo mama. Dar buvo E. V. ir mamos kaimynė M.. Taip pat buvo ir mama G. A.. Jie visi ten pas mamą baliavojo. Po kiek laiko pasikvietė V.. Jis irgi prisijungė gerti. Jau buvo gerokai išgėrę. Ir mama pradėjo pulti V. V.: visokiais žodžiais prikaišioti dėl anksčiau buvusių įvykių. Mama jam kelis kartus sudavė į veidą delnu. Toliau jis sudavė už tai, kad anksčiau buvo „šokęs“ su peiliu prieš mamą. Sakė jam suduodamas, dėl ko šokai su peiliu. O jis sėdėjo nulenkęs galvą ir nieko nesakė. Toliau sudavė tris kartus koja į kairį jo šoną ir keturis kartus į veidą ir į galvą su kumščiu. Nuo jo smūgių jam pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Tada jis apsivalė su tualetiniu popieriumi ir toliau sėdėjo ir gėrė. Po kiek laiko į vakarą atėjo jo tėvukas, jį vadina kiti (duomenys neskelbtini). Prisėdęs išgėrė ir jis. Po to jis juos išleido vakare: V. V. ir jo tėvuką. Toliau išėjo mamos kaimynė M.. Naktį apie 23-23.30 val. išėjo ir jis. Nuėjo pas mamos kaimynę M. išsimiegoti. Ryte apie 8 val. paskambino mama ir pasakė, kad ateitų dėl V. V.. Jis nuėjo ir pamatė gulintį V. pas mamą bute virtuvėje. Mamai pasakė, kad iškviestų greitąją, nes jis labai baisiai atrodė. Jo visas veidas buvo mėlynas ir ištinęs. Jis nieko nesakė, dejavo, kad skauda šoną. Gal ir minėjo, jog skaudėjo galvą. Mama sakė, kad jį įsileido. Jis neklausė, kur jis buvo. Mama greitosios nekvietė. Pasakė, kad palaukiam vakaro, gal bus geriau, jis sakė, kad kviestų dabar. Po kiek laiko apie 11 val. jis išėjo iš mamos buto. Nuėjo pas draugę A. Ten pabuvo ir apie 15-15.30 val. grįžo pas mamą. Toliau vėl sakė mamai, kad kviestų greitąją, bet jie ten gėrė: M., E. V., jo tėvukas ir mama. Jis matė, kad jam dar blogiau. Jis tuo metu buvo paguldytas virtuvėje ant sofkutės. Mama apie 16.30 val. paskambino greitajai. Pirmi atvažiavo pareigūnai. Pasižiūrėjo, kaip atrodo V., kažką klausinėjo jo, bet jis nieko nesakė. Po kiek laiko atvažiavo greitoji. Tuo metu, kai buvo atvažiavę pareigūnai, V. buvo atšliaužęs į koridorių, o jis jį ten pasodino, nes jam nepavyko atsistoti. Atvažiavo greitoji, jo kažko klausinėjo, o jis nereagavo į klausimus. Po to atnešė neštuvus ir jie: jis, mama, vienas pareigūnas, greitosios vairuotojas paguldė V. ant neštuvų ir išnešė, ir įdėjo į greitosios automobilį. 2017-01-17 V. sutiko dienos metu, buvo šviesu, jis buvo laiptinėje. Tuo metu ant jo veido buvo dvi mėlynės, jos buvo senos. Tos mėlynės buvo nuo jo, jas buvo gavęs apie 2017-01-12. 2017-01-17 mušimas prasidėjo jau į vakarą, kelinta tai buvo valanda, tiksliai nežino. Iki mušimo buvo išgėręs du butelius alaus po 1 litrą 6 proc. stiprumo. Tuo metu nesijautė prisigėręs. Nežino, ar taip būtų elgęsis. jei nebūtų vartojęs alkoholio. Pirma sudavė mama. V. mušimo metu visą laiką sėdėjo kambary ant sofos-kampo. Jis sudavė koja į kairį šoną tris smūgius ir į veidą bei į galvą su kumščiu keturis kartus. Prie jo daugiau niekas nemušė V.. Mušant nenaudojo jokio įrankio. Mušė dėl to, kad anksčiau jis buvo „šokęs“ prieš mamą su peiliu. Po jo smūgių jam buvo patinusi nosis ir buvo daugiau mėlyna prie akių. Tą dieną iš buto jis išėjo apie 22 val. Mušimas truko apie pusvalandį. Jis spyrė su kedais apauta koja. Kai atvažiavo pareigūnai, jie pirma mamą klausinėjo. Jis pareigūnams pasakė, kad V. rado laiptinėje sumuštą. Taip sakė pareigūnams, nes nenorėjo pasakyti, kad jis sumušė. (t. 3, b. l. 174-175)

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2017-09-26 apklaustas įtariamasis G. A. paaiškino, kad kuo yra įtariamas supranta, įtarimo esmė jam aiški, kaltu padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu įtariamas, visiškai prisipažįsta. Jam išaiškintos jo teisės, taip pat jo teisė tylėti ir neduoti parodymų, bet jis šia teise nepasinaudos ir sutinka duoti parodymus. Pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų pas ikiteisminį tyrimą atliekančią tyrėją, taip pat prie parodymų, duotų pas ikiteisminio tyrimo teisėją bei parodymų patikrinimo vietoje metu, tik patikslino, kad V. V. mušė vieną dieną prieš jį išvežant greitajai med. pagalbai, t.y. 2017-01-17, vakarėjant, valandų neprisimena. Tai vyko jo mamos bute, kuriame ji tuo metu gyveno, t.y. (duomenys neskelbtini) V. V. spardė kojomis, apautomis mūvėtais kedais, jam įspirdamas tris kartus į kairį šoną, taip pat sudavė tris smūgius jam į galvą, į kurias vietas - neprisimena. Įvykio aplinkybių detalių nebenori pasakoti, kadangi jau yra davęs išsamius parodymus tiek apklausose policijoje, tiek ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją, taip pat viską, ką darė mušdamas V. V., parodė atlikto parodymų patikrinimo vietoje metu, daugiau papildyti neturi ką. Mušdamas V. V., plaktuko nenaudojo, kas galėjo juo mušti V., nematė. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, taip pasielgė dėl to, kad pyko ant V. dėl senų dalykų, asmeninių priežasčių, bet jį mušdamas nemanė, kad padaryti sužalojimai galės turėti tokias pasekmes, t. y., kad V. mirs. Esant galimybei, V. artimųjų atsiprašys. Daugiau neturi ką papildyti. (t. 3, b. l. 189-190)

Iš 2017-01-26 VTMT Kauno skyriaus teismo medicinos specialisto išvados Nr. G223/2017(02) matyti, kad G. A. konstatuota poodinės kraujosruvos kairės vokuose, kairėje plaštakoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 20l 7-01-17-18 dienomis. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai nebūdingi tyčiniam savęs žalojimui. Poodinė kraujosruva kairėje plaštakoje galėjo būti padaryta jam besiginant. (t. 3, b. l. 196)

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis E. V. atsisakė duoti parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 4 dalimi, pagarsino E. V. parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2017-01-26 apklaustas įtariamasis E. V. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) adresu nurodytu pažymoje gyvena nuo 1995 m., pas savo tėvus - tėvą V. V. ir motiną H. V.. Tačiau nuo 2015 metų jis gyveno Vokietijoje, Berlyne, kur dirbo statybose pagal sutartį „GRB“. Į Lietuvą sugrįžo 2016 m. prieš Kalėdas atostogauti, atgal ketino vykti po švenčių. Grįžęs į Lietuvą apsistojo pas tėvus, tačiau būna ir pas sesę I. V.. V. V. jis pažįsta apie 10 metų, kadangi jis taip pat gyvena (duomenys neskelbtini). Jį vadina V.. Su V. V. jo santykiai buvo normalūs, susitikdavo, kartais išgerdavo. Nebuvo nei susipykę, nei neturėjo kokių nesutarimų ar konfliktų. Kol buvo išvykęs į Vokietiją, laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2016 m. gruodžio grįždavo į Lietuvą maždaug kas tris mėnesius. Per tą laikotarpį grįždamas apsistodavo pas seserį, būdavo ir (duomenys neskelbtini). Per tuos sugrįžimus taip pat (duomenys neskelbtini) buvo sutikęs ir V. V., tačiau nežino, su kuo ir kur jis gyveno, nes nesidomėjo. G. A. pažįsta ilgą laiką-apie 10-15 metų, yra buvę sugyventiniai. Su G. A. kartu išgyveno apie 12 metų, tai buvo prieš 12 metų. Nuo 2016-12-24 grįžimo iš Vokietijos, keletą kartų, gal 2-3 yra gėręs alkoholį ir pas G. A. jos namuose. Visų tų pagėrimų pas G. A. metu būdavo ir jos sūnus G. ir ateidavo V. V., arba kaip vadina, V.. Vaišindavo jis, pirkdavo alaus. Begerdamas likdavo pas G. ir nakvoti. Taigi vieno tokio gėrimo pas G. bute metu, kai gėrė su G. ir V., jis bute pas G. užmigo, o kai atsikėlė, savo striukės kišenėje, šoninėje, buvusioje odinėje juodos sp. piniginėje pasigedo 40 eurų, kurie buvo banknotais po 20 eurų. Piniginę rado toje pačioje kišenėje, iš jos daugiau niekas nedingo. Tuos pinigus jam kažkas iš piniginės ištraukė G. bute, nes tiksliai pamena, kad nusipirkęs alaus, dar turėjo 40 eurų pasilikęs. Kai užmigo, pinigai buvo, o kai atsikėlė, nebebuvo. Kai prabudo, bute buvo tik G.. V. nebuvo. Kad pasigedo pinigų, nesakė net G. ir su ja apie tai nekalbėjo. Po šio pinigų dingimo pas G. bute dar ir gal gėrė. Tačiau nei karto apie pinigų dingimą nekalbėjo. Taip pat apie pinigų dingimą nekalbėjo ir su G. A.. Kur buvo 2017 m. sausio 17 d. ir sausio 22 d., nepamena, gal Jonavoje, gal (duomenys neskelbtini), nes į (duomenys neskelbtini) važinėja kiekvieną dieną. (t. 4, b. l. 85-87)

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2017-02-10 apklaustas įtariamasis E. V. paaiškino, kad 2017-01-18, t. y. tą dieną, kai V. V. išvežė į ligoninę greitoji, jis buvo pas G. A. bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini) Tuo metu, kai atvažiavo greitoji ir policija, jis su savo tėvu V. V. buvo pas G. bute esančiame kambaryje. Jis prisimena tai, kad pas G. buvo atvažiavęs 2017-01-17, ir nakvojo pas ją naktį iš 17 d. į 18 d. Prisimena, kad 2017-01-18 apie pietus, kelinta valanda buvo, nežino, kai jau buvo atėjęs pas G. ir jo tėvas, jiems visiems, t. y. jam, jo tėvui, G. ir G. geriant alų ir šnapsą - degtinę kambaryje, į kambarį iš virtuvės atėjo, ramstydamasis į sienas, V. V.. Jam atėjus į kambarį, pamatė, kad V. visas veidas ištinęs ir mėlynas, ir suprato, kad jis taip atrodo dėl sumušimų. Įėjęs pats į kambarį, V. atsisėdo ant dvigulio fotelio. Matė, kad V. šluostėsi nosį, bet jis į jį nežiūrėjo. Jam sėdint ant fotelio, matė, kad V. pradėjo keistai elgtis – nors nieko nelaikė rankoje, bet kilnojo ranką link veido, ją laikydamas taip, tartum turėtų rankoje puoduką ir gertų iš jo. Paskui V. pats ėjo į virtuvę, ten pabuvo kažkiek laiko, po to matė, kad V. šliaužia keturiomis, nuėjo į koridorių jam padėti atsistoti, bandė jį pakelti, V. nuvedė į tualetą. V. dejavo, kad jam skauda šonus. Kažkuriuo metu dar buvo atėjęs pas G. ir V. tėvas. Dar praėjus kažkiek laiko, matydami, kad V. vis tiek elgiasi keistai, t. y. imituoja, kad geria iš puoduko, nors tuo metu rankoje nieko nelaikė, visi kartu nusprendė, kad reikia kviesti greitąją med. pagalbą. Tada G. iškvietė greitąją. Kai atvažiavo greitoji, V. buvo koridoriuje, jis su tėvu buvo kambaryje, laikė, kad G. du šunys neišeitų iš kambario. V. į G. butą parvedė kartu su G. 2017-01-17 vakare, kai jis grįžo į (duomenys neskelbtini) iš Jonavos, į kur buvo nuvažiavęs iš ryto. Jiems užlipus laiptais į penktąjį aukštą, einant link G. buto, koridoriaus gale pamatė keturiomis einantį V., kuris taip šliaužiojo pirmyn atgal koridoriaus gale. Tuo metu koridoriuje buvo prieblanda, kiek buvo valandų tuo metu – nežino. Tada su G. susižvalgė ir kažkuris iš jų pirmas pasiūlė, kad reikia V. įvesti į butą pas G., ir tada abu pakėlė V. ir įvedė jį į butą, ir nuvedę jį į virtuvę, paguldė ant virtuvėje esančios kušetės. Jis į V. nežiūrėjo, virtuvėje taip pat šviesos niekas neįjungė, todėl nematė, ar kai jie parvedė su G. V. į G. butą, jis buvo sumuštas, ar ne. Iki tos dienos, t. y. 2017-01-17 vakaro, jis V. matė dar ir 2017-01-16, kai buvo pas G.. (t. 4, b. l. 89-91)

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2017-03-17 apklaustas įtariamasis E. V. paaiškino, kad nori papildyti ir patikslinti duotus parodymus. Iš dalies prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką todėl, kad sudavė kelis smūgius V. V. delnu į veidą ir kelis kartus spyrė jam į veidą. Visa tai padarė 2017-01-17 po pietų. 2017-01-17 prabudo ryte, gal apie 8 – 9 val. G. namuose buvo tie patys žmonės: jis, G. ir G.. Jiems atsikėlus, jie darė „pachmielą“, išgėrė dviese su G. gal butelį – du šnapso. G. lyg tai dar turėjo alaus, tai galėjo jį gerti, nes jis šnapso negeria. Apie pietus, gal truputį po pietų, kelinta valanda buvo, nežino, pats atėjo pas G. V., kas be jo, G. ir G. tuo metu dar buvo pas G., neprisimena. V., kai atėjo, atrodė taip pat, kaip ir dieną prieš tai, t. y. buvo su nešviežiomis mėlynėmis po akimis, daugiau nematė jokių matomų sužalojimų, jis niekuo nesiskundė, kad jam ką skaudėtų. Jis tą dieną geriant alkoholį sėdėjo kambaryje tai ant fotelio, tai ant lovos kambario kairėje pusėje. Jiems begeriant, dėl kažko kilo konfliktas, dėl ko – neprisimena, jis apsižodžiavo su V.. Prisimena, kad konflikto metu, V. sėdint ant dvigulio fotelio, jis priėjo prie jo ir kelis kartus spyrė koja jam į veido pusę ir kelis kartus sudavė jam delnu į veidą, visa tai įvyko greitai, truko per sekundes. Sudavęs smūgius V., jis atsisėdo ant fotelio ir gėrė alkoholį toliau. V. jam jį mušant nesigynė, tik užsidengė rankomis veidą. Kai jis mušė V., galėjo matyti visi, kurie buvo kambaryje, bet kas tuo metu buvo kambaryje, neprisimena, galėjo matyti G., G. ir M., jei ji buvo tuo metu atėjusi. Jis matė, kad stumdėsi su V.um ir G., kuri su juo kažką aiškinosi, ir G., bet kokius tiksliai smūgius sudavė jie V., nežino, G. lyg tai sudavė V. rankomis į veidą, į šonus, o G. sudavė V. ranka ir spardė į šonus, kai V. sėdėjo ant fotelio. Kiek kartų G. ir G. sudavė smūgių rankomis ir spyrė į šonus V., neskaičiavo, nes nežiūrėjo. Matė, kad V. šluostėsi kraują nuo veido, bet ar kraujas jam pradėjo bėgti po jo smūgių, nežino. Po smūgių sudavimo, matė, kad V. veidas paraudo, bet jokių kitų pasikeitimų jo veide nematė. Jie visi gėrė toliau. V. dėl sveikatos pablogėjimo nesiskundė. Jiems begeriant, atėjo ir V. V. tėvas, kuris taip pat gėrė alkoholį su jais. Kiek tuo metu buvo valandų, neprisimena, bet praėjus kažkiek laiko V. tėvas pasakė, kad eina miegoti, ir V. pasakė, kad eina kartu su juo, ir jie abu kartu išėjo. Tai buvo dienos metu, dar nebuvo sutemę. V. ėjo pats, jo niekas iš buto neišvedė. Kas tuo metu dar buvo bute, neprisimena. Tada ir jis pasakė, kad važiuoja į Jonavą, išvažiavo, bet grįžo tą pačią dieną, vakare, kiek buvo valandų ir kiek laiko užtruko, nežino, bet kai atvažiavo į (duomenys neskelbtini) dar dirbo parduotuvės. Su G. susitiko prie parduotuvės, pavadinimo nežino, ji (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jie abu nuėjo į tą parduotuvę, jis nupirko porą butelių alaus. Tada ėjo su G. pas jį namo. Užlipę į penktąjį aukštą, pamatė V. V., kuris šliaužiojo laiptinėje, prie lango, praėjus G. duris. Jis pasakė G., kad reikia vesti V. namo pas G., kad jis čia reklamos nedarytų, ir abu su G. jį parvedė pas G. į namus. Matė, kad V. veidas buvo labiau patinęs, nei kad matė, kaip jis atrodė, prieš jam išvažiuojant į Jonavą, bet ar buvo kruvinas, nematė, nes laiptinėje blogas apšvietimas. Jiems su G. V. pakeliant, jis dejavo, jis nieko nesakė. Laiptinėe daugiau nieko nebuvo. Duris atidarė G.. Jie su G. V. nuvedė į virtuvę ir paguldė jį ant virtuvėje esančios kušetės, o patys su G. nuėjo į kambarį. V. tėvas lyg tai tą vakarą nebebuvo atėjęs. Jie tarpusavyje kalbėjosi, kad lauks ryto ir tada žiūrės, ar reikia kviesti greitąją, nes V. vis dejavo, jo veidas vis labiau tino. Kelintą nuėjo miegoti, neprisimena, gal 12 val., gal 1 val. nakties. Kas tuo metu dar buvo G. bute, neprisimena, bet V. iš buto nebuvo išėjęs. Kai prabudo sausio 18 d. ryte, galėjo būti 7 – 8 val., neprisimena, kas tuo metu buvo pas G. bute, bet tiksliai prisimena, kad buvo G. ir V., ar G. buvo – neprisimena, jei buvo išėjęs, nežino, kelintą grįžo. Prisimena, kad į kambarį, į tualetą ramstydamasis į sienas vaikščiojo V., bet iš buto niekur jis nebuvo išėjęs. Prisimena, kad ryte dar buvo atėjęs jo tėvas Vytautas, kelintą valandą jis atėjo – neprisimena, bet jis buvo ir tuo metu, kai atvažiavo greitoji ir išvežė V.. Dar prieš greitosios iškvietimą buvo atėjęs ir (duomenys neskelbtini), jis matė, kaip atrodė tuo metu V.. V. visa galva jau buvo mėlyna, ištinusi, daugiau jokių matomų sumušimų nesimatė, tik jo veidas buvo visas ištinęs. V. tėvas tik pasakė: mažai dar gavo, kažkur buvo įlindęs, ir nusijuokė. Greitąją nusprendė kviesti, kai pamatė, kad V. sveikatos būklė vis blogėjo, jis jau buvo ne tik pamėlynavusiu veidu, bet ir nebepaėjo, tik šliaužiojo bute, stenėjo, dejavo, pradėjo blūdyt- įsivaizdavo, kad geria vandenį iš puoduko, kurio neturėjo, iš išorės matėsi, kad jam smegenys atpurtytos. Greitąją iškvietė G. savo telefonu, ką ji sakė paskambinusi greitajai, negirdėjo. Kas išnešė V. iš buto jį išvežant greitąja, nežino, nes nematė. Mano, kad V. sveikata nuo sausio 17 dienos vis blogėjo ne nuo jo poros smūgių, bet supranta, kad tai atsitiko po to, kai jį jie visi, t. y. G., G. ir jis mušė sausio 17 dieną. (t. 4, b. l. 93-96)

Iš 2017-03-20 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad įtariamasis E. V. įvykio vietoje parodė, kaip buvo smurtaujama prieš V. V.. Įtariamasis E. V. parodė, kad konfliktas prasidėjo nuo to, kad gėrė, tiksliai neatsimena, kodėl pradėjo konfliktuoti su V., viskas įvyko labai greitai, atsikėlė, kelis kartus spyrė, - tai sakydamas parodė kokiu būdu spyrė, - ir nurodė, kad spyrė apie kelis kartus į šoną, - tai sakydamas įtariamasis E. V. parodė, kad trenkė kelis kartus į veidą delnu, paaiškino, kad V. tuo metu buvo užsidengęs (galvą). Paklausus, kuris pirmas sudavė smūgius, įtariamasis E. V. nurodė, kad tai padarė jis. Paklausus, kiek laiko truko smūgiai, įtariamasis E. V. atsakė, kad tai buvo sekundžių reikalas, nurodė, kad kitus smūgius sudavė G. A., jis pradėjo konfliktuoti, jis irgi sudavė smūgius kojomis ir iš rankomis. Paklausus, ar po jo smūgių V. V. bėgo kraujas, įtariamasis E. V. nurodė, kad V. valėsi kraują, bet ne po jo smūgių, o apskritai po visų suduotų smūgių sėdėjo ir valėsi. Paklausus, kiek laiko G. mušė V., įtariamasis E. V. atsakė, kad tiksliai nepamena, bet kurį laiką „daužė”. Paprašius parodyti į kokias vietas mušė (ant manekeno), įtariamasis E. V. atsakė, kad jis nelabai žiūrėjo, matė tik kad į veidą ir į šonus trankė (G. A.) su rankomis ir su kojomis, nurodė, kad tiksliai į kurias vietas, nematė. Paklausus, ar G. A. spyrė V. V. kojomis, E. V. atsakė, kad kojomis irgi spardė, tačiau kiek smūgių, jis neskaičiavo. Paklausus, ar V. V. buvo toje pačioje vietoje, E. V. atsakė, kad toje pačioje, o G. A. stovėjo priešais jį. E. V. teigia, kad jis smūgius matė, tačiau neskaičiavo ir nekreipė dėmesio, nes tai ne jo problemos. Paklausus, kas dar mušė V. (V.), įtariamasis E. V. atsakė, kad G. atėjusi taip pat trenkė, tiksliai neatsimena ar iš virtuvės atėjusi prie stalo stovėdama. Kiek jis atsimena, G. trenkė delnu, ar spyrė - nematė, matė tik trinktelėjimą ranka, kiek buvo kartų trenkta, nežino, neskaičiavo. Paklausus, kuriuo paros metu viskas vyko, įtariamasis E. V. atsakė, kad maždaug per pietus. Paklausus, kaip tik atėjęs atrodė V. (V.), įtariamasis E. V. atsakė, kad turėjo keletą senų mėlynių ant abiejų akių. Paprašius E. V. parodyti, kuriose vietose pas V. V. buvo mėlynės, jis nurodė abu paakius. Paklausus, ar tuo metu bėgo kraujas, įtariamasis E. V. atsakė, kad jo buvo. Paklausus, kas nutiko sudavus smūgius, įtariamasis E. V. atsakė, kad visi toliau sėdėjo ir toliau gėrė. Paklausus, kokiame maždaug laikotarpyje buvo jų visų trijų smūgiai, įtariamasis E. V. atsakė, kad jis pirmas greitai sudavė ir atsisėdo, paskui G. su V. V. aiškinosi (nežino dėl ko) ir prie to pačio G. irgi sudavė kelis smūgius. Paklausus, ar dar kas nors be jų trijų matė kaip buvo mušamas V. V., įtariamasis E. V. atsakė, kad dabar nelabai atsimena, gal M., nelabai atsimena dėl tos priežasties, nes jau gėrė ne vieną dieną, Paklausus, kiek tą dieną iki mušimo jis buvo išgėręs, įtariamasis E. V. nurodė, kad antrą butelį degtinės gėrė tuo metu. Paklausus, kas vyko po to, įtariamasis E. V. nurodė, kad truputį pasėdėjo ir išvyko į Jonavą, V. taip pat išėjo per duris su savo tėvu. (t. 4, b. l. 97-102)

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2017-09-27 apklaustas įtariamasis E. V. paaiškino, kad pasilieka prie savo parodymų, duotų 2017-03-17 papildomos jo kaip įtariamojo apklausos metu bei prie parodymų patikrinimo vietoje metu duotų parodymų, tik gavęs šiandien pranešimą apie įtarimą ir susipažinęs su juo, nori papildyti, kad V. V. jie, t. y. G., jis ir G. mušė tik 2017-01-17 po pietų, tikslaus laiko neprisimena, nes tomis dienomis kasdien vartojo alkoholį. Jis prisimena tik tai, kad jis lyg tai pirmasis pradėjo konfliktuoti su V. V., bet dabar neprisimena dėl ko. Konflikto su V. metu jis iš pradžių porą kartų sudavė V. kaire ranka, nes yra kairiarankis, delnu į veidą - į dešinį skruostą ir porą kartų spyrė lyg tai dešine koja V. į šoną - į dešinį šoną. V. mušė sėdintį prie stalo ant fotelio, kuris buvo prie kambario sienos, kuris yra prie įėjimo į kambarį. Kai jis mušė V., jis nebuvo nukritęs, visą laiką sėdėjo. V. nieko nesakė, nesigynė, tik užsidengė rankomis veidą. Po jo smūgių į veidą, V. valėsi kraują nuo veido, jam kraujas bėgo iš nosies. Daugiau jis V. nemušė, ir atsisėdęs prie stalo ant fotelio toliau gėrė degtinę. Po jo suduotų rankomis ir kojomis V. smūgių, beveik iš karto, V. sukonfliktavo ir su G. - neprisimena dėl ko. Tada G. A. priėjo prie toje pačioje vietoje, kaip ir jam mušant, sėdinčio V., ir porą kartų sudavė ranka - nematė ar delnu, ar kumščiu, taip pat nematė kurios rankos, į veidą - į kurią vietą nematė, nes tuo metu taisė sveikatą, gerdamas degtinę. Ar G. V. sudavė daugiau smūgių, ir ar tai darė ranka ar kokiu nors daiktu, taip pat ar spyrė V., nematė, nes nežiūrėjo. Kažkuriuo tai momentu, vykstant šiam konfliktui tarp jų su V. V., V. porą kartų delnu sudavė ir G.. Kiek kartų ir į kurią veido vietą V. sudavė G., nematė, taip pat nematė, kad G. jam būtų įspyrus į kurią nors vietą. Jis matė tik vieną kartą, kai G. mušė V.. Visą tą laiką V. sėdėjo ant to fotelio, nebuvo nukritęs. Jis mano, kad nuo jo suduotų rankos delnu smūgių V. galėjo būti padaryti tik sumušimai, dėl jo spyrių jam į dešinį šoną mano, kad galėjo būti padaryti tik kokie nors sumušimai, bet negalėjo būti sulaužyti šonkauliai. Kai spardė V., buvo apsiavęs kedus - tuos, kurie buvo paimti policijos pareigūnų. Prisimena, kad netrukus po jų mušimo, dar kažkiek laiko pabuvęs su jais ir išgėręs alkoholio, V. pats atsistojo nuo fotelio, ant kurio sėdėjo, ir išėjo. Jam atrodo, kad iš G. buto jis tą dieną išėjo pats. Jam atrodo, kad tos pačios dienos vakarą, kai grįžo iš Jonavos, kur buvo išvažiavęs tos pačios dienos vakare, eidamas kartu su G. rado penktojo aukšto koridoriuje netoli G. buto durų, V., kuris šliaužiojo keturiomis, ir jį kartu su G. parvedė į G. butą, ir paguldė jį virtuvėje ant sofkutės, kur jis ir miegojo, kai jie gėrė alkoholį. Jis daugiau niekur nebuvo išėjęs. Kai sekančią dieną, t. y. 2017-01-18, ryte, jis atsikėlė, pamatė V., kuris pats atėjo į kambarį, jo veidas buvo ištinęs ir mėlynas nuo kraujosruvų. Jiems visiems kartu – jam, G. ir G. - geriant alkoholį, t. y. jam ir G. - degtinę, o G. - alų, V. irgi gėrė degtinę su jais, ir tuo metu matė, kad jis elgiasi kaip pričiuožęs: jis elgėsi neadekvačiai, nesiorientavo aplinkoje. Ar tuo metu dar kas nors buvo atėjęs pas G. į namus, neprisimena. Praėjus dar kelioms valandoms, G. iškvietė greitąją med. pagalbą, nes matė, kad V. sveikata blogėja, jis kažką tai kliedi, sunkiai begalėjo pats eiti, aimanavo, kaip suprato, iš skausmo. Kas pasiūlė iškviesti greitąją med. pagalbą - neprisimena. Po kelių dienų sužinojo, kad V. mirė ligoninėje. Dėl savo suduotų smūgių V. V. labai gailisi, jis su niekuo nesitarė V. mušti, tuo labiau - nužudyti, jis buvo jų mušamas dėl buitinio konflikto ar asmeninių priežasčių, ir tokių padarinių, t. y., kad V. mirs, jis nesitikėjo. (t. 4, b. l. 107-108)

Iš 2017-01-26 VTMT Kauno skyriaus teismo medicinos specialisto išvados Nr. G227/2017(02) matyti, kad E. V. konstatuota odos nubrozdinimai kairio dilbio srityje, dešinėje blauzdoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2017-01-17. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai nebūdingi tyčiniam savęs žalojimuisi. Poodinė kraujosruva kairio dilbio srityje galėjo būti padaryta besiginant. (t. 4, b .l. 114)

Teisminio nagrinėjimo metu 2018-01-11 teismo posėdyje kaltinamoji G. A. atsisakė duoti parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 4 dalimi, pagarsino G. A. parodymus, kuriuos ji davė ikiteisminio tyrimo metu.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2017-03-02 apklausta įtariamoji G. A. paaiškino, kad 2017-01-17 jie buvo pas ją namie - ji, M. K., E. V., G. A.. Tai buvo prieš pietus, kažkur tai tokiu laiku. G. alų gėrė, o jie trise gėrė pilstuką - E., M. ir ji. Išgėrė litrą pilstuko, kartais jis būna stipresnis, kartais silpnesnis, nežino, kokio stiprumo. G. išėjo po kiek laiko, ilgai neužtruko, kiek laiko užtruko, nepasakys. Nežino, kur jis buvo, jis nesakė jai. Grįžo praėjus pusvalandžiui ar kiek tai. Jam grįžus, už kelių minučių atėjo V. V.. Jis irgi prisėdo, kartu su jais gėrė. Begeriant tą patį pilstuką, V. irgi gėrė su jais, užsigerdavo ir alų. Jis - V. buvo su tais pačiais dviem „fanariukais“, kaip ir 12 dieną, tik jie jau buvo pažaliavę. G. pradėjo kabinėtis prie V. žodžiais dėl tų 40 eurų. V. pasakė: jis jų neėmė. G. šoko mušti jį - pripuolė mušti, priėjęs trenkė V. su rankomis, iš pradžių kulokais į veidą, kiek kartų sudavė, nepasakys. Ji įsikišo, sakė: taigi jis neėmė tų pinigų, tu juos paėmei. G. į ją pasižiūrėjo tokiu žvilgsniu, piktu, ir pradėjo ją užgaulioti, kolioti visokiais žodžiais. E. V. du kartus įspyrė V. V., vieną kartą į šoną, į dešinį šoną, vieną kartą - į pilvą. Tarp jų buvo piktumas, nes kai E. V. grįždavo iš užsienio, buvo pletkai, ir visa (duomenys neskelbtini) šnekėdavo nesąmones. V. V. skleisdavo kalbas, o E. jau turėjo draugę. V. V. būdavo tykus, bet E. sakė, kad dėl jo kalbų jam gėda, nes iš jo šaipydavosi. V. pasakė, kad tų kalbų neleisdavo, nekalbėjo, tada ji pašoko ir jam trenkė į veidą rankomis, gal tris kartus daugiausiai į skruostus. Sakė: tu pastoviai pripratęs loti, apkalbėti. G. vėl šoko ant V. V., puolė mušti jį, kumščiais jį daužyti į galvą, į šoną, kojomis spardyti, visur, ir į veidą, ir į šonus daužė. kulokais. Kiek kartų, nežino, daug kartų. Jis spardė už tuos 40 eurų. M. K. išsigando, pas ją spaudimas sukyla. G. norėjo policiją iškviesti, ji pati jo bijodavo, duris užrakino, raktus ištraukė, viršutinė spyna buvo užrakinta. Telefoną jai sulaužė, negalėjo paskambinti. Ji pasakė G.: išvesk jį iš namų, kad nebūtų jis pas ją namie, nebūtų V. V.. V. veidas buvo pradėjęs tinti, bet nebuvo toks, koks buvo, kai G. jį atvedė 18 dieną. G. A. išvedė V. iš buto į laiptinę, tai buvo jau po pietų, gal vakaras, nežino, kiek buvo valandų. M. irgi išėjo namo, sakė, kad blogai darosi. V., kai mušė jį, bėgo kraujas iš nosies, jis trynėsi rankomis, bet iš galvos nebėgo. E. dar pasėdėjo ir išvažiavo į Jonavą, pas seserį, dar turėjo tartis dėl darbo. Ji liko viena. Iki sekančios dienos buvo viena. G., kai grįžo kitą dieną, gal buvo prieš keturias, ar po keturių, po pietų, jis pabaladojo į duris, sakė: V. V. prie kaimynės durų, keturiomis ropojo. Ji iškišo galvą į laiptinę. Ten buvo jo striukė - V. V., ruda, zomšinė. V. buvo prie kaimynės durų, 521 buto. Sakė: reikia greitąją kviesti. G. kai atvedė V. į butą, tai sakė. Koridoriuje V. sėdėjo ant žemės. Kai įvedė jį, jis suglebo, nepastovėjo ant kojų. Ji iškvietė greitąją, buvo 17 valanda. Skambino pati savo telefonu. Pirma atvažiavo policija, po kokių penkiolikos minučių. Kai atvažiavo policija, buvo pas ją namuose E. V. tėvas, jis buvo grįžęs iš Ukrainos. Dar buvo G., ji ir V. V.. Nieko daugiau nebuvo. Kol atvažiavo policija, V. buvo tik koridoriuje, daugiau niekur nebuvo, nes būtų nedaėjęs. Kai užkilo greitosios medikai, felčerė ir vairuotojas, paklausė, ar padės kas nešti. Tai E. tėvas, ji ir G., vairuotojas ir felčerė nunešė V. V. į apačią, į greitąją. G. mušė V. 17 dieną kumščiais, spardė kojomis, M. sakė, kad pas G. buvo ir plaktukas, kai daužė V., bet ji tikrai nematė, kaip mušė plaktuku, kitokio ir neturėjo, tai tas, kur paimtas įvykio vietos apžiūros metu. Kraujas kambaryje ant sofutės, dvigulės, fotelio, buvo V., o M.s - arčiau sekcijos dalies. M.s kraujas buvo, kai prieš tai G. jai buvo davęs į nosį ir pas ją spaudimas būdavo dažnai, kai ji susinervuoja, jai pradeda kraujas bėgti iš nosies. V. kraujas bėgo iš nosies, gal iš lūpų, virtuvėje ar tą dieną buvo V., ji nematė. Dėl visko, kas įvyko, gailisi, jai nebuvo galimybės, kai pradėjo daužyti V. V., iškviesti policijos, greitosios, neleido tuo momentu G.. Ji nežinojo, kur G. išvedė V. 17 dieną, todėl neiškvietė ir greitosios, ir policijos, ir dar buvo sulaužytas jos telefonas, per pusę perlaužtas. (t. 5, b. l. 25-27)

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2017-03-03 apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją įtariamoji G. A. paaiškino, kad 2017-01-17 buvo namuose (duomenys neskelbtini), truputį baliavojo. Buvo E. V., M. K., G. A. ir ji. Gėrė pilstuką ji, M. ir V., o A. gėrė alų. Jiems begeriant, A. išėjo trumpam. Grįžo po 10-15 min. Jis parėjo vienas. Po kelių min. atėjo V. V.. Jis atsisėdo ir pradėjo su jais baliavoti. Jis iš pradžių gėrė pilstuką, jį užgerdavo alumi. Jiems bebaliavojant, G. A. pradėjo priekabiauti prie V. V. žodžiais, paskui puolė jį mušti. Mušė kulokais įgalvą, į veidą. Dėl to, kad V. neva paėmė iš jos 40 eurų, bet tai A. juos buvo paėmęs. Paskui G. atsisėdo išgerti alaus, tada priėjo E. ir įspyrė V. du kartus į dešinį šoną ir pilvą. Jis pasakė, kad čia dėl apkalbų, kad V. V. apkalba E. ir ją. Tada ji V. V. trenkė gal tris kartus į veidą su ranka. Pasakė, kad nesiteisintų, jai žmonės pasakydavo, o ji E. pasakydavo. Paskui G. vėl pradėjo V. V. spardyti į šonus, į galvą kojomis, kulokais. G. pasakė, kad kam kaltina V., jei jis tuos pinigus paėmė. Ji pasakė, kad iškvies policiją, tai jis užrakino duris ir ištraukė iš durų raktą, sulaužė jos telefoną. G. A. pasakė, kad vestų jį iš čia, galvojo, kad užmušti gali pas ją. Jie visi pamatė, kad pradėjo tinti V. V. veidas, kraujas bėgo iš nosies, gal ir iš lūpų. A. atrakino duris, išvedė V.. M. pasakė, kad jai bloga, ir ji išėjo namo. E. išvažiavo pas seserį. Ji išėjusi į laiptinę nieko nematė. V. V. irgi nebuvo. Parėjo namo ir niekur nebuvo išėjusi, ir A. G. nebuvo. Kitą dieną 2017-01-18 G. atėjo pas ją po 16 val., pabaladojo į duris ir sako: pasižiūrėk, V. V. keturiomis ropoja prie kaimynės durų. Ji atsidarė duris ir pamatė, kad priešais jos duris esančias kaimynės duris mėtosi V. striukė, o V. buvo už jos durų prie kitos kaimynės durų. Ji pasakė, kad jį vestų čia. G. jį paėmė už pažastų, atvedė į jos koridorių ir, kai jį paleido, V. tiesiog suglebo, ant kojų tiesiog nepastovėjo. Tuo metu paklausė pas V., kur jam skauda, jis pasakė, kad šoną. Paklausė, ar neskauda galvą, pasakė, kad ne, tik šoną. Tada dar bekalbėdama parūkė gal apie 10 min., gal daugiau ir tada iškvietė greitąją. Klausė, kur jis buvo, jis atsakė, kad „ten“ ir parodė tiesiai. Jis vis prašė parūkyti, kalbėjo nesąmoningai, atrodė, kad ima cigaretę ar stikliuką nuo grindų ir dedasi prie burnos. Tuo metu užėjo E. V. tėvukas. Pasakė, kad padės nunešti V., kai atvažiuos greitoji. Tada dar į duris pabaladojo V. V. tėvas, jis buvo girtas. Ji pradarė duris, pasakė, kad užeitų, bet jis apsisuko ir neužėjo. Pirma atvažiavo policijos pareigūnai, iš paskos greitoji. Tuo metu V. V. kliedėjo. Visi, kurie buvo, padėjo nunešti V. į greitąją. Prie laiptinės durų stovėjo V. brolis, jis sakė, kad čia „šikniaus“ darbas, o „šikniumi" jis vadino G. A., ir sakė, kad „viską aš išsiaiškinsiu“. 2017-01-17, iki ateinant V., dar tik buvo pradėję išgėrinėti tą litrą pilstuko, gal po du - tris stikliukus buvo išgėrę. Įvykio metu ji jautėsi kažkiek apsvaigusi. Blaiva būdama už tokias kalbas irgi būtų trankiusi V.. Kai atėjo V., jis buvo su mėlynėmis po akimis. Čia jam G. buvo trenkęs kuloku prieš sausio 12 d. Kitų sužalojimų ant jo nebuvo. Kai atėjo V., jie sėdėjo taip: V. sėdėjo dviviečiame fotelyje, G. sėdėjo prie lango ant viengulės kušetės, M. K., atrodo, kad sėdėjo ant fotelio, o ji ir V. sėdėjo ant pailgo kampo, tas kampas buvo tarp kušetės ir spintos. Galėjo būti, kad K., V. ir ji sėdėjo kitaip: gal ji ar V. sėdėjo ant fotelio. Kai V. atėjo pas juos, ant jo drabužių kraujo nebuvo. Dar nepasakė, kad kai G. jį trankė, M. sakė, kad matė, jog jis rankose turėjo plaktuką, su juo sudavė, bet ji jo nematė. Kiek G. sudavė smūgių, nepasakys, bet ne vieną, daugiau nei keletą kartų, kokius penkis, jeigu ne daugiau, tai buvo pirmą kartą, kai G. trankė. Trankė rankų kumščiais į galvos viršugalvį, į veidą ir į šonus. Tuo metu V. sėdėjo. Per visą mušimą V. sėdėjo toje pačioje vietoje. V. rankomis smūgių nesudavė, jis tik spardė basom kojomis. Ji sudavė kumščiu vieną kartą, o kitus du - delnu. Po jos G. kiek sudavė smūgių, negali suskaičiuoti, bet sudavė daug. A. spardydamas buvo apsiavęs vasariniais kedukais. V. bandė rankomis dengtis veidą. Pas ją bute yra du šunys ir katinas. To mušimo metu jie buvo virtuvėje uždaryti. Šunys sužalojimų V. negalėjo padaryti. V. veidas pradėjo tinti, tai yra pradėjo brinkti paakiai, skruostai, lūpos tiesiog akyse. Iš pradžių jam kraujas bėgo iš nosies. Mušimo metu V. dangstėsi ir sakė „oi“, daugiau nieko nesakė. To mušimo metu daugiau pašalinių, be šių nurodytų asmenų, niekas nebuvo užėję. Neklausė, kur G. išveda V., net nespėjo jo paklausti. G. paėmė dviem rankomis V. už striukės priekio ir išstūmė pro duris. V. ėjo savomis kojomis. Po mušimo iki kitą dieną ateinant G., pas ją niekas nebuvo užėjęs. Niekas su ja kartu nemiegojo. Ji klausė pas G., kur paliko V., jis pasakė, kad jį paliko laiptinėje. Kur laiptinėje paliko, nesakė. Kai ji išėjo 2017-01-17 į laiptinę, perėjo per savo aukštą, užlipo iki 4 aukšto, bet V. nebuvo. 2017-01-18 klausė V., kas jį sumušė, jis pasakė, kad vienas vyras, jo neįvardino. Tuo metu. atsakydamas į jos klausimą, kas jį sumušė, jis buvo nelabai sąmoningas. 2017-01-18 jis buvo kruvinas: apykaklė, rankogaliai, drabužių priekis, ausys kraujais apdribę, kraujas panosėje. Tas kraujas buvo apdžiūvęs. Apklausta liudytoja sakė, kad niekas jo nemušė, nes labai bijojo A. G.. Šitie jos parodymai yra teisingi. Kai ji sudavė V., jis niekaip nesureagavo. Nepasakys, ar jos smūgiai galėjo palikti žymes jo veide. Kai V. kitą dieną pamatė, tai jo treninginės kelnės buvo kaip šliaužiojus ant grindų, o kiti rūbai buvo taip pat, kaip jį išvedant - kraujas nubėgęs. V. į medikų a/m jie jau nunešė ant neštuvų. Vairuotojas ir jie padėjo jį paguldyti ant neštuvų: tai V. E. tėvas, ji, A. G.. Tuo metu bute E. V. nebuvo. Gailisi dėl savo veiksmų, gal ir galėjo kažką padaryti kitaip, bet A. būtų ant jos šokęs. (t. 3, b. l. 31-33)

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2017-09-22 apklausta įtariamoji G. A. paaiškino, kad visiškai prisipažįsta kalta. Pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų ir parodymų, duotų jos parodymų patikrinimo vietoje metu, tik nori patikslinti, kad V. V. pas ją atėjo į namus (duomenys neskelbtini), 2017-01-17 prieš pietus, tikslios valandos nurodyti negali, nes neprisimena, bet tai turėjo būti prieš 12 val. Namuose tuo metu buvo jos sūnus G. A., jos buvęs sugyventinis E. V., jos kaimynė M. K., ir jie tuo metu visi vartojo alkoholį - samagoną. Kai atėjo V., jie jau buvo gėrę alkoholio. V., kai atėjo pas ją, jau buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Tada, jam paklausus, ar gali užeiti pas ją, ir jai leidus, jis atėjo į kambarį, ir tada jie visi kartu vartojo turėtą alkoholį, o G. gėrė alų. Begeriant, dar nebaigus išgerti pirmojo samagono butelio, praėjus mažiau kaip valandai laiko, G. pirmasis pradėjo konfliktuoti su V. dėl anksčiau dingusių pinigų, ir pirmasis šoko mušti V., t. y. priėjęs trenkė V. su rankomis, iš pradžių kulokais į veidą - kiek kartų sudavė, nepasakys, bet tikrai galėjo būti daugiau nei dešimt kartų, bet tiksliai į kurias veido ar galvos vietas G. sudavė V., nežino, nes smūgių neskaičiavo, ir nuolat į tai nežiūrėjo. G. suduodant smūgius V., V. sėdėjo ant dvigulio fotelio kambaryje, o G., mušdamas V., stovėjo priešais šiek tiek pasilenkęs link V., taip pat spyrė jam kelis kartus į abejus šonus, galėjo dar į abejus šonus ar pilvą suduoti V. ir kumščiu, tačiau dabar tiksliai nepasakys, nes gerai neprisimena, kadangi tai buvo senokai ir tuo metu ji buvo išgėrusi alkoholio. Ji tuo metu sėdėjo ant fotelio prie stalo, esančio priešais tą fotelį, ant kurio sėdėjo V.. V. dengėsi rankomis galvą nuo G. smūgių. Ji išsigando, tačiau nesikišo, kadangi pati bijojo G., kad jis ją taip pat nepradėtų mušti. Sudavęs smūgius V., G. atsisėdo ant lovos vėl ir toliau gėrė alų. Atsitraukus G. nuo V., ji pamatė, kad V. rankos kruvinos, iš kurios vietos jam tiksliai bėgo kraujas, nepamatė, nes veidas taip pat buvo išteptas krauju, ir kraujas galėjo bėgti tiek iš nosies, tiek ir iš lūpos, o gal net ir iš ausų. Tada jie toliau gėrė samagoną, o G. alų, ir praėjo dar kažkiek laiko, tiksliai nepasakys kiek, ne daugiau kaip 10 minučių, E. pradėjo priekaištauti V. dėl jo skleidžiamų apkalbų apie ją ir jį, kadangi tos V. kalbos kenkė E. santykiams su jo drauge, gyvenančia Jonavoje. Bepriekaištaudamas V., E. priėjo prie jo ir ne mažiau kaip du kartus spyrė V.: vieną kartą į dešinį šoną, vieną kartą - į pilvą, tokiu būdu galėdamas jam pataikyti į šonkaulius ir krūtinės ląstą. Tada E., po šių spyrių koja V., atsisėdo ant lovos prie sienos, esančios kambario kairėje pusėje žiūrint nuo įėjimo į kambarį vietos. Po to ji, taip pat priekaištaudama V. dėl jo skleidžiamų be pagrindo apkalbų, kadangi tuo metu tarp jos ir E. jokių intymių santykių nebuvo, pašoko nuo fotelio, ant kurio sėdėjo, ir jam trenkė į veidą rankomis, gal tris kartus daugiausiai: sudavė jam vieną kartą į veidą kumščiu ir porą kartų į skruostus. Po to jie toliau gėrė alkoholį, V. gėrė su jais taip pat. Nepraėjus daugiau kaip pusvalandžiui, G., begerdamas alų, pradėjo vėl V. priekaištauti dėl dingusių iš jos pinigų, nors ji sakė, kad tai jis pats paėmė tuos pinigus, o ne V., taip pat, priekaištaudamas dėl to, kad anksčiau V. yra ją mušęs, grasinęs jai peiliu, kad nedirbo, buvo jos išlaikomas, kai jie anksčiau su V. gyveno kartu, vėl pašoko nuo lovos ir staigiu žingsniu priėjęs prie V., pradėjo vėl jį mušti: mušė V. kumščiais, spardė kojomis pagrinde per abejus šonus, pilvą, galvą. Jai atrodo, kad G. bemušant V., M. ar E., kažkuris iš jų, bet lyg tai M., sakė, kad pas G. yra plaktukas, ir tai sakė tuo metu, kai G. daužė V. antrąjį kartą per šonus, bet ji tikrai nematė G. rankose plaktuko, kadangi G. stovėjo tuo metu į ją nusisukęs nugara ar atsisukęs į ją šiek tiek kairiuoju šonu, tiksliai negali nurodyti, ir ar jis ką nors laikė dešinėje rankoje, ji nematė. Netrukus po to ji išgirdo krentančio daikto garsą, ir tai galėjo būti, kad G. numetė plaktuką į koridorių, kur vėliau jį rado ir paėmė nuo koridoriuje buvusios prieškambario spintelės policijos pareigūnai įvykio vietos apžiūros metu. Kiek kartų ir į kurias tiksliai vietas mušė antrąjį kartą G. V., nurodyti negali, bet jis V. galėjo suduoti kumščiais ar plaktuku bei spirti vėl daugiau nei dešimt kartų į įvairias jo kūno vietas, tiek galvą, tiek ir abejus šonus bei pilvą. Kai G. bemušant V., V. susiėmė už šono, lyg tai kairiojo, ir dengdamasis bei susiriesdamas susiėmęs už šono pasakė: šonas, - G. pats nustojo jį mušti. Ji pasakė, kad G. išvestų V. iš buto, ir G., nors iš pradžių užrakino duris ir neleido niekam išeiti, bet po kiek laiko, gal po kokių 15 minučių, pats atrakino duris ir išvedė V. iš buto. Netrukus po to išėjo M., o E. išvažiavo į Jonavą, ir grįžo jau sutemus tą pačią dieną pas ją. Kai buvo likusi viena bute, tai buvo į pavakarę, bet dar nebuvo sutemę, ji išėjo į laiptinę, kad pažiūrėti, ar nėra laiptinėje V., bet nieko laiptinėje nesutiko, ir grįžo atgal į butą. Dabar neprisimena kada ir kuriuo metu tiksliai G. parvedė į jos butą V. ir paguldė jį virtuvėje ant lovos, tai galėjo būti ir tą pačią dieną, o galėjo būti ir sekančią dieną. Kažkuriuo metu buvo užėjęs ir V. tėvas, taip pat buvo atėjęs ir E. tėvas, ir jie galėjo matyti, kaip atrodė sumuštas V.. Kai ji, matydama, kad V. sveikatos būklė blogėja, kad jis pradėjo kliedėti, 2017-01-18 apie 17.20 val. paskambino iš savo telefono į bendrąjį pagalbos centrą ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri atvykusi išvežė V. į ligoninę, tuo metu buvo namuose ir G., ir E., ir E. tėvas. Kai atvyko greitoji, tuo metu tiksliai prisimena, kad su G. stovėjo koridoriuje prie ant grindų sėdinčio V., kuris pats sunkiai bejudėjo. Dar prieš atvykstant greitajai, buvo atvažiavę ir policijos pareigūnai, kurie galėjo ir nematyti tuo metu kambaryje buvusių kartu su jos šunimis E. V. ir jo tėvo, bet po to, pareigūnams išvykus, jie kartu su E. tėvu ir G. padėjo greitosios medicinos pagalbos darbuotojams išnešti V. iš jos buto ir įkelti jį į greitosios med. pagalbos mašiną. Kaip jau minėjo, dabar tiksliai neprisimena visos įvykių sekos, kada kas atėjo ar išėjo, nes jau praėjo daug laiko, be to, tomis dienomis ji vartojau alkoholį, tačiau tiksliai prisimena, kad 2017-01-17 dienos metu pirmasis V. pradėjo mušti jos sūnus G., po to jam - V. spyrė porą kartų E., tada ji sudavė V. į veidą tris kartus, o po to jį vėl mušė G.. Anksčiau duodama parodymus sakė, kad norėjo paskambinti ir iškviesti pagalbą iš turėto telefono, kurį pateikė savo kaip įtariamosios parodymų patikrinimo vietoje metu, tačiau iš tiesų tuo metu iš to telefono neskambino ir jo tuo metu G. jai nesulaužė, - taip sakydama norėjo palengvinti savo padėtį, kadangi duodama tokius parodymus buvo įtariama bendrais veiksmais su G. ir E. nužudžiusi V., nors iš tiesų negalėjo jo nužudyti, kadangi jos suduoti į jo veidą smūgiai nebuvo tokie, kad mirtų žmogus. Dėl jos suduoto kumščiu smūgio į V. veidą jam galėjo būti nebent išmuštas dantis ar sulaužyta nosis, tačiau tikrai ji nesudavė V. tokių smūgių, dėl kurių jis būtų miręs. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, V. artimųjų atsiprašys. (t. 5, b. l. 45-47)

Iš 2017-03-03 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad įtariamoji G. A. įvykio vietoje parodė, kaip buvo smurtaujama prieš V. V.. Įtariamoji G. A. parodė, kai V. V. atėjo ir atsisėdo (tai sakydama parodo kambaryje esantį prie galinės sienos dvigulį fotelį). Jis atrodė su dviem fanariukais (rodo palei abejas akis). V. V. atėjo 2017-01-17 dienos metu, Jie išgėrė dar, viską, G.: alaus dar gersi? Jis (V.) neatsisakydavo niekad, tai jis to pilstuko stikliuką išgeria, su alumi užsigerdavo. Tai porą tokių ratukų praėjo, ir G. pakilo ir iš pradžių žodžiais: kaip dėl tų 40 eurų? Jisai (V.): aš neėmiau. Nu ir G. priėjo ir pradėjo, iš karto trenkė taip, nu taip (rodo ranka-kumščiu sudavimą į galvą) kulokais į galvą, o po to ranka į galvą, tiksliai parodyti negali į kurią vietą, bet su kulokais davė, mušė į galvą. Kai G. pradėjo mušti V. į galvą, tuo metu kambaryje buvo M. K., E. V., ji ir G.. Į klausimą, kiek smūgių suduoda, įtariamoji G. A. paaiškino, kad iš pradžių suduoda gal kokius penkis smūgius, bet tiksliai pasakyti negali kiek pirmu sykiu, dar per šonus ten (rodo ant manekeno smūgius kumščiais į šonus), sudavė rankomis, paskui kelis smūgius kojomis. Įtariamoji G. A. paaiškino, kad jis (rodo į manekeną) kai taip sėdėjo, taip kojomis (rodo kojomis spyrius į manekeną) ir kulokais į šoną (rodo rankomis smūgius kumščiais į manekeną), kai buvo pasisukęs šitaip (rodo su manekenu, kaip sėdėjo V. V.), kai taip pasisuko, jis (G.) vėl atsisėdo į vietą savo (ranka rodo link lovos prie lango) ir to alaus išgėrė A. G., jis vėl pasiėmė prisipylė alaus sau. Į klausimą, kiek kartų įspyrė, kiek kartų sudavė (V.), įtariamoji G. A. paaiškino, kad į šonus tai ką žino kiek jis ten maždaug, tiksliai nepasakys, į galvą gal kokius 4-5, kartu su veidu, o taip į šonus (spyrių) iš pradžių gal du, gal daugiau, ne mažiau dviejų tikrai. Jis (G.) nuėjo, prisėdo, (kai mušė) V. V. nieko nesakė, nesigynė, jis tik tai veidą užsidengė taip. V. veidą užsidengė, ir jis (G.) tik tada kojomis pradėjo, ir rankomis, V. tik veidą buvo užsidengęs. Tada jis (G.) nuėjo, prisėdo vėl ant kušetės tos (rodo link lovos), alaus išgėrė. E. pakilo, sako: V., kodėl tu, dėl visų tų kalbų, šnekų viską? Ji nieko nesakė. E. priėjo ir va šitaip (spiria į manekeną) du kartus tik įspyrė, kitąsyk į pilvą įspyrė, kitąsyk į šoną, iš viso 2 kartus įspyrė su viena koja, - tai sakydama spiria manekenui į dešinį šoną ir į pilvą, kažkur čia va į vidurius (rodo sau į pilvą). Kai ji sėdėjo, priėjo prie jo (V. V.), sakė: V., ką tu meluoji? Kaimynai visi tai pasakojo, jai tai pasako, pletkais visais. Tai ji priėjo ir vieną kartą taip, taip ir va taip į veidą davė (3 kartus rodo suduodama rankos plaštaka ant manekeno kaip sudavė ranka į veidą V. V.), viskas, jos visi smūgiai buvo tokie, kuloku pirmą kartą, kiti du rankomis (rodo ant savęs, kaip sudavė per veidą V. V.). Jis (V. V.) prieš ją nesigynė, jis žino, kad čia teisybė yra. Prieš E. irgi nieko nesakė. Ir tada jie vėl, G. vėl, jie atsisėdo, viską dar, ką ji žino, čia E. atsisėdo (ranka rodo į lovą, esančią kambario kairėje pusėje), ji ar M. irgi perėjo, tiksliai nepasakys, G. tai čionai (rodo į lovą prie lango), o mes tai taip išsimėtę. G. alaus kaip išgėrė, nu ir jisai pradėjo čia kojomis jau jį varyti, kaip alaus išgėrė. Jie atsisėdo, padarė po čierkutę, po jų spyrių, jos į veidą (V. V.) sudavimo, daugiau nei vienas iš jų nelindo, G. čia. Ji pašoko, jai atrodo, kad ji čia ir sėdėjo (ranka rodo link fotelio), dar kai pašoko, G., sako, baigi, nes ji policiją iškvies. G. pribėgo, priėjo, kai jis sėdėjo čia (prieina prie lovos, esančios prie lango), pašoko, atvarė čia (link V. V.) ir vėl kulokais ir vėl tada kojomis, kulokais vėl į galvą, į veidą, nu ir paskui kojomis, tai V. kažkaip kai pasisuko (rodo smūgius ant manekeno), bet kaip jis aukštas, tai ir iš tos pusės (spiria koja į nugarą), ir iš tos (rodo spyrius į manekeno priekį), ir kulokais jį taip mušti (rodo smūgius į galvą). Daug smūgių buvo, ji tikrai nepasakys. Iš nosies (V. V.) bėgo kraujas, pradėjo bėgti po pirmų tų (smūgių), pirmą kartą kai jam (V. V.), po pirmų G. smūgių pradėjo bėgti iš nosies (V. V.) kraujas. E. tai iš pradžių nesikišo, viską, nu tai tą, sako, aš dėl savo išsiaiškinau, ji tai irgi užvažiavo ir viskas, žiūri, kad G. įniršęs, ji dar jam kai pasakė: baik, nes ji policiją iškvies, tai jis nubėgo, raktus ištraukė (rodo į buto lauko duris) iš durų, o plaktukas va čionai buvo (rodo ranka į koridoriuje esantį prieškambarį, vietą ant batų dėžės). Nu ir jis (G.), kai jį (V. V.) čia daužė, per šonus, V. taip sėdėjo, taip va, kaip dabar (rodo su manekenu, kaip sėdėjo V. V.), taip rankomis veidą užsidengęs, tai jis (G.) jam (V. V.) tais kulokais, viską, kada jis tą plaktuką spėjo paimti, ji net nespėjo sureaguoti, nematė plaktuko jo rankose, tikrai ne, jai M. tik pasakė: G., pas jį plaktukas rankose, pasakė, kai jis (G.) jau baiginėjo V. daužyti. Nu ir jisai kada tą plaktuką ten padėjo, ką ji žino, ji pati buvo tam tokiam šoke, jo (G.) bijojo pati, jis į ją tokiu žvilgsniu pasižiūrėjo, atrodo, jei galėtų, turbūt galėtų, ją pačią uždaužytų, agresyvus kad būdavo. Po to išgėrė litrą pilstuko keturi žmonės: ji, K. M., E. V. ir V., V. su jais ir baiginėjo. Įtariamoji G. A. paaiškino, kad toliau, kaip V. sėdėjo (rodo į manekeną), va, sako, kad išvestų jį (V.), kad jo čia nebūtų. Po to G. V. V. išveda. (t. 3, b. l. 13). Šio veiksmo metu buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“. (t. 5, b. l. 34-41)

Teisminio nagrinėjimo metu 2018-04-05 teismo posėdyje kaltinamoji G. A. prisipažino kalta padariusi nusikaltimą, numatytą LR BK 138 straipsnio 1 dalyje, tačiau neprisipažino kalta padariusi nusikaltimą, numatytą LR BK 129 straipsnio 1 dalyje. Paaiškino, kad 2017-01-17 - 2017-01-18 laikotarpiu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), girtavo ji (G. A.), M. K., G. A., E. V., V. V.. Dėl dingusių pinigų, apkalbų buvo apkaltintas V. V., todėl begeriant kilo konfliktas tarp V. V. ir kaltinamųjų G. A., E. V., jos (G. A.). Visi kaltinamieji, tai yra G. A., E. V. smurtavo prieš V. V.. Ji (G. A. ranka sudavė tris kartus į veidą V. V., G. A. sudavė rankomis jam į veidą, spardė į šonus, o E. V. spyrė jam į šoną du ar tris kartus. Prieš smurto veiksmus V. V. buvo sveikas ir nesužalotas, smurto veiksmai truko apie 20 minučių, po jų jis pradėjo kliedėti, jam bėgo kraujas. Mano, kad visų kaltinamųjų smurtiniams veiksmams įtakos turėjo girtumas. M. K. įvykio metu buvo kambaryje, ji matė smurtinius veiksmus, po to pasakė, kad matė, jog G. A. smurtavo (mušė V. V.) plaktuku.

Iš 2017-01-25 papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad papildomai buvo apžiūrėta įvykio vieta adresu: (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu daugumoje vietų rasta dėmių panašių į kraują. Apžiūros metu paimta: nuoplovos, plaktukas, kėdė, rožinės spalvos audeklas, pilkos spalvos popieriaus skiautė, audeklo dalis nuo minkšto kampo porankio (virtuvėje), rankena su apdaila, iškarpa iš kartoninės dėžutės, baltos spalvos pagalvė, gelsvos spalvos pagalvė, baltos spalvos pagalvė, iš minkštasuolio (kambaryje) paimtas audinio fragmentas, geltonos spalvos rankšluostis (iš vonios). (t. 1, b. l. 28-44)

2017-06-20 VTMT Kauno skyriaus teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M117/2017(02) nurodyta, kad V. V. mirties priežastis krūtinės sumušimas su daugybinėmis kraujosruvomis krūtinės sienoje, daugybiniais šonkaulių lūžiais abipus, abiejų plaučių sumušimais, kairiojo plaučio pažeidimu šonkaulių lūžgaliais, oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje ir krūtinės sienos paodėje. Traumą lydėjo sumuštų plaučių uždegimas, progresuojanti uždegiminė intoksikacija bei širdies ir kvėpavimo funkcijos nepakankamumas. V. V. mirtis konstatuota LSMUL Kauno klinikose ketvirtą stacionarinio gydymo parą 2017-01-22 17:30 val. V. V. kūne konstatuota odos nubrozdinimai kaktoje, nosyje, kairėje blauzdoje, daugybinės poodinės ir gilesnių minkštųjų audinių kraujosruvos ausų kaušeliuose, užausių srityse, sprande, pakaušyje, abiejuose skruostuose ir abiejų akių vokuose, viršutinėje lūpoje, kairio peties srityje, nugaroje, juosmenyje ir kairiame sėdmenyje, kairės rankos žąste, dilbyje ir plaštakoje, dešinėje plaštakoje, abiejų kojų šlaunyse, blauzdose ir pėdose; muštinė žaizda viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje ir viršutinio pirmo kairės pusės danties išmušimas; skeveldrinis nosies kaulų lūžis, dešinės pusės 6 -9 ir kairės pusės 5-10 šonkaulių lūžiai, kairės pusės priesieninės krūtinplėvės bei kairio plaučio pažeidimas 8 ir 9 šonkaulių lūžgaliais; abiejų plaučių sumušimai, trauminis oro susikaupimas kairėje krūtinplėvės ertmėje ir krūtinės sienos paodyje. Visi išvardinti sužalojimai pagal savo pobūdį ir vaizdą yra vienodo atsiradimo laiko, padaryti neužilgo iki kreipimosi į medikus (tą pačią dieną) suduodant į išvardintas kūno vietas smūgius riboto paviršiaus kietais bukais daiktais ar įrankiais ne mažiau kaip trisdešimt kartų. Krūtinės sumušimas su plaučių sumušimais ir kairio plaučio pažeidimu atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus ir šiuo atveju tapo lemiama mirties priežastimi. Sumušimo atskirų išraiškų izoliuotas vertinimas yra neracionalus, tačiau hipotetiškai - poodinės kraujosruvos gyvam asmeniui laikomas nežymiu, o kaulų lūžiai - nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Medicininiuose dokumentuose nepasisakoma dėl V. V. blaivumo atvežus, duomenų apie patikrinimą alkotesteriu ar tyrimui paimtą kraują nėra. Konsultavęs psichiatras nustatė nepatikslinto delyro diagnozę. Kaip atsakyta išvados „3” punkte, lemiama mirties priežastimi tapo krūtinės sumušimas su šonkaulių lūžiais ir plaučių pažeidimu. Krūtinės trauma padaryta tiesiogiai smūgiuojant į kairį ir dešinį krūtinės šonus iš nugaros, o taip pat smūgiuojant į juosmenį, į kairį petį ir kairį žastą devynis ar daugiau kartų. Smūgiuota galėjo būti apauta koja arba pailgu daiktu. Sužalojimai plaštakose ir kojose atitinka kovos ir savigynos sužalojimų sampratą. Visumoje sužalojimai pagal savo pobūdį ir lokalizacijas nėra būdingi griuvimui. Neatmetama, kad kaktą V. V. galėjo nusibrozdinti ir griūdamas po į sprandą ar pakaušį suduotų smūgių. Medicininių duomenų, kad nuo sumušimų būtų buvusi kritiškai sutrikdyta V. V. sąmonė, nėra, o be to, kovos - savigynos sužalojimai rodo jį buvus sąmoningą ir judantį. V. V. ir jį žalojusio asmens ar asmenų tarpusavio padėtys turėjo būti kintančios. Jis dalį sužalojimų galėjo patirti stovintis ir dalį - pargriautas. Sužalojimų krūtinės priekyje ir pilve nebuvimas rodo aktyvų efektyvų smūgių užsidengimą, arba tai, kad buvo pargriautas kniūbsčias, o tada buvo smūgiuojama į nugarą ir šonus. Dauguma sužalojimų rodo smūgius riboto paviršiaus kietais bukais, galimai pailgais briaunuotais daiktais. Individualios žalojusių daiktų savybės sužalojimuose neužsifiksavusios. Sužalojimai padaryti stipriais smūgiais, kurių išreikštas ir greitis ir masė. Sužalojimų padarymo sekos nustatyti negalima. (t. 3, b. l. 47-56)

Iš 2017-01-30 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad LSMUL Kauno klinikos pateikė šiuos V. V. drabužius – sportbačius, kojines, kelnes, apatinius, bliuzoną, dvi maikes. (t. 2, b. l. 159-160)

Iš 2017-01-26 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad šie daiktai buvo apžiūrėti. (t. 2, b. l. 132-139)

Iš 2017-01-26 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad G. A. pateikė savo drabužius - sportinį švarką, sportinius batelius, kelnes, striukę. (t. 3, b. l. 1-3)

Iš 2017-01-25 įtariamojo G. A. asmens kratos protokolo matyti, kad asmens kratos metu iš G. A. buvo paimta - lagaminas su daiktais, asmens tapatybės kortelė Nr. 13073189, Rankinis laikrodis „Rosra“ su balto metalo apyranke. (t. 4, b. l. 5-7)

2017-03-28 LP Kriminalistinių tyrimo centro DNR specialisto išvadoje Nr. 140-(676)-IS1-1790 nurodyta, kad ant tirti pateiktų tampono, pažymėto Nr. 3, kuris tiriant pažymėtas Nr. 1, tampono, pažymėto Nr. 4, kuris tiriant pažymėtas Nr. 2, tampono, pažymėto Nr. 11, kuris tiriant pažymėtas Nr. 3, tampono, pažymėto Nr. 22, kuris tiriant pažymėtas Nr. 5, su nuoplovomis, padarytomis 2017-01-25 papildomai apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. V. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų V. V. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė kaip 0,000000000000000000005 proc. Ant tirti pateikto tampono, pažymėto Nr. 20, kuris tiriant pažymėtas Nr. 4, su nuoplova, padaryta 2017-01-25 papildomai apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus kraujo, netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateikto tampono, pažymėto Nr. 8, kuris tiriant pažymėtas Nr. 6, su nuoplova, padaryta 2017-01-25 papildomai apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), žmogaus kraujo nerasta, rasta ne mažiau kaip dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybę galima nustatyti tik vieno asmens, vyro. Šio vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su V. V. genotipu. Ant tirti pateiktos kėdės, paimtos 2017-01-25 papildomai apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), žmogaus kraujo nerasta, rasta daugiau kaip dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 1, Nr. 2), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateikto plaktuko, paimto 2017-01-25 papildomai apžiūrint įvykio 'vietą (duomenys neskelbtini): mėg. Nr. 3, Nr. 4 rasta žmogaus kraujo, tačiau negalima atsakyti, kam jis priklauso, nes mėg. Nr. 3, Nr. 4 rasta ne mažiau kaip dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybę galima nustatyti tik vieno asmens, vyro. Šio vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su V. V. genotipu; mėg. Nr. 5 žmogaus kraujo nerasta, rasta daugiau kaip dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateiktų dviejų audinio fragmentų, paimtų 2017-01-25 papildomai apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo (pažymėta mėg. Nr. 26, Nr. 27), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. V. genotipu. Ant tirti pateikto geltonos spalvos rankšluosčio, tiriant pažymėto Nr. 2, paimto 2017-01- 25 papildomai apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo (pažymėta mėg. Nr. 25), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su G. A. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kario genotipas identiškas ištirtų G. A. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė kaip 0,0000000000000000003 proc. Ant tirti pateikto rožinės spalvos užkloto, paimto 2017-01-25 papildomai apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo (pažymėta mėg. Nr. 28), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. V. genotipu. Ant tirti pateiktos vienos iš trijų pagalvės, paimtos 2017-01-25 papildomai apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo (pažymėta mėg. Nr. 30), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. V. genotipu. Ant tirti pateikto žalios spalvos rankšluosčio, tiriant pažymėto Nr. 1, paimto 2017-01-26 iš G. A. atliekant asmens kratą, dėmių, panašių į kraują, nerasta. Ant tirti pateiktų G. A. kelnių „HUGO BOSS“, tiriant pažymėtų Nr. 1, kurias pateikė 2017-01-26 G. A. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu: mėg. Nr. 6 žmogaus kraujo nerasta, rasta ne mažiau kaip dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybę galima nustatyti tik vieno asmens, vyro. Šio vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su G. A. genotipu; mėg. Nr. 7 rasta žmogaus kraujo, tačiau negalima atsakyti, kam jis priklauso, nes mėg. Nr. 7 rasta daugiau kaip dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateiktų G. A. kelnių „adidas“, tiriant pažymėtų Nr. 2, paimtų 2017-01-26 iš G. A. atliekant asmens kratą, žmogaus kraujo nerasta, rasta ne mažiau kaip dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 11, Nr. 12), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateiktų G. A. kelnių „NIKE“, tiriant pažymėtų Nr. 3, paimtų 017-01-26 iš G. A. atliekant asmens kratą, kraujo nerasta. Ant tirti pateikto G. A. džemperio „HUGO BOSS“, tiriant pažymėto Nr. 1, kurį pateikė 2017-01-26 G. A. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, dėmių, panašių į kraują, nerasta. Ant tirti pateikto G. A. džemperio „adidas“, tiriant pažymėto Nr. 2, paimto 2017-01-26 iš G. A. atliekant asmens kratą, rasta vyro kraujo (pažymėta mėg. Nr. 8-10), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. V. genotipu. Ant tirti pateiktos G. A. striukės, kurią pateikė 2017-01-26 G. A. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kraujo nerasta. Ant tirti pateiktos G. A. sportinių batelių poros, tiriant pažymėtos Nr. 1, kurią pateikė 2017-01-26 G. A. reikalaujamų daiktų, dokum«entų pateikimo protokolu, dėmių, panašių į kraują, nerasta. Ant tirti pateiktos G. A. striukės, kurią pateikė 201 7-01-25 G. A. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, rasta vyro kraujo (pažymėta mėg. Nr. 35, Nr. 36), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. V. genotipu. Ant tirti pateiktos G. A. sportinių batelių poros, kurią pakeikė 2017-01- 25 G. A. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu: mėg. Nr. 31 žmogaus kraujo nerasta, rasta ne mažiau kaip dviejų asmenų susimaišiusių biologiraių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybę galima nustatyti tik vieno asmens, vyro. Šio vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su V. V. genotipu; mėg. Nr. 32, Nr. 33 rasta žmogaus kraujo, tačiau negalima atsakyti, kam jis priklauso, nes mėg. Nr. 32, Nr. 33 rasta ne mažiau kaip dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybę galima nustatyti tik vieno asmens, vyro. Šio vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su V. V. genotipu; mėg. N~r. 34 žmogaus kraujo nerasta, rasta ne mažiau kaip dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybę galima nustatyti tik vieno asmens, vyro. Šio vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su G. A. genotipu. Ant tirti pateiktos E. V. striukės, kurią pateikė 2017-01-26 E. V. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 15), tačiau negalima atsakyti, kam jis priklauso, nes mėg. Nr. 15 rasta ne mažiau kaip dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybę galima nustatyti tik vieno asmens, vyro. Šio vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su V. V. geaotipu. Ant tirti pateikto E. V. džemperio, kuri pateikė 2017-01-26 E. V. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, žmogaus kraujo nerasta, rasta daugiau kaip dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 13), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateiktos E. V. sportinių batelių poros „adidas“, kurią pateikė 2017- 01-26 E. V. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu: ant dešinės kojos batelio rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 14), tačiau negalima atsakyti, kam jis priklauso, nes mėg. Nr. 14 rasta daugiau kaip dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; ant kairės kojos batelio kraujo nerasta. Ant tirti pateiktų E. V. kelnių, kurias pateikė 2017-01-26 E. V. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kraujo nerasta. Ant tirti pateiktų E. V. marškinėlių, kuriuos pateikė 2017-01-26 E. V. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, dėmių, panašių į kraują, nerasta. Ant tirti pateiktų V. V. kelnių, paimtų 2017-01-30 iš LSMUL Kauno klinikų reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, rasta vyro kraujo (pažymėta mėg. Nr. 39), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. V. genotipu. Ant tirti pateikto V. V. bluzono, paimto 2017-01-30 iš LSMUL Kauno klinikų reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, rasta vyro kraujo (pažymėta mėg. Nr. 40), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. V. genotipu. Ant tirti pateiktos V. V. sportinių batelių poros, paimtos 2017-01-30 iš LSMUL Kauno klinikų reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu: mėg. Nr. 37 rasta žmogaus kraujo, tačiau negalima atsakyti, kam jis priklauso, nes mėg. Nr. 37 rasta ne mažiau kaip dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybę galima nustatyti tik vieno asmens, vyro. Šio vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su V. V. genotipu; mėg. Nr. 38 rasta žmogaus kraujo, netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. (t. 3, b. l. 75-88)

2017-03-03 LP Kriminalistinių tyrimo centro DNR specialisto išvadoje Nr. 140-(870)-IS1-1334 nurodyta, kad ant pateiktų tirti G. A. marškinėlių, liemenės, šlepečių poros, kojinių ir kelnių, kuriuos pateikė 2017-02-06 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu liudytoja G. A., kraujo nerasta. Ant pateikto tirti G. A. bluzono, tiriant pažymėto Nr. 1, kurį pateikė 2017-02-06 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu liudytoja G. A.: mėg. Nr. 1, Nr. 2 žmogaus kraujo nerasta, rasta ne mažiau kaip dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; mėg. Nr. 3 rasta moters kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su G. A. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų G. A. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė kaip 0,0000000000000000001%. Ant pateikto tirti G. A. bluzono, tiriant pažymėto Nr. 2, kurį pateikė 2017-02-06 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu liudytoja G. A.: mėg. Nr. 4 rasta moters kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su G. A. genotipu; mėg. Nr. 5 rasta žmogaus kraujo, tačiau negalima atsakyti, kam jis priklauso, nes mėg. Nr. 5 rasta daugiau kaip dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant pateikto tirti G. A. chalato, kurį pateikė 2017-02-06 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu liudytoja G. A.: mėg. Nr. 6 rasta moters kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su G. A. genotipu; mėg. Nr. 7 rasta žmogaus kraujo, tačiau negalima atsakyti, kam jis priklauso, nes mėg. Nr. 7 rasta daugiau kaip dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. (t. 3, b. l. 94-97)

Iš 2017-02-06 savanoriškų daiktų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja I. V. pateikė 3 garso įrašus, kurie kompiuteriu perkelti į CD, kuriuose užfiksuotas jos pokalbio su M. K. garso įrašai (t. 2, b. l. 164-166).

Iš 2017-02-22 apžiūros protokolo matyti, kad šis įrašas buvo apžiūrėtas bei padaryta jo stenograma: nustatyti failai Balsas 002.m4a., Balsas 003.m4a., Balsas 005.m4a. Atidarius failą Balsas 002.m4a. girdisi I. V. ir moters vardu M. pokalbis, pokalbio trukmė 20:41 min., iki 09:41 min. įrašytas pokalbis reikšmės ikiteisminiam tyrimui neturi. Nuo 09:41 min. ikiteisminiam tyrimui reikšmingas pokalbis: M.: pamačiau tą veidą aš išbėgau šalo sakau kai rukyt. I.: mh o tai kokia čia dieną buvo. M.: neatsimenu, neatsimenu. I.: nes trečiadienį jį kaip išvežė tai sakė jis ne pirma ne šiandien ne vakar sudaužytas tai aš tėvui sakau tada išeina pirmadienį. M.: bet kaip pasakė kad jis lavonas pas ją buvo tikrai nebuvo. I.: mh. M.: jis ligoninėje mirė. I.: ligoninėje sekmadienį jisai mirė trečiadienį išvežė sekmadienį mirė vakare. M.: man jis nieko blogo nepadaręs tik kad telefoną nupyzdino ir atgal atnešė o pinigus pyzdino abu su G.. I.: man tai jo gaila nežinau man ir Kamilė mes mergaitė buvo viena kad vasarą pasiėmė mes jau Jonavoj gyvenome. M.: kaip G. ant mergaičių šneka ant Erikos taigi tu nuviliojai nuo vaikų tėvą jie susipyks jie susitaikys sakau (keiksmažodis) tik V. pasirodė jau tą daužo kas nori E. o ko tam E. eit pas seną kūrvą. I.: mh jo (keiksmažodis). M.: jaunas, gražus vyras susirask kokią važinėji ko eit pas tą šiukšlę. I.: nu ten tai sakau ten antžmogis aš nežinau kur jos širdies neturi aš man tai niekaip nedaeina. M.: tikrai neturi kiek žmonių užmušta per jos...I.: sakau aš tai nesuprantu. M.: ten jos. I.: aš tai nesuprantu man baisu matyt kaip sūnus plaktuku daužo ir taip ramiai sėdėt kaip niekur nieko taip aš nežinau. M.: nori aš tau pasakysiu bet tu neišduosi manęs. I.: ne ne ne nesakysiu ką aš durna. M.: pirma G. pradėjo jį daužyt paskui ir E. o ant galo ir G. užtai aš miegot negaliu man V. padėk. I.: o tai kaip G. šoko su plaktuku. M.: su plaktuku aš nemačiau. I.: tai su plaktuku G. jums pasakojo. M.:jo mano vaikas negyvas nu G. prikerasino vienu žodžiu vistiek visko nepapasakosiu E. mano vaiko nėra negyvas ir tu negyvas būsi o išvažiuosi sako tave katafalka išveš E. taip sakė. I.: mh nu tai tas iš kojų ir šonus daužė šonkauliai sakė lūžę buvo. M.: E. iš kojos. I.: mh sakau. M.: o paskui G. trečia pradėjo iškarto kaip išėjau nes ant manes norėjo paskui pult kad nedaužykit pasakiau jojo taip. I.: mh. M.: o E. paskui sako tegul, visi nuvedė į virtuvę užklojo E. tikrai a man skauda jisai rėkė jau neištarė, E. įpylė jam nunešė ir užklojo kaldra, nesimuistyk ir gulėk ramiai. I.: mh. M.: a jisai lipa iš lovos ir viskas, sakau aš jau girta einu namo, aš nelabai girta buvau. I.: jo kam dar jum nemalonumų ten mh. M.: tu I. neišduok manęs, aš nenoriu V. likimo. I.: jo. M.: jinai be vyro turbūt negali gyvent. I.: mh jo (keiksmažodis). M.: E. spardė irgi. I.: mh aš iškart sakiau jeigu E. prikišo nagus bet jau ne griebt nuo stalo arba iš kuloko piso arba iš kojų. M.: iš kojų. I.: nes pas jį nėra mados už kažko griebt. M.: mano vaiką sako jis spyrė tai E. mažai, G. su G. jį… o V. dreba, M. gelbėk, M. man skauda, aš miegot negaliu, man košmarai...man pa..I.: aš įsivaizduoju, aš sakau man va tiek aš tiek į galva. M.: I. tu pamatytum, sakau tokia galva žmogaus, a čipas dar šuo stveria už rankų jam o jisai ginas. I.: sakė jam rankos sukandžiotos buvo apgraskytos. M.: I. neišduok manes. I.: nea. M.: Antaniukas pasakė pas jumi, o ką man sumeluot reikės, aš negaliu man jos ne nemoku kaip pasakyt bet aš … bet žinau kad jinai gaus. I.: mh jo (keiksmažodis). <….> nuo 16:31 min. iki 16:58 pokalbis nereikšmingas ikiteisminiam tyrimui <…..> M.: aš gailiuosi kam aš pasakiau, E. mažai mušė jį, a ten nieks laiptinėj nesumušė, I. tik neišduok manęs. I.: nea. M.: laiptinėje jis trankėsi griuvinėjo ten gavo, iš laiptinės parvedė. I.: a tai kaip jisai laiptinėje atsidūrė. M.: jo nieks į namus neįleido. I.: mm tai kaip sumušė išmetė paskui jisai beldėsi ar čia prieš tai laiptinėje voliojosi. M.: aš biški tokį tarpą neprisimenu nes aš namuose buvau, I. tu vaizdo nematei niekad aš girta buvau aš nuėjau namo, dar nenorėjo mane išleist G.. I.: mmm tai gal būtų dasirovusi ir iki jūsų. M.: taip nes sakau G. einu namo. I.: mh jo (keiksmažodis). M.: aš visko nemačiau bet viską beveik žinau, gerai atpyzdink snukį išdaužyk iš kojos bet nesudaužyk taip žmogų kad mirtų ji nenori E. grįžo, jis tau nereikalingas miega tam bute laiptineje miega ten miega. I.: taigi sakė kas čia. M.: kalčiausias kas G. kažko (keiksmažodis) E. turbūt pripylė malafeikų ar ko ant smegenų jeigu šitaip žmogus elgesi tas V. nepiktybinis aš įkaliau man mane pavaišino...taip suspardyt žmogų aš dabar… jis atėjo pas mane su fanarais priimk M. ne mano butas kaip aš priimsiu, pas … nuėjo irgi nepriėmė, aš būčiau žinojusi kad taip atsitiktų. I.: tai už tad kad pas Gorius buvo jisai nuėjęs bet irgi nepriemė pasakė tėvas gali miegot tu ne irgi nepriėmė tenai. M.: užtat kad jis vage visur. I.: nu ten nepriėmė. nereikšmingas pokalbis. M.: aš pasakiau beveik teisybę. Pokalbo pabaiga. Atidarius įrašą Balsas 003.m4a girdimas I. V. ir M.s pokalbis, įrašo trukmė 13:26 min.: M.: viskas o E. man liepė miegot, o aš išėjau namo aš sakau girta. I.: G. keraso E. E. E.. M.: o kas daugiau. IE. E. įspyrė o G.. M.: E. įspyrė tiktai. I.: o G. sakę kad jisai. M.: E. įspyrė už tai kad jo sūnų vaiką nužudė. I.: kur išvis neteisybė, tai sakau pirma sykį nuvežė tipo gimdyt negana kad girta apsimyžusi o antrasyk cistos trūko kaip kraujo….M.: palauk I. niekad manes neprikišk tiktai. I.: ne ne ne. M.: nes būsiu… E. tikrai įspyrė jam nes pasakė G. kad jos vaika nužudė V. nu į V....po biški o kai G. bušlatą kaip ten nemoku pasakyt. I.: baūlą tipo. M.: baūlą pardavinėjo V., davė į galvą aš pamačiau kad jau muštynės aš namo o G....E. sako čia miegok, vieną naktį permiegojau, o jau po to dalyko aš tikrai nuėjau namo atsiguliau, kaip atsiguliau šviesos nedegu vaikštau pirmyn atgal pirmyn atgal man su nervais negerai žinau kad vaistų neturiu man su nervais ir man tas vaizdas V.… padėk M. ko aš tau G. ateina po trumpom rankovėm teta M. man šalta aš miegot negaliu. I.: mh tai G. jeigu jum pasakojo kad G. su plaktuku tai reiškias G. tikrai šoko taip sudaužyta galva buvo kad. M.: paskui … tik I. neišduok manes. I.: ne ne. M.: aš noriu vaiko sulaukt žinai kai vaiką atima ir kai sulaukt, E. tik įspyrė, o G. daužė, o G. ant paskos tiek daužyt o čipas ant rankų…. I.: nu sakau man Erika sakė, kad buvo rankos sukandžiotos ar kad apdraskytos kažkas tokio sakė rankos juodos tai aš dar sakiau matyt dengėsi gynėsi ir rankos tos užtat. M.: jau jisai nepajėgė kai aš atėjau nepajėgė.. va taip. I.: aš dar sakau kad jisai apie piliakalnį kalbėjo kas jam tą piliakalnį į galvą įkalė. M.: nebuvo. I.: nu. M.: jam įkalė žinai kas , kas jį daužė tas įkalė piliakalnį. I.: G. čia žodžiai buvo nes G. man skambino jis ant piliakalnio gėrė. M.: piliakalnį kokiam piliakalnį su kuom gėrė nežinau jau jis nepajėgė. I.: jo jo. M.: jam kalė į galvą, galvojo gal atsigaus piliakalnis ten daužė, su kuom gėrė o jisai jau. I.: užtat jis ir sakė jai aš ne ožys aš jam iškart sakiau tu kažką žinai, reiškias jis viską žinojo kad G. tuo plaktuku, kad jinai jį daužė žinojo, kad jisai. M.: iš kojos už tą vaiką. I.: kad įspyrė tai va aš iškart sakiau kad jis. M.: I.… tik neišduok manes. I.: ne ne aš tik tiek ir norėjau, bet kaip policija nerado pas ją jokių įkalčių jokio kraujo nieko. M.: rado. I.: rado. M.: išplėšta iš kušetės o sako aš pasakysiu kad tau a man kai spaudimas jeigu šiąnakt užeitų aš nežinau...duoda kraujais, paskysiu kad ten tavo kraujai. I.: ekspertizė yra nu tai kas kad jinai pasakys. M.: iškirpta iš tos kušetės toks lopinėlis...ta šunį pamatytum tai iškart įsimylėtum. I.: ten V. tas kraujas. M.: mano. I.: vistiek atskirs. M.: E. kai spyrė man į nosį. I.: nu nu nu. M.: aš iš karto apsi.. bet jisai gulėjo ramiai, mes su G. kortom lošėm, tik atsistojo kaip (keiksmažodis) man aš G. sakau rakink G. atrakino duris. I.: irgi sakau keraso pripila pripila, o aš jam kiek kartų sakiau tu girtas tu durnas (keiksmažodis) aš žinau tai sakau .. tai sakau kur kur 13 pas ją amžiais pas ją kiek aš atsimenu kaip jisai dar su ja gyveno sėdės butelys stovės ant stalo… M.: E.…. Tau pas sese blogai, nori aš (keiksmažodis) surasiu, ne pas G. a ta pila dabar pas kiek metų jį. I.: mh tai sakau mama sakė viena į kalėjimą kitą į kapus. M.: o trečia. I.: sūnelį. M.: o trečia sūnelis tai oi be sūnelio o trečia. I.: tai sakau sūnelį E. į kalėjimą o V. į kapus. M.: o tai trečias. I.: o kas trečias. M.: I. man baisu būti namuose, ji dar pasakė kaip jeigu žodį pratarsi spyną tą atrakint bet kokiu raktu galima. I.: a tai G. čia pasakė. <….> pokalbis nereikšmingas ikiteisminiam tyrimui <…..> I.: nes tie uždaryti daugiau pasakyti nėra kam o gąsdinti tai jinai labai mėgsta, jinai tai jau tikia šustra primeta. M.: ne … jis į nosį įspyrė daugiau nieko, paskui atsiprašė, o paskui kai kerasą jinai pylė tada kai vaiko netekau per jį nu ir prasidėjo linksmybės. I.: mh. M.: ... irgi spardė, daužė. I.: jo jo aš sakau jeigu kišo nagus arba į snukį (keiksmažodis) sakau. M.: iš kojos. I.: arba sakau iš kojos spyrė. M.: į snukį. I.: nes jisai. M.: E. iš kojos. I.: nes aš gi jį pažįstu aš jį….. nekaltas. M.: o aš į teismus nevažiuosiu, nes manes nebuvo.. aš tik atėjau šunis pamaitint. I.: jo. M.: aš ant… užpykau tada su G. barasi man pist į nosį sulaužė, o paskui atsiprašė manes sako teta.. ne teta Maruska, o ta kerasą pylė, pylė nes. I.: sakau aš ją žinau...ja matau. M.: laiptinėj jį rado kaip parašyta prie garažo, tikrai ne nes ….o kad anoj laiptinėj voliojosi mačiau pati bet su fanarais tiktai o…. pamačiau tenai man iš karto tokie širdies priepuoliai, dar E. sako tau pašviest ne sakau turiu žiebtuvėlį jau man priepuolis užeina o vaistai tai namuose, E. palydėt tave, ne sakau E. aš numinsiu namo o paskui gird…. Nuo 10:15 min. iki įrašo pabaigos 13:26 vyksta pokalbis nereikšmingas ikiteisminiam tyrimui. Atidarius įrašą Balsas 005.m4a., pokalbio trukmė 02:32 min.. Vyras : (keiksmažodis) aš tai netikiu. I.: duok atsuksiu. Vyras : nežinau aš netikiu kad jisai ka nors daužė (keiksmažodis). I.: imk pasitepk (girdisi vaiko verksmas, kiti garsai). M.: aš tik nenoriu kad mane daužytu, bet aš viska mačiau. Vyras : ka kas tave daužys jeigu juos pasodino jau kas tave daužys ir G. tuoj sės, eis kartu su jais nachui taip tikrai…...M.: aš tikrai nenoriu būt aš noriu vaiką susigražint… taip daužyt iš plaktuko nemačiau tikrai. Vyras : nu (keiksmažodis) taip iš rankų tai nesudaužysi galvas. M.: jinai pati man pasakė pažiūrėk į V. G. su plak….išmetė.. už jos nėštumą, už G. tą. I.: baūlą tipo. M.: baūlą. Vyras : koks baūlas. I.: nu kad atsieit kad V. G. baūlą pardavinėjo, aš tai sakiau V. kol buvo buvo ant ko nurašyti a ten patys vogė abudu G. su G. o ant V. nurašydavo pastoviai nu tai ant ko daugiau nurašyt, ant ko dabar įdomu nurašinės, ka vėl susiras koki durnių. Vyras : niekas nesusiras pirmadienį pamatysi ją uždarys (keiksmažodis), nes tik ką nebent nebent. M.: gal žinai kaip baigsis … aš šunų nesaugosiu tada……. ant mano bus nes kai V. spyrė man čia aš kraujais tai ta medžiagos kampą išpjovė ar V. ar mano kraujas. I.: a tai kas išpjovė tą medžiagą. Vyras : tai ekspertizė aš ir ne mačiau kad ten būtų išpjauta ten uždengta buvo nes pirma karta kai aš užėjau ten daiktus paimt tai nemačiau tikių dalykų na o kitoj kitam aš tai nebuvau va tai tiesiai kur foteliai stovi ten ta sekcija sekcija ruda sekcija kažkokia ten...jau ta gerą senai pragėrė (keiksmažodis). Pokalbio pabaiga 02:32 min. (t. 2, b. l. 168-174)

Iš 2017-02-03 Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrius rašto Nr. 41D(K)-190 matyti, kad BPC pateikė A. pranešimo skaitmeninę garso įrašo kopiją. (t. 3, b. l. 34)

Iš 2017-09-29 garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas pateiktas garso įrašas dėl kvietimo 2017-01-18 17.22 val. iš telefono Nr. 860305371. Girdimas pokalbis: balsai: ką darysite. vyras: tyliai. moteris: 112 klausau. vyras: labas vakaras. moteris: labas vakaras. vyras: čia norėtumėm į (duomenys neskelbtini)ą čia greitoji iškviest kad čia žmogų radom tokį sumuštą, kad visai ant kojų nepastovi. moteris: o dabar sakykit kur jūs jį (duomenys neskelbtini) kaimas ar (duomenys neskelbtini) miestelis. vyras: (duomenys neskelbtini) miestelis. moteris: kokia gatvė. vyras: (duomenys neskelbtini). moteris: (duomenys neskelbtini), nuosavas namas, o kas jį sumušė. vyras: nu kad paėmėm iš laiptinės mes jį pas save va dabar va. moteris: o tai kas jį sumušė nežinote. vyras: ką. moteris: prieš kiek laiko jį radote. vyras: vat va da prieš keles valandas radom. moteris: prieš keles valandas. vyras: jo jo toks sumuštas kad jis vajai. moteris: o kas sumušė, kur užpuolikai nežinote. vyras: ne nežinome tikrai, o jis toks jis net ant kojų nepastovi. moteris: jo vardas pavardė. vyras: Valiera. moteris: Valiera o pavardę žinote. vyras: V.. moteris: kiek jam metų. vyras: trisdešimt. moteris Nr. 1: keturiasdešimt. vyras: keturiasdešimt. moteris: apie keturiasdešimt metų, ar yra išorinių sužeidimų kraujavimo. vyras: o čia jis nepastovi net ant kojų, visas veidas nu visa galva ištinus, visas mėlynas. vyras Nr. 1: labai sumuštas. vyras: labai sumuštas. moteris: supratau o kur tie užpuolikai nežinote. vyras: kaip. moteris: kas sumušė nežinote. vyras: mes nežinom kas sumušė. moteris: dabar žiūrėkite laiptinės durų kodas ar yra, laiptinės durų kodas ar yra. vyras: ai nėra čia nėra. moteris: nėra, jūsų vardas pavardė. vyras: tai ateisim pasitikt. moteris: jūs būsite pažįstamas. vyras: ką. moteris: jūs būsite pažįstamas. vyras: draugas. moteris: draugas, o jūsų vardas pavardė. vyras: ką. moteris: jūsų vardas pavardė. vyras: A.. moteris: žiūrėkite tada Jonavos rajonas (duomenys neskelbtini) miestelis (duomenys neskelbtini) laukit informuojame ir policiją ir medikus atvyksta, dėkui jums. vyras: gerai gerai gerai. Pokalbio pabaiga. (t. 3, b. l. 35-37)

Iš 2017-06-14 veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolo matyti, kad perklausant garso įrašą pateiktame kompaktiniame diske Nr. 20-7/1-169, jį atidarius matomi failai: 5 failai. Perklausius minėtus failus nustatyta, kad: 25-01-2017 18_00_O1.wav, įrašo trukmė iki 5 val. 58 min. 57 s. Perklausant įrašą iki 03:53:50 val. ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos negauta. 03:53:50 užfiksuotas pokalbis: M.: E. taip sėdi ant fotelio ir šypsosi rodo kad tau faram kuku tik atėjau tu man papasakojai apie tą plaktuką aš nebuvau niekur išėjusi va Čia buvau tau Daiva paskambino skaitos tu pati pašnekėjai telefonu tu pasakei man spyrė į šoną. G.: jo bled. M.: E. nusišypsojo, aš pasakiau atrakink duris aš išeinu. Nuo 03:54:25 iki 04:44:48 ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota. Nuo 04:44:48 iki 04:45:00 užfiksuota: G.: Čia ne G. čia viskas gerai būtų buvę, logiškai pagalvok, ką, ne taip? Taip. M.: susipykstat, susidaužot ir vėl gyvenat. Nuo 04: 45:00 iki 04:49:40 ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota. Nuo 04:49:40 iki 04:50:53 užfiksuota: G.: čia jie klaidą didžiausią padarė, kad V. partempė į namus. M.: gulėjo laiptinėj ir turėjo gulėt. G.: nu a jie kaip jį partempė tai aš išvis miegojau nachui. M.: bet tai niekad dar gyvenime net per siaubeką nemačiau tokios galvos. G.: aš galvojau nieko ten nebuvo, kaip tai nebuvo. M.: aš sakau: skauda tau ką nors, šoną? G.: aš taip ir sakau, sakau, skauda šoną. M.: šoną. G.: pasakiau pasiklausiu: o galvos tau neskauda? o jis: tai dėl ko jūs taip klausiat, ar galvos neskauda? Na, sakau, jei galva keturkampa, tai kaip nepaklausi, ne tik galvą, bet šoną pasakė kad skauda. Nuo 04:50:53 iki įrašo pabaigos ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota. Kitose failuose informacijos reikšmingos ikiteisminiam tyrimui neužfiksuota. Perklausant garso įrašą pateiktame kompaktiniame diske Nr. 20-7/1-170, jį atidarius matomi 4 failai: 28-01-2017 23-59-02.wav, faile įrašas prasideda 23:59:02 val. iki 09:21:43 informacijos reikšmingos ikiteisminiam tyrimui neužfiksuota. Nuo 09:21:43 iki 09:23:31 užfiksuotas M.s ir G. A. pokalbis: G.: o G., mieždu pročem, už kiaušu paėmęs 16-ą jį ir atpyzdino prie lovos buvo... va iš 16-os į 17-ą tu dežuravai jį ten dabojai virtuvėj. M.: .... ..(nesuprantamas tekstas). G.: o G. iš 17-os į 18-ą visą naktį ..... .. aš sakiau, kad G. buvo išėjęs tą naktį, sakiau kokias dvi valandas jo ir nebuvo a jisai pas A. tai tikrai buvo nuėjęs... ir G. buvo su šviesiu treningu apsirengęs, kai pas tave atėjo... o jisai tam bute aplamai ir miegojo buvo adiala išsinešęs su tais rū,...M.: pas tik kaldra likus bet čecholas. Nuo 09:23:31 val. iki 11:52:16 val. informacijos reikšmingos ikiteisminiam tyrimui neužfiksuota. Nuo 11:52:16 girdisi G. A. ir M.s pokalbis: G.: ką aš jį daužiau, aš pora kartų užvažiavau, bet tai blee..M.: vaikų niekad. G.: tai jisai prieš tai per Naujus metus gavo. Nuo 11:52:36 val. iki įrašo pabaigos informacijos reikšmingos ikiteisminiam tyrimui neužfiksuota. Kituose failuose informacijos, reikšmingos ikiteisminiam tyrimui, neužfiksuota. Perklausant garso įrašą kituose kompaktiniuose diskuose informacijos, reikšmingos ikiteisminiam tyrimui, neužfiksuota. (t. 2, b. l. 41-43)

Iš 2017-01-31 Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties matyti, kad buvo leista tikrinti suimto įtariamojo G. A. siunčiamą bei gaunamą korespondenciją, išskyrus susirašinėjimą su gynėju bei asmenimis, galimai turinčiais imunitetą. (t. 2, b. l. 84-85)

Remiantis šia nutartimi, 2017-03-01 savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu buvo gauta laiško, adresuoto G. A., kopija. (t. 2, b. l. 87-89).

Iš 2017-06-13 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad ši laiško kopija buvo apžiūrėta. Apžiūros metu apžiūrėta laiško kopija yra ant dviejų popieriaus lapų. Ant pirmojo lapo, viršutinėje lapo dalyje, matome pašto ženklą su užrašu „LIETUVA 0,39 E“. Žemiau pašto ženklo matosi užrašas „G. A. A. Mickevičiaus g. 11 KAUNAS“, „Išsiųsta 2017-01-26 Gauta 2017-01-31“ Apatinėje lapo dalyje matosi „EDGARAS VASIUKOVAS A. Mickevičiaus g. 11 KAUNAS. Ant antrojo lapo matome parašyta: „Nu ką tu…!!? 2017.01.26 Kaip jautiesi taip grybo pripjoves?! Žinai kad žiauraus grybo pripjovei...?!! Pats žinai viskas ratu sukasi krč... Reikės atsakyti už tai. Ir tau ir kitam. Parašyk man ką tu galvoji, kaip jautiesi? Aš čia vietoj sėdžiu. Dabar nežinau ką dar tau parašyti, pats supranti. Karoče laukiu tavo atsakymo. Netarmozink su atsakymu! E.“. (t. 2, b. l. 92-93)

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, kad byloje esančių faktinių duomenų pakanka kaltinamųjų G. A., E. V., G. A. kaltei pagrįsti. Jie, kaip įrodymų šaltiniai, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas baudžiamojo proceso įstatymo numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu.

Nusikaltimo padarymo aplinkybės patvirtintos kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, rašytiniais bylos duomenimis.

Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 17 d. iki 2017 m. sausio 18 d. kaltinamieji G. A., E. V., G. A. ir nukentėjusysis V. V. buvo ir girtavo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo kilo konfliktas ir kaltinamiejį smurtavo prieš nukentėjusįjį, o po panaudoto smurto V. V. sveikata pablogėjo, matėsi sužalojimai, jis dejavo, skundėsi skausmu, jam bėgo kraujas, prasidėjo haliucinacijos. Šias aplinkybes patvirtina kaltinamųjų G. A., E. V., G. A. apklausos ir parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir parodymų patikrinimo vietoje metu, o taip pat kaltinamosios G. A. parodymai, duoti teisminio nagrinėjimo metu. Kaltinamųjų G. A., E. V., G. A. nurodytos aplinkybės apie panaudoto fizinio smurto aplinkybes, vietą ir laiką sutapo, o taip pat neprieštaravo ir atitiko kitus bylos duomenis.

Tą aplinkybę, kad kaltinamieji G. A., E. V., G. A. smurtavo prieš nukentėjusįjį patvirtino liudytojos M. K. parodymai, jie atitiko ir kaltinamųjų nurodytas aplinkybes apie panaudotą smurtą prieš V. V.. Be to, aplinkybes apie tai, kad kaltinamieji G. A., E. V., G. A. smurtavo prieš nukentėjusįjį, parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino liudytoja M. K., kurios parodymais yra pagrindas tikėti, nes ji buvo bute, kuriame kaltinamieji mušė nukentėjusįjį, ir betarpiškai matė įvykio bei smurtavimo aplinkybes. Nors kaltinamoji G. A. neigia spardžiusi V. V., tačiau jos neprisipažinimas vertinamas kaip siekis išvengti atsakomybės. Tą aplinkybę, kad įvykio metu G. A. smurtavo, sudavė smūgius, spardė V. V., patvirtino liudytojos M. K. parodymai. Aplinkybę apie tai, kad ji buvo įvykio vietoje ir matė kai G. A. smurtavo prieš V. V., jau po įvykio liudytoja M. K. pasakojo ir kitiems asmenims. Liudytoja I. V., nukentėjusiųjų atstovė pagal įstatymą E. R. patvirtino aplinkybes apie tai, kad M. K. joms pasakojo, jog ji matė, kaip V. V. sumušė kaltinamieji G. A., E. V., G. A..

Daiktų pateikimo protokolas, apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo padarytas pokalbio garso įrašas tarp I. V. ir M. K., jis pateiktas, padaryta jo stenogarama ir nustatyta, kad šio pokalbio metu M. K. patvirtino faktą, kad kaltinamieji G. A., E. V., G. A. smurtavo prieš V. V., įvykio metu buvo naudojamas plaktukas.

Iš 2017-07-26 teismo medicinos specialisto J. V. apklausos protokolo matyti, kad specialistas paaiškino, kad V. V. kaktoje, nosies kuprelėje, abiejų akių antakiuose konstatuoti odos nubrozdinimai, muštinės žaizdos kairės ausies kaušelyje ir viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, dešinės ausies sumušimas su kremzlės sutraiškymu ir kraujosruva, poodinės ir gilesnių minkštųjų audinių kraujosruvos abiejuose žanduose ir skruostuose, pakaušio srityje ir sprande, kairės pusės viršutinio pirmo danties išmušimas ir skeveldriniai nosikaulių lūžiai. Išvardinti sužalojimai atspindi mažiausiai dešimt atskirų smūgių kietais bukais riboto paviršiaus daiktais. Pakaušio srities sumušimas ir sprando sumušimas atspindi smūgius su pailgu, apie 3 cm pločio, daiktu, kuriuo neatmestina, galėjo būti ir fotolentelėje Nr. 18 užfiksuoto plaktuko kotas. Abiejų ausų kaušelių užausių sričių sumušimai gali būti padaryti panašių savybių daiktu. Veidinės galvos dalies sumušimai atspindi tik bendrąsias grupinės priklausomybės žalojusių daiktų paviršių savybes. Nosies kaulo lūžis vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kiti išvardinti galvos sužalojimai gyvam asmeniui, tikėtina, būtų vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvada patvirtino, kad apžiūrint įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. V. genotipu. Taip pat rasta kraujo ant V. V. drabužių, kuriais jis dėvėjo įvykio metu. Tai duoda pagrindą teismui daryti išvadą, kad minėtame bute buvo smurtauta prieš V. V., tame bute jis buvo sužalotas ir kraujavo. Specialisto išvadoje konstatuota, kad V. V. kraujo, biologinių pėdsakų rasta ant kaltinamųjų G. A., E. V., G. A. drabužių, o tai duoda pagrindą daryti išvadą, kad įvykio metu tarp jų buvo kontaktas, kaltinamieji tikrai buvo įvykio vietoje ir ant jų drabužių liko nukentėjusiojo kraujo, kai kaltinamieji prieš nukentėjusįjį smurtavo.

Fizinio smurto panaudojimo prieš V. V. ir jo sužalojimo faktas patvirtintas specialisto išvada, kurioje konstatuoti jam padaryti sužalojimai, jų padarymo laikas ir mirties priežastis. 2017-06-20 VTMT Kauno skyriaus teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M117/2017(02) nurodyta, kad V. V. mirties priežastis krūtinės sumušimas su daugybinėmis kraujosruvomis krūtinės sienoje, daugybiniais šonkaulių lūžiais abipus, abiejų plaučių sumušimais, kairiojo plaučio pažeidimu šonkaulių lūžgaliais, oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje ir krūtinės sienos paodėje. Traumą lydėjo sumuštų plaučių uždegimas, progresuojanti uždegiminė intoksikacija bei širdies ir kvėpavimo funkcijos nepakankamumas. V. V. mirtis konstatuota LSMUL Kauno klinikose ketvirtą stacionarinio gydymo parą 2017-01-22 17:30 val.

Pagal BK 129 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nužudė kitą žmogų. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį, bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Objektyvieji bendrininkavimo požymiai – kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas. Būtini bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos požymius. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011, 2K-630/2011, 2K-458/2014 ir kt.). Susitarti įmanoma ir rodant pritarimą kito asmens smurtavimui, prisidedant prie smurtinių veiksmų, slepiant nusikaltimo pėdsakus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2011). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas negalima apsiriboti vien tik subjektyviais kaltininkų teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-150/2013, 2K-89-693/2015). Bylose dėl tyčinio nužudymo keli asmenys atsako už nužudymą kaip bendrininkai tiek tuo atveju, kai nukentėjusysis miršta nuo bendrininkų suduotų smūgių visumos, tiek ir tuo atveju, kai nukentėjusysis miršta ne nuo visų bendrininkų smūgių ar tik nuo vieno smūgio, tačiau nustatoma, kad visi bendrininkai turėjo tyčią nužudyti ar neapibrėžtą tyčią dėl padarinių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2008, 2K-324/2009, 2K-313/2011, 2K-482-139/2015).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad visi trys kaltinamieji veikė kartu, savo konkliudentiniais veiksmais pritardami vienas kito smurtiniams veiksmams. Kaltinamieji, tiek patys suduodami smūgius nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, tiek matydami kitų smurtą ir veiksmus, pritarė tokiems vieni kitų veiksmams, jų nestabdė, nesistengė suteikti nukentėjusiajam pagalbos, vadinasi, suvokė bendrais veiksmais daromos pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl to kils padariniai, bet jų nedetalizavo. Tarp kaltinamųjų bendrai atliktų tyčinių veiksmų ir kilusių padarinių (V. V. mirties) yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl visi bendrininkai yra nužudymo bendravykdytojai, nes kiekvienas atliko dalį veiksmų, priskiriamų objektyviesiems nužudymo požymiams. Kadangi smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo visi bendrininkai, už nužudymą atsako visi kūno sužalojimus padarę asmenys, nepriklausomai nuo to, kas ir kokio pobūdžio smurtinius veiksmus atliko.

Byloje nustatyta, kad iki kaltinamųjų pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusįjį 2017 m. sausio 17 d., V. V. buvo sveikas, nesužalotas, o tą pačią dieną, kai kaltinamieji jį sumušė, jo sveikata pablogėjo, jam buvo padaryti ir matėsi sužalojimai, jis buvo išgabentas į gydymo įstaigą. Garso įrašo apžiūros protokole užfiksuoti duomenys apie tai, kad 2017 m. sausio 18 d. 17.22 val. buvo skambinta į bendrąjį pagalbos centrą, pranešta apie sužalotą nukentėjusįjį V. V., kviesta medicinos pagalba.

Todėl teismas turi pagrindą daryti išvadą, kad G. A., E. V., G. A. sužalojo V. V. ir dėl patirto smurto bei jam padarytų sužalojimų šis mirė. Taigi kaltinamųjų G. A., E. V., G. A. atlikti smurtiniai veiksmai sukėlė V. V. mirtį ir tarp kaltinamųjų atliktų veiksmų bei atsiradusių pasekmių yra priežastinis ryšys. Kaltinamieji paaiškino, kad jie nesiekė V. V. mirties ir nesitikėjo, kad kils mirtinos pasekmės.

Įvertinus bylos aplinkybes, daroma išvada, kad kaltinamųjų veiksmai buvo tyčiniai, jie veikė netiesioginės tyčios forma. Byloje nustatyta, kad įvykio metu jie smūgiavo rankomis, kojomis, plaktuku į įvairias kūno vietas, nukentėjusiajam padaryti įvairūs sužalojimai, trys asmenys naudojo intensyvų smurtą vieno asmens atžvilgiu.

Įvertinus sužalojimų pobūdį, naudoto smurto pobūdį, galima daryti išvadą, kad smūgiai buvo stiprūs, kaltinamieji matė, kad V. V. sužalotas, greitosios pagalbos nekvietė ir paliko jį įvykio vietoje ilgą laiką, jie pasekmėms buvo abejingi.

Suduodami daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas, turėdami gyvenimiškos patirties, kaltinamieji G. A., E. V., G. A. suprato, kad kelia grėsmę žmogaus gyvybei, bet savo veiksmų padariniams buvo abejingi. Byloje nustatyta, kad tarp kaltinamųjų smurtinių veiksmų ir atsiradusių padarinių – nukentėjusiojo V. V. mirties, yra priežastinis ryšys. Teismas, vertindamas tyčios turinį, įvertina suduotų smūgių skaičių, pobūdį, smurtavusių asmenų elgesį įvykio metu ir po padaryto sužalojimo. Taigi nusikalstama veika atitinka nužudymo, kaip nusikaltimo, sudėtį. Nustatyta, kad nusikaltimo motyvas - asmeniniai nesutarimai ir pyktis.

Kaltinamųjų G. A., E. V., G. A. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 129 straipsnio 1 dalį, nes jie nužudė kitą asmenį-V. V..

Teismas, skirdamas bausmes G. A., E. V., G. A. atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltinamųjų asmenybes bei kitas aplinkybes.

Kaltinamasis G. A., E. V., G. A. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 129 straipsnio 1 dalyje. Šis nusikaltimas yra labai sunkus, tyčinis, baigtas. Nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia. Nusikaltimu sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmės, kaltinamųjų padarytu nusikaltimu padaryta žala visuomenei, kaltinamųjų veiksmai buvo tyčiniai, nusikaltimu atimta gyvybė.

G. A. teistas, nusikalto teistumui neišnykus, baustas administracine tvarka, nedirbo. G. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), o atsakomybę sunkinančios aplinkybės - nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.), ir nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.).

E. V. teistas, teistumas išnykęs, dirbo. GRB Rostok GmbH direktoriaus R. P. išduotoje charakteristikoje jis charakterizuojamas teigiamai. Joje nurodoma, kad jis buvo atsakingas, pareigingas, sąžiningas, kruopštus ir niekada neturėjo problemų, priekaištų jam, buvo patenkinti juo kaip firmos darbuotoju bei žmogumi (t. 6, b. l. 32). Teisminio nagrinėjimo metu jis atsiprašė. E. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkinančios aplinkybės - nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.), ir nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.).

G. A. neteista, bausta administracine tvarka, dirbo. G. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkinančios aplinkybės - nusikalstamą veiką ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.), ir nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį ir prašė solidariai iš kaltinamųjų G. A., E. V., G. A. priteisti 483,76 Eur Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Europos aikštė 1, 03505 Vilnius, kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita LT 217300010002484333 AB „Swedbank“, banko kodas 73000). Nurodė, kad informacinės sistemos duomenimis, V. V. nuo 2017-01-19 iki 2017-01-22 buvo gydomas LSMU ligoninėje Kauno klinikose dėl trauminio penumotorakso. Pacientui atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomografija, tarpšonkaulinio drenavimo kateterio įvedimas. Asmuo mirė. Už paslaugas buvo sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžeto lėšų. Suteiktų paslaugų kaina - 483,76 Eur. Už suteiktas paslaugas iš PSDF biudžeto mokama vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo 26, 27 str. ir šiais žemiau nurodytais teisės aktais: sveikatos apsaugos ministro 2015-12-30 įsakymu Nr. V-1550 „Dėl balo vertės patvirtinimo“.

sveikatos apsaugos ministro 2011-12-23 įsakymu Nr. V-1118 „Dėl giminingų diagnozių grupių sąrašo ir normatyvinės gydymo trukmės ir kainų koeficientų pagal giminingų diagnozių grupes sąrašo bei bazinės aktyviojo gydymo atvejo (gydymo etapo) kainos šiam gydymui priskiriamų paslaugų bazinėms kainoms nustatyti tvirtinimo.“ G. A., G. A., E. V. civilinė atsakomybė atsiranda dėl tyčinio neteisėto veikimo (CK 6.246 str., 6.248 Str.), t. y. savo nusikalstamais veiksmais sužalojus V. V., kuris dėl patirtų sužalojimų buvo gydomas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje bei mirė. Akivaizdu, kad padaryta žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei, PSDF biudžetui. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir jų apmokėjimas iš PSDF biudžeto (žala PSDF biudžetui) yra tiesiogiai susijęs su asmens nusikalstamais veiksmais, t. y. asmens sužalojimu (CK 6.249 str., 6.247 str.). Be to, CK 6.279 str. 1 d. nurodoma, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Sveikatos draudimo įstatymo 4 str. 1 d. 2 p. ir 3 p. nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) ir Teritorinės ligonių kasos (toliau – TLK). Sveikatos draudimo įstatymo 31 str. 1 p. ir 34 str. 1 p. nurodyta, kad PSDF biudžetą naudoja VLK ir TLK. Taip pat Sveikatos draudimo įstatymo 15 str. 1 d. 6 p. nurodyta, kad PSDF biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų. (t. 1 b. l. 168).

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamųjų G. A., E. V., G. A. priteistina 483,76 Eur Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Civilinis ieškinys yra įrodytas, pagrįstas, žala padaryta nusikalstamais veiksmais, todėl kaltinamieji ją privalo atlyginti visiškai.

Nukentėjusiųjų K. V., P. V. atstovė pagal įstatymą E. R. pareiškė civilinį ieškinį ir prašė iš kaltinamųjų G. A. ir E. V. priteisti P. V., K. V. po 5000 Eur (penkis tūkstančius eurų) kiekvienai neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad G. A. ir E. V. kaltinami tuo, kad sužalojo V. V., kuris nuo patirtų sužalojimų ir komplikacijų mirė. Dėl kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusiosios Paulina ir K. V. patyrė neturtinę žalą, kadangi dėl nusikalstamos veikos neteko tėvo. V. V. su nukentėjusiomis kartu negyveno nuo 2014 metų vidurio, kuomet nutrūko jo ir E. R. santykiai. Tačiau ir po to V. V. su nukentėjusiomis bendravo: jis ateidavo aplankyti dukterų į jų namus, jie susitikdavo gatvėje, kai turėdavo lėšų, jis paremdavo dukteris materialiai. Gyvendamas kartu su nukentėjusiomis V. V. vaikais rūpinosi, juos mylėjo, dėl ko tarp jo ir dukterų buvo artimas ryšys, ypač su vyresniąja dukterimi K. V., kuri labai išgyveno tėvo netektį ir iki šiol negali apie tai kalbėti ramiai. Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio antroje dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kaip jau nurodyta, dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų nukentėjusiosios Paulina ir K. V. neteko tėvo, dėl ko patyrė emocinius išgyvenimus: Kamilė iki šiol prisiminusi tėvą verkia, o Paulina užsisklendė savyje ir kalbinama apie tėvą neprataria nei žodžio. Nukentėjusiosios mylėjo tėvą, kadangi jis joms buvo geras. Dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų jos nebeturės galimybės augti pažinodamos savo tėvą. Kadangi G. A. ir E. V. savo veiksmais sukėlė negrįžtamus padarinius, t. y. nužudė nukentėjusiųjų tėvą, dėl ko nukentėjusiosios patyrė emocinius išgyvenimus, todėl jie padarė 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų) neturtinę žalą kiekvienai nukentėjusiajai, kurią privalo atlyginti. (t. 5, b. l. 186)

Teismas daro išvadą, kad nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai neturtinei žalai atlyginti tenkintini visiškai, iš kaltinamųjų priteistina po 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti kiekvienai nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusių asmenų kaltę, kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų turtinę padėtį, padarytos žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl V. V. nužudymo, netekties nukentėjusiosios patyrė sunkius dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą. Neturtinė žala nukentėjusiosioms padaryta dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos patyrė netekę artimo žmogaus – tėvo. Teismas nustatė, kad V. V. nužudė kaltinamieji G. A. ir E. V., todėl jie privalo atlyginti nukentėjusiosioms padarytą neturtinę žalą.

Nukentėjusiųjų K. V., P. V. atstovė pagal įstatymą E. R. pareiškė civilinį ieškinį ir prašė iš kaltinamųjų G. A. ir E. V. priteisti P. V., K. V. po 5000 Eur (penkis tūkstančius eurų) kiekvienai neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau byloje nepareiškė civilinio ieškinio ir neprašė priteisti neturtinę žalą iš G. A., todėl teismas neturi galimybės spręsti šio klausimo savo iniciatyva ir nepriteisia iš G. A. neturtinės žalos.

Daiktų klausimas spręstinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnyje numatyta tvarka.

Kardomoji priemonė suėmimas kaltinamiesiems G. A. ir E. V. paliekama galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Kardomosios priemonės-rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje G. A. paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį, kardomosios priemonės panaikintinos.

Kauno apygardos teisme 2018 m. balandžio 13 d. iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos buvo gauta pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo už P. V. ir K. V. suteiktą antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje, prašoma išieškoti iš kaltinamųjų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas – 280,26 Eur.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas paliekamas nenagrinėtas. BPK 307 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodoma, kad pasisakyti dėl proceso išlaidų (visų ar jų dalies), patirtų nagrinėjant bylą teisme, atitinkamos instancijos teismas turi nuosprendyje arba nutartyje. Tačiau tam, kad teismas dėl to pasisakytų, bylos dalyvis turi laiku pateikti tokį prašymą ir įrodymus, patvirtinančius išlaidų dydį. Šiuo atveju baudžiamosios bylos nagrinėjimas prašymo pateikimo momentu baigtas, rašomas nuosprendis, tačiau prašymas buvo pateiktas nesilaikant BPK nustatytos tvarkos. Atsižvelgiant į aptartą byloje susidariusią situaciją bei vadovaujantis BPK nuostatomis dėl prašymų pateikimo ir išsprendimo (BPK 270 straipsnio 1, 2 dalis, 292 straipsnio 2 dalis), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo turėjo pateikti bylos nagrinėjimo teisme metu iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos (šiuo atveju iki teisėjos išėjimo į pasitarimų kambarį), jis turėjo būti paskelbtas ir dėl šio prašymo kitiems proceso dalyviams turėjo būti užtikrinta galimybė pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-677/2015). Kadangi šių reikalavimų nebuvo laikytasi, tenkinti prašymą nėra teisinio pagrindo. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog BPK 361 straipsnio 2 dalyje numatytos normos taikomos tuo atveju, jeigu prašymas dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo yra pateiktas iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, tačiau priimant galutinį procesinį sprendimą bylos nagrinėjimo metu toks prašymas nebuvo išspręstas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo už suteiktą antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje paliekamas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-303 straipsniais,

nusprendė:

G. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmę laisvės atėmimą 12 (dvylikai) metų.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, Kauno apygardos teismo 2018-04-19 nuosprendžiu skirtą bausmę subendrinti su Jonavos rajono apylinkės teismo 2017-05-30 nuosprendžiu skirta bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir subendrintą bausmę skirti laisvės atėmimą 12 (dvylikai) metų.

Laisvės atėmimo bausmę skirti G. A. atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2018 m. balandžio 19 d.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2017 m. sausio 25 d. iki 2018 m. balandžio 19 d.

Kardomąją priemonę suėmimą G. A. palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

E. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmę laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų.

Laisvės atėmimo bausmę skirti E. V. atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2018 m. balandžio 19 d.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2017 m. sausio 25 d. iki 2018 m. balandžio 19 d.

Kardomąją priemonę suėmimą E. V. palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

G. A. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmę laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. kovo 3 d.

Kardomąsias priemones-rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje G. A. palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį, kardomąsias priemones panaikinti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš G. A., E. V., G. A. po 161,26 Eur iš kiekvieno Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Europos aikštė 1, 03505 Vilnius, kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita LT 217300010002484333 AB „Swedbank“, banko kodas 73000).

Nukentėjusiųjų K. V., P. V. atstovės pagal įstatymą E. R. civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš G. A. ir E. V. solidariai 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai K. V. ir 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai P. V..

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo už P. V. ir K. V. suteiktą antrinę teisinę pagalbą palikti nenagrinėtą.

Sunaikinti daiktus: nuoplovas, plaktuką, kėdę, rožinės spalvos audeklą, pilkos spalvos popieriaus skiautę, audeklo dalį nuo minkšto kampo porankio, rankeną su apdaila, iškarpą iš kartoninės dėžutės, baltos spalvos pagalvę, gelsvos spalvos pagalvę, baltos spalvos pagalvę, iš minkštasuolio paimtą audinio fragmentą, geltonos spalvos rankšluostį, V. V. sportbačius, kojines, kelnes, apatinius, bliuzoną, dvi maikes (saugomi UAB „Aleksoto prekyba“ - t. 3, b. l. 27-28).

Grąžinti G. A. daiktus: sportinius batelius, vyrišką striukę, moterišką striukę (saugomi UAB „Aleksoto prekyba“ - t. 3, b. l. 27-28).

Grąžinti G. A. daiktus: sportinį švarką, sportinius batelius, kelnes, striukę, marškinėlius, lagaminą su daiktais (saugomi UAB „Aleksoto prekyba“ - t. 3, b. l. 27-28) ir rankinį laikrodį „Rosra“ su balto metalo apyranke, geltono metalo spalvos grandinėlę (saugomi tardymo izoliatoriuje - t. 3, b. l. 22).

Grąžinti E. V. daiktus: striukę, sportines kelnes, sportinius batus, džemperį, marškinėlius trumpomis rankovėmis (saugomi UAB „Aleksoto prekyba“ - t. 3, b. l. 27-28) ir USB atmintinę, SIM kortelę „Lyca mobile“, kurios Nr. 8949430010138091714, SIM kortelę „Lyca mobile“, kurios Nr. 8949430070022091303, piniginę „Nicolas“, 70 centų, vienkartinį bilietą Nr. 873612 (saugomi tardymo izoliatoriuje - t. 3, b. l. 23).

kompaktinį diską su I. V. pokalbio su M. K. garso įrašais, paimtą 2017-02-06 savanoriškų daiktų pateikimo metu iš I. V. (t. 2, b. l. 167);

kompaktinį diską su 2017-01-25 įvykio vietos apžiūros nuotraukomis (t. 1, b .l. 45);

kompaktinį diską su 2017-03-01 M. K. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašu (t. 1, b. l. 156);

kompaktinį diską su G. A., G. A. ir E. V. pokalbių išklotinėmis (t. 2, b. l. 28);

kompaktinius diskus (5- penki vnt.) Nr. 20-7/1-169, 20-7/1-170, 20-7/1-171, 20-7/1-172, 20-7/1-173, priedą prie 2017-06-14 veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo (t. 2, b. l. 44);

kompaktinį diską su G. A. pokalbių garso įrašais (t. 2, b. l. 58);

kompaktinį diską su 2017-01-26 daiktų apžiūros nuotraukomis (t. 2, b. l. 139);

kompaktinį diską su 2017-01-26 daiktų (E. V.) apžiūros nuotraukomis (t. 2, b. l. 186);

kompaktinį diską su 2017-01-26 daiktų (G. A.) apžiūros nuotraukomis (t. 3, b. l. 16);

kompaktinį diską su GMP iškvietimo garso įrašu (t. 3, b. l. 38);

kompaktinį diską su 2017-03-10 G. A. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašu (t. 3, b. l. 185);

kompaktinį diską su 2017-03-20 E. V. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašu (t. 4, b. l. 103);

kompaktinį diską su 2017-03-03 G. A. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašu (t. 5, b. l. 42);

kompaktinį diską su 2017-03-01 M. K. apklausos vaizdo įrašu (t. 5, b. l. 91);

kompaktinį diską su 2017-03-08 G. A. apklausos vaizdo įrašu (t. 1, b. l. 156);

kompaktinį diską su 2017-03-02 G. A. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašu (t. 1, b. l. 156);

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.