Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.6.2.; 1.1.7.2.1.; 1.1.8.6.2.; 1.2.8.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.4.6.4.4.

2025 m. birželio 20 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Danutės Giačaitės ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

nuteistajai A. N., jos gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei

nukentėjusiajam D. R.

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. N. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2025 m. kovo 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. N. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalyje ir paskyrė viešųjų darbų šešiems mėnesiams bausme, įpareigojant nuteistąją neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. N. paskirta viešųjų darbų keturiems mėnesiams bausmė, įpareigojant ją neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui (iš viso 160 valandų).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą – nuspręsta taikyti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Iš dalies tenkintas civilinio ieškovo D. R. civilinis ieškinys ir iš A. N. D. R. priteista 2 000 Eur neturtinės žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. N. nuteista už tai, kad ji per visuomenės informavimo priemonę paskleidė apie D. R. tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti, pažeminti jį bei pakirsti pasitikėjimą juo: 2023 m. rugsėjo 29 d. apie 20.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdama Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje, naudodamasi mobiliojo ryšio telefonu „Apple iPhone 14“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), internetu per visuomenės informavimo priemones – socialiniame tinkle „Facebook“ ir socialiniame tinkle (trumpų vaizdo įrašų kūrimo ir dalijimosi programėlėje) „TikTok“ paskleidė apie D. R. tikrovės neatitinkančią informaciją:

1.1. Socialiniame tinkle „Facebook“ iš asmeninės paskyros, kurios pavadinimas „Tavo namai“, paskelbė 2023 m. rugsėjo 28 d. 1 – 3 val. laikotarpiu, naudojantis programėle „Fake All“ sukurtas tikrovės neatitinkančias (netikras) įrenginio (mobiliojo ryšio telefono) ekrano nuotraukas (tariamus kompiuterio (įrenginio) ekrane vaizdus), kuriose, panaudojant D. R. atvaizdą (nuotrauką), nurodant vardą ir pavardę (D. R.), vaizduojamas susirašinėjimų ir pokalbių programoje „Facebook Messenger“ tariamas (netikras; neįvykęs) D. R. iš asmeninės paskyros, kurios pavadinimas ,,(duomenys neskelbtini)“, susirašinėjimas su nepilnamete (14 metų amžiaus) mergaite, kuriame D. R. vaizduojamas bendraudamas rašęs jai nepagarbų seksualinio pobūdžio tekstą (turinį), t. y. seksualiai priekabiavęs, o būtent (originalo kalba):

-„(duomenys neskelbtini)“ (D. R.): Labas mažyte, gal nori pamatyti kokį (duomenys neviešinami) turiu?

- „Nepilnametė (14 metų amžiaus) mergaitė“: as taves nepazystu nerainwk man nesamoniu

- „(duomenys neskelbtini)“ (D. R.): „Susipazinti galime jei nori“;

- Nepilnametė (14 metų amžiaus) mergaitė: „man tik 14“;

- „(duomenys neskelbtini)“ (D. R.): „tai gal tu nekalta? (duomenys neviešinami) tau“;

- Nepilnametė (14 metų amžiaus) mergaitė: „as mamai parodysiu ka tu man rasai“;

- ,,(duomenys neskelbtini)“ (D. R.): „parodys? „Aš tave (duomenys neviešinami) savo rankom“;

- Nepilnametė (14 metų amžiaus) mergaitė: „kodel tu man grasini?“;

- „(duomenys neskelbtini)“ (D. R.): „(duomenys neviešinami) tave norėjau maža (duomenys neviešinami)“;

- Nepilnametė (14 metų amžiaus) mergaitė: „man tik 14 as dar nekalta, kokia as as (duomenys neviešinami)“.

1.2. Socialiniame tinkle (trumpų vaizdo įrašų kūrimo ir dalijimosi programėlėje) „TikTok“ iš savo paskyros, pavadintos „(duomenys neskelbtini)“, nufilmuodama save (A. N.), sukūrė ir įkėlė vaizdo įrašą, kuriame paskleidė apie D. R. tikrovės neatitinkančią informaciją: „Nu o dabar mes padarysim bum, tai jis yra D., D., ar jisai yra A., ar D., ar kelinta dar jo „fake“ anketa, turbūt jautė konkurenciją, sugalvojo, pasikelsiu kontentą, pradės pirkt iš jo, ne manęs. Va taip viskas gyvenime vyksta, kai esi padugnė, kai esi pedofilas, nes jis rašinėja mergaitėm, kad jis nori parodyt jo … savo, nesakysiu, dalykus, tuo pačiu ir man rašė. Matyt, va, žmogui pasidarė labai prastai. Sugalvojo, užsidirbsiu šikdamas ant žmogaus. Pridėsiu nuotrauką“. Šiais veiksmais A. N. per visuomenės informavimo priemones paskleidė apie nukentėjusįjį D. R. minėto turinio tikrovės neatitinkančią informaciją, jog D. R. iš asmeninės paskyros, kurios pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“, susirašinėdamas su nepilnamete (14 metų amžiaus) mergaite, (bendraudamas) rašė jai nepagarbų seksualinio pobūdžio tekstą (turinį), t. y. jog seksualiai priekabiavo prie vaiko, taip pat socialiniame tinkle (trumpų vaizdo įrašų kūrimo ir dalijimosi programėlėje) „TikTok“ sukurtame ir paskleistame vaizdo įraše, teigdama, jog D. R. yra pedofilas, paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, jog D. R. yra lytinis iškrypėlis, jaučiantis lytinį potraukį prie vaikų (pedofilas). Šiais veiksmais A. N. per visuomenės informavimo priemones paskleidė apie nukentėjusįjį D. R. tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti, pažeminti jį bei pakirsti pasitikėjimą juo.

2. Alytaus apylinkės teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei liudytojų, nukentėjusiojo ir nuteistosios parodymus, nustatė, jog A. N., pasinaudodama specialia programėle „Fake All“, savo asmeniniais socialiniais tinklais, nukentėjusiojo D. R. socialinių tinklų nuotrauka ir asmenine paskyra „(duomenys neskelbtini)“, sukūrė tikrovės neatitinkančias (netikras) mobiliojo ryšio telefono ekrano nuotraukas, kuriuose D. R. vaizdavo kaip jaučiantį lytinį potraukį nepilnametėms ir tokiu būdu šmeižė nukentėjusįjį, paniekino ir pažemino jį, pakirto pasitikėjimą juo. Atsižvelgęs į tai, kad nukentėjusysis buvo įvardintas vardu ir buvo naudojamos jo socialinių tinklų nuotraukos, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad A. N. dalinosi būtent apie nukentėjusįjį tikrovės neatitinkančia informacija, vartojo kategoriškus teiginius, nevartojant jokių nuomonės raiškos priemonių, Alytaus apylinkės teismas konstatavo, kad A. N. skleisdama savo socialiniuose tinkluose realybės neatitinkančią informaciją, siekė ne išsakyti savo nuomonę apie galimą situaciją, tačiau siekė pakirsti pasitikėjimą D. R.. Alytaus apylinkės teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys ir, atsižvelgęs į nuteistosios charakteristiką paskyrė jai viešųjų darbų bausmę, atmetė reikalavimą priteisti 6 000 eurų turtinės žalos bei sumažino prašomą priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos sumą iki 2 000 Eur.

3. Apeliaciniame skunde nuteistoji A. N. prašo: panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. kovo 19 d. nuosprendį, pripažinti, kad A. N. nekalta ir nutraukti baudžiamąją bylą; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pagarsinant ir vertinant byloje esančius įrodymus bei apklausiant liudytojais E. G., A. B., E. N., E. K., P. M.; panaikinti nuteistajai paskirtas kardomąsias priemones, kadangi nuteistajai nėra tikslo slapstytis ar vilkinti bylos nagrinėjimą; kreiptis į Lietuvos teismo ekspertizės centro filologijos ekspertą dėl ekspertizės atlikimo, prašant išaiškinti ar nuteistosios paviešinti duomenys apie „(duomenys neskelbtini)“ galėjo paniekinti ar pažeminti D. R., kai pats nukentėjusysis nurodė, jog kitiems asmenims nėra žinoma, kad po pseudonimu „(duomenys neskelbtini)“ slepiasi būtent D. R.; prie baudžiamosios bylos medžiagos pridėti papildomai teikiamus įrodymus.

3.1. Nuteistosios teigimu, ją pirmosios instancijos teisme atstovavęs gynėjas darė spaudimą pripažinti kaltę ir sutikti su sutrumpintu įrodymų tyrimu, dėl ko Alytaus apylinkės teismas nevisapusiškai išnagrinėjo jos byloje teiktus rašytinius įrodymus ir priėmė netinkamą sprendimą pripažinti ją kalta, nors pačios nuteistosios nuomone, ji jokios nusikalstamos veikos ji nėra įvykdžiusi. Skunde argumentuojama, kad nuteistosios pasirinkta advokatė dėl laiko stokos atsisakė ją atstovauti baudžiamosios bylos nagrinėjime ir dėl to paties laiko stokos buvo priimtas klaidingas sprendimas kreiptis į pirmosios instancijos teisme ją atstovavusį gynėją, kas įtakojo netinkamą baudžiamosios bylos baigtį.

3.2. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, neįvertino tariamos nusikalstamos veikos tęstinumo, jog pranešimas socialiniuose tinkluose buvo skelbiamas tik vieną kartą ir buvo paskelbtas tik labai neilgą laiko tarpą, dėl ko nepagrįstai veiką pripažino tęstine. Nesutiktina ir su jos kaltės klausimu, pabrėžiant, jog padarytos veikos pavojingumas dar nebuvo pasiekęs tokio laipsnio, už kurį būtų galima taikyti baudžiamąją atsakomybę. Skunde akcentuojamas ir D. R. neteisėtų veiksmų klausimas, o būtent, kad jis, pasinaudodamas savo socialinio tinklo „Tik Tok“ paskyra, viešino ir šiai dienai toliau viešina apie apeliantę realybės neatitinkančią informaciją, jog ji neva yra aferistė ir jos reikėtų saugotis, be apeliantės leidimo viešino jos tikrą vardą, pavardę, atvaizdą ir kitus asmens duomenis, visą tai matė ne mažiau kaip 35 900 žmonių, dėl ko apeliantė, patirdama pastovų D. R. persekiojimą, buvo priversta pasikeisti savo vardą. Argumentuojama, kad apylinkės teismas visiškai to neargumentuodamas, atsisakė vertinti tokius provokuojančius D. R. veiksmus kaip įtakojusius jos veiksmus paskleisti savo nuomonę apie D. R..

3.3. Taip pat apeliantė atkreipia dėmesį į tai, jog apylinkės teismas nevertino ir kitų D. R. neigiamai charakterizuojančių aplinkybių, o būtent, jog jis apeliantę šmeižė ir šiai dienai toliau šmeižia susikūręs netikrus socialinio tinklo „Facebook“ vartotojus: „(duomenys neskelbtini) Nuo G. N.“, „V. V. D.“, „(duomenys neskelbtini)“, „G“, „(duomenys neskelbtini)“, „Z. Z.“. Nuteistosios teigimu, ji neatlaikiusi tokio D. R. psichologinio terorizavimo paviešino tik jos nuomonę apie jo bendravimo stilių ir turimą lytinį potraukį nepilnamečiams, o tokią nuomonę A. N. apie šios bylos nukentėjusįjį susidarė iš jųdviejų bendravimo žinučių, kurias nuteistoji prideda kaip rašytinius įrodymus prie apeliacinio skundo ir prašo apygardos teismo įvertinti baudžiamosios bylos kontekste.

3.4. A. N. nuomone, toks nukentėjusiojo pastovus persekiojimas ir psichologinis teroras turi būti vertinamas kaip pagrindas nutraukti baudžiamąją bylą ir ją išteisinti. Skunde akcentuojama, jog pačio nuteistojo neteisėti veiksmai, juos vertinant baudžiamosios teisės, kaip paskutinės priemonės, kontekste, nesudarė pagrindo apeliantę pripažinti kalta, dėl ko baudžiamoji byla turėjo būti nutraukta ir D. R. turėjo būti išaiškinta teisė savo pažeistas teises ginti civilinio proceso tvarka. Argumentuojama, jog nagrinėjamoje byloje taip pat egzistavo visos aplinkybės D. R. elgesį pripažinti provokuojančiu, nuteistosios atžvilgiu taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, o taip pat nusikalstamą veiką pripažinti mažareikšme, kaip tai yra numatyta BK 37 straipsnyje. Apeliantės įsitikinimu, kiti asmenys žinodami vien tik pseudonimą „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo jo atpažinti kaip D. R., ką pripažino net pats nuteistasis.

3.5. Skunde nesutinkama su tuo, kad nukentėjusysis tariamai patyrė kokią nors turtinę ar neturtinę žalą, pažymint, jog tokios žalos atsiradimo faktas nėra įrodytas jokiais baudžiamojoje byloje pateiktais įrodymais, vaistų vartojimas nėra patvirtintas jokiais gydytojo išrašais arba faktiniais vaistų įsigijimo kvitais. Argumentuojama, jog nuteistasis yra nedirbantis, gyvenantis iš socialinių pašalpų, dėl ko nėra pagrindo spręsti apie sugriautą jo darbinę karjerą. Taip pat absurdišku laikomas ieškinio reikalavimas priteisti reabilitavimo paslaugas, kurias D. R. pats sau suteikė ir kurias pats įsivertino 50 Eur per valandą įkainiu. Apeliantės teigimu, tokiu civiliniu ieškiniu D. R. siekė neteisėtai praturtėti, dėl ko civilinis ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

3.6. Pabrėžiama, jog bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme privalo būti apklausti apeliantės nurodyti liudytojai. Argumentuojama, kad A. B. asmeniškai pažįsta D. R., pats nuo jo yra nukentėjęs ir gali paliudyti apie programėlėje „Zello“ D. R. sukurtą grupę, kurioje jis su kitais asmenimis koordinuoja ką ir kokiu būdu būtų galima apšmeižti, kad E. N. galės paliudyti apie pastovų D. R. persekiojimą, kad E. K. galės paliudyti apie apeliantės siekį apsiginti, kad D. R. galės paliudyti apie D. R. persekiojimą, įžeidinėjimą ir atvirus grasinimus tiesioginių transliacijų metu. Apeliantės teigimu, tiek apie šiuos liudytojus, tiek apie papildomai teikiamus rašytinius įrodymus jai nebuvo žinoma baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, dėl ko įrodymai privalo iš naujo būti nagrinėjami apygardos teisme ir posėdžio metu privalo būti apklausiami skunde nurodyti liudytojai.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjęs ir civilinis ieškovas D. R. prašo A. N. apeliacinį skundą atmesti ir Alytaus apylinkės teismo 2025 m. kovo 19 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

4.1. Atsiliepime nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė baudžiamosios bylos aplinkybes, kad socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „TikTok“ nuteistoji plačiai auditorijai paskleidė apie nukentėjusįjį žeminančią ir tikrovės neatitinkančią informaciją. Tokie nuteistosios veiksmai nukentėjusiajam sukėlė didelę žalą jo reputacijai. Priešingai negu skunde nurodo A. N., baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga įrodo, jog D. R. neatliko jokių jos neteisėtą elgesį provokuojančių veiksmų.

4.2. Atsiliepime nukentėjusysis nesutinka su apeliantės reikalavimu iš naujo atlikti įrodymų tyrimą ir peržiūrėti jos teikiamus vaizdo įrašus bei liudytojais apklausti naujus asmenis. Argumentuojama, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apygardos teismas naujus įrodymus vertina tik esant svarbioms priežastims ir kadangi apeliantė apie vaizdo įrašus žinojo dar ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau šių vaizdo įrašų nepateikė bylą nagrinėjant Alytaus apylinkės teisme, dėl ko apygardos teismas negali teikiamų vaizdo įrašų prijungti prie nagrinėjamos bylos. Taip pat argumentuojama, jog A. N. nurodomi liudytojai yra suinteresuoti baudžiamosios bylos baigtimi, apeliaciniame skunde įvardijami liudytojai negalėtų duoti objektyvių parodymų, kas, nukentėjusiojo nuomone, apygardos teismui sudaro pagrindą neapklausti jų teismo posėdžio metu.

4.3. Taip pat atsiliepime D. R. nesutinka su skundo reikalavimu A. N. atžvilgiu taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, kadangi pati nuteistoji savo iniciatyva viešino apie nukentėjusįjį realybės neatitinkančią informaciją, o taip pat bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad nukentėjusiojo veiksmai būtų sukėlę tiesioginį pavojų nuteistajai ar turėję esminės reikšmės nuteistosios nusikalstamos veikos įvykdymui.

4.4. Pabrėžiama, jog priešingai negu skunde nurodo nuteistoji, baudžiamojoje byloje surinkta rašytinė medžiaga įrodo, jog A. N. ne vien tik iš savo asmeninių paskyrų, tačiau ir iš kitų naujai sukurtų socialinių tinklų „Facebook“ ir „TikTok“ paskyrų daugybę kartų įkėlė tikrovės neatitinkančią informaciją, kurią vėliau pasidalino nesuskaičiuojamas skaičius asmenų. Tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek pačiame apeliaciniame skunde, A. N. pakartotinai dalinasi realybės neatitinkančia informacija, jog nukentėjusysis su ja bendravo netradicinio lytinio santykiavimo temomis, nors tokio bendravimo tarp jų nebuvo ir tai yra dar vieni nuteistosios išsigalvoti teiginiai, tokiu būdu bandant pateisinti jos neteisėtus veiksmus.

4.5. Taip pat, priešingai negu skunde nurodo nuteistoji, nukentėjusysis dirba užsienio valstybėje, niekada nėra gavęs socialinės pašalpos, apie nuteistąją nėra daręs jokios tiesioginės transliacijos ir su pačiam nėra siuntinėjęs grasinančių žinučių. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad nukentėjusysis vaizdo įrašą apie A. N. sukčiavimo atvejus pasidalino (duomenys neskelbtini), kai tuo tarpu A. N. vardą pasikeitė (duomenys neskelbtini), t. y. dviem mėnesiais ankščiau, kas rodo, jog tai neįtakojo jos vardo keitimo.

Nuteistosios A. N. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Teismas apeliacinio nagrinėjimo metu nustatęs, kad byloje padaryti esminiai Kodekso pažeidimai, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems asmenims. Šios baudžiamojo proceso normos apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas bei įtvirtina apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Taigi apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

6. Vertinant apeliaciniame skunde nurodytų argumentų pagrįstumą, visų pirma pažymima, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas, priimdamas nuosprendį, turi aiškiai nustatyti faktines bylos aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti teisingai, ir aiškiai nurodyti, kokie įrodymai jas patvirtina arba paneigia.

Dėl A. N. nuteisimo pagal BK 154 straipsnio 1 dalį.

7. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo ribose, įrodymų vertinimo klaidų ar kitų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, dėl kurių baudžiamasis įstatymas A. N. galėjo būti pritaikytas neteisingai, nenustatė. Pirmosios instancijos teismas įvertino bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o savo išvadas, išdėstytas apkaltinamajame nuosprendyje, pagrindė būtent išsamia įrodymų visumos analize bei išdėstė esminius motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė nuteistosios keliamas versijas dėl to, jog vaizdo įrašas socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „TikTok“ buvo įkeltas sąlyginai neilgą laiko tarpą, jog iš įkelto turinio nebuvo galima atpažinti, jog yra kalbama apie nukentėjusįjį. Skundo argumentai, jame pateikiama nuomonė dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo, nuosprendyje padarytų išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo nuosprendį naikinti.

8. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. N. pagal BK 154 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad sukūrė tikrovės neatitinkančias mobiliojo ryšio telefono ekrano nuotraukas, kuriuose buvo vaizduojamas išgalvotas ir netikras D. R. susirašinėjimas su nepilnamete lytinėmis temomis, apie šį netikrą susirašinėjimą sukūrė vaizdo įrašą, kurį vėliau išplatino savo asmeniniuose socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „TikTok“. Nuteistoji skunde tvirtina, kad tokiu vaizdo įrašu ji neturėjo tyčios apšmeižti D. R., tik išsakė savo nuomonę. Tokius nuteistosios argumentus teisėjų kolegija laiko nepagrįstais.

9. Baudžiamąją atsakomybę už šmeižimą numato BK 154 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atsako tas, kas per visuomenės informavimo priemonę paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, arba šmeižė asmenį, neva šis padarė tyčinį nusikaltimą. Šmeižimas yra tyčinė nusikalstama veika, kurio objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami, kai paskleidžiama negatyvi, asmenį diskredituojanti informacija. Kasacinėje praktikoje išaiškinta, kad bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. duomenų, faktų konstatavimą apie asmenį, jo veiksmus, elgesį (ar reiškinius, įvykius). Sprendžiant BK 154 straipsnio taikymo klausimą, svarbu atskleisti šmeižimo turinį, atriboti informaciją (duomenis, faktus) nuo nuomonės. Duomenims, faktams taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė – tai kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į juos; nuomonei būdingas subjektyvumas, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau nuomonė turi būti paremta tikrovėje egzistuojančiais faktais. Be to, baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą kyla, jei BK 154 straipsnyje apibūdintą informaciją jos skleidėjas suvokė kaip turinčią atitinkamas savybes (neatitiktį tikrovei, niekinantį ar žeminantį pobūdį arba galinčią pakirsti pasitikėjimą žmogumi) ir norėjo paskleisti būtent tokią informaciją. Taigi, turi būti nustatyta tiesioginė tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271-648/2015, 2K-38-1073/2018, 2K-253-458/2020 ir kt.).

10. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, jog A. N. pati sukūrė išgalvotą D. R. susirašinėjimą su nepilnamete, apie tai sukūrė vaizdo įrašą, kurį vėliau patalpino socialiniuose tinkluose.

11. Taip pat teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog A. N. klaidingą nuomonę apie D. R. galėjo suformuoti jos susirašinėjimas su nukentėjusiuoju. Priešingai, negu skunde teigia nuteistoji ir, kaip teisingai nustatė bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo pateiktas susirašinėjimas su A. N. patvirtina, jog jis su nuteistąją nesusirašinėjo ir neturėjo jokio suinteresuotumo su ja bendrauti. Šios aplinkybės, o taip pat pačios nuteistosios parodymų prieštaringumas ir nenuoseklumas viso proceso metu leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai spręsti, jog nusikalstamą veiką nuteistoji įvykdė ne dėl D. R. provokacijos. Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu nuteistoji teigė, jog nusikalstamą veiką įvykdė supykusi ant D. R., už tai, kad jis naudojo jos atvaizdą viename iš savo vaizdo įrašų ir atsisakė su ja bendrauti (3 t., b. l. 116-119). 2025 m. vasario 25 d. teisiamojo posėdžio metu nuteistoji, nors ir neneigė atlikusi jai inkriminuotus veiksmus, tačiau aiškino, jog taip pasielgė dėl D. R. veiklos internete, nukreiptos prieš ją, kaltinant ją sukčiavimu ir keliant netikrus neva tai patvirtinančius duomenis. Jei D. R. būtų įkėlęs duomenis apie iš tiesų nuo jos (A. N.) nukentėjusius žmones, ji to neginčytų ir gal nebūtų jam net rašiusi, bet, kadangi visi jo paskelbti susirašinėjimai buvo netikri, juose D. R. kaltinamąją buvo visaip išvadinęs, todėl ji taip sureagavo. Savo veiksmus A. N. bandė pateisinti ir apeliaciniame skunde nurodydama, jog D. R. stengiasi užsidirbti žemindamas jos įvaizdį, tiesioginių transliacijų metu aktyviai persekioja ir stengiasi sumenkinti A. N. reputaciją.

12. Aptartas nuteistosios parodymų nenuoseklumas ir prieštaringumas dėl esminių šios bylos aplinkybių, teikia pagrindą jų nelaikyti patikimais ir jais nesivadovauti. Būtent taip nuteistosios parodymus vertino pirmosios instancijos teismas ir tokio vertinimo nepaneigia deklaratyvūs A. N. skundo argumentai.

13. Įvertinus pirmiau aptartų aplinkybių visumą daroma išvada, kad byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma neabejotinai įrodo, kad A. N. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis paskleidė apie D. R. tikrovės neatitinkančią informaciją, atitinkančią šmeižimo objektyviuosius požymius. Nors A. N. tvirtino vaizdo įrašuose išreiškusi tik savo nuomonę, šiuos teiginius visų pirma paneigia netikro susirašinėjimo sukūrimo faktas, kuriame A. N. atvaizdavo neįvykusį D. R. susirašinėjimą su neegzistuojančia nepilnamete lytinėmis temomis. Taip pat nuomonės išreiškimo aplinkybes paneigia vaizdo įrašo turinys, iš kurio matyti, kad A. N. naudoja konstatuojamojo pobūdžio teiginius, vaizdo įraše nėra naudojami žodžiai, reikšiantys dvejojimą, abejonę, manymą ir panašiai. Priešingai, vaizdo įraše konstatuota, kad D. R. yra pedofilas. Be to, kaip jau nurodyta pirmiau, nors nuomonei yra būdingas subjektyvumas ir jai netaikomas tiesos kriterijus, vis tik nuomonė turi būti paremta tikrovėje egzistuojančiais faktais. Pažymėtina, jog nėra duomenų, kurie patvirtintų A. N. teiginius apie tariamą jos ilgalaikį susirašinėjimą su D. R.. Priešingai – šie duomenys yra paneigti tiek nukentėjusiojo parodymais, tiek jo pateiktu susirašinėjimu su nuteistąja, iš kurio matyti, jog A. N. nurodyto susirašinėjimo nebuvo. Kokie faktai sudarė pagrindą A. N. būti įsitikinusiai, kad jos įrašuose nurodytos aplinkybės atitinka tikrovę, nuteistoji nenurodė. Tokių duomenų nėra ir baudžiamojoje byloje.

14. D. R. nebuvo teistas už seksualinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Faktinių duomenų apie jo seksualinius santykius, bendravimą su nuteistąja ar kitais asmenimis (juo labiau su nepilnamečiais) seksualinėmis temomis taip pat negauta. Nors A. N. apeliaciniame skunde, kaip ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, teigė, kad D. R. su ja bendravo seksualinėmis temomis, susijusiomis su lytiniais nukrypimais ir tai sudarė pagrindą jai manyti, kad jis yra pedofilas, tačiau tokiam nuteistosios manymui nebuvo jokio pagrindo. Pritariama pirmosios instancijos teismo motyvams, jog priešingai, negu teigia nuteistoji, baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad būtent nuteistoji inicijavo bendravimą su D. R., o pastarasis vengė su ja susirašinėti. Byloje pateiktas jųdviejų susirašinėjimas tik patvirtina, kad A. N. provokuojančiai elgėsi nukentėjusiojo atžvilgiu, tarpusavio susirašinėjime išreikšdama grasinimus D. R. atžvilgiu, kad paviešins jį žeminančią medžiagą, jeigu pastarasis nepašalins iš socialinių tinklų vaizdo įrašų apie ją, tačiau nepatvirtina nuteistosios teiginių apie tariamus D. R. seksualinius nukrypimus. Visa tai nesudaro net prielaidų manyti apie galimus D. R. neteisėtus veiksmus nepilnamečių atžvilgiu.

15. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad nuteistoji akivaizdžiai yra nepatenkinta tuo, jog D. R. socialiniuose tinkluose paskleidė informaciją apie jos padarytus administracinius nusižengimus, teisėjų kolegijai nekyla jokių pagrįstų abejonių, kad A. N. aiškiai suvokė paskleidžianti tikrovės neatitinkančią ir žeminančią informaciją apie D. R., suprato tokios informacijos paskleidimo galimas neigiamas pasekmes nukentėjusiajam ir jų norėjo. Tokią išvadą leidžia daryti ne tik pirmiau nurodytos aplinkybės, bet ir tai, kad vaizdo įrašai su netikru susirašinėjimu buvo paskelbti A. N. valdomuose socialinių tinklų „Facebook“ ir „TikTok“ profiliuose, kurie buvo vieši, t. y. juose esanti informacija buvo prieinama bet kuriam šių socialinių tinklų naudotojui, vaizdo įrašuose buvo vartojami konstatuojamojo pobūdžio teiginiai D. R. priskiriant konkretų nusikaltimą ir paviešinant netikrą ir neįvykusį susirašinėjimą, tokiu būdu stengiantis paniekinti nukentėjusiojo įvaizdį. Vaizdo įrašo turinys paneigia ir nuteistosios teiginius, kad jos netinkamą elgesį išprovokavo netinkamas nukentėjusiojo elgesys.

16. Nesutiktina ir su skundo argumentais, kad nuteistoji per D. R. neteisėtus veiksmus buvo priversta pakeisti savo pavardę. Kaip ir atsiliepime į skundą nurodo nukentėjusysis, baudžiamojoje byloje nustatyta, jog D. R. socialiniuose tinkluose apie nuteistąją vaizdo įrašus pradėjo skelbti (duomenys neskelbtini), kai tuo tarpu Gyventojų registro išrašas apie asmenį (3 t., b. l. 139) patvirtina, jog A. N. savo vardą pasikeitė (duomenys neskelbtini), t. y. vardo pakeitimo niekaip neįtakojo nukentėjusiojo apie ją paskelbti vaizdo įrašai.

17. Nuteistoji skunde pabrėžia, kad esmine aplinkybe šiuo atveju laikytina tai, kad netikro susirašinėjimo bei į socialinius tinklus įkelto vaizdo įrašo turinys neleidžia identifikuoti konkretaus asmens, t. y. kad susirašinėjo ir vaizdo įraše minimas būtent D. R.. Iš tiesų nuteistoji teisi teigdama, kad D. R. vardas ir pavardė tiek netikrame susirašinėjime, tiek sukurtame ir paskelbtame vaizdo įraše nebuvo kaip nors išskirti, netikrame susirašinėjime su tariama nepilnametė nuteistoji nurodė nukentėjusiojo socialinių tinklų slapyvardį „(duomenys neskelbtini)“, o sukurtame vaizdo įraše jį identifikavo tik vardu, paviešinant netikro susirašinėjimo ekranvaizdį, kas savaime neleidžia spręsti, jog rašoma apie nukentėjusįjį. Tačiau teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad identifikuoti, jog informacija skelbiama būtent apie nukentėjusįjį D. R., leido su šių įrašų paskelbimu susijusių faktinių aplinkybių visuma. Kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas, A. N. savo socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo įraše nukentėjusįjį įvardino vardu, paviešino jo nuotrauką ir socialinių tinklų slapyvardį. Taigi nekyla jokių abejonių dėl to, kad šios vizualinės ir tekstinės informacijos visuma bet kuriam naudotojui leido suprasti, kad vaizdo įraše vaizduojamas būtent D. R., o ne koks nors kitas asmuo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokią išvadą pagrindžia ir D. R. į bylą pateiktas susirašinėjimas socialiniuose tinkluose su nepažįstamais asmenimis, kuriuose kiti asmenys jį kaltina seksualiniais nusikaltimais prieš nepilnametes. Šios aplinkybės nuosprendyje yra išsamiai išanalizuotos ir įvertintos, pirmosios instancijos teismas motyvuotai paneigė nuteistosios keltas prielaidas, todėl vien tik deklaratyvus nesutikimas su teismo išvadomis, nenurodant jokių objektyviais duomenimis pagrįstų jas paneigiančių argumentų, nėra pagrindas konstatuoti įrodymų vertinimo klaidų ar kitų pažeidimų, dėl kurių A. N. byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

18. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos aplinkybės, kurios leistų teisėjų kolegijai pagrįstai spręsti, jog nuteistoji nusikalstamos veikos darymo metu negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentai patikimai patvirtina, kad nuteistoji suvokė savo veiksmų esmę, jų pobūdį ir pavojingumą, o tai, kad D. R. ją paminėjo savo vaizdo įraše ir panaudojo jos atvaizdą, nepateisina A. N. neteisėto elgesio. Nuteistosios pasirinktas elgesio variantas socialiniuose tinkluose paskleidžiant būtent tokio pobūdžio informaciją, pateikiant tiesą iškraipančius, išgalvotus faktus, nurodant konkrečias aplinkybes bei žinant, kad nurodytų įvykių iš tikrųjų nebuvo, neabejotinai patvirtina, kad A. N. suvokė paskleistos informacijos savybes: jos neatitiktį tikrovei bei žeminantį D. R. garbę ir orumą. Taigi jokių pagrįstų abejonių dėl objektyviųjų ir subjektyviųjų BK 154 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį sudarančių požymių buvimo A. N. veikoje nekyla, šie požymiai nuteistosios veikos tinkamai atskleisti ir išsamiai motyvuoti.

19. Pirmiau padarytos išvados kontekste pažymėtina, kad pagal jau pirmiau aptartas BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje, be kita ko, privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo. Jeigu apeliacinis skundas atmetamas, nutartyje turi būti nurodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu (BPK 332 straipsnio 3, 5 dalys). Tačiau kasacinėje praktikoje ne kartą pažymėta, kad šios normos nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-118-746/2016 ir kt.).

20. Šiuo atveju A. N. apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimą, tačiau skundo argumentai ne tik kad yra deklaratyvūs, bet iš esmės sutampa su nuteistosios bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme keltomis versijomis bei gynybos argumentais, dėl kurių pagrįstumo išsamiai ir motyvuotai pasisakyta skundžiamame nuosprendyje. Esant šioms aplinkybėms ir nuteistajai nenurodžius jokių esminių duomenų ar faktų, galinčių turėti įtakos nuosprendžio teisėtumo ar pagrįstumo vertinimui, teisėjų kolegija, pritardama nuosprendyje nurodytiems įrodymų vertinimo motyvams, dėl apeliaciniame skunde iš naujo keliamų tų pačių gynybinių versijų plačiai nepasisako. Nuosprendžio pagrįstumui reikšmės neturi ir kartu su apeliaciniu skundu pateikti duomenys apie D. R. susirašinėjimą tiek su nuteistąja, tiek su kitais asmenimis, kadangi tai niekaip nesusiję su nuteistajai inkriminuotu laikotarpiu, o D. R. veiksmų vertinimas nėra šioje byloje nagrinėjamų įvykių dalykas.

21. Įvertinus aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai bei nešališkai išnagrinėjo visas aplinkybes, teisiamajame posėdyje patikrino byloje esančius duomenis, juos įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, susiejo juos į visumą ir padarė įrodymais pagrįstą, faktinėms bylos aplinkybėmis neprieštaraujančią išvadą, kad A. N. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 straipsnio 1 dalyje. Nėra pagrindo konstatuoti, kad apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, pažeidė BPK 20 straipsnio, BPK 305 straipsnio 1 dalies nuostatas ir tai turėjo reikšmės nuosprendyje padarytų išvadų pagrįstumui. Nors apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvadomis, padarytomis vertinant įrodymus, pateikiamas kitoks tų pačių įrodymų vertinimas, tačiau tai yra nepakankamas argumentas spręsti apie neobjektyvų A. N. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių ištyrimą, o tuo pačiu ir ištirtų duomenų, apylinkės teismo pripažinto įrodymais, įvertinimą.

Dėl BK 37 straipsnio nuostatų taikymo.

22. BK 37 straipsnis reglamentuoja atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. Pagal šį BK straipsnį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų, nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikalstamos veikos dalyko ar kitų jos požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nusikaltimas gali būti pripažintas mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinę, kad sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-364/2013, 2K-93-788/2017, 2K-231-976/2017, 2K-36-788/2021 ir kt.).

23. Iš nuteistosios apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad esmine aplinkybe, teikiančią pagrindą taikyti BK 37 straipsnio nuostatas, A. N. laiko tai, kad jokių realių pasekmių nukentėjusiajam jos veiksmai nesukėlė. Pirmiausiai būtina pažymėti, kad šmeižimo nusikaltimas BK 154 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas formalia sudėtimi, o tai reiškia, kad padariniai nėra būtinas šio nusikaltimo sudėties požymis. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas realizuoja objektyviuosius šmeižimo sudėties požymius: per visuomenės informavimo priemonę paskleidžia apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, arba šmeižia asmenį, neva šis padarė tyčinį nusikaltimą. Taigi neturi būti nustatyta, kad paskleista tikrovės neatitinkanti informacija iš tikrųjų paniekino ar pažemino asmenį ar pakirto pasitikėjimą juo. Užtenka nustatyti, kad informacija pagal savo pobūdį ir turinį galėtų sukelti tokius padarinius. Tai reiškia, kad padarinių nebuvimas savaime nėra aplinkybė, įgalinanti taikyti BK 37 straipsnio nuostatas. Be to, kaip jau nurodyta šioje nutartyje, BK 37 straipsnio taikymas yra siejamas ne tik su padarytos žalos dydžio, bet ir nusikaltimo dalyko, kitų nusikaltimo požymių ypatumais, kurių visuma leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog veikos pavojingumas nėra toks didelis, kad būtų pateisinamas baudžiamosios atsakomybės taikymas. A. N. veiką vertinti kaip mažareikšmę BK 37 straipsnio prasme teisėjų kolegija neturi pagrindo.

24. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. N. 2023 metų rugsėjo 28–29 dienomis padarė kaltinime jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, o būtent paskleidė apie D. R. šioje nutartyje nurodytą realybės neatitinkančią informaciją. Tokio turinio informacija neabejotinai žemina ir menkina nukentėjusįjį kaip asmenį, suponuoja jo, kaip pavojingo visuomenei asmens, vertinimą. Nors nuteistosios paskelbtas vaizdo įrašas vėliau buvo pašalintas, tačiau jis buvo aktyviai komentuojamas, be kita ko ir pačios nuteistosios. Nukentėjusįjį šmeižianti informacija buvo paskelbta neribotam asmenų ratui viešai prieinamoje visuomenės informavimo priemonėje ir tai rodo nuteistosios tyčios kryptingumą nukentėjusiojo garbę ir orumą galinčią pažeminti, jį paniekinti, pakirsti pasitikėjimą juo informaciją paskleisti kuo didesniam asmenų skaičiui. Teisėjų kolegija, įvertinusi padarytos nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumą, neturi teisinio pagrindo daryti išvadą, kad šiuo atveju nuteistosios A. N. padarytą nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės arba jos atžvilgiu taikyti ultima ratio (liet. baudžiamoji atsakomybė, kaip kraštutinė teisinė priemonė) principą.

Dėl bausmės ir civilinio ieškinio.

25. Nors savo apeliaciniame skunde nuteistoji ir nekelia reikalavimo sušvelninti jai bausmę, tačiau apeliantei skundžiant savo kaltės klausimą, teisėjų kolegija pasisako ir dėl jai skirtos bausmės motyvų.

26. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas A. N. taikė švelniausią BK 154 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus. Parenkant bausmės rūšį ir jos trukmę, pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino nuteistosios asmenybę bei nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybes, pagrįstai įvertino tai, kad nors ji ir neteista, tačiau daugybę kartų bausta administracine tvarka, kad padarė vieną nesunkų nusikaltimą, o taip pat atsižvelgė į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Priešingai negu skunde nurodo nuteistoji, teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, jog jos nusikalstamą veiką įtakojo netinkamas ar neteisėtas nukentėjusio asmens elgesys. Tokios išvados neleidžia daryti ir nuteistosios skundo motyvai.

27. A. N. parinkta viešųjų darbų bausmė yra artima BK 154 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam minimaliam viešųjų darbų terminui, todėl kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė atitinka BK 41 ir BK 54 straipsniuose numatytus reikalavimus, todėl keisti paskirtos bausmės dydį pagrindo nėra.

28. Nuteistosios apeliaciniame skunde taip pat keliamas civilinio ieškinio priteisimo klausimas. Iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad nuteistoji nesutinka su civilinio ieškinio motyvais ir prašo nepriteisti tiek ieškiniu prašomą turtinę, tiek ir neturtinę žalą.

29. BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

30. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Alytaus apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu atmetė ieškinio reikalavimus dėl turtinės žalos atlyginimo kaip neįrodytus ir nepriteisė civiliniu ieškiniu prašytos 6 000 Eur turtinės žalos. Kadangi skundžiamu nuosprendžiu ši suma nebuvo priteista, teisėjų kolegija neturi pagrindo pasisakyti dėl skundo argumentų, susijusių su turtine žala.

31. Šioje byloje nukentėjusysis D. R. civiliniu ieškiniu iš nuteistosios prašė priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškinyje nurodė, kad kaltinamosios neteisėtais veiksmais buvo stipriai pakenkta jo reputacijai, jis užgauliai pažemintas ir įžeistas, patyrė sunkų dvasinį sukrėtimą, jam rašinėjo nepažįstami asmenys su neaiškiais įžeidinėjimais ir grasinimais. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes patvirtino, papildomai paaiškino, kad buvo psichologiškai sužalotas, patyrė didžiulę psichologinę įtampą, stresinę būseną, jam buvo sutrikdyta sveikata, todėl jis tapo nedarbingas, bet neturi tą pagrindžiančių duomenų. Tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini), įmonės nurodyti negali. Dėl kaltinamosios neteisėtų veiksmų jam buvo sugriautas gyvenimas, sugriauti jo santykiai su tėvais ir artimaisiais, nutrūko nukentėjusiojo ryšys su mama bei artimiausiais draugais, kurie jį užsipuolė, šmeižtu patikėjo didelis žmonių ratas, kas pakenkė jo, kaip (duomenys neskelbtini) reputacijai.

32. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nukentėjusiojo paaiškinimus ir pagrįstai sprendė, kad konstatuojamojo pobūdžio tikrovės neatitinkančios informacijos apie nukentėjusįjį paskleidimas be abejonės sukėlė D. R. neigiamus dvasinius išgyvenimus, kadangi tokia informacija buvo paskleista viešai, pats D. R. buvo pateikiamas kaip nusikaltimus darantis, visuomenei pavojingas asmuo, seksualiai priekabiaujantis prie nepilnamečių. Tačiau pagrįstai buvo atsižvelgta ir į tai, kad nei civiliniame ieškinyje, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme D. R. jokiais objektyviais duomenimis nepagrindė savo teiginių apie patirtų dvasinių išgyvenimų, nepatogumų ilgalaikį poveikį sveikatai, įprasto gyvenimo kokybei. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, jog A. N. paskleista tikrovės neatitinkanti informacija būtų reikšmingai įtakojusi nukentėjusiojo bendravimo galimybių sumažėjimą ar ženklius pokyčius socialiniame gyvenime.

33. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Skundžiamo nuosprendžio motyvai patvirtina, kad apylinkės teismas atsižvelgė tiek į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika bei ja sukeltomis pasekmėmis nukentėjusiajam, tiek į CK nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, be kita ko atsižvelgdamas ir į nuteistosios sveikatos būklę (ribotą darbingumą), apeliaciniame skunde akcentuojamą sunkią turtinę padėtį.

34. Įvertinus tai, kas išdėstyta bei atsižvelgdama į faktines bylos aplinkybes bei teismų praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 2 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo sumą. Nors, kaip jau buvo minėta, byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų apie nukentėjusiojo socialinio gyvenimo esminius pokyčius, bendravimo galimybių apribojimą ar žymų reputacijos sumažėjimą, o išgyvenimai grindžiami daugiau subjektyviais vertinimais, vis dėlto yra teisiškai reikšmingų veiksnių, kurie pateisina priteistą sumą.

35. Šiuo atveju, esminę reikšmę turi tai, kad nukentėjusysis buvo viešai apkaltintas lytinio pobūdžio nusikaltimu prieš nepilnametį asmenį. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmenų viešas ir nepagrįstas kaltinimas sunkiais nusikaltimais savaime gali reikšmingai paveikti jų garbę, orumą, sukelti stiprių neigiamų išgyvenimų bei reputacinių padarinių. Nors nusikaltimas, kuriuo nuteistoji apkaltino D. R. nepriskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau, įvertinus jo pobūdį, akivaizdu, jog dėl tokio kaltinimo nukentėjusiojo reputacija ženkliai nukentėjo.

36. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir proporcingas, todėl neturtinės žalos suma nėra mažintina ir paliekama nepakeista.

Dėl kitų klausimų.

37. Pažymėtina, kad nuteistoji skunde taip pat argumentuoja, jog ji nesutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, tokį sutikimą ją privertė pasirašyti jos interesus atstovavęs gynėjas advokatas, o taip pat skunde nuteistoji argumentuoja, jog nagrinėjamoje byloje turi būti panaikintos jai taikytos kardomosios priemonės. Teisėjų kolegija nepritaria ir šiems skundo argumentams.

38. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad A. N. tyrimo metu gynėsi pati ir nepageidavo turėti gynėjo (3 t., b. l. 86; 91-92; 100-101; 105-106; 110-111), o taip pat, kad ikiteisminio tyrimo metu pati nuteistoji raštu sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (t. 4, b. l. 166-167). Bylos teisminio nagrinėjimo metu (kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo), svarstant galimybę atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, po prokuroro pasisakymo, jog tokia galimybė yra, buvo paklausta ir pati nuteistoji, kuri išreiškė poziciją, jog neprieštarauja, kad būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad A. N. pirmosios instancijos teisme atstovavęs gynėjęs vertė sutikti su sutrumpintu įrodymų tyrimu, to nepatvirtina ir nuteistosios apeliacinio skundo argumentai.

39. Taip pat teisėjų kolegija nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų galima naikinti nuteistosios atžvilgiu taikytas kardomąsias priemones. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu A. N. atžvilgiu paliktos galioti dvi kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas, siekiant užtikrinti netrukdomą paskirtos bausmės vykdymą, kadangi byloje pateiktas administracinių nusižengimų registro išrašas patvirtina, jog A. N. nemoka jai paskirtų administracinių nuobaudų, kas, pirmosios instancijos teismo vertinimu rodo galimą apsunkintą paskirtos bausmės vykdymą, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo sprendimui kardomųjų priemonių taikymą palikti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.

40. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. gegužės 20 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad A. N. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 210,42 Eur sumą.

41. Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš jo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Pažymėtina, jog teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamoji (nuteistoji) neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į jos turtinę padėtį. Nors baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad A. N. turi pastovią darbo vietą, tačiau ji yra daugybę kartų bausta administracine tvarka, paskirtų nuobaudų pagrindu antstolių kontorose užvestos ir vykdomos (duomenys neskelbtini) vykdomosios bylos, kas neabejotinai rodo prastesnę jos turtinę padėtį. Nors nuteistosios apeliacinis skundas ir atmetamas, tačiau jis buvo išnagrinėtas dviejų posėdžių trukusių nepilną valandą, metu, apeliantės gynėja trumpai pasisakė baigiamųjų kalbu metu, sudėtingi teisės taikymo klausimai šioje byloje nebuvo keliami, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos dėl nuteistosios gynimo iš A. N. nepriteisiamos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios A. N. apeliacinį skundą atmesti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjos dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš A. N. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.