Vilniaus apygardos teismo nutartis

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsiliepime nurodė, kad ieškovės su ieškiniu pateiktas siūlomas servituto brėžinys skiriasi nuo brėžinio, kuris buvo teikiamas atsakovui ikiteisminėje stadijoje, todėl laikytina, jog ieškovė nesilaikė ikiteisminės stadijos ir ieškiniu neįrodė pirmosios sąlygos servituto nustatymui teismo sprendimu – savininkų nesutarimo. Taigi, ieškinys atmestinas vien dėl šios priežasties. Taip pat ieškovė nepateikė tinkamai parengto servituto plano (schemos), t. y. tiek ikiteisminėje stadijoje, tiek teikiant ieškinį ieškovė turėjo pateikti servituto planą (schemą), parengtą asmens, turinčio kvalifikaciją ir teisę tokius planus (schemas) rengti, t. y. tokį planą (schemą) turėjo parengti matininkas. Tačiau ieškovė yra pateikusi tik architekto parengtą brėžinį, kuris gali būti naudojamas įrengiant kelią, bet negali būti pagrindu servituto įregistravimui bei derinimui valstybės institucijose. Atsakovė nurodė, jog ieškovė neįrodė servituto nustatymo būtinumo, pažymėjo, jog nustačius servitutą būtų nepagrįstai ir neproporcingai apribota atsakovės sklypo nuosavybės teisė. Pažymėjo, kad ieškovė turi galimybę patekti į savo sklypą per trečiojo asmens J. Ž. sklypus. Iš viešai prieinamos informacijos (žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projektas viešinamas ?PDRIS, paslaugos numeris ZSFP-32838) matyti, kad jau yra suprojektuota nauja 3v tipo nuovaža su asfalto danga, nuovažos koordinatės yra X – 6078359,10, Y – 681887,18 bei kelio servitutai žemės sklypams Nr. 12, 12A, 12B, 14, 14A, 14B, 16, 16A, 16B, 18, 18A ir 18B, besiribojantiems su ieškovės žemės sklypu, projektas yra galiojantis, suderintas su VĮ „Vilniaus regiono keliai“ ir Vilniaus rajono savivaldybės administracija, patvirtintas. Atsakovė taip pat nurodė, jog servituto nustatymas atsakovės sklype itin apsunkintų jos veiklą, t. y. sukeltų neproporcingus apribojimus ir sunkumus. Atsakovė nuo 2007 m. vykdo sunkiasvorių transporto priemonių remonto veiklą. Šios transporto priemonės pasižymi savo dideliais gabaritais, dėl ko tokioms transporto priemonėms yra reikalingas itin didelis plotas manevravimui (įvažiuoti ir išvažiuoti iš pastato, sukeisti transporto priemones aikštelėje vietomis ir t. t.). Be kita ko, atkreipė dėmesį, jog ieškovė ieškinyje visiškai nepasisako dėl mokėtinos kompensacijos už servitutą, kas tik dar kartą įrodo, jog ieškovė siekia naudos atsakovės sąskaita.

5. Trečiasis asmuo VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija atsiliepimu prašė tenkinti ieškinio reikalavimų dalį dėl kelio servituto nustatymo, tačiau dėl konkrečių kelio servituto sąlygų spręsti savo nuožiūra. Nurodė, jog nagrinėjamos bylos ginčo objektu yra valstybinės reikšmės krašto kelias Nr. 172 (duomenys neskelbtini). Šis kelias pagal Kelių įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą, skirtas užtikrinti susisiekimą tarp Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų centrų, taip pat tranzitinio ir turistinio transporto priemonių eismą. Pažymi, kad valstybinės reikšmės keliai nėra skirti patekti į aplinkines teritorijas ir tuo labiau į kiekvieną greta valstybinės reikšmės kelio suformuotą žemės sklypą ar objektą. Sankryžų ir nuovažų kiekis valstybinės reikšmės keliuose dėl eismo saugos reikalavimų yra reglamentuotas ir griežtai ribojamas norminių teisės aktų. Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ (toliau - KTR) 162 punkte įtvirtinta, kad nuovažos nuo valstybinės reikšmės automobilių kelių gali būti rengiamos tik tada, kai nėra kitų techninių ir teisinių patekimo (įvažiavimo ir išvažiavimo) būdų į šalia kelio esančius ar planuojamus objektus. KTR 165 punkte nurodyta, kad krašto keliuose sankryžos ir nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 500 metrų. KTR 167 punkte nurodyta, kad nuovažos įrengiamos ūkinių objektų ar transporto aptarnavimui ir eismo dalyviams skirtų paslaugų statinių savininkų lėšomis, jei jos nėra numatytos naujai rengiamuose kelio tiesimo, rekonstravimo ar remonto teritorijų planavimo dokumentuose ar techniniuose projektuose. KTR 169 punkte nustatyta, kad tuo atveju kai nėra galimybės įvykdyti 163–166 p. reikalavimų, nuovažos įjungiamos į pagrindiniam keliui lygiagrečius kelius, kurie prijungiami prie pagrindinio kelio sankryžų ir nuovažų, atitinkančių saugaus eismo reikalavimus. Taigi, teisės aktuose visuomenės interesui per prevencinių priemonių (šiuo atveju – nuovažų kiekio ribojimą) taikymą yra suteikiamas prioritetas prieš privataus asmens interesą išvengti nepatogumų (šiuo atveju – kelio servituto nustatymą). Kaip matyti iš ieškinio argumentų, ieškovės ir Kelių direkcijos susirašinėjimo, byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad nagrinėjamu atveju negali būti įrengta nuovaža nuo valstybinės reikšmės krašto kelio nei į ieškovei, nei į trečiajam asmeniui J. Ž. priklausančius žemės sklypus, nes, atsižvelgiant į šių sklypų ir esamų nuovažų lokalizaciją, naujos nuovažos nuo valstybinės reikšmės krašto kelio į ieškovei priklausantį sklypą įrengimas aiškiai neatitiktų KTR 165 punkte įtvirtinto imperatyvaus reikalavimo, kad krašto keliuose sankryžos ir nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 500 metrų. Be to, nagrinėjamu atveju netenkinama ir KTR 162 punkte įtvirtinta sąlyga, pagal kurią nuovažos nuo valstybinės reikšmės automobilių kelių gali būti rengiamos tik tada, kai nėra kitų techninių ir teisinių patekimo (įvažiavimo ir išvažiavimo) būdų į šalia kelio esančius ar planuojamus objektus. Kelių direkcijos vertinimu, tokios techninės ir teisinės sąlygos – kelio servituto nustatymas, patekimą į ieškovei priklausantį sklypą organizuojant nuo esamų teisėtai įrengtų nuovažų, nagrinėjamu atveju egzistuoja.

Atsiliepimas

9. Atsakovė su pareiškimu dėl ieškinio dalyko nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad: 1) ieškovė ir trečiasis asmuo J. Ž. laikosi pozicijos, kad atsakovės žemės sklypui skirtame detaliajame plane yra numatytas kelio servitutas privažiavimui prie ieškovės žemės sklypo, ko nėra numatyta; 2) ieškovės prašomas nustatyti kelio servitutas pažeidžia detaliojo plano sprendinius; 3) ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad apskritai yra įmanoma įrengti kelią pagal 1 brėžinyje ir/ar 2 brėžinyje atvaizduotus kelio servitutus; 4) ieškovė ir/ar trečiasis asmuo ignoruoja faktą, kad pasinaudojimas atsakovės žemės sklypu nėra vienintelis patekimas į jiems priklausančius žemės sklypus; 5) nustačius kelio servitutą pagal ieškovės pateiktus brėžinius bus paralyžiuota atsakovės veikla.

10. Trečiasis asmuo UAB „Minareta“ pateikė atsiliepimą į 2020 m. spalio 26 d. ieškinį ir 2021 m. spalio 13 d. pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kuriuo nesutiko nei su ieškiniu nei su pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo, prašė juos atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės.

Atsiliepimas

14. Pažymėjo ir tai, kad byloje yra duomenų apie tai, jog yra ir kita (alternatyvi) galimybė ieškovei patekti į savo žemės sklypą per nuovažą per žiedą (tai matyti iš atsakovo kartu su atsiliepimu pateiktų nuotraukų, taip pat 2021 m. gruodžio 1 d. pateiktų nuotraukų iš drono, kitų byloje pateiktų rašytinių įrodymų, taip pat tai pagrindžia teismo posėdžio metu duoti šalių paaiškinimai). Teismas, įvertinęs šalių pateiktus argumentus bei byloje esančius įrodymus, pažymėjo, kad tiksliai įvertinti minėto nustatyto servituto pravažiavimo įrengimo ekonomine prasme nėra galimybės, nes ieškovė tikslių duomenų byloje apie tai nepateikė. Nors iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų akivaizdu, jog alternatyvus pravažiavimas iki ieškovės žemės sklypo yra ženkliai didesnio atstumo nei ieškovės prašomo nustatyti servituto pagal jos pateiktus brėžinius, tačiau remiantis tuo, jog atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nustačius ieškovės prašomą servitutą, atsakovė galimai patirtų nuostolius, kad jos veikla būtų paralyžiuota, daro išvadą, jog ieškovės argumentas, kad servituto nustatymas pagal jos pateiktus brėžinius, būtų ekonomiškai naudingesnis, atmestinas kaip nepakankamai pagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, nustačius servitutą pagal ieškovės pateiktus brėžinius, atsakovei ir jos vykdomai veiklai galimai būtų padaryta neproporcingai didesnė žala.

Atsiliepimas

19. Trečiasis asmuo UAB „Minareta“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo apelianto UAB „BM Baltic“ apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepimas

21. Atsakovas UAB „Inter-Servisas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo atmesti ieškovo UAB „BM Baltic“ apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir priteisti atsakovui UAB „Inter Servisas“ 880 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Atsiliepimas

22.2. Atsakovo manymu, nėra jokio pagrindo teigti, jog Detaliajame plane pažymėtas servitutas S1 yra skirtas patekimui į ieškovo žemės sklypą. To nepatvirtina nė vienas šioje byloje esantis įrodymas. Netgi priešingai, kaip matyti iš į šią bylą pateikto Detaliojo plano, jame nėra numatytas joks kelio servitutas patekimui į ieškovo žemės sklypą. Akivaizdu, jog ieškovas klaidingai Detaliajame plane S1 pažymėtą kelio ir inžinerinių tinklų servitutą laiko kelio servitutu, skirtu neva privažiavimui prie ieškovo žemės sklypo. Tas, priešingai nei bandoma įtikinti teismą, Detaliajame plane nėra nurodyta. Net jei ir sutikti su ta pozicija, jog vis dėlto Detaliajame plane S1 pažymėtas servitutas yra skirtas patekimui į ieškovo žemės sklypą, tai ieškovas juo ir gali naudotis, kaip kad yra nurodyta ir sprendime. Be to, jei Detaliajame plane tikrai yra nurodytas servitutas, skirtas patekimui į ieškovo žemės sklypą, ieškovui nereikia reikšti ieškinio dėl jo nustatymo teismine tvarka; tokiu atveju, ieškovui užtenka pareikalauti įregistruoti Detaliajame plane numatytą, bet Registrų centre neįregistruotą servitutą. Todėl ir apeliacinio skundo teiginys, jog ieškinys pirmosios instancijos teismo privalėjo būti tenkinamas iš dalies, servitutą nustatant pagal Detalųjį planą, nelogiškas.

22.3. Pažymėjo, kad ieškovo prašomas nustatyti kelio servitutas pažeidžia Detaliojo plano sprendinius. Akcentavo, jog buvęs ieškovo žemės sklypo savininkas neprieštaravo Detaliojo plano sprendiniams, vadinasi, ieškovui įsigijusiam žemės sklypą, galioja ankstesnio jo savininko atlikti veiksmai.

22.4. Pažymėjo, kad šioje byloje nustatyta, jog kelio servituto atsakovo žemės sklype nustatymas nėra vienintelė galimybė ieškovui patekti į ieškovo žemės sklypą: ieškovas turi puikią galimybę pasinaudoti nuovaža prie žiedinės sankryžos. Kitaip tariant, ieškovas, turėdamas įrodinėjimo pareigą, nepateikė jokių įrodymų, kad negalėtų patekti į ieškovo žemės sklypą pasinaudodamas minėta nuovaža prie žiedinės sankryžos. Atsakovo manymu, pasinaudojimas minėta alternatyva būtų žymiai protingesnis ir racionalesnis sprendimas: minėta nuovaža yra žymiai saugesnė, nei ta nuovaža, kuri įrengta prie atsakovo žemės sklypo; nereikia įrenginėti trišalių žiedinių sankryžų. Suprantama, jog yra daug saugiau patekti į kelią išsukant iš žiedo, kur eismas vyksta ratu vienu puse, nei 90 km/h dviejų juostų užmiesčio kelyje siekiant pasukti į kairę ir turint praleisti iš priekio važiuojančias transporto priemones ir saugotis iš galo dideliu greičiu atvažiuojančių transporto priemonių. Be to, nuo žiedo kelias iki pat ieškovo žemės sklypo būtų visiškai tiesus, priešingai nuo kelio atsakovo žemės sklype. Šioje byloje ieškovas akcentuoja tik kelio ilgį, tačiau neatsižvelgia į kitus reikšmingus faktorius, kelio pobūdį, konfigūraciją, išsidėstymą ir pan. Negana to, kelias iki trečiojo asmens J. Ž. žemės sklypo eitų tik per 2 kitų asmenų žemės sklypus, kurie priešingai nei atsakovo žemės sklypas, nėra apsunkinti, t. y. minėtuose žemės sklypuose nėra pastatyti pastatai, tvoros, neauga medžiai, nėra jokių kitų fizinių kliūčių, kurios galėtų trukdyti pravažiavimui.

22.5. Pažymėjo, kad nustačius kelio servitutą pagal ieškovo pateiktus brėžinius, iš esmės bus pažeistos atsakovo teisės ir teisėti interesai, paralyžiuojant atsakovo veiklą. Nurodė, kad atsakovas nuo 2007 m. vykdo sunkiasvorių transporto priemonių remonto veiklą. Šios transporto priemonės pasižymi savo dideliais gabaritais, dėl ko tokioms transporto priemonėms yra reikalingas itin didelis plotas manevravimui (įvažiuoti ir išvažiuoti iš serviso pastato, sukeisti transporto priemones aikštelėje vietomis, apsisukti ir t.t.). Be to, į atsakovo žemės sklypą dažnai atvažiuoja sunkiasvorės transporto priemonės su prekėmis, kurios ir paliekamos pas atsakovą iki jų iškrovimo. Atsakovas serviso pastatą ant atsakovo žemės sklypo projektavo iš anksto žinodamas, kaip ir koks bus suprojektuotas įvažiavimas į atsakovo žemės sklypą (jis atitinka dabar natūroje esantį įvažiavimą), todėl suprojektuotas pastatas buvo pritaikytas būtent tokiam įvažiavimui, t. y. pastatas buvo suprojektuotas taip, kad įvažiavimas į atsakovo žemės sklypą vestų tiesiai į serviso pastatą (serviso vartus), tokiu būdu išvengiant papildomų ilgos (didelių gabaritų) transporto priemonės manevrų ir netrukdyti iš šonų pastatytoms kitoms transporto priemonėms. Be to, projektuojant pastatą buvo atsižvelgta ir į tai, jog transporto priemones turės ir serviso darbuotojai bei lankytojai (klientai). Kad visa tai nėra tik teorinės prielaidos, patvirtina antstolio užfiksuotos ir nufilmuotos faktinės aplinkybės. Akivaizdu, jog įrengus kelią atsakovo žemės sklype, atsakovas ant to kelio juk negalės laikyti didžiagabaričių transporto priemonių, kaip kad yra dabar. Taip pat pažymėjo, jog atsakovo žemės sklype ir/ar serviso pastate nuolat būna paliekamos krovininės transporto priemonės (neretai ir su kroviniais), o už serviso pastato stovi administracinis pastatas su gyvenamosiomis patalpomis, kuriame taip pat yra vertingo turto. Todėl, įrengus kelią pagal 1 brėžinį, atsakovas, kad apsaugotų atsakovo žemės sklypo teritoriją ir joje esantį turtą, vis tiek būtų priverstas perkelti tvorą gilyn į atsakovo žemės sklypą už įrengto kelio, nes, priešingu atveju, tvorai likus toje pačioje vietoje, į atsakovo žemės sklypą galės patekti bet kokie asmenys. Ieškovo teiginiai, jog atsakovas gali įrengti platesnius įvažiavimo vartus ar automobilius statyti kitaip, rodo visišką ieškovo neįsigilinimą į susiklosčiusią situaciją ir jos ignoravimą, kadangi vartų plotis visiškai nesusijęs su transporto priemonių parkavimo vieta, o krovininių/sunkiasvorių transporto priemonių, kurių ilgis varijuoja nuo 18.7 iki 22 m neįmanoma statyti kitaip, nei tai įdaroma šiuo metu.

22.6. Nurodė, kad atsakovas su didele Lenkijos įmone J-Trade dar 2015 m. susitarė dėl jos atstovavimo Lietuvoje, suderino ir įvykdė visas sąlygas, būtinas J-TRADE Truck & Trailer Service Center atstovės autorizacijai gauti. Galimybė atstovauti šią bendrovę ir buvo viena esminių priežasčių, kodėl atsakovas apskritai įsigijo ir nusprendė investuoti į atsakovo žemės sklypą. Dėl to ir ant atsakovo žemės sklypo esantys pastatai buvo projektuojami ir statomi taip, kad atsakovas atitiktų keliamus reikalavimus. Nustačius servitutą atsakovo žemės sklype, atsakovas nebeatitiks visų keliamų reikalavimų. Atsakovas savo veiklą suplanavo ir serviso pastatą pasistatė anksčiau nei gavo bet kokias pretenzijas iš ieškovo, todėl tai ieškovas turi derintis prie jau esamos situacijos aplink jo sklypą, o ne atsakovas, kuris jau ne pirmus metus vykdo veiklą.

22.7. Pažymėjo, kad atsakovas šioje byloje nuolat kėlė klausimą, ar apskritai yra įmanoma įrengti kelią pagal ieškovo į bylą pateiktus brėžinius, kuriais pasinaudojant valstybinės reikšmės krašto keliu, siekiama pakeisti eismo organizavimą. Paaiškėjus, jog kelio įrengimas pagal ieškovo pateiktus brėžinius negalimas, vadinasi, ir prašomas nustatyti kelio servitutas nesukels jokių teisinių pasekmių.

22.8. Atkreipė dėmesį į ieškinio reikalavimų ydingumą, kas atsakovo manymu, taip pat lemia ieškinio atmetimą. Pažymėjo, kad šioje byloje prašoma nustatyti servitutą šiuo metu realiai neegzistuojančio kelio atžvilgiu, tačiau ieškinyje nekeliamas reikalavimas nustatyti servitutą teisę tiesti kelią. Taigi, ieškovui neturint teisės tiesti kelio, kelio servituto nustatymas taip pat negalimas. Antra, nustatant kelio servitutą ir jį registruojant Nekilnojamojo turto registre, turi būti aiškiai apibrėžta, kas yra tarnaujantis, o kas yra viešpataujantis daiktas: kitaip tariant, registruojant daiktinę teisę / žymą / juridinį faktą, yra nurodomas daiktinės teisės naudotojas. Nagrinėjamu atveju, ieškinį ir pareiškimą pareiškė ieškovas ir prašoma nustatyti servitutą ieškovui priklausančio žemės sklypo atžvilgiu, tačiau tuo pačiu kažkodėl įrodinėjama/teigiama, jog tuo kelio servitutu naudosis ir trečiasis asmuo J. Ž., nors nei 1 brėžinyje, nei 2 brėžinyje apie trečiąjį asmenį J. Ž. ir jam priklausantį žemės sklypą net nekalbama. Taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju susiklosčiusi tokia situacija, jog servituto registracijos metu faktiškai neegzistuoja galimybė naudotis svetimu daiktu (nėra jokio kelio), vadinasi, ieškovo prašomas nustatyti servitutas nėra realus ir jo teisinė registracija negalima.

23. Trečiasis asmuo J. Ž. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškovės UAB „BM Baltic“ apeliacinį skundą patenkinti – panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, - ieškovės UAB „BM Baltic“ ieškinį tenkinti visiškai: nustatyti kelio servitutą atsakovui UAB „Inter – Servisas“ priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pagal architekto J. V. parengtą brėžinį.

Atsiliepimas

24.2. Pažymėjo, kad trečiojo asmens Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atsiliepime į ieškinį kategoriškai nurodyta, kad pagal galiojančius teisės aktus įrengti įvažiavimą tiesiogiai į ieškovo ar trečiojo asmens J. Ž. žemės sklypus iš krašto kelio Nr. 172 (duomenys neskelbtini) galimybių nėra. Šią aplinkybę taip pat neginčytinai konstatavo Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 16 d. įsiteisėjusiu sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI3-3738-809/2020 pagal trečiojo asmens J. Ž. skundą dėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2020 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. (6.6)2-2E-3357 panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą. Priešingai atsakovo atsiliepimo argumentams, į ieškovui priklausantį sklypą įrengti įvažiavimą iš J. Ž. priklausančio žemės sklypo objektyviai nėra galimybės, kadangi naujos nuovažos į žemės sklypus įrengimas šioje vietoje yra negalimas.

24.3. Pažymėjo, kad atsakovui priklausančio žemės sklypo detaliajame plane, patvirtintame Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. KAQDI-468, yra numatytas kelio servitutas privažiavimui prie ieškovo žemės sklypo, o per ieškovo žemės sklypą prie trečiojo asmens J. Ž. žemės sklypo, kuriame taip pat numatytas kelio servitutas pravažiuoti į gretimus žemės sklypus. Kelio servitutas atsakovo žemės sklype buvo suprojektuotas detaliuoju planu iki atsakovui įsigyjant žemės sklypą (2014 m. rugsėjo 30 d.). Atsakovas, pirkdamas žemės sklypą, žinojo, kad per sklypą suprojektuotas kelias į gretimą žemės sklypą. Detalusis planas yra galiojantis ir yra privalomas atsakovui. Pažymėjo, kad detaliajame plane nustatytas nuovažos ir pravažiavimo kelio servitutas nėra nuovažos ir kelio techninis projektas. Teismo posėdyje architektas J. V. paaiškino, kad jis parengė projektus pagal galiojančius techninius reglamentus, o detaliajame plane pažymėtos nuovažos ir pravažiavimo kelio vieta neatitinka techniniams reikalavimams. Trečiojo asmens Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad direkcijos specialistai patikrino architekto J. V. projektus ir padarė išvadą, kad projektai parengti tinkamai, o, įrenginėjant pravažiavimo kelią, nuovaža gali būti rekonstruota (praplatinta). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, į specialistų paaiškinimus neatsižvelgė.