Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-11-16 · Administracinė byla Nr. eI3-3738-809/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-11-16
Bylos Nr.
eI3-3738-809/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01807-2020-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Eglė Žulytė-Janulionienė (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
J. Ž.
Atsakovas
Lietuvos automobilių kelių direkcija, Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos
Trečiasis asmuo
AB ,,(duomenys neskelbtini)“, AB "Kelių priežiūra"
Administracinė byla Nr. eI3-3738-809/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01807-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 17.7 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjo J. Ž. atstovui advokui V. B. (V. B.),atsakovo atstovui A. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. Ž. skundą atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos, trečiasis suinteresuotasis asmuo AB ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu (el. b. l. 10-14), prašydamas panaikinti Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Kelių direkcija, atsakovė) 2020 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. (6.6)2-2E-3357 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti J. Ž. 2020 m. kovo 17 d. prašymą

Pareiškėjas nurodo, jog su atsakovės Sprendimu nesutinka. Pareiškėjui J. Ž. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). 2017 m. gegužės 30 d. VĮ „(duomenys neskelbtini)“ raštu Nr. S-1159-(PN-17-54) išdavė pareiškėjui prisijungimo prie krašto kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sąlygas. Atsižvelgiant į išduotas sąlygas įvažiavimui į Žemės sklypą įrengti, pareiškėjo užsakymu buvo parengtas Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau – ir Projektas), kuris buvo tinkamai suderintas. Projekte buvo numatytos Žemės sklypo dalys statyti gyvenamuosius namus ir įvažiavimas į Žemės sklypą nuo krašto kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas J. Ž. neturi galimybės patekti į jam nuosavybės teise valdomą Žemės sklypą, nes Kelių direkcija nepagrįstai atsisako sudaryti prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelių sutartį. Pažymi, jog susitikimo metu atsakovės atstovai pasakė, kad, nors VĮ „(duomenys neskelbtini)“ išduotos prisijungimo sąlygos galioja, tačiau Kelių direkcija neleis projektuoti ir įrengti nuovažą pagal išduotas sąlygas, nes neišlaikytas 500 metrų atstumas nuo kitos nuovažos.

Pažymi, kad Kelių direkcija klaidingai aiškina Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3 (toliau – ir KTR) 1 punktą, kuris nustato, kad šis reglamentas numato visų nuosavybės formų kelių už gyvenamųjų vietovių ribų tiesimo, rekonstravimo ir remonto projektavimo techninius reikalavimus, todėl Kelių direkcija nepagrįstai aiškina, kad pareiškėjo žemės sklypas yra už gyvenamųjų vietovių ribų.

Pareiškėjo Žemės sklypas patenka į patvirtintas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaimo administracines ribas, todėl KTR 165 straipsnyje nustatytas reikalavimas - 500 metrų atstumas nuo kitos nuovažos netaikomas.

Akcentuoja jog iš pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo nėra įvažiavimo, taip pat nėra įvažiavimo į gretimus žemės sklypus. Pareiškėjo užsakymų parengtame ir suderintame Projekte nuo pareiškėjo nuovažos suprojektuotas įvažiavimas ir į gretimus žemės sklypus. Pareiškėjui įrengus nuovažą į savo sklypą, būtų išspręstas klausimas dėl patekimo į kitus žemės sklypus, tačiau, anot pareiškėjo, Kelių direkcija formaliai vertina aplinkybes, klaidingai taiko KTR reikalavimus ir sudaro kliūtis pareiškėjui naudotis jam priklausančiu Žemės sklypu.

Kelių direkcijos direktoriaus patvirtintos tipinės sutarties sąlygos nustato, kad būtų užtikrintas įvažiavimas į objektą iš valstybinio kelio, tačiau Kelių direkcija, priimdama skundžiamą sprendimą elgiasi priešingai ir ignoruoja VĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. gegužės 30 d. raštu Nr. S-1159-(PN-17-54) išduotas ir galiojančias prisijungimo prie krašto kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sąlygas bei parengtą ir suderintą Projektą.

Atsiliepimas

Atsakovė Kelių direkcija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą (el. b. l. 17-27), prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą, valstybinės reikšmės keliai nėra skirti patekti į aplinkines teritorijas ir tuo labiau į kiekvieną greta valstybinės reikšmės kelio suformuotą žemės sklypą ar objektą. Nėra ginčo dėl aplinkybės, jog artimiausia nuovaža nuo pareiškėjo žemės sklypo ribos (duomenys neskelbtini) kryptimi yra vos už 67 metrų. Atsakovės teigimu, pareiškėjas apsiriboja tik deklaratyviais teiginiais apie galimus nepatogumus, kuriuos galimai sukeltų eismo (patekimo į sklypą) organizavimas nuo esamos artimiausios nuovažos), pvz., kelio servituto nustatymas. Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodo, kad gretimo sklypo savininkas neleistų naudotis esama nuovaža. Nurodytai aplinkybei (kad nėra techninės ir teisinės galimybės patekti į žemės sklypą) pagrįsti pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų. Ta aplinkybė, kad, pareiškėjo teigimu, kaimyninio žemės sklypo savininkas žodžiu nurodė neduosiąs sutikimo, nagrinėjamu atveju nėra objektyvi ir pakankama priežastis konstatuojant KTR 162 punkte nurodytų sąlygų egzistavimą. Priešingai, pareiškėjo argumentacija aiškiai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju nėra išnaudotos (ir visiškai nebuvo bandoma naudotis) kitos techninės ir teisinės priemonės patekti į pareiškėjo žemės sklypą. Tiesiog tokia pareiškėjo pozicija patvirtina, kad nagrinėjamu atveju pasirinktas, jo nuomone, greitesnis, galimai pigesnis ir tik pareiškėjui naudingesnis būdas, ignoruojant viešąjį interesą eismo saugumo užtikrinimo srityje ir su tuo susijusį imperatyvų teisinį reguliavimą. Pareiškėjas aiškiai deklaruoja, kad jo pasirinkta nuovažos vieta neatitinka KTR 165 punkto reikalavimų, tačiau, jo nuomone, jo privatus poreikis jam naudingesniu būdu patekti į žemės sklypą sudaro pagrindą nukrypti nuo imperatyvių taisyklių.

Atsakovės teigimu, iš pareiškėjo Kelių direkcijai pateiktų raštų ir į šią administracinę bylą pateikto skundo bei jo priedų, pareiškėjui buvo žinoma, kad galimybės įsirengti naują nuovažą nuo valstybinės reikšmės krašto kelio nėra, nes netenkinamos anksčiau aptartos KTR sąlygos - pareiškėjas neišnaudojo visų techninių ir teisinių priemonių patekimui į žemės sklypą, o sklypo lokalizacija, kai neišlaikomas reikalaujamas atstumas tarp esamų nuovažų, neatitinka KTR reikalavimų.

Atsakovė nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad Žemės sklypas patenka į patvirtintas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaimo administracines ribas, todėl KTR 165 straipsnyje nustatytas reikalavimas - 500 metrų atstumas nuo kitos nuovažos netaikomas.

Kelių direkcija pažymi, kad vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 24 dalimi, statinio projektai rengiami pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo tą dieną, kai buvo išduoti specialieji reikalavimai. Kelių direkcija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, 2018 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. 6.6-2979, 2-6235 Dėl techninių sąlygų nustatymo informavo pareiškėją apie nustatomas sąlygas (plačiau žr. atsiliepimo antrą punktą). Kaip minėta, šios sąlygos yra galiojančios. Specialiųjų reikalavimų išdavimo metu galiojo Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ 2015 m. sausio 1 d. redakcija (TAR, 2014, Nr. 2014-07690), kurios 4 punkte buvo nurodyta, kad Valstybinės reikšmės keliai, gyvenamosiose vietovėse sutampantys su gatvėmis ir esantys 1999 m. birželio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“ patvirtintame valstybinės reikšmės automobilių kelių sąraše, projektuojami vadovaujantis Kelių techniniu reglamentu KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“. Taigi ginčui aktualios redakcijos teisinis reguliavimas visų valstybinės reikšmės kelių, sutampančių su gatvėmis gyvenamosiose vietovėse, projektavimo klausimu tiesiogiai ir nedviprasmiškai nukreipia į KTR. Pareiškėjas galiojančiomis ir teisėtomis laiko VĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. gegužės 30 d. išduotas prisijungimo sąlygas. Kelių direkcija pažymi, kad ir šių sąlygų išdavimo metu galiojo nurodyta STR redakcija, ginčo klausimu nukreipianti į KTR. Tai lemia, kad pareiškėjas nepagrįstai tvirtina, kad ginčo situacijai netaikytinas KTR ir atitinkamai jo 165 punktas.

Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas, tvirtindamas, esą ginčo situacijai KTR netaikytinas, nenurodo, kokiu normatyviniu dokumentu jis grindžia savo poziciją dėl atsakovės priimto sprendimo neteisėtumo ir atitinkamai dėl teisės suprojektuoti ir įrengti naują nuovažą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas prie prašymo pridėjo likviduotos VĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. gegužės 30 d. raštu Nr. S-1159-(PN-17-54) išduotas prisijungimo sąlygos prie krašto kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Anot atsakovės, pareiškėjui byloje nurodyto susirašinėjimo metu buvo argumentuotai paaiškinta, kad nėra galimybių vadovautis minėtomis prisijungimo sąlygomis, kadangi jos neatitiko jų išdavimo metu galiojusio kelių techninio reglamento KTR 165 punkto reikalavimų. Ta aplinkybė, kad VĮ „(duomenys neskelbtini)“ išdavė imperatyvaus teisinio reguliavimo neatitinkančias (ir tuo metu galiojusio reguliavimo neatitikusias) prisijungimo sąlygas, nesudarė pagrindo pagal šias sąlygas parengti techninę užduotį ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su KTR reikalavimų neatitinkančios naujos nuovažos įrengimu, nes iš neteisės (neteisėtų sąlygų) teisė negali atsirasti.

Pažymi, kad VĮ „(duomenys neskelbtini)“ išduotos sąlygos yra neteisėtos. Nurodo, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 238 perdavė Kelių direkcijai valstybei nuosavybės teise priklausantį ir valstybės įmonių „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ patikėjimo teise valdomą nekilnojamąjį turtą - valstybinės reikšmės kelius, nurodytus valstybinės reikšmės automobilių kelių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“, valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise. Kai VĮ „(duomenys neskelbtini)“ prisijungimo sąlygas pareiškėjui išdavė 2017 m. gegužės 30 d. Šios aplinkybės lemia, kad nurodytos prisijungimo sąlygos pareiškėjui buvo išduotos tuo metu, kai VĮ „(duomenys neskelbtini)“ ginčo kelio nevaldė ir juo nedisponavo, o šis kelias (kaip ir kiti valstybinės reikšmės keliai) buvo perduotas Kelių direkcijai valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise. Kelių direkcijos vertinimu, tai sudaro savarankišką pagrindą išvadai, kad pareiškėjo nurodytos prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelio sąlygos neteisėtos, todėl nepatvirtina pareiškėjo skundo pagrįstumo.

Kelių direkcijos nuomone, pareiškėjas nepagrįstai akcentuoja, kad pagal VĮ „(duomenys neskelbtini)“ išduotas prisijungimo sąlygas buvo parengtas ir suderintas (taip pat ir VĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovo) žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D- 452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 2 punkte (ginčui aktuali redakcija) nurodyta, kad projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką projekto sprendiniams. Atsižvelgiant į aukščiau pateiktą Kelių direkcijos argumentavimą, nagrinėjamu atveju sklypų formavimo pertvarkymo projektas parengtas ir suderintas nesilaikant galiojančių teisės aktų. Todėl ta aplinkybė, jog Kelių direkcija šio projekto suderinimo nelaikė priežastimi leisti pareiškėjui įsirengti nuovažą jo pageidaujamoje vietoje ir norimu būdu, nesudaro pagrindo tenkinti normatyvinio teisinio reguliavimo neatitinkančio reikalavimo. Pareiškėjo nuomone, leidus įrengti naują nuovažą jo pasirinktoje vietoje, būtų išspręstas ir kitų savininkų patekimo į aplinkinius žemės sklypus klausimas. Kelių direkcija pažymi, kad pareiškėjas kitų sklypų savininkų nėra įgaliotas veikti jų vardu be kita ko priimant atitinkamus sprendimus dėl bendro naudojimo nuovažos įrengimo.

Akcentuoja, jog pareiškėjo skundžiamas aktas yra teisėtas ir pagrįstas, o skundo reikalavimas negali būti tenkinamas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl Kelių direkcijos 2020 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. (6.6)2-2E-3357 “Dėl 2020 m. kovo 17 d. prašymo”, kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti techninę užduotį nuovažos projektavimui, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovę iš naujo išnagrinėti J. Ž. 2020 m. kovo 17 d. prašymą.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog Kelių direkcijoje 2018 m. lapkričio 16 d. buvo gautas pareiškėjo J. Ž. prašymas, kuriuo pareiškėjas prašė išduoti projektavimo sąlygas objektui – privažiuojamajam keliui nuo nuovažos, esančios valstybinės reikšmės krašto kelyje Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), iki žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad privažiuojamasis kelias bus projektuojamas kelio Nr. (duomenys neskelbtini) apsaugos zonoje, kuri yra 20 metrų nuo kelio sankasos briaunos. Pareiškėjas nurodė, kad nuovažos vieta pagal VĮ „(duomenys neskelbtini)“ išduotas projektavimo sąlygas Nr. S-1159 (PN-17-54) yra suderinta Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte su VĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoju. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė VĮ „(duomenys neskelbtini)“ išduotas prisijungimo sąlygas Nr. S-1159 (PN-17- 54), Projektą, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą ir privažiuojamojo kelio projektinę principinę schemą.

Kelių direkcija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, 2018 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. 6.6­2979, 2-6235 „Dėl techninių sąlygų nustatymo“ informavo pareiškėją apie nustatomas sąlygas. Kelių direkcija nustatė šias sąlygas: 1) projektą rengti vadovaujantis galiojančiais statybos techniniais reglamentais ir kitais teisės aktais; 2) reikalavimai inžineriniams tinklams: a) inžinerinių tinklų projektą rengti vadovaujantis reikalavimais pateiktais Kelių direkcijos internetiniame tinklalapyje; b) lietaus nuotekų tinklų bei paviršinio vandens nuleidimo nuo planuojamos teritorijos į krašto kelio vandens nuvedimo griovius ir įrenginius neprojektuoti. 3) reikalavimai susisiekimui: a) privažiavimo kelią iki žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planuoti nuo teisėtai įrengtų (esamų) nuovažų krašto kelyje (kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3, 165 punkto reikalavimai);b) prisijungimą planuoti vadovautis Statybos rekomendacijomis R 36-01 Automobilių kelių sankryžos patvirtintomis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2002 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 9; b) pateikti projektuojamo privažiavimo kelio dangos konstrukcijos sujungimo su kelio nuovažos konstrukcija sprendinį (atskira detalės išnaša susisiekimo brėžinyje). 4) kiti reikalavimai: a) projekte pažymėti krašto kelio juostos ribas (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)); b) parengtą projektą ir sprendinių brėžinių kopijas (kurios turės likti Kelių direkcijoje) kartu su prašymu dėl projekto patikrinimo, pritarimo ir derinimo pateikti peržiūrėti ir derinti Kelių direkcijos rengiamų kelių ir kelių statinių projektų koordinavimo komisijai. Pareiškėjas savalaikių pastabų dėl nustatytų sąlygų nereiškė, išduotų sąlygų įstatymų nustatyta tvarka neskundė.

2019 m. kovo 29 d. Kelių direkcijoje gautas pareiškėjo prašymas dėl techninių sąlygų nustatymo. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. vasario 6 d. kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą dėl galimybės projektuoti privažiavimo kelią kaimyniniame sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki pareiškėjui priklausančio sklypo, raštiško atsakymo negavo, tačiau žodinis kaimyninio sklypo savininko atsakymas buvo neigiamas. Pareiškėjo nuomone, tai sudaro pagrindą iš esmės išnagrinėti pareiškėjo galimybę patekti į žemės sklypą. Anot pareiškėjo, Kelių direkcijos išduotos prisijungimo sąlygos neišsamios bei neinformatyvios, nes buvo prašoma išduoti sąlygas tik privažiuojamajam keliui nuo naujos (būsimos) nuovažos pagal VĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. gegužės 30 d. išduotas sąlygas. Pareiškėjas nurodė, kad tokia nuovažos vieta buvo suderinta su VĮ „(duomenys neskelbtini)“, be to, neturėdamas nuovažos, jis negali patekti į jam priklausantį žemės sklypą.

Kelių direkcija 2019 m. balandžio 26 d. raštu Nr. 6.6-1822, 2-2377 informavo pareiškėją neturinti pagrindo tikslinti anksčiau išduotų techninių sąlygų privažiuojamojo kelio įrengimui. Atsakovė pažymėjo, kad Kelių direkcija techninės sąlygose Nr. (6.6)2-6235 nurodė normatyvinius dokumentus, pagal kuriuos turėtų rengiama privažiavimo kelio įrengimo projekto dalis iki krašto kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Taip pat paaiškino, kad vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 24 dalimi, statinio projektai rengiami pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo tą dieną, kai buvo išduoti specialieji reikalavimai. Pagal KTR 165 punkto reikalavimus, krašto keliuose sankryžos ir nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 500 metrų. Artimiausia nuovaža nuo Jūsų žemės sklypo ribos (duomenys neskelbtini) kryptimi yra už 67 m. Kadangi Kelių direkcijoje nebuvo pareiškėjo nurodytų duomenų, atsakyme paprašyta pareiškėjo pateikti suderintą su VĮ „(duomenys neskelbtini)“ nuovažos įrengimo projektą ir su šia įmone pasirašytą prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelių sutartį, pagal tuo metu galiojusią tvarką. Šio rašto pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka neskundė.

Kelių direkcijoje 2019 m. gruodžio 17 d. gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra kaimyninio žemės sklypo savininkė, prašymas dėl nuovažos perkėlimo projekto įvertinimo. Pateiktame prašyme nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad šis žemės sklypas ribojasi su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), į kurį yra įrengta nuovaža. Tačiau pastarojo žemės sklypo savininkas nesuteikia leidimo naudotis šia nuovaža gretimų sklypų savininkams. Kadangi naujų nuovažų įrengimas prieštarautų KTR 165 punkto sąlygai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlė nuovažą į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), panaikinti ir vietoje jos įrengti naują nuovažą, per kurią būtų patenkama į visus šalia esančius sklypus. Prie prašymo buvo pateikta šį pasiūlymą vaizduojanti schema.

Kelių direkcija 2020 m. sausio 27 d. raštu Nr. 6.6-273, 2-477 nurodė nepritarianti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktam pasiūlymui dėl nuovažos perkėlimo. Kelių direkcija pažymėjo, kad nuovaža nuo krašto kelio yra įrengta ties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) riba. Pagal patvirtintus ir viešai skelbiamus portalo (duomenys neskelbtini) duomenis „Žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), detalusis planas“ (TPDR registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) ir „0,4355 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detalusis planas“ (TPDR registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) detaliųjų planų sprendinius ties šių žemės sklypų riba yra numatytas servitutas privažiavimui prie detaliaisiais planais planuojamos teritorijos. Kelių direkcija 2018 metų rugsėjo mėnesį yra pritarusi esamos nuovažos nuo krašto kelio 0,536 km kairėje pusėje remonto projektui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovė nurodė, jog dėl šių aplinkybių privažiavimo prie žemės sklypų klausimai turėtų būti sprendžiami kompleksiškai įvertinus teritorijų planavimo dokumentus ir gavus rašytinius sutikimus iš kaimyninių žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkų. Be to, išaiškinta, kad kol nebus pateikti rašytiniai sutikimai dėl nuovažos perkėlimo, tol Kelių direkcija neturi galimybių pritarti pateiktam pasiūlymui.

Kelių direkcijoje 2020 m. kovo 20 d. gautas pareiškėjo J. Ž. prašymas. Pareiškėjas prašė parengti techninę užduotį naujos nuovažos įrengimui: valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) paprastojo remonto įrengiant nuovažą kelio 0,338 km kairėje pusėje techninis darbo projektas. Pareiškėjas kartu su prašymu pateikė VĮ „(duomenys neskelbtini)“ išduotas prisijungimo sąlygas ir vien pareiškėjo pasirašytą prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelių sutarties formą.

Kelių direkcija šioje byloje ginčijamu 2020 m. balandžio 21 d. raštu Nr. 6.6-2024, 2E-3357 nurodė, kad nėra galimybių išduoti techninę užduotį nuovažos projektavimui. Kelių direkcija išaiškino pareiškėjui, kad Kelių direkcija tokias užduotis rengia tik tuo atveju, jeigu yra pati išdavusi prisijungimo sąlygas prie valstybinės reikšmės kelio, jeigu nuovažos projektas rengiamas pagal šias sąlygas ir jeigu su Kelių direkcija pasirašyta Prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelių sutartis. Nurodyta, kad Kelių direkcija tokių sąlygų neišdavė. Dėl pareiškėjo prašymo priedo - VĮ „(duomenys neskelbtini)“ išduotų sąlygų kelių direkcija atkreipė pareiškėjo dėmesį į tai, jog, dar atsakant į pareiškėjo 2019 m. kovo 29 d. prašymą, pareiškėjui buvo paaiškinta, kad nurodytos sąlygos neatitiko jų išdavimo metu galiojusio kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3, 165 punkto reikalavimų. Pareiškėjui buvo pasiūlyta pateikti su VĮ „(duomenys neskelbtini)“ pasirašytą prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelių sutartį.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos kelių įstatymas (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d.). Minėtas įstatymas nustato Lietuvos Respublikos automobilių kelių plėtojimo, priežiūros ir naudojimosi jais teisinius pagrindus. Kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje kelias yra apibrėžiamas kaip inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelių suskirstymą pagal reikšmę detaliai reglamentuoja Kelių įstatymo 3 straipsnis. Keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę, skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius (įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Valstybinės reikšmės keliai skirstomi į: 1) magistralinius kelius. Tai pagrindiniai Lietuvos keliai ir jų tęsiniai - gatvių važiuojamoji dalis, kuriais vyksta intensyviausias transporto priemonių eismas. Jiems priskiriami visi valstybinės reikšmės keliai, įtraukti į Europos tarptautinį kelių tinklą; 2) krašto kelius. Tai keliai ir jų tęsiniai - gatvių važiuojamoji dalis, kuriais vyksta intensyvus transporto priemonių eismas tarp Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų centrų, taip pat tranzitinio ir turistinio transporto priemonių eismas;3)rajoninius kelius. Tai keliai, jungiantys miestų ir kaimų gyvenamąsias vietoves su magistraliniais ir krašto keliais. Vietinės reikšmės keliai skirstomi į: 1) viešuosius kelius. Tai keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, taip pat gatvės gyvenamosiose vietovėse, jungiamieji ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikšmės keliams; 2) vidaus kelius. Tai fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių (toliau - fiziniai ar juridiniai asmenys) reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų - kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams).

Pagal Kelių įstatymo 4 straipsnio 1 dalį keliai nuosavybės teise priklauso valstybei, savivaldybėms, fiziniams ar juridiniams asmenims.Valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Juos turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (4 straipsnio 2 dalis). Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims (4 straipsnio 3 dalis).

Kelių direkcijos paskirtis yra organizuoti ir koordinuoti valstybinės reikšmės kelių atkūrimą, priežiūrą ir plėtrą (Lietuvos automobilių kelių direkcijos nuostatų 5 punktas), pagrindiniai Kelių direkcijos veiklos tiksliai - įgyvendinti valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros valstybės politiką, įgyvendinti saugaus eismo valstybinės reikšmės keliuose valstybės politiką, organizuoti valstybinės reikšmės kelių atkūrimą, priežiūrą ir plėtrą (Nuostatų 9.1 - 9.3. punktai). Kelių direkcija, siekdama jai pavestų tikslų, atlieka valstybinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų užsakovo ir organizavimo funkcijas (Nuostatų 10 punktas), tame tarpe planuoja, organizuoja, koordinuoja valstybinės reikšmės kelių tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbus, projektų rengimą, projektų ekspertizių atlikimą, numato ir koordinuoja jų finansavimą; tvirtina valstybinės reikšmės kelių (tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) projektus, organizuoja, koordinuoja valstybinės reikšmės kelių projektų vykdymo priežiūrą; organizuoja, koordinuoja, atlieka valstybinės reikšmės kelių tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) techninę priežiūrą, kelių priežiūros techninę priežiūrą, vykdo valstybinės reikšmės kelių naudojimo priežiūrą; organizuoja valstybinės reikšmės kelių priežiūrą (Nuostatų 10.1. punktas).

KTR 162 punkte įtvirtinta, kad nuovažos nuo valstybinės reikšmės automobilių kelių gali būti rengiamos tik tada, kai nėra kitų techninių ir teisinių patekimo (įvažiavimo ir išvažiavimo) būdų į šalia kelio esančius ar planuojamus objektus. KTR 165 punkte nurodyta, kad krašto keliuose sankryžos ir nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 500 metrų. KTR 167 punkte nurodyta, kad nuovažos įrengiamos ūkinių objektų ar transporto aptarnavimui ir eismo dalyviams skirtų paslaugų statinių savininkų lėšomis, jei jos nėra numatytos naujai rengiamuose kelio tiesimo, rekonstravimo ar remonto teritorijų planavimo dokumentuose ar techniniuose projektuose. KTR 169 punkte nustatyta, kad tuo atveju kai nėra galimybės įvykdyti 163 - 166 punktų reikalavimų, nuovažos įjungiamos į pagrindiniam keliui lygiagrečius kelius, kurie prijungiami prie pagrindinio kelio sankryžų ir nuovažų, atitinkančių saugaus eismo reikalavimus.

Taigi, aukščiau minėtas teisinis reglamentavimas imperatyviai įtvirtina, jog krašto keliuose sankryžos ir nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 500 metrų. Pareiškėjas siekia įrengti naują nuovažą nuo valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) į jam priklausantį Žemės sklypą. Tarp šalių nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog artimiausia nuovaža nuo pareiškėjo žemės sklypo ribos (duomenys neskelbtini) kryptimi yra už 67 metrų.

Pareiškėjo teigimu, gretutinio žemės sklypo savininkas žodžiu nurodė neduosiąs sutikimo įrengti kelio servitutą, kadangi sklype yra daug statinių ir juos tektų nugriauti, tačiau pareiškėjas nepateikė į bylą jokių rašytinių įrodymų patvirtinančių aplinkybę, jog jis realiai išnaudojo visus techninius ir teisinius patekimo (įvažiavimo ir išvažiavimo) būdus į šalia kelio esančius ar planuojamus objektus. Pareiškėjas net nebandė kreiptis į teismą dėl kelio servituto nustatymo.

Pareiškėjo manymu, tipinėje prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelių sutarties formoje nustatytos sąlygos asmenims projektuoti ir įrengti įvažiavimus valstybinių kelių į jų valdomus žemės sklypus. Pareiškėjas nurodo, jog neturi galimybės patekti į jam nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, nes Kelių direkcija nepagrįstai atsisako sudaryti prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelių sutartį.

Kelių direkcijos direktoriaus įsakymu patvirtintos Prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelių sutarties formos pirmajame punkte nurodyta, kad „šia Sutartimi Kelio valdytojas suteikia teisę Nuovažos įrengėjui savo lėšomis, laikantis kelių techninio reglamento reikalavimų ir šios Sutarties sąlygų, suprojektuoti ir įrengti (pastatyti) nuovažą objekte <...>“. Tačiau, priešingai nei teigia pareiškėjas, vien tipinės formos sutarties egzistavimas dar nesuteikia teisės asmeniui reikalauti kelių techninio reglamento neatitinkančios nuovažos įrengimo, kadangi minėta sutartinė nuostata reiškia, jog nuovažos nuo valstybinės reikšmės kelių projektuojamos ir įrengiamos laikantis KTR reikalavimų. Jeigu norimoje žemės sklypo vietoje nėra galimybės įrengti kelių techninio reglamento nuostatas atitinkančią nuovažą, tokia sutartis Kelių direkcijos ir negali būti sudaroma.

Pareiškėjo tvirtinimu, Kelių direkcija netinkamai aiškina KTR 1 punktą, be to, pareiškėjo žemės sklypas patenka į kaimo administracines ribas, todėl KTR 165 straipsnyje nustatytas reikalavimas - 500 metrų atstumas nuo kitos nuovažos netaikomas. Tarp šalių nėra ginčo, jog pareiškėjo Žemės sklypas patenka į patvirtintas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaimo administracines ribas. Pareiškėjas galiojančiomis ir teisėtomis laiko VĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. gegužės 30 d. išduotas prisijungimo sąlygas, todėl pareiškėjo manymu, atsakovė nepagrįstai nesivadovauja minėtomis sąlygomis ir nepagrįstai daro išvadą, jog jos neatitinka jų išdavimo metu galiojusių teisės aktų. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su atsakove, jog šių sąlygų išdavimo metu galiojo nurodyta Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ 2015 m. sausio 1 d. redakcija (TAR, 2014, Nr. 2014-07690) redakcija, ginčo klausimu nukreipianti į KTR ir todėl pareiškėjas nepagrįstai tvirtina, kad ginčo situacijai netaikytinas KTR ir atitinkamai jo 165 punktas.

KTR 3 punkte nurodyta, kad tuo atveju, kai reikia atsižvelgti į sudėtingas vietines sąlygas, techniniu ir ekonominiu požiūriais pagrindus leidžiama nukrypti nuo šio reglamento nuostatų.

Nagrinėjamu atveju pritartina atsakovei, jog ties pareiškėjo nurodoma teritorija sąlygos nėra

išskirtinės, o galimybė įrengti privažiavimą prie pareiškėjo valdomo žemės sklypo egzistuoja ir kitose vietose (prie esamų, teisėtai įrengtų nuovažų).

Iš pareiškėjo ginčijamo Sprendimo matyti, jog atsakovė pareiškėjui išaiškino, jog Kelių direkcija parengti technines užduotis naujos nuovažos įrengimui rengia tik tuo atveju, jeigu yra pati išdavusi prisijungimo sąlygas prie valstybinės reikšmės kelio, jeigu nuovažos projektas rengiamas pagal šias sąlygas ir jeigu su Kelių direkcija pasirašyta Prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelių sutartis. Atsakovės teigimu, likviduotos VĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. gegužės 30 d. raštu Nr. S-1159-(PN-17-54) išduotos prisijungimo sąlygos prie krašto kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), neatitiko jų išdavimo metu galiojusio kelių techninio reglamento KTR 165 punkto reikalavimų, todėl ir nesudarė pagrindo pagal šias sąlygas parengti techninę užduotį ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su KTR reikalavimų neatitinkančios naujos nuovažos įrengimu, nes iš neteisės (neteisėtų sąlygų) teisė negali atsirasti.

Teisėjų kolegija, be kita ko, negali nepritarti atsakovės pastebėjimui, jog VĮ „(duomenys neskelbtini)“ prisijungimo sąlygas pareiškėjui išdavė 2017 m. gegužės 30 d., kai VĮ „(duomenys neskelbtini)“ ginčo kelio nevaldė ir juo nedisponavo, o šis kelias (kaip ir kiti valstybinės reikšmės keliai) buvo perduotas Kelių direkcijai valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise dar iki minėtų sąlygų išdavimo Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 238. Minėtos aplinkybės lema atsakovės išvadą, jog pareiškėjo nurodytos prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelio sąlygos neteisėtos, kas lemia, jog ir sklypų formavimo pertvarkymo projektas negalėjo būti parengtas ir suderintas nesilaikant galiojančių teisės aktų.

Taigi, iš aukščiau išdėstyto, konstatuotina, jog valstybinės reikšmės keliai nėra skirti patekti į aplinkines teritorijas ir tuo labiau į kiekvieną greta valstybinės reikšmės kelio suformuotą žemės sklypą ir šiuo atveju privataus asmens interesai negali nusverti saugaus eismo reikalavimų.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad Kelių direkcija iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, Kelių direkcijos Sprendimas pripažintinas pagrįstu ir teisėtu, todėl jį naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p., 56 str.). Vien ta aplinkybė, jog pareiškėjo J. Ž. netenkina ginčijamo Sprendimo turinys nesudaro pagrindo Kelių direkcijos Sprendimą pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl jis neįgyja teisės į teismo išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjas skunde išdėsto daugiau argumentų dėl ginčijamo Sprendimo nepagrįstumo, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ( EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas V. d. H. prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo J. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Egidija PuzinskaitėRasa Ragulskytė-MarkovienėEglė Žulytė-Janulionienė