Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. P. (toliau ir – pareiškėjas arba skolininkas) skundą dėl antstolio S. U. veiksmų (suinteresuoti asmenys: antstolis S. U. (toliau ir – Antstolis), išieškotojas D. D. (toliau ir – išieškotojas), skolininkė I. P. ir skolininkė V. P. (toliau ir – skolininkės)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas 2022 m. birželio 10 d. patikslintu skundu prašė panaikinti Antstolio vykdomojoje (toliau ir – vykd.) byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtą patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo, 2022 m. gegužės 17 d. raginimą įvykdyti sprendimą ir 2022 m. gegužės 17 d. vykdymo išlaidų paskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini), o taip pat nutraukti vykd. bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas nurodė, kad Antstolis Kauno apygardos teismo išduoto vykdomojo (toliau ir – vykd.) rašto civilinėje byloje (toliau ir – civ. b.) Nr. e2-754-273/2021 pagrindu užvedė vykd. bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. gegužės 17 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo, raginimą Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdyti sprendimą ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini). Tiek patvarkymas, tiek pati vykd. byla Nr. (duomenys neskelbtini) yra neteisėti (pažeidžiantys tiek teisės normas, tiek suformuotą teisminę praktiką), todėl, pasinaudodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 510 straipsnio 1 ir 2 dalių, 643 straipsnio 5 punkto suteikta teise, pareiškėjas pateikė šį skundą.

Antstolio veiksmų atlikimą lemia vykdymo procesą grindžiantys bendrieji teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principai, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), Antstolis turi pareigą savo veikloje vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Antstolių įstatymu bei kitais įstatymais, kitais teisės aktais, Antstolių profesinės etikos kodeksu (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas ar nutartis būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdyti, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir – LAT) praktikoje nurodyta, kad antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai (pvz., LAT 2012 m. liepos 12 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-7-273/2012; 2018 m. lapkričio 8 d. nutarties civ. b. Nr. 3K-3-423-687/2018 24 punktas). Taigi įstatyme įtvirtintas aktyvus antstolio vaidmuo vykdymo procese ir jo pareiga siekiant vykdymo tikslo atsižvelgti į visų vykdymo procese dalyvaujančių asmenų interesus bei padėti šiems asmenims įgyvendinti įstatyme suteiktas teises. Nurodytieji antstolio veiklos principai svarbūs aiškinant ir taikant vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, be to, jie yra antstolio veiksmų teisėtumo matas ir tais atvejais, kai įstatyme tiesiogiai neįtvirtinta taisyklė, kaip susiklosčiusioje situacijoje antstolis privalo veikti. Vykdymo esmė – skolos išieškojimas, taip įvykdant skolininko prievolę kreditoriui. Dėl to, aiškinant ir taikant vykdymo procesą reglamentuojančias normas, turi būti užtikrinama, kad teisės taikymo rezultatas nebus priešingas siekiamam tikslui (LAT 2020 m. kovo 18 d nutarties civ. b. Nr. 3K-3-85-403/2020 20, 21 punktai). LAT ne kartą konstatavo, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (mira vires), o bet koks ultra viręs veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (LAT 2008 m. birželio 11 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-7-227/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-7-40/2010; ir kt.).

Vykd. dokumento priėmimo tvarką nustato CPK 651 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad antstolis, gavęs vykdyti vykd. dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykd. dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. CPK 651 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, remiantis kuriais antstolis nustato ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykd. dokumentą. Nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis vykd. dokumentą priima ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis). CPK 629 straipsnio 1 dalyje yra nurodytas baigtinis sąrašas, kada vykd. byla yra nutraukiama. Taigi, vykd. byla yra nutraukiama: jeigu išieškotojas atsisakė išieškojimo; jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino CPK 595 straipsnyje nustatyta tvarka; jeigu mirus asmeniui, kuris buvo išieškotojas arba skolininkas, reikalavimas arba pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui; jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas; jeigu panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas; reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, jeigu negalimas teisių ir pareigų perėmimas; jeigu skolininkas ir išieškotojas yra tas pats asmuo; jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė skolos padengimo sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.436 straipsnis); jeigu vykd. dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti; jeigu išieškotojas atsisakė priimti paimtus iš skolininko tam tikrus daiktus, nurodytus teismo sprendime. Taigi, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, tačiau neturi pažeisti ir kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

Šiuo atveju Antstolio netinkamas procesinių veiksmų pareiškėjo atžvilgiu atlikimas prieštarauja antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principams dėl žemiau nurodytų aplinkybių. 2022 m. gegužės 19 d. pareiškėjas buvo informuotas, kad Antstolis Kauno apygardos teismo rūmų sprendimo pagrindu surašė 2022 m. gegužės 17 d. raginimą Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdyti sprendimą ir kad per 30 dienų nuo šio raginimo gavimo dienos pareiškėjas turi išsikelti su visais jam priklausančiais daiktais iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau ir – Butas) ir sumokėti 107,73 Eur vykdymo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas Antstoliui pranešė, kad su išieškotoju žodžiu buvo susitarta, kad Butą iš išieškotojo jis išpirks, sumokant jam dalimis, mokant tokią sumą pinigų, kiek išgali sumokėti. 2022 m. gegužės 2 d. pareiškėjas buvo susitikęs su išieškotoju, kuris jam patvirtino, kad tarp jų sudaryta 2017 m. sausio 1 d. preliminarioji buto pirkimo–pardavimo sutartis ir 2017 m. balandžio 1 d. susitarimas dėl 2017 m. sausio 1 d. preliminariosios Buto pirkimo–pardavimo sutarties pratęsimo yra galiojantis, išieškotojas tai patvirtino žodžiu, kad butas jam (pareiškėjui) bus parduotas už preliminariojoje sutartyje nurodytą kainą. Nepaisant to, Antstolis ne tik kad neatsižvelgė į nurodytus faktus, bet priėmė 2022 m. gegužės 17 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo, raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiškėjas kategoriškai nesutinka su Antstolio priskaičiuotu užmokesčiu dėl priverstinio vykdymo, pradėto pažeidžiant teisės normas, išlaidų.

Antstolis 2022 m. birželio 17 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skundo netenkinimo vykd. byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė pareiškėjo skundo netenkinti ir jį perduoti nagrinėti teismui. Antstolis nurodė, kad, 2022 m. gegužės 30 d. gavus skolininko 2022 m. gegužės 30 d. skundą, 2022 m. birželio 6 d. buvo priimtas Patvarkymas dėl skundo trūkumų pašalinimo Nr. (duomenys neskelbtini). 2022 m. birželio 10 d. gautas skolininko 2022 m. birželio 10 d. patikslintas skundas, su kuriuo Antstolis nesutinka, nes skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas. Antstolis nesutinka, kad jis neteisėtai priėmė vykd. dokumentą vykdyti, nes nepatikrino, ar vykd. dokumentas yra įvykdytas. CPK 651 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolis, gavęs vykdyti vykd. dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykd. dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Šio straipsnio 2 dalyje numatyti atvejai, kurie turi būti patikrinti, sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykd. dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus. Antstolis, priimdamas vykdymui Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 28 d. išduotą vykd. raštą Nr. e2-754-273/2021 dėl skolininkų iškeldinimo išieškotojo naudai, patikrino ir nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje numatytų akivaizdžių kliūčių, kodėl pateiktas vykd. dokumentas negalėtų būti priimtas vykdymui, 2022 m. gegužės 17 d. priėmė patvarkymą priimti vykd. dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini) ir raginimus įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Skolininkas prašo nutraukti vykd. bylą, nes su išieškotoju žodžiu susitarė, kad Butą, iš kurio turi būti iškeldinti, iš išieškotojo išpirks, sumokant jam dalimis, mokant tokią sumą pinigų, kiek išgali mokėti. Kartu su patikslintu skundu skolininkas pateikė 2017 m. sausio 1 d. preliminariosios Buto pirkimo–pardavimo sutarties kopiją ir 2017 m. balandžio 1 d. susitarimo dėl 2017 m. sausio 1 d. Buto preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties pratęsimo kopiją. CPK 629 straipsnyje numatyti vykd. bylos nutraukimo pagrindai. Pažymėtina, kad šiame straipsnyje nėra numatyto pagrindo nutraukti vykd. bylą dėl iškeldinimo, nes skolininko pateikiami dokumentai yra penkių metų senumo. Be to, skolininko pateikiama informacija, kad su išieškotoju žodžiu susitarė, kad Butą išpirks, nepagrindžiama jokiais įrodymais, nes nepateikti jokie rašytiniai įrodymai, be to, jei skolininkas ir išieškotojas būtų sudarę kažkokias sutartis, išieškotojas nebūtų pateikęs vykdymui Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 28 d. išduoto vykd. rašto Nr. e2-754-273/2021 dėl skolininko iškeldinimo.

Teismas 2022 m. birželio 20 d. ir 2022 m. birželio 21 d. rezoliucijomis pareiškėjo patikslintą skundą priėmė ir nustatė 14 dienų terminą atsiliepimams į skundą pateikti.

Procesiniai dokumentai išieškotojo atstovei advokatei G. G. įteikti 2022 m. birželio 23 d. CPK 175 ¹ straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka, skolininkei V. P. procesiniai dokumentai įteikti 2022 m. liepos 1 d., skolininkei I. P. procesiniai dokumentai įteikti 2022 m. liepos 18 d. Suinteresuoti asmenys (išskyrus išieškotoją) per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į skundą nepateikė.

Antstolis 2022 m. liepos 15 d. elektroniniu laiške nurodė, kad keitėsi indeksas, kuris yra 132,1, dėl ko susidaro 105,67 Eur vykd. bylos administravimo išlaidos.

Kauno apygardos teismas 2021 m. balandžio 27 d. nutartyje civ. b. Nr. e2-754-273/2022 konstatavo, jog „Ieškovas su atsakovu A. P. 2016 m. lapkričio 1 d., 2017 m. kovo 31 d., 2017 m. spalio 1 d. sudarė Patalpų nuomos sutartis, kurių pagrindu atsakovui buvo išnuomotas ginčo butas. Ieškovas su atsakovu A. P. 2016 m. lapkričio 1 d. sudarė Preliminarią ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią šalys įsipareigojo sudaryti pagrindinę buto pirkimo–pardavimo sutartį ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d., atsakovas įsipareigojo ieškovui sumokėti 152 049 Eur už perkamą butą. Pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. 2017 m. balandžio 1 d. Susitarimu dėl preliminariosios sutarties pratęsimo buvo susitarta pratęsti pagrindinės sutarties sudarymo terminą iki 2017 m. birželio 31 d. ir nustatyti parduodamo buto kainą: 160 737 Eur. Pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Ieškovas su atsakovu A. P. 2017 m. spalio 1 d. sudarė Preliminarią ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią šalys įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2018 m. birželio 30 d, sudaryti pagrindinę buto pirkimo–pardavimo sutartį; atsakovas įsipareigojo ieškovui sumokėti 169 425 Eur už perkamą butą. Pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta“.

Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. balandžio 26 d. nutartyje civ. b. Nr. e2-16-370/2022, kuria buvo galutinai išnagrinėta byla pagal ieškovo D. D. ieškinį atsakovams inter alia A. P. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, nuomos mokesčio skolos, baudos ir delspinigių priteisimo, konstatavo, jog „Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas 2020 m. rugpjūčio 10 d. atsakovams išsiuntė prašymą išsikelti iš nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto su pranešimu dėl nuomos sutarčių nutraukimo. Per antstolę ieškovo pranešimas įteiktas atsakovui A. P. 2020 m. rugsėjo 4 d. Pranešime ieškovas nurodė, kad nuomos sutartys, sudarytos tarp ieškovo ir atsakovų, yra laikomos nutrauktomis vienašališkai dėl atsakovų kaltės po 3 mėnesių nuo šio pranešimo įteikimo dienos, taip pat atsakovų prašoma išsikelti iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto. Vadinasi, ieškovas įspėjo atsakovus prieš tris mėnesius, t. y. prieš ilgesnį terminą, nei numatytas įstatyme, todėl yra pagrindas sutikti su ieškovu, kad su atsakovu sudaryta nuomos sutartis laikytina nutraukta po 3 mėnesių nuo įspėjimo įteikimo – 2020 m. gruodžio 4 d. Nuo šios datos atsakovai be teisinio pagrindo gyveno ieškovui priklausančiame ginčo bute, todėl egzistuoja pagrindas juos iškeldinti pagal CK 4.98 ir 6.611 straipsnius. <...> šiame kontekste pažymėtina, kad ieškovą ir atsakovus be nuomos teisinių santykių siejo ir kiti sutartiniai teisiniai santykiai – buvo sudaromos preliminariosios ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartys, kurių atsakovai nevykdė“.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas skundas atmestinas.

Kaip nustatyta iš civ. b. surinktų rašytinių įrodymų, Antstolio kontoroje vykdoma vykd. byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno apygardos teismo vykd. raštą civ. b. Nr. e2-754-273/2021 (el. vykd. bylos lapai 6–7) dėl A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. P. (gimusios (duomenys neskelbtini) (toliau ir – skolininkai) su visais jiems priklausančiais daiktais iškeldinimo iš išieškotojui nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Butas). Taip pat nustatyta, kad išieškotojas 2022 m. gegužės 16 d. prašymu dėl vykd. dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo (el. vykd. bylos lapai 2–3) kreipėsi į Antstolių rūmus, prašydamas priimti vykdyti vykd. dokumentą, patikrinti skolininkų turtinę padėtį ir užvedus vykd. bylą imtis priverstinio vykdymo ir priverstinio vykdymo priemonių. Antstolis, gavęs išieškotojo prašymą ir vykd. raštą 2022 m. gegužės 17 d. patvarkymu priimti vykd. dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini) (el. vykd. bylos lapai 8–9) patvirtino, kad nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykd. dokumentą vykdyti ir priėmė vykd. dokumentą vykdyti, o 2022 m. gegužės 17 d. raginimais Nr. (duomenys neskelbtini) (el. vykd. bylos lapai 10–15) paragino skolininkus per 30 d. nuo raginimų gavimo dienos išsikelti su visais priklausančiais daiktais iš Buto bei sumokėti 107,73 Eur vykdymo išlaidų, kurių rūšys ir dydžiai nurodomi pridedamame 2022 m. gegužės 17 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. (duomenys neskelbtini) (el. vykd. bylos lapai 16–17), iš kurio matyti, jog vykdymo išlaidas sudaro 105,67 Eur vykd. bylos administravimo išlaidos, nurodytos Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – SVI) 109 ir 120 punktuose, ir 2,06 Eur pašto išlaidos.

Iš su patikslintu skundu pateiktos 2017 m. sausio 1 d. preliminarios Buto pirkimo–pardavimo sutarties (toliau ir – Preliminari sutartis) nustatyta, kad pareiškėjas ir išieškotojas buvo susitarę, kad pareiškėjas iki 2017 m. kovo 31 d. (Sutarties 1.3.1 ir 3.1 punktai) iš išieškotojo už 156 393 Eur įsigis Butą ir garažą adresu (duomenys neskelbtini) (Sutarties 1.3.1 punktas). Ta pačia Sutartimi buvo susitarta, kad nurodyta kaina didėja 1 448 Eur suma kiekvieną mėnesį nuo Sutarties pasirašymo dienos iki bus sumokėta 1.3.1 punkte nurodyta kaina, tačiau ne ilgiau kaip 2017 m. kovo 31 d. (Sutarties 1.3.2 punktas). Iš su patikslintu skundu pateikto 2017 m. balandžio 1 d. Susitarimo dėl 2017 m. sausio 1 d. preliminariosios Buto pirkimo–pardavimo sutarties pratęsimo (toliau ir – Susitarimas) matyti, jog parduodamo nekilnojamojo turto suma buvo padidinta iki 160 737 Eur (Susitarimo 1.3.1 punktas) ir terminas sudaryti pagrindinę sutartį buvo pratęstas iki 2017 m. birželio 31 d. (Susitarimo 1.3.1 ir 1.3.2 punktai).

Dėl reikalavimo panaikinti 2022 m. gegužės 17 d. patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini)

Antstolis, gavęs vykdyti vykd. dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykd. dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykd. dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis (CPK 631 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykd. dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama: ar vykd. dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis) (CPK 631 straipsnio 2 dalies 1 punktas), ar vykd. dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis) (CPK 631 straipsnio 2 dalies 2 punktas), ar vykd. dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykd. rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis) (CPK 631 straipsnio 2 dalies 3 punktas), ar vykd. dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis) (CPK 631 straipsnio 2 dalies 4 punktas), jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas (CPK 631 straipsnio 2 dalies 5 punktas), jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykd. dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas (CPK 631 straipsnio 2 dalies 6 punktas), ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykd. dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka (CPK 631 straipsnio 2 dalies 7 punktas) ir ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykd. dokumentą vykdyti (CPK 631 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Nenustatęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykd. dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 631 straipsnio 3 dalis).

Pažymėtina, kad pareiškėjas savo reikalavimus grindžia tuo, kad tarp jo ir išieškotojo buvo sudarytas žodinis susitarimas, kad 2017 m. sausio sudaryta Preliminari sutartis, kurios įvykdymo terminas 2017 m. balandžio 1 d. Susitarimu buvo pratęstas iki 2017 m. birželio 31 d., toliau galioja ir kad pareiškėjas iš išieškotojo išpirks nekilnojamąjį turtą sutarta kaina, mokant tokią sumą pinigų, kurią išgali sumokėti. Ir būtent dėl šio žodinio susitarimo, pareiškėjo teigimu, Antstolis, vadovaujantis CPK 631 straipsnio 2 dalies 8 punktu, negalėjo priimti vykd. dokumento vykdyti.

Pažymėtina, jog šiuos skolininko argumentus, susijusius su žodiniu susitarimu pratęsto Preliminariosios sutarties galiojimo, teismo nuomone, paneigia pats išieškotojas savo atsiliepime, nurodęs, kad su pareiškėju nebuvo susitikęs ir nėra sudaręs jokių žodinių susitarimų dėl to, kad Butą pareiškėjas išpirks, mokant išieškotojui tokią sumą pinigų, kiek išgali sumokėti. Išieškotojo teigimu atsiliepime, jie nebuvo susitikę 2022 m. gegužės 2 d., ir išieškotojas pareiškėjui nepatvirtino, kad šalių sudaryta 2017 m. sausio 1 d. Buto preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis ir 2017 m. balandžio 1 d. susitarimas dėl Buto preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties pratęsimo yra galiojantis, išieškotojas nepatvirtino žodžiu, kad Butas bus parduotas pareiškėjui už Preliminariojoje sutartyje nurodytą kainą. Išieškotojo teigimu, pareiškėjo nurodyti teiginiai yra melagingi, o šalių sudarytos 2017 m. sausio 1 d. Buto preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis ir 2017 m. balandžio 1 d. susitarimas dėl preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties pratęsimo yra negaliojantys, nes pareiškėjas jų nevykdė.

Kauno apygardos teismas 2021 m. balandžio 27 d. nutartyje civ. b. Nr. e2-754-273/2022 konstatavo, jog „Ieškovas su atsakovu A. P. 2016 m. lapkričio 1 d., 2017 m. kovo 31 d., 2017 m. spalio 1 d. sudarė Patalpų nuomos sutartis, kurių pagrindu atsakovui buvo išnuomotas ginčo butas. Ieškovas su atsakovu A. P. 2016 m. lapkričio 1 d. sudarė Preliminarią ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią šalys įsipareigojo sudaryti pagrindinę buto pirkimo–pardavimo sutartį ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d., atsakovas įsipareigojo ieškovui sumokėti 152 049 Eur už perkamą butą. Pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. 2017 m. balandžio 1 d. Susitarimu dėl preliminariosios sutarties pratęsimo buvo susitarta pratęsti pagrindinės sutarties sudarymo terminą iki 2017 m. birželio 31 d. ir nustatyti parduodamo buto kainą: 160 737 Eur. Pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Ieškovas su atsakovu A. P. 2017 m. spalio 1 d. sudarė Preliminarią ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią šalys įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2018 m. birželio 30 d, sudaryti pagrindinę buto pirkimo–pardavimo sutartį; atsakovas įsipareigojo ieškovui sumokėti 169 425 Eur už perkamą butą. Pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta“.

Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. balandžio 26 d. nutartyje civ. b. Nr. e2-16-370/2022, kuria buvo galutinai išnagrinėta byla pagal ieškovo D. D. ieškinį atsakovams inter alia A. P. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, nuomos mokesčio skolos, baudos ir delspinigių priteisimo, konstatavo, jog „Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas 2020 m. rugpjūčio 10 d. atsakovams išsiuntė prašymą išsikelti iš nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto su pranešimu dėl nuomos sutarčių nutraukimo. Per antstolę ieškovo pranešimas įteiktas atsakovui A. P. 2020 m. rugsėjo 4 d. Pranešime ieškovas nurodė, kad nuomos sutartys, sudarytos tarp ieškovo ir atsakovų, yra laikomos nutrauktomis vienašališkai dėl atsakovų kaltės po 3 mėnesių nuo šio pranešimo įteikimo dienos, taip pat atsakovų prašoma išsikelti iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto. Vadinasi, ieškovas įspėjo atsakovus prieš tris mėnesius, t. y. prieš ilgesnį terminą, nei numatytas įstatyme, todėl yra pagrindas sutikti su ieškovu, kad su atsakovu sudaryta nuomos sutartis laikytina nutraukta po 3 mėnesių nuo įspėjimo įteikimo – 2020 m. gruodžio 4 d. Nuo šios datos atsakovai be teisinio pagrindo gyveno ieškovui priklausančiame ginčo bute, todėl egzistuoja pagrindas juos iškeldinti pagal CK 4.98 ir 6.611 straipsnius. <...> šiame kontekste pažymėtina, kad ieškovą ir atsakovus be nuomos teisinių santykių siejo ir kiti sutartiniai teisiniai santykiai – buvo sudaromos preliminariosios ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartys, kurių atsakovai nevykdė“.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas, nenustatęs aplinkybių, dėl kurių Antstolis negalėjo priimti vykd. dokumento vykdyti, atmeta pareiškėjo skundo dalį dėl 2022 m. gegužės 17 d. patvarkymo priimti vykd. dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Dėl reikalavimo panaikinti 2022 m. gegužės 17 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini)

Nenustatęs kliūčių vykd. dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, antstolis parengia patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užveda vykdomąją bylą. Patvarkymas priimti vykd. dokumentą vykdyti ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir raginimas įvykdyti sprendimą siunčiami skolininkui. Tais atvejais, kai nežinoma skolininko buvimo vieta, skolininkas slapstosi ar dėl kitų objektyvių priežasčių įteikti jam raginimą įvykdyti sprendimą negalima, raginimas įvykdyti sprendimą skelbiamas interneto svetainėje www.antstoliai.lt. Informaciją apie raginimo išsiuntimą ar įteikimą antstolis nurodo Antstolių informacinėje sistemoje (SVI 9 punktas). Raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykd. dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Skolininkas įvykdyti sprendimą raginamas vykd. dokumentą pateikus vykdyti pirmą kartą, išskyrus CPK 661 straipsnyje numatytus atvejus (CPK 655 straipsnio 2 dalis). Vykdant tą patį vykd. dokumentą, raginimas skolininkui pateikiamas tik vieną kartą, išskyrus atvejus, kai vykd. dokumentas buvo grąžintas išieškotojui jo paties prašymu (CPK 631 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir vėl pateiktas vykdyti (CPK 631 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad konkreti vykd. byla pradedama konkretaus vykd. dokumento pagrindu, todėl dėl konkretaus pateikto vykd. dokumento turi būti atliekami vykdymo procesą reglamentuojančiose teisės normose nustatyti konkretūs veiksmai, tarp jų – raginimo įvykdyti teismo sprendimą skolininkui įteikimas arba išsiuntimas, ir šis CPK 655 straipsnio reikalavimas dėl raginimo sprendimą įvykdyti geruoju yra imperatyvaus pobūdžio (LAT 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2012).

Šiuo konkrečiu atveju teismui pripažinus, kad Antstolis teisėtai priėmė vykd. dokumentą vykdyti, konstatuotina, jog Antstolis turėjo CPK 655 straipsnio 1 ir 2 dalyse, o taip pat SVI 9 punkte numatytą pareigą išsiųsti skolininkams raginimus įvykdyti sprendimą, dėl ko ši skundo dalis taip pat netenkintina.

Dėl reikalavimo panaikinti 2022 m. gegužės 17 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini)

CPK 609 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdymo išlaidas sudaro vykd. bylos administravimo išlaidos (CPK 609 straipsnio 1 dalies 1 punktas, SVI 105.1 papunktis). Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato SVI (CPK 609 straipsnio 3 dalis). Išlaidos tretiesiems asmenims (pašto ir kurjerių, turto saugojimo, turto perkėlimo (perkraustymo) ir (ar) išvežimo, elektroninių varžytynių vykdymo, atlyginimo ekspertams, vertėjams ir kitiems vykdymo procese dalyvaujantiems asmenims, skelbimams visuomenės informavimo priemonėse, banko pavedimų, mokamų užklausų ir kitos išlaidos, kurias antstolis privalo sumokėti tretiesiems asmenims, vykdydamas antstolio funkcijas) atlyginamos (išieškomos) atsižvelgiant į faktines išlaidas, susijusias su šių veiksmų atlikimu (SVI 134 punktas).

Šiuo konkrečiu atveju Antstolis 2022 m. gegužės 17 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. (duomenys neskelbtini) (el. vykd. bylos lapai 16–17) paskaičiavo 107,73 Eur vykdymo išlaidas, kurias sudaro 105,67 Eur vykd. bylos administravimo išlaidos, nurodytos SVI 109 ir 120 punktuose, o taip pat 2,06 Eur pašto išlaidos. SVI 109 punkte numatyta, kad vykdant nepiniginio pobūdžio vykdomuosius dokumentus, administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui dydis nustatomas atsižvelgiant į vykd. dokumento kategoriją. Šie dydžiai nurodyti SVI 120 punkte. SVI 120.3 papunktyje numatyta, kad vykd. bylos administravimo išlaidos už priverstinį iškeldinimą iš gyvenamųjų ar negyvenamųjų patalpų sudaro 80 Eur. SVI 135 punkte numatyta, kad SVI nustatytos vykdymo išlaidos, išskyrus nustatytas procentine išraiška, indeksuojamos atsižvelgiant į ketvirčio vartotojų kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Ketvirčio vartotojų kainų indeksą vykdymo išlaidoms indeksuoti savo interneto svetainėje skelbia Lietuvos statistikos departamentas. Vykdymo išlaidos indeksuojamos susumavus administravimo išlaidas, atlygį antstoliui, išskyrus procentine išraiška nustatytą atlygį, ir apskaičiuotą sumą padauginant iš ketvirčio vartotojų kainų indekso šia tvarka: skolininko mokėtinos vykdymo išlaidos, išskyrus tas, kurias apmokėjo išieškotojas, indeksuojamos tokiu ketvirčio vartotojų kainų indeksu, koks galioja SVI 9 ir 152 punktuose nustatyta tvarka skolininkui siunčiant vykdymo išlaidų apskaičiavimą (SVI 136.2 papunktis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog Antstolis tinkamai paskaičiavo 105,67 Eur (80 x 1,321) vykd. bylos administravimo išlaidas, dėl ko pareiškėjo skundas šioje dalyje taip pat atmestinas.

Dėl reikalavimo nutraukti vykdomąją bylą

Pareiškėjas vienu iš skundo reikalavimų prašo nutraukti vykd. bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Vykd. bylos nutraukimo pagrindai yra numatyti CPK 629 straipsnio 1 dalyje, o būtent, vykd. byla yra nutraukiama: jeigu išieškotojas atsisakė išieškojimo (CPK 629 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino CPK 595 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 629 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jeigu mirus asmeniui, kuris buvo išieškotojas arba skolininkas, reikalavimas arba pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui (CPK 629 straipsnio 1 dalies 3 punktas), jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas (CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas), jeigu panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas (CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punktas), reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, jeigu negalimas teisių ir pareigų perėmimas (CPK 629 straipsnio 1 dalies 6 punktas), jeigu skolininkas ir išieškotojas yra tas pats asmuo (CPK 629 straipsnio 1 dalies 7 punktas), jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė skolos padengimo sutartį (CK 6.436 straipsnis) (CPK 629 straipsnio 1 dalies 8 punktas), jeigu vykd. dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti (CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punktas), jeigu išieškotojas atsisakė priimti paimtus iš skolininko tam tikrus daiktus, nurodytus teismo sprendime (CPK 629 straipsnio 1 dalies 10 punktas), jeigu vykd. byloje, kurioje išieškomos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą, neišieškoma dėl to, kad skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, ir likusi išieškoti bylinėjimosi išlaidų suma yra mažesnė negu CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta suma (CPK 629 straipsnio 1 dalies 11 punktas) ir jeigu valstybės institucija atliko CPK 628 straipsnio 4 dalyje nurodytus veiksmus (CPK 629 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

Kadangi nėra nustatytas nei vienas CPK 629 straipsnio 1 dalyje išvardintas vykd. bylos nutraukimo pagrindas, pareiškėjo skundo dalis dėl vykd. bylos nutraukimo taip pat atmestina kaip nepagrįsta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Suinteresuotas asmuo D. D. (išieškotojas) 2022 m. liepos 26 d. prašymu prašė iš pareiškėjo priteisti 96 Eur išlaidas už teisinę pagalbą.

Iš kartu su prašymu pateiktos 2022 m. liepos 19 d. išankstinės sąskaitos už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad advokatų profesinė bendrija G. ir partneriai D. D. išrašė 96,80 Eur sąskaitą, kurią sudaro 80 Eur už atsiliepimo į skundą parengimą civ. b. Nr. e2YT-15571-527/2022 ir 16,80 Eur 21 procento dydžio PVM mokestis. 96,80 Eur sumos sumokėjimą patvirtina pridėtas 2022 m. liepos 25 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą

CPK 443 straipsnio, reglamentuojančio ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumus, 6 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Ypatingosios teisenos tvarka yra ne ginčo teisena, ja nagrinėjama daug ir skirtingų kategorijų bylų (CPK 442 straipsnis), todėl dėl situacijų įvairovės dalyvaujančių byloje asmenų interesai gali būti nevienodi ar priešingi. Ar dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, ar jų interesai yra priešingi, svarstant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, gali būti sprendžiama pagal tai, ar sutampa dalyvaujančių asmenų pozicija dėl reikalavimo dalyko. Pavyzdžiui, jeigu reikalavimo dalykas yra panaikinti asmens priimtą sprendimą, pripažinti atliktą veiksmą neteisėtu, įpareigoti asmenį atlikti tam tikrą veiksmą, kai tas asmuo nesutinka su reikalavimais, rodo, kad pareiškėjo ir suinteresuoto asmens interesai yra skirtingi ir (ar) priešingi. Tai yra pagrindas nukrypti nuo bendrosios teismo išlaidų neatlyginimo taisyklės ir jas paskirstyti proporcingai padalijant (LAT 2020 m. kovo 18 d. nutartis civ. b. Nr. e3K-3-80-695/2020).

Nustatyta, kad šios civ. bylos atveju pareiškėjo (skolininko) ir išieškotojo suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, pareiškėjas prašė panaikinti Antstolio priimtus procesinius dokumentus, o išieškotojas prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas iš pareiškėjo išieškotojui priteisia jo turėtas 96,80 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad analogiškos praktikos laikosi ir Kauno apygardos teismas (pvz. Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartis civ. b. Nr. 2S-1957-413/2021).

Iš civ. byloje surinktų rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad teismas turėjo 8,96 Eur išlaidas, susijusias su procesinių sprendimų įteikimu. Atmetus pareiškėjo skundą, šios išlaidos valstybei priteistinos iš pareiškėjo (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 513 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjo A. P. patikslintą skundą dėl antstolio S. U. veiksmų atmesti.

Priteisti iš pareiškėjo A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini) valstybei (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą – 5662 ir mokėjimo paskirtį – procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, sumokėjus mokėjimo kvitą pristatyti į raštinę) 8,96 Eur (aštuonių eurų 96 centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

Priteisti suinteresuotam asmeniui D. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam adresu (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjo A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 96,80 Eur (devyniasdešimt šešių eurų 80 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.