Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (atsakovė / skolininkė) O. B. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 4d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-4861-547/2021 pagal pareiškėjos O. B. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė A. M., išieškotoja (ieškovė) A. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

1.2. Skundžiamos nutarties motyvas, jog skolininkei neišnyko pareiga vykdyti teismo sprendimą, prieštarauja ne tik CPK 771 straipsnio nuostatoms, bet ir teisinio apibrėžtumo principui. Negali vykdymo procese būti tokios situacijos, jog vienu metu būtų leidžiama vykdyti tuos pačius veiksmus (šiuo atveju to paties medžio pjovimo darbus) ir skolininkui, ir išieškotojui.

2.2. Dėl klevo pašalinimo nuo servitutinio kelio šiuo atveju nereikia specialaus leidimo, tuo klausimu yra įsigaliojęs teismo sprendimas, kurio rezoliucinėje dalyje nėra įpareigojimo gauti leidimą. Pirmos instancijos teismo išvados šiuo klausimu teisingos. O. B. teikiami savivaldybės raštai dėl leidimo yra niekiniai ir atmestini. Nurodo, kad A. K., siekdama apsiginti nuo galimų O. B. skundų, kreipėsi į savivaldybę dėl leidimo pašalinti klevą, tačiau gavo atsakymą, kad žemės sklypo savininkė O. B. atsisako suderinti klausimą, todėl leidimo išdavimo procedūra buvo nutraukta, A. K. pasiūlyta kreiptis į antstolį dėl priverstinio vykdymo. Šiai aplinkybei patvirtinti išieškotoja prašo prijungti prie bylos gautą atsakymą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų prijungimo

17. Apeliantė O. B. pateikė teismui Varėnos rajono savivaldybės administracijos 2021 m. spalio 7 d. raštą, kuriame nurodyta, kad ginčo klevo iškirtimui yra reikalingas leidimas ir kad apskaičiuota šio medžio atkuriamoji vertė yra 378 Eur.

18. Išieškotoja A. K. pateikė teismui Varėnos rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus 2021 m. kovo 17 d. raštą, kuriame nurodyta, kad be žemės savininkės O. B. suderinimo savivaldybė negali išduoti leidimą kirsti klevą, kuris yra saugotinas medis.

19. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

21. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ginčo pobūdį ir jo aplinkybes, taip pat į tai, kad nurodytais dokumentais šalys grindžia atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, šiuos naujus įrodymus priima ir prijungia prie bylos (CPK 314 str.).

Dėl atskirojo skundo

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių apylinkės teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

23. Apeliacijos objektas – nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Rezoliucinė dalis

24. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. birželio 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-145-657/2019, be kita ko, nutarė:

9.1. Nustatyti žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), 24 kv. m ploto atlygintiną neterminuotą kelio servitutą – teisę ieškovei A. K. bet kuriuo paros ir metų laiku važiuoti transporto priemonėmis, žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), (tarnaujantis daiktas), nuosavybės teise priklausančiame atsakovei O. B. pagal UAB „Dzūkijos girios“ N. S. 2019 m. vasario 20 d. parengtą žemės sklypo planą servituto nustatymui, koordinačių sistemoje apibrėžtą taškais: 14-15-27-26-25-14.

9.2. Priteisti iš ieškovės A. K. atsakovei O. B. už šį servitutą 2 500,00 Eur vienkartinę kompensaciją.

9.3. Įpareigoti atsakovę O. B. per 6 (šešis) mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti nuo nustatyto kelio jos žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teritorijos medžius – liepą, klevą ir dvi laukines slyvas, o atsakovei neįvykdžius šio įpareigojimo, leisti tai padaryti ieškovei, medieną panaudojant savo nuožiūra.

25. Ieškovės prašymu teismas 2020 m. birželio 23 d., dėl šios nutarties 24.3 punkte nurodytos dalies, išdavė vykdomąjį raštą, kuris pateiktas vykdyti antstolei A. M..

26. 2021 m. balandžio 22 d. antstolė gavo pareiškėjos O. B. atsakymą dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodyta, kad liepa ir dvi laukinės slyvos neegzistuoja, o klevas auga (vykd. b. l. 42).

27. Iš vykdomosios bylos medžiagos ir Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2021 m. birželio 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-2614-547/2021 (CPK 179 str. 3 d.), matyti, kad antstolė A. M. 2021 m. balandžio 27 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą (skolininkė O. B., išieškotoja A. K.), kuriuo nustatė, kad sprendimas neįvykdytas, klevas nuo nustatyto kelio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nepašalintas.

28. 2021 m. liepos 7 d. antstolė dar kartą įpareigojo skolininkę pateikti informaciją, ar jau įvykdytas teismo sprendimas dėl klevo pašalinimo. Skolininkė 2021 m. liepos 9 d. raštu informavo antstolę, kad informacijos pateikimo dienai klevas dar auga (vykd. b. l. 71–72).

29. 2021 m. liepos 15 d. antstolė surašė dar vieną Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-21-151-10650, kuriuo nustatė, kad teismo sprendimas neįvykdytas, klevas nuo nustatyto kelio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nepašalintas (vykd. b. l. 74–77).

30. 2021 m. liepos 26 d. raštu „Dėl vykdymo veiksmų atlikimo“ apie teismo sprendimo neįvykdymą antstolė informavo išieškotoją A. K. ir, vadovaudamasi vykdomuoju raštu Nr. e2-3750-308/2018, leido išieškotojai pašalinti klevą ir panaudoti medieną savo nuožiūra, pasiūlė išieškotojai susirasti įmonę, kuri atliktų medžio nupjovimo darbus, suderinti su ja kainą, atsiųsti antstolei pasirinktos įmonės kontaktus, darbų sąmatą ir sąskaitą faktūrą apmokėjimui (vykd. b. l. 79).

31. Išieškotoja A. K. antstolei nurodė įmonę UAB „Aplinkos darbai“, kuri sutiko atlikti klevo pašalinimo, susmulkinimo ir šakų išvežimo darbus už 544,50 Eur (vykd. b. l. 85–88).

32. Antstolė, atsižvelgdama į gautą informaciją, priėmė skundžiamą 2021 m. rugpjūčio 3 d. patvarkymą Nr. S-21-151-11674, kuriame nurodė, kad skolininkė iki 2021 m. rugpjūčio 10 d. gali savo lėšomis nupjauti klevą, tačiau to nepadarius patvarkė 2021 m. rugpjūčio 10 d. 10:00 val. pradėti vykdyti klevo šalinimo darbus, darbus pavedant atlikti UAB „Aplinkos darbai“ bei išaiškino, kad skolininkei iki nustatyto termino savo lėšomis nepašalinus klevo, ji turės sumokėti UAB „Aplinkos darbai“ už atliktus darbus 544,50 Eur (vykd. b. l. 82).

33. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai.

34. CPK 771 straipsnis reglamentuoja sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų įvykdymą. Jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis). Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos šio Kodekso 273 straipsnyje, arba jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų (CPK 771 straipsnio 2 dalis). CPK 273 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas.

35. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-145-657/2019 įpareigojo atsakovę O. B. pašalinti medžius ir kartu nurodė šio įpareigojimo neįvykdymo pasekmes – atsakovei per nustatytą terminą neįvykdžius teismo įpareigojimo, teismas leido medžius pašalinti pačiai ieškovei A. K., medieną panaudojant savo nuožiūra. Antstolė, nustačiusi, kad skolininkė per teismo nustatytą terminą nepašalino klevo, 2021 m. liepos 15 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą.

36. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepiniginio pobūdžio sprendimų neįvykdymo teisinius padarinius, yra konstatavęs, kad bendroji tokių sprendimų vykdymo tvarka reglamentuojama CPK LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų šio kodekso VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis. Jeigu atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės – antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoda jį antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų (CPK 771 straipsnio 1, 2 dalys). Priimant tokią nutartį (taikyti sprendime dėl ginčo esmės nustatytas sprendimo nevykdymo pasekmes) būtų išnagrinėtos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat būtų patikrinta, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo. CPK 771 straipsnio 2 dalyje nustatytas reguliavimas iš esmės reiškia, kad turi būti atliekama ex ante (prieš veiksmą) teisminė sprendimo neįvykdymo aplinkybių (priežasčių) patikra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-1075/2021).

37. Nagrinėjamu atveju į bylą nebuvo pateikta duomenų, kad po 2021 m. liepos 15 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo antstolė A. M. būtų kreipusis į teismą CPK 771 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, tai yra, antstolė skundžiamą patvarkymą, kuriuo leido išieškotojai A. K. pašalinti klevą nuo servitutinio kelio, priėmė nesant CPK 771 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo.

38. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, turi teisę veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad antstolis negali spręsti klausimų, priskirtinų teismo kompetencijai; kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2012 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012; 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-334-469/2021).

39. Minėta, kad CPK 771 straipsnis nustato aiškią įsiteisėjusių teismo sprendimų vykdymo tvarką bei nustato specialias taisykles, taikomas tuo atveju, jei skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo teismo sprendimą.

40. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, minėtą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad antstolė A. M. skundžiamą patvarkymą priėmė pažeisdama imperatyvius CPK 771 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes skundžiamas patvarkymas priimtas nesant atliktos teisminės sprendimo neįvykdymo aplinkybių (priežasčių) patikros.

41. Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad klevas, kurį ji turi pašalinti, yra saugotinas medis ir jam nukirsti yra reikalingas leidimas, šioje byloje nėra reikšminga, nes šis klausimas turėtų būti vertinamas kitoje byloje, antstolei kreipusis į apylinkės teismą CPK 771 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

42. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius. Dėl šios priežasties Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2021 m. spalio 4 d. nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – antstolės A. M. 2021 m. rugpjūčio 3 d. patvarkymas Nr. S-21-151-11674 panaikinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

43. Apeliantė pirmosios instancijos teismo prašė panaikinus skundžiamą antstolės patvarkymą priteisti jai iš antstolės A. M. 150 Eur patirtų teisinės pagalbos išlaidų. Panašaus pobūdžio prašymą apeliantė pareiškė ir apeliacinės instancijos teismui, prašydama patenkinus jos atskirąjį skundą priteisti iš antstolės 200 Eur bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidas, iš viso – 350 Eur. Bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys įrodymai pateikti į bylą (b. l. 8–9, 11, 47–48).

44. CPK 443 straipsnio, reglamentuojančio ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumus, 6 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

45. Ypatingosios teisenos tvarka yra ne ginčo teisena, ja nagrinėjama daug ir skirtingų kategorijų bylų (CPK 442 straipsnis), todėl dėl situacijų įvairovės dalyvaujančių byloje asmenų interesai gali būti nevienodi ar priešingi. Ar dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, ar jų interesai yra priešingi, svarstant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, gali būti sprendžiama pagal tai, ar sutampa dalyvaujančių asmenų pozicija dėl reikalavimo dalyko. Pavyzdžiui, jeigu reikalavimo dalykas yra panaikinti asmens priimtą sprendimą, pripažinti atliktą veiksmą neteisėtu, įpareigoti asmenį atlikti tam tikrą veiksmą, kai tas asmuo nesutinka su reikalavimais, rodo, kad pareiškėjo ir suinteresuoto asmens interesai yra skirtingi ir (ar) priešingi. Tai yra pagrindas nukrypti nuo bendrosios teismo išlaidų neatlyginimo taisyklės ir jas paskirstyti proporcingai padalijant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020).

46. Nagrinėjamu atveju pareiškėja O. B. skundu prašė teismo panaikinti antstolės patvarkymą, antstolė A. M. prašė atmesti pareiškėjos skundą. Apylinkės teismui 2021 m. spalio 4 d. skundžiama nutartimi atmetus pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų, O. B. padavė atskirąjį skundą, patirdama papildomas šios nutarties 43 punkte nurodytas bylinėjimosi išlaidas. Tai reiškia, kad šalių interesai šioje byloje yra priešingi, todėl, vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, šioje byloje yra pagrindas nukrypti nuo bendrosios teismo išlaidų neatlyginimo taisyklės ir priteisti apeliantei iš antstolės 350 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Panaikinti antstolės A. M. 2021 m. rugpjūčio 3 d. patvarkymą Nr. S-21-151-11674, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0151/21/00290.

Priteisti pareiškėjai O. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš antstolės A. M. 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.