Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. B. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys - antstolė Audronė Muzikevičienė, A. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkinamas.

Kaip matyti iš byloje pateikto skundo, pareiškėja O. B. prašo pripažinti antstolės Audronės Muzikevičienės 2021 m. rugpjūčio 3 d. patvarkymą Nr. S-21-151-11674 dėl klevo pašalinimo neteisėtu ir jį panaikinti, sustabdyti vykdymo veiksmus iki bus išnagrinėtas skundas bei įpareigoti antstolę atlyginti jai 150,00 Eur išlaidas už advokato pagalbą surašant šį skundą.

Antstolė Audronė Muzikevičienė 2021 m. rugpjūčio 10 d. priimtu patvarkymu Nr. SD-I-1694 pareiškėjos O. B. skundą dėl antstolio veiksmų tenkino dalinai - antstolė sustabdė vykdymo veiksmus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 625 straipsnio pagrindu iki bus išnagrinėtas šis pareiškėjos skundas, o pareiškėjos O. B. prašymą pripažinti antstolės 2021 m. rugpjūčio 3 d. patvarkymą Nr. S-21-151-11674 neteisėtu jį panaikinant bei prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas – atmetė, nurodydama, kad jie nepagrįsti ir perdavė nagrinėti teismui.

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnis nustato, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos.

Antstolis, vykdydamas teismo sprendimus bei kitus vykdomuosius dokumentus, privalo veikti neperžengdamas jam suteiktų įgalinimų ribų ir neturi teisės atlikti tuos veiksmus, kurių nenumato jo veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. Antstolio veiksmus vykdant teismo sprendimus bei kitus vykdomuosius dokumentus nustato CPK VI dalis ir Sprendimų vykdymo instrukcija, kurią tvirtina teisingumo ministras. Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas įvertina, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2007). Teismas, patenkinęs skundą, antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti (CPK 513 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje ir vykdomojoje byloje Nr. 0151/21/00290 esančių dokumentų nustatyta, kad antstolė Audronė Muzikevičienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0151/21/00290, kurioje skolininkė O. B., išieškotoja – A. K.. Ši vykdomoji byla pradėta vykdyti pagal Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2020 m. birželio 23 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-3750-308/2018, įsiteisėjusios Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 6 d. nutarties pagrindu. Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-145-657/2019 dėl kelių servitutų nustatymo nusprendė įpareigoti atsakovę O. B., per 6 (šešis) mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti nuo nustatyto kelio jos žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teritorijos medžius - liepą, klevą ir dvi laukines slyvas, o atsakovei neįvykdžius šio įpareigojimo, leisti tai padaryti ieškovei, medieną panaudojant savo nuožiūra.

Remiantis vykdomosios bylos Nr. 0151/21/00290 duomenimis, nustatyta ir tai, kad antstolės A. Muzikevičienės 2021 m. kovo 23 d. patvarkymu Nr. S-21-151-3960 aukščiau nurodytas vykdomasis dokumentas (vykdomasis raštas Nr. Nr. e2-3750-308/2018) priimtas vykdyti bei tą pačią dieną surašytas raginimas Nr. S-21-151-3964 įvykdyti sprendimą bei surašytas vykdymo išlaidų paskaičiavimas. 2021 m. balandžio 12 d. surašytu patvarkymu dėl raginimo Nr. S-21-151-3964 panaikinimo, antstolė A. Muzikevičienė, gavusi pareiškėjos O. B. skundą, anuliavo aukščiau nurodytą raginimą Nr. S-21-151-3964 įvykdyti sprendimą bei apie tai informavo bylos šalis. Kitą dieną, t. y. 2021 m. balandžio 13 d. antstolė surašė reikalavimą dėl informacijos pateikimo Nr. S-21-151-5069, kuriuo buvo prašoma O. B. nuo šio reikalavimo gavimo dienos raštu pateikti informaciją apie 2019 m. birželio 6 d. įsiteisėjusios Kauno apygardos teismo nutarties (civilinė byla Nr. e2A-145-657/2019) pagrindu 2020 m. birželio 23 d. išduoto vykdomojo rašto skirto įpareigojimo (į)vykdymą, t. y. ar yra pašalinti nuo nustatyto kelio O. B. žemės sklype, esančio (duomenys neskelbtini), teritorijos medžiai – liepa, klevas ir dvi laukinės slyvos. 2021 m. balandžio 22 d. antstolė gavo pareiškėjos O. B. atsakymą dėl reikalaujamos informacijos pateikimo, kuriame nurodyta, kad liepa ir dvi laukinės slyvos neegzistuoja, o klevas auga. Antstolei teiktame atsakyme O. B. pažymėjusi, jog jai (pareiškėjai) neįvykdžius įpareigojimo išpjauti medžius, leidžiama tai padaryti ieškovei ir medieną panaudoti ieškovės nuožiūra. Antstolė A. Muzikevičienė 2021 m. balandžio 27 d. bei 2021 m. liepos 15 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktus (skolininkė O. B., išieškotoja A. K.), kuriuo nustatyta, kad sprendimas neįvykdytas. Klevas nuo nustatyto kelio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nepašalintas.

Šiuo atveju, nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad teismo sprendimas, įpareigojantis pašalinti nuo kelio teritorijos medžius, nėra įvykdytas, kelio teritorijoje iki šiol auga klevas. Teismo sprendimą vykdanti antstolė A. Muzikevičienė du kartus surašė sprendimo neįvykdymo aktus. Be to teismas jau nagrinėjo O. B. skundą dėl antstolės veiksmų bei 2021 m. birželio 14 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-2614-547/2021, kuria pareiškėjos O. B. skundą atmetė. Jau tuomet teismas įsitikino, kad teismo sprendimas nėra įvykdytas, skolininkė O. B. sprendimo neįvykdė, todėl yra pagrindas taikyti teismo sprendime numatytas pasekmes.

Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kadangi Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis, kuria O. B. buvo įpareigota per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti nuo nustatyto kelio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teritorijos medžius, įsiteisėjusi, taigi vykdytina, tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią (CPK 18 straipsnis). Toks sprendimas taip pat turi prejudicinę galią, kuri reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-690/2016). Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai.

CPK 646 straipsnyje nustatyta, kad, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. CPK 586 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje „Bendrosios vykdymo veiksmų atlikimo taisyklės“ nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama, šis apribojimas nedraudžia atlikti vykdymo veiksmus CPK 611 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais (t. y. kai išieškomos vykdymo išlaidos) (CPK 586 straipsnio 1 dalyje). Taigi, išieškotojui atlikti įsiteisėjusių sprendimų vykdymo veiksmus be antstoliui pateikto vykdomojo dokumento draudžiama. Vykdomajam dokumentui keliami reikalavimai nustatyti CPK 648 straipsnyje, kurio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad vykdomajame rašte, be kita ko, turi būti nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui. Priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas (CPK 273 straipsnio 1 dalis). Jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis). Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos CPK 273 straipsnyje, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų (CPK 771 straipsnio 2 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2011). Pagal įpareigojimų pobūdį priverstinai vykdytini teismo sprendimai gali būti tokie, kuriuos gali įvykdyti (atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus) tik pats skolininkas, arba gali būti įvykdomi ir kitų asmenų. Priklausomai nuo to skiriasi ir antstolio bei kitų vykdymo procese dalyvaujančių asmenų veiksmai bei neįvykdymo padariniai. Pagal CPK 771 straipsnio 1–4 dalis, skolininkui nevykdant teismo sprendimo gera valia, vienas iš būdų pasiekti, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau ir visiškai įvykdytas – leisti jį įvykdyti išieškotojui skolininko lėšomis. Toks vykdymas galimas tik tokiais atvejais, kai vykdytina prievolė nėra asmeninio pobūdžio. Jeigu teismas įpareigoja skolininką atlikti ar nutraukti tokius veiksmus, kuriuos gali atlikti ar nutraukti išimtinai tik pats skolininkas, arba, juos atliekant kitiems asmenims, iš esmės keistųsi įvykdymo kokybė, taikoma CPK 771 straipsnio 5 dalies norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2013). Taigi CPK 771 straipsnio 5 dalyje išdėstytų padarinių taikymo (baudos skyrimo) galimybė priklauso nuo atliktinų veiksmų pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).

Nagrinėjamu atveju, Kauno apygardos teismo nutarties 2019 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-145-657/2019, kuria buvo pakeistas Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3750-308/2018, neįvykdymo padarinių taikymas yra natūrali minėto teismo sprendimo neįvykdymo pasekmė, pagrįsta CPK 273 straipsnio 1 dalies ir 771 straipsnio 2 dalies normų turiniu. Jų taikymui visiškai pakanka aplinkybės, kad teismo sprendimas nebuvo įvykdytas per jame nustatytą terminą. Net ir leidus ieškovei (suinteresuotam asmeniui šioje byloje) A. K. (atsakovei O. B. neįvykdžius teismo sprendimu jai nustatyto įpareigojimo - per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos) pašalinti nuo nustatyto kelio, O. B. sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), medžius, šiuo atveju likusį klevą, medieną panaudojant ieškovės nuožiūra, tuo nėra paneigiama už teismo sprendimo įvykdymą atsakingo asmens pareiga įvykdyti teismo sprendimą. Vadovaujantis CPK 273 straipsnio 1 dalies nuostatomis, A. K. turi tik teisę, bet ne pareigą už skolininką pašalinti nuo nustatyto kelio O. B. sklype esantį medį – klevą, trukdantį įvažiavimui į A. K. sklypą ir dėl šios teisės atsiradimo skolininkei nedingo pareiga vykdyti teismo sprendimą.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiu teismo sprendimu nuspręsta, kad nuo servitutinio kelio turi būti pašalinti O. B. teritorijoje esantys medžiai, nenustatant jokių sąlygų, todėl vykdant teismo sprendimo rezoliucinę dalį nėra jokių kliūčių pašalinti nuo kelio teritorijos medžius (šiuo metu likusį klevą). Skolininkė O. B. nepagrįstai kelia klausimą dėl leidimo šalinti klevą. Be to, kaip nurodžiusi A. K. (suinteresuotas asmuo, išieškotoja) savo atsiliepime į pareiškėjos O. B. skundą, kad <...> „jeigu O. B. iš tikrųjų siekia išsaugoti klevą, galėtų tartis su išieškotoja ir suteikti jai galimybę važiuoti savo sklypo teritorija nukėlus tvorą.“ <...>

Iš vykdomojoje byloje esančių dokumentų matyti, kad dėl pareiškėjos O. B. veiksmų išieškotoja iki šiol negali pasinaudoti teismo nustatytu servitutiniu keliu įvažiuoti į savo sklypą, nes šalia klevo iš abiejų pusių yra O. B. priklausančios tvoros, nors nuo servitutinio kelio į abi puses per tris metrus neturi būti jokių kliūčių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.119 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju teismas daro išvadą, kad skolininkė O. B. pati nevykdydama teismo sprendimo ir trukdydama A. K. įvykdyti teismo sprendimą, teikdama skundą dėl antstolės patvarkymo ir kitais veiksmais, trukdo įvykdyti teisingumą. Galima daryti išvadą, kad pareiškėja O. B. siekia sukurti tokią situaciją, kad medis nebūtų pašalintas ir išieškotoja negalėtų automobiliu ar kita transporto priemone įvažiuoti į savo sklypą. Teismas laiko, kad suinteresuotas asmuo A. K. vykdymo procese turi teisę pasinaudoti trečiųjų asmenų pagalba šalinant medį iš kelio teritorijos, kadangi iš vykdomojoje byloje pateiktų fotonuotraukų akivaizdu, kad kelio teritorijoje augantis medis – klevas yra didelis ir norint jį nupjauti reikalinga speciali technika bei darbuotojai, turintys kvalifikacijos atlikti tokius darbus susijusius su medžių pjovimu. Išlaidos tretiesiems asmenims už sprendimo įvykdymą - medžio pašalinimą priskiriamos prie vykdymo išlaidų - Sprendimų vykdymo instrukcijos 105.2. punktas. Be to, teismo sprendime nenurodyta, kad medį išieškotoja (suinteresuotas asmuo) A. K. turi nupjauti pati asmeniškai.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta teismas konstatuoja, kad antstolė Audronė Muzikevičienė nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, veikė teisėtai, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tai reiškia, kad kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas. Šioje normoje yra nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Įvertinus aukščiau aptarta bei tai, kad nei Sprendimų vykdymo instrukcija, nei kiti norminiai teisės aktai nenumato antstolio pareigos atlyginti skolininko turėtų išlaidų advokatui ikiteisminiuose ginčuose bei pareiškėjos O. B. skundo netenkinus, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Dėl kitų klausimų (argumentų)

Pažymėtina, kad proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šį skundą dėl antstolės veiksmų civilinėje byloje ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų teismas nepasisakys. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 290-291 straipsniais, 510-513 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškėjos O. B. skundą dėl antstolės Audronės Muzikevičienės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0151/21/00290, atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.