Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) vedęs, profesinio išsilavinimo, ūkininkas, teistas:

1) Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22.30 val. iki 06.30 val., skirta baudžiamojo poveikio priemonė dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose 3 mėn., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas sulaikymo laikotarpis nuo 2012 m. kovo 15 d. iki 2012 m. kovo 16 d. (2 dienos), prilyginant jas 4 laisvės apribojimo dienoms;

2) Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, skirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per nurodytą laikotarpį, nuo 23.00 val. iki 06.00 val., būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose 4 mėn., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į paskirtą laisvės apribojimo laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2015 m. rugsėjo 11 d. 12.20 val. iki 2015 m. rugsėjo 12 d. 13.30 val. (2 dienos), 1 laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms, bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

K. M. D. 2020 m. kovo 17 d. apie 11.06 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo savo vardu registruotą transporto priemonę – automobilį Ford Galaxy, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas.

Šiais veiksmais M. D. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

K. M. D., priėmus teismo baudžiamąjį įsakymą, prašė surengti bylos nagrinėjimą teisme. Prašyme nurodoma, jog kaltinamasis nesutinka su bausmės paskyrimu baudžiamuoju įsakymu, todėl prašo surengti baudžiamosios bylos nagrinėjimą teisme.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

K. M. D. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. kovo mėn., tikslios dienos neatsimena, apie 11.00 val. apie 1 km neblaivus važiavo jam priklausančiu automobiliu į parduotuvę (duomenys neskelbtini). Iš vakaro šventė, nebuvo miegojęs, anksti ryte ėjo prie gyvulių, dar išgėrė 100 g. Neįvertino savo būsenos. Išėjus iš parduotuvės, bandant išvažiuoti, jam išvažiuoti neleido priėję vyriškiai. Buvo iškviesta policija. Nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą. Nurodo, kad jis ir žmona gyvena vienkiemyje, verčiasi ūkininkavimu, niekur kitur nedirba, pragyvena iš savo produkcijos, šeimos pajamos yra nedidelės, turi sveikatos problemų, dėl to prašo atidėti baudos mokėjimą dvejiems metams, specialiosios teisės atėmimo terminą sutrumpinti iki vienuolikos mėnesių ir konfiskuoti tik pusę jam priklausančios santuokoje įgytos transporto priemonės dalies vertės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 218 straipsnio 2 dalimi, 273 straipsniu, teisminio bylos nagrinėjimo metu taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kadangi kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, kaltu visiškai prisipažino, davė nuoseklius parodymus, baudžiamosios bylos aplinkybės nekelia abejonių, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptarti faktiniai duomenys.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. Ž. parodė, kad 2020 m. kovo 17 d. apie 11 val. dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“, kartu su savo brigada, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie parduotuvės. Jis pastebėjo, kad prie parduotuvės automobiliu Ford Galaxy atvažiavo vyras ir moteris, kurie nuėjo į parduotuvę. Kuomet pastarieji išėjo iš parduotuvės, pamatė, kad jie – neblaivūs. Vyras buvo visiškai neadekvatus, svirduliavo. Šalia vaikščiojo vietinis gyventojas su dukra. Su vyriškiu jie pasakė tam vairuotojui, kad jis niekur nevažiuos. Tas vyriškis įsėdo į savo automobilį, kuriuo buvo atvažiavęs, jį užsikūrė ir pavažiavo apie 1 metrą atbulas, tokiu būdu bandydamas išvažiuoti. Jis, neleisdamas šiam išvažiuoti, atsistojo automobilio gale, užstodamas išvažiavimą. Jo kolega užstatė jų darbinį automobilį automobiliui Ford Galaxy iš galo, jis iškvietė policiją (b. l. 39 – 41).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. G. paaiškino, kad 2020 m. kovo 17 d., tikslaus laiko nežino, jis su mergaite atėjo į parduotuvę. Prie parduotuvės buvo vienas automobilis, jame žmonių nebuvo. Įėjęs į parduotuvę, pamatė vyrą ir moterį, kurie pirko kažkokius svaigalus, bet nieko nevartojo. Šie išėjo, tada jis išėjo su mergaite. Matė, kad tas vyriškis vaikšto aplink mašiną. Kitoje kelio pusėje buvę kelininkai pasakė, kad negalima važinėti girtiems. Akivaizdžiai matėsi, kad vyras girtas, jo koordinacija ir judesiai buvo kitokie. Tas vyras įsėdo už vairo, bet kada jie jam pasakė, kad jis nevažiuos, jis nevažiavo. Kelininkas skambino pranešti policijai ir atsistojo iš galo automobilio, kad vyriškis nevažiuotų, nes vyriškis girtas už vairo užsikūrė mašiną. Kelininkai jam užstatė savo automobilį (b. l. 42).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta J. G. parodė, kad dirba pardavėja parduotuvėje, esančioje Prienų (duomenys neskelbtini). 2020 m. kovo 17 d. apie 11 val., dirbdama parduotuvėje, pamatė pro langą, kad į aikštelę prie parduotuvės automobiliu atvažiavo M. D. su žmona. Už vairo buvo D. Jie atėjo į parduotuvę. Parduotuvėje M. D. su žmona tik apsipirko, negėrė. Kai jie išėjo, ji matė, kad kelininkai M. D. užstatė savo mašiną, nes šis bandė išvažiuoti atbulas, t. y. M. D. užkūrė savo mašiną ir pavažiavo atbulas maždaug žingsnį. M. D. negalėjo daugiau važiuoti atbulas, nes kelininkas stovėjo už jo mašinos galo ir užstojo išvažiavimą, kad jis neišvažiuotų ir nepasišalintų. Kelininkas iškvietė policiją (44 – 47).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas J. A. parodė, kad 2020 m. kovo 17 d. su bendradarbiais atliko kelio priežiūros darbus (duomenys neskelbtini), prie maisto prekių parduotuvės. Apie 11 val. pamatė, kad prie parduotuvės atvažiavo automobilis Ford Galaxy, kurį vairavo nepažįstamas vyriškis, šalia jo sėdėjo moteris. Abu išlipo iš automobilio ir nuėjo į parduotuvę. Jis taip pat nuėjo į parduotuvę. Apsipirkęs išėjo į lauką ir pamatė, kad už Ford Galaxy vairo sėdi vyriškis, prie vyriškio, sėdinčio automobilyje, priėjęs R. Ž., kuris sakė vyriškiui, kad šis niekur nevažiuos, nes yra neblaivus. Vyriškis, atsidaręs automobilio duris, pasakė R. Ž., kad tai ne jo reikalas, tada užvedė automobilio variklį ir bandė išvažiuoti atbulas. Jis atbulas pavažiavo apie metrą, bet R. Ž. jam atsistojo iš galo ir neleido išvažiuoti. Tai matydamas, greitai įsėdo į savo darbinį automobilį ir jį užstatė automobiliui Ford Galaxy iš galo, kad vairuotojas neišvažiuotų. R. Ž. iškvietė policiją. Akivaizdžiai matėsi, kad tiek vyriškis, tiek moteris neblaivūs, nuo jų sklido stiprus alkoholio kvapas, jie elgėsi neadekvačiai (b. l. 49 – 51).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta I. G. paaiškino, kad 2020 m. kovo 17 d. patruliuojant gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės į automobilį Ford Galaxy, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įlipo girtas vairuotojas ir nori važiuoti, pranešėjas jį užblokavo, neišleidžia. Atvykus į nurodytą vietą, prie parduotuvės pamatė automobilį Ford Galaxy, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilyje vairuotojo nebuvo, tačiau šalia buvo vyriškiai, iš kurių du prisistatė kaip R. G. ir R. Ž.. Minėti vyriškiai nurodė, kad „Ford Galaxy“ vairuotojas stovi šalia transporto priemonės ir tai jis automobiliu Ford Galaxy galimai būdamas neblaivus bandė išvažiuoti, bet jie neleido. Nustatė, kad vyriškių nurodytas Ford Galaxy vairuotojas, kuris atvykus stovėjo lauke, yra M. D., iš kurio elgsenos ir būsenos akivaizdžiai matėsi, kad jis neblaivus, iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, neadekvačiai elgėsi, nerišliai kalbėjo, jo judesiai buvo nekoordinuoti. Alkoholio kiekio matuokliu M. D. pirmo tikrinimo metu nustatė 1,79 promilių, antro tikrinimo metu 1,73 promilių girtumą. M. D., pasiteiravus, ar jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, prisipažino, kad būdamas neblaivus vairavo, nors iš pradžių tai neigė (b. l. 53 – 55).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės I. G. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. kovo 17 d. 11.06 val. policijos pajėgų darbo vietoje gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės, į automobilį Ford Galaxy, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įlipo girtas vairuotojas ir nori važiuoti, pranešėjas jį užblokavo, neišleidžia. Atvykus į įvykio vietą, rastas automobilis Ford Galaxy, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilyje vairuotojo nebuvo. Vietoje buvę liudytojai R. G. ir R. Ž. nurodė, kad Ford Galaxy vairuotojas stovi šalia transporto priemonės. Transporto priemonės vairuotojui M. D. pirmu pūtimu nustatytas 1,79 promilių girtumas, antru – 1,73 promilių girtumas (b. l. 6).

Apžiūros protokole aprašyta įvykio vieta, kuri yra (duomenys neskelbtini), prie pastato, pažymėto Nr. 11, ir automobilis Ford Galaxy, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 11 – 16).

Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota: 2020 m. kovo 17 d. M. D. alkoholio kiekio matuokliu 11.45 val. nustatytas 1,79 promilių girtumas, 12.05 val. nustatytas 1,73 promilių girtumas (b. l. 20).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, pagal Ford Galaxy, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), technines charakteristikas nustatyta: vidutinė tokio automobilio kaina Lietuvoje – 1 496,00 Eur (be PVM) (b. l. 28).

Iš VĮ „Regitra“ registracijos liudijimo Nr. F975643 matyti, kad automobilio Ford Galaxy, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas – M. D. (b. l. 17).

Byloje surinktų įrodymų visuma, t. y. apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas, paties kaltinamojo ir liudytojų parodymai bei kiti byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims, ir 2020 m. kovo 17 d. apie 11.06 val. (duomenys neskelbtini), vairavo savo vardu registruotą transporto priemonę – automobilį Ford Galaxy, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo M. D. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamas M. D. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pasitvirtino. K. M. D. būdamas neblaivus 2020 m. kovo 17 d. sąmoningai sėdo už automobilio Ford Galaxy, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini),vairo ir važiavo iš savo namų į parduotuvę (duomenys neskelbtini), kol prie parduotuvės jam išvažiuoti neleido priėję vyriškiai, kurie iškvietė policijos pareigūnus. Policjos pareigūnai atvykę, vadovaujantys Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“, pakeisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 237 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ pakeitimo“ 4 punkto nustatyta tvarka E. V. nustatė 1,73 promilių girtumą. Tai kvalifikuojama kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numato draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims). Kaltinamasis tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai. Vadovaujantis paties kaltinamojo prisipažinimu, neblaivumo nustatymo aktu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais ir liudytojų parodymais, daroma išvada, jog M. D. sąmoningai vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Tai kvalifikuojama kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numato draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims). Kaltinamasis tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai. Tokiais veiksmais M. D. tyčia, apsvaigęs nuo alkoholio vairavo transporto priemonę ir tokia veika kvalifikuojama kaip BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Teismas konstatuoja, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 1 metų, bylos aplinkybės yra aiškios.

Dėl bausmės

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Kiekvienu atveju teismas privalo įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).

M. D. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančių M. D. atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), tačiau jo elgesys laikytinas šiurkščiu, nes jis suprato savo veiksmų esmę ir veikė sąmoningai, vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, tuo sukeldamas grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių, kitų asmenų bei jų turto saugumui bei aplinkai. Bylos duomenimis kaltinamasis M. D. teistas, baustas administracine tvarka, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtas administracines baudas sumokėjęs, ūkininkauja, narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, spręsdamas bausmės rūšies ir dydžio parinkimo M. D. klausimą, pakartotinai įvertinęs nuteistąjį bei jo padarytą nusikaltimą apibūdinančius baudžiamosios bylos duomenis, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, duomenis, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – baudą.

Kadangi kaltinamasis M. D. kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, todėl jam skirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalys).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bauda turi būti sumokėta per du mėnesius arba per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgiant į kaltinamojo prašymą atidėti baudos mokėjimą 24 mėnesiams, skirtinos baudos dydį, į tai, kad kaltinamojo ir jo sutuoktinės pajamos yra nedidelės, tiek kaltinamasis, tiek jo sutuoktinė turi sveikatos problemų, kaltinamasis nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, ūkininkauja, vienintelės šeimos pajamos yra pajamos, gaunamos iš perdirbtos žemės ūkio produkcijos realizavimo, jam skiriamas ilgesnis terminas sumokėti paskirtą piniginę baudą – 24 mėnesiai (BPK 352 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

Dėl teisės vairuoti transporto priemones

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Teismas, spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo M. D. būtinumo, atsižvelgia į tai, kad kaltinamajam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, jis turi galiojančią administracinę nuobaudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Šiuo nusikaltimu padarytas KET pažeidimas laikytinas šiurkščiu, nes padarytas neblaivaus asmens, neturint teisės vairuoti transporto priemones. Nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis vairavo automobilį, kai kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,73 promilės etilo alkoholio. Tai rodo, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, dėl ko jo veiksmai buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Administracinių nusižengimo kodekso, bet pagal BK nuostatas. Nors šios nusikalstamos veikos metu niekas nenukentėjo, duomenų apie padarytą žalą byloje nėra, tačiau neteisėti M. D. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Įvertinus visus bylos duomenis, apibūdinančius M. D., jo veiksmus, asmenybę, tai, kad kaltininkas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, darytina išvada, kad bausmės tikslai negali būti pasiekti kaltinamajam neskiriant BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, todėl šiuo atveju tikslinga M. D. paskirti draudimą naudotis (įgyti) specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones ir nustatyti minimalų – vienerių metų šios poveikio priemonės taikymo terminą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128/2008, Nr. 2K-103/2010, Nr. 2K-431/2013, Nr. 2K-401/2014, Nr. 2K-418-222/2016 ir kt.). Atkreipiamas dėmesys, kad šioje byloje nėra pagrindo sutrumpinti baudžiamojo poveikio priemonės termino ir taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, kadangi šios nuostatos reglamentuoja straipsnio sankcijoje numatytos bausmės, o ne baudžiamojo poveikio priemonės, švelninimą.

Kaip matyti iš bylos duomenų, 2020 m. kovo 18 d. nutarimu skirti kardomąją priemonę, kaltinamajam buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento paėmimas ir paimtas jo vairuotojo pažymėjimas (b. l. 92 – 93). Nors dokumento – vairuotojo pažymėjimo – paėmimas šiuo atveju buvo tik kardomoji priemonė, vertinant faktiškai kaltinamojo patirtus suvaržymus, matyti, jog galimybės vairuoti transporto priemonę jis neteko iš karto po to, kai jam nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė, t. y. nuo 2020 m. kovo 18 d., t. y. asmeniui buvo taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai (visiškas apribojimas naudotis teise vairuoti transporto priemones), kokie yra taikomi ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Todėl šiuo atveju teisinga baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo 2020 m. kovo 18 d. (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis).

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, vairavo jam priklausančią transporto priemonę – automobilį Ford Galaxy, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Taigi, automobilis Ford Galaxy, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pripažįstamas nusikaltimo padarymo priemone. A. F. Galaxy, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registruotas kaltinamojo vardu ir priklauso jam jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, todėl automobilis Ford Galaxy, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), perduotas saugoti M. D., kaip BK uždraustos nusikalstamos veikos priemonė, konfiskuojamas.

Teismas, laikydamas nepagrįstu prašymą konfiskuoti tik pusę M. D. priklausančios santuokoje įgytos transporto priemonės dalies vertės, papildomai išaiškina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jeigu kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 3 dalies 1 punktą ar 4 dalį, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas panaudotas darant nusikalstamą veiką. Sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl jų sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą civilinio proceso tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205-628/2018, Nr. 2K-237/2011, 2K-339/2008).

V. Kiti proceso klausimai

Bylos duomenimis matyti, jog 2020 m. kovo 18 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimu skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą iki 2020 m. gegužės 18 d. laikinai apribota nuosavybės teisė į automobilį Ford Galaxy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurio terminas 2020 m. gegužės 15 d. nutarimu terminas pratęstas iki 2020 m. rugpjūčio 14 d. (b. l. 29 – 30, 33 – 34). Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 8 dalimi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliekamas iki nuosprendžio įvykdymo (automobilio konfiskavimo).

M. D., vadovaujantis BPK 119 straipsniu, iki bausmės vykdymo pradžios paliekama galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas (b. l. 92 – 93).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimas, Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke prie bylos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduodamas VĮ Regitra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-305, 307-308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

M. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 54 MGL (2 700,00 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir M. D. paskirti galutinę 36 MGL (1 800,00 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, įpareigoti baudą sumokėti per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti M. D. baudžiamojo poveikio priemonę – vienerius metus uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, ją taikant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo skyrimo dienos, t. y. nuo 2020 m. kovo 18 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti M. D., nuosavybės teise priklausantį automobilį Ford Galaxy, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą M. D..

Palikti galioti Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytus) 2020 m. kovo 18 d. prokuroro nutarimu skirtą M. D., vardu registruotos transporto priemonės Ford Galaxy, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), laikiną nuosavybės teisės apribojimą, kurio terminas pratęstas Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytus) 2020 m. gegužės 15 d. prokuroro nutarimu, iki nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo.

Palikti galioti M. D. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti M. D. vairuotojo pažymėjimą (Nr. (duomenys neskelbtini)), saugomą bylos medžiagoje, kartu su baudžiamuoju įsakymu VĮ „Regitra“.

Informuoti kaltinamąjį M. D. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.