- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-07
- Bylos Nr.
- eAN2-310-1036/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00832-2025-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Mindaugas Povilanskas
- Pažeidėjas
- G. G.
- Kategorijos
- 1.4.7Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas (ANK 28 str.)
- 1.5.1Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai (ANK 32 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.11.2Nustatyto greičio viršijimas (ANK 416 str.)
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 25 d. nutarties, kuria Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos Antrojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Raimondos Vizgirdienės 2025 m. balandžio 24 d. nutarimas Nr. 0239-ANR_N-91712-2025 paliktas nepakeistas ir G. G. skundas netenkintas, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos Antrojo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. 0239-ANR_N-72122-2025 G. G. (toliau – ir apeliantas, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 6 dalį 510 (penkių šimtų dešimties) eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams, už tai, kad jis 2025 m. sausio 26 d. 9.13 val. Širvintų r., Darkuškių k., Naujųjų Darkuškių g. 2, vairuodamas automobilį Mercedes-Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), viršijo nustatytą leistiną 110 km/val. greitį, nes važiavo 166 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą, viršijo 56 km/val.), ir tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 127 punkto reikalavimą.
2. Institucija, gavusi G. G. skundą dėl minėto nutarimo, skundą tenkino iš dalies ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos Antrojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Raimondos Vizgirdienės 2025 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 0239-ANR_N-91712-2025 (toliau – ir Institucijos nutarimas) G. G. paskyrė administracinę nuobaudą – 500 (penkių šimtų) eurų dydžio baudą, ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 3 (trims) mėnesiams.
Žemesnės instancijos teismas
3. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikė skundą apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartimi (toliau – ir Skundžiama nutartis) Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas ir G. G. skundas netenkintas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, G. G. asmenybę, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, padarė išvadą, kad pagrindo sutrumpinti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą nėra. Institucijos paskirtas šiek tiek mažesnis už vidurkį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas – 3 (trims) mėnesiams, yra pakankamas, kad būtų pasiekti ANK 22 straipsnyje nustatyti administracinės nuobaudos tikslai. Skundžiamoje nutartyje pažymėta, jog paskirta administracinio poveikio priemonė ir jos dydis yra proporcingas G. G. asmenybei, jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui ir nevaržo jo teisių labiau, nei būtina administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, o tokios išvados nepaneigia vien priešingas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens manymas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai
4. Apeliaciniu skundu G. G. (toliau – ir apeliantas) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartį panaikinti ir specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) terminą sutrumpinti iki 1 (vieno) mėnesio.
1.1. G. G. neginčija fakto, kad pagal ANK 416 straipsnio 7 dal5 jam privalo būti skirtas specialiosios teisės atėmimas, tačiau mano, kad šiuo konkrečiu atveju specialiosios teisės atėmimas 3 (trims) mėnesiams yra per griežta sankcija, dėl to prašoma šį terminą sutrumpinti ANK 416 straipsnio 7 dalyje nurodyto intervalo ribose, t. y. iki 1 (vieno) mėnesio. Aptariant ANK 28 straipsnio 1 dalies, 32 straipsnio 2 dalies, 36 straipsnio 6 dalies reglamentavimą, nurodoma, jog iš to seka, kad administracinio poveikio priemonės, įskaitant specialiosios teisės atėmimą, skiriamos ne formaliai ir mechaniškai, o vadovaujantis, be kita ko, ir bendraisiais teisės principais, nes tik tokiu būdu gali būti įvykdytas ne formalus, o tikrasis teisingumas. Tokią išvadą pagrindžia ir teismų išaiškinimai, kurie apeliaciniame skunde yra cituojami (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68- 507/2015). Kartu cituojant ir ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinių nuobaudų paskirtį, teigiama, kad šie tikslai bus pasiekti bei ne formalus, o tikrasis teisingumas, atitinkantis teismų akcentuotus bendruosius teisės principus, bus įvykdytas G. G. sutrumpinus specialiosios teisės atėmimą iki 1 (vieno) mėnesio. Priešingu atveju, t. y. specialiąją teisę atėmus 3 mėnesiams, bus pažeistas proporcingumo principas ir įvykdytas tik formalus teisingumas. Apelianto vertinimu, nors paminėta teismų praktiką ir joje pateiktus išaiškinimus jis pateikė ir skunde pirmosios instancijos teismui, tačiau apylinkės teismas į šiuos argumentus be jokio pagrindo neatsižvelgė ir priėmė formalią nutartį, t. y. įvykdė formalų teisingumą.
1.2. Nors Skundžiamoje nutartyje teigiama, jog apeliantas padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų, tačiau tokio savo teiginio apylinkės teismas niekaip nemotyvavo. Iš Skundžiamoje nutarties apeliantui taip ir neaišku, ar tokį „matavimą“ pirmosios instancijos teismas atliko sankcijos aspektu, galimų pasekmių mastu ar dar kitu būdu. Pažymima, kad ANK numato atsakomybę už visą eilę administracinių nusižengimų, kurių sukeliamos pasekmės taip pat gali būti labai sunkios, o sankcijų dydis yra dar didesnis. G. G. nurodo, kad jokiu būdu nesiekia pa(si)teisinti, tačiau kartu nori pabrėžti, jog kiekviena situacija turi būti vertinama individualiai. Apelianto vertinimu, akivaizdu, kad greičio viršijimas sekmadienį ryte tuščiame užmiesčio kelyje, negali būti laikomas tokio paties sunkumo administraciniu nusižengimu kaip greičio viršijimas tirštai apgyvendintoje teritorijoje.
1.3. Apeliantas neginčija apylinkės teismo nurodytos išvados, kad ANK 416 straipsnio 6 dalis numato atsakomybę už formalų administracinį nusižengimą, tačiau tai savaime nepaneigia poreikio individualizuoti atsakomybę kiekvienu konkrečiu atveju.
1.4. Skunde kritiškai vertinti ir apylinkės teismo argumentai dėl pareigos vairuoti automobilį lėčiau, jei juo yra vairuojama pirmą kartą. Nurodoma, kad vadovaujantis KET viena iš vairuotojo pareigų yra ne tik laikytis KET reikalavimų, bet ir netrukdyti savo vairavimu kitiems eismo dalyviams. Važiavimas mažesnių greičiu greito eismo kelyje kaip tik ne mažina, o didina pavojų kitiems eismo dalyviams, kadangi lėtai važiuojantis automobilis trukdo „bendram srautui“, kuriame dalyvaujantys vairuotojai turi kreipti papildomą dėmesį į lėčiau važiuojantį automobilį, atlikti papildomus pristabdymo manevrus ar keisti važiavimo kryptį ir panašiai. G. G. neneigia fakto, kad jis viršijo greitį, bet anksčiau nevairuoto automobilio vairavimas nulėmė greičio viršijimo apimtį. Kaip ir nurodyta ankstesniuose dokumentuose, apeliantas dėl to nuoširdžiai gailisi, o dėstydamas argumentus dėl pirmą kartą vairuoto automobilio siekia ne atsakomybės išvengimo, o tinkamo atsakomybės individualizavimo.
1.5. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas taip pat be jokio pagrindo nuvertino apelianto argumentą, jog autostradoje 110 km/h ribojimas taikomas tik dalį laiko, o kitu metu leistinas maksimalus greitis yra 130 km/h, kitaip tariant, kitu metų laiku greitis būtų viršytas ne 56 km/h, o 36 km/h, ir toks pažeidimas būtų kvalifikuojamas ne pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį, o pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį, t. y. kaip ženkliai lengvesnis pažeidimas, už kurį specialiosios teisės atėmimas yra ne privalomas, o tik galimas kaip papildomai taikomas prie baudos. G. G. nuomone, šis argumentas yra reikšmingas ne siekiant paneigti ANK 416 straipsnio 6 dalies taikymą, o siekiant tinkamo faktinių aplinkybių, įskaitant keliamo pavojaus laipsnio, įvertinimo.
1.6. Nors Skundžiamoje nutartyje išvardinti apelianto anksčiau padaryti administraciniai nusižengimai pagal ANK 416 straipsnį, tačiau G. G. pažymi, kad jis anksčiau nė karto nebuvo baustas pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį, t. y. visais kitais atvejais greičio viršijimas buvo ženkliai mažesnis. Ši aplinkybė, viena vertus, patvirtina jau aukščiau dėstytus argumentus, jog šiuo konkrečiu atveju greitis tokia apimtimi buvo viršytas atsitiktinai dėl pirmą kartą vairuoto automobilio, kita vertus, tai rodo, kad apeliantas neturi polinkio nuolat viršyti greitį didele apimtimi. Taigi teigti, kad yra pagrindas itin neigiamai apibūdinti G. G., yra visiškai nepagrįsta.
1.7. G. G. skundą apylinkės teismui grindė ir tuo, jog net ir teisės vairuoti netekimas 1 (vienam) mėnesiui, jam sukels sudėtingas pasekmes, kurios bus daugiau nei proporcingos padarytam, pažeidimui. Nurodoma, kad apeliantas vadovauja nekilnojamojo turto įmonei, kuri valdo/vysto projektus ne tik Vilniuje, dėl to jam nuolat būtinas automobilis vykti į objektų apžiūrą visoje Lietuvoje, susitikti su partneriais ir klientais, nes to reikalauja jo darbo pobūdis. Per 1 (vieną) mėnesį visus objektų vystymo projektus dar įmanoma suvaldyti nuotoliu, tačiau 3 (trys) mėnesiai yra per ilgas laiko tarpas, dėl ko kyla reali rizika, kad objektų vystymas sustos, atitinkamai bus sukuriama mažiau pridėtinės vertės bei mažiau sumokama mokesčių valstybei. Nesutinkant su Skundžiamos nutarties argumentais, kad G. G. yra vadovas, todėl jam nereikia derinti savo darbu su kitu vadovu, jis gali dirbti nuotoliu arba naudotis viešuoju transporto, pažymima, jog nekilnojamojo turto objektų vystymo verslas yra specifinis, t. y. kur nuolat reikia priimti sprendimus, pačiuose objektuose susitikti su rangovais, architektais ir kitai specialistais, vietoje skubiai priimti sprendimus ir pan. Viso to neįmanoma atlikti nuotoliu, nes yra būtinas nuolatinis fizinis dalyvavimas vietoje. Priešingu atveju arba nebus galimybės priimti sprendimų, arba gali būti priimti klaidingi ir „brangiai kainuojantys“ sprendimai. Be to, apeliantas nekilnojamojo turto vystymu užsiima ne tik Vilniuje, todėl vykimas viešuoju transportu, kai yra būtini operatyvūs sprendimai, nėra problemos sprendimas. G. G. neneigia, jog jam žinomos pasekmės už greičio viršijimą didele apimtimi, tačiau, kaip jau buvo minėta, greičio viršijimas tokia apimtimi buvo atsitiktinis. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad jis tokias pasekmes ne tik numatė, bet jas priėmė ir jų neginčija – neginčija ne tik paskirtos baudos, bet ir fakto, kad specialioji teisė jam privalo būti atimta, tačiau ginčija tik specialiosios teisės atėmimo terminą.
1.8. Kartu nurodoma, kad G. G., siekdamas tinkamo atsakomybės individualizavimo, buvo nurodęs, jog jis yra neteistas, neįtrauktas į psichiatrijos ar narkologijos įstaigų stebimų asmenų įskaitą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, iki administracinio poveikio priemonės paskyrimo dirbo ir šiuo metu tebedirba, teigiamai apibūdinamas darbdavio, už pažeidimus paskirtos baudos sumokėtos laiku. Vis tik apylinkės teismas šias aplinkybes tiesiog formaliai atmetė ir jų nevertino remdamasis formaliu teiginiu, kad šios aplinkybės nesudaro pagrindo švelninti atsakomybės. Apelianto manymu, bylai reikšmingos faktinės aplinkybės turi būti ne tiesiog formaliai išvardintos, nurodant, kad jos atmetamos, o turi būti pateikiami tokios išvados motyvus.
Atsiliepimas
1. Institucijos atstovas atsiliepimu prašo G. G. skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą, kadangi nutartis yra teisėta, teisinga, argumentuota ir skunde išdėstytų motyvų pagrindu neturėtų būti keičiama.
1.1. Atsiliepime dėstant ANK įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, aktualią nagrinėjimo klausimo kontekste, nurodoma, kad Institucija, gavusi atsakomybėn traukiamo asmens skundą ir įvertinusi paaiškėjusią lengvinančią aplinkybę – asmuo nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimą, sušvelnino tiek administracinę nuobaudą, tiek ir administracinio poveikio priemonę. Vis tik be atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatyta ir tai, kad pažeidimo padarymo metu asmuo turėjo net tris galiojančias nuobaudas už nustatyto greičio viršijimą, neskaitant administracinių nuobaudų už kitus KET pažeidimus. Per paskutinius penkerius metus pareiškėjas net dvylika kartų baustas už leistino greičio viršijimą, kas laikytina sunkinančiomis aplinkybėmis ir charakterizuoja atsakomybėn traukiama asmenį, kaip nedrausmingą vairuotoją. Be to, jau žinodamas apie tai, kad jo atžvilgiu pradėta šio administracinio nusižengimo teisena, asmuo ir toliau nenustojo daryti nusižengimus yra užfiksuotas dar vienas atvejis, kai jis 2025 m. kovo 21 d. dieną ženkliai viršijo leistiną greitį (ROIK 25272024487), kas leidžia konstatuoti, kad švelnios administracinio poveikio priemonės asmeniui yra neveiksmingos ir nedaro teigiamo poveikio jo elgesiui kelyje. O deklaruojamas gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo yra greičiau parodomasis, o ne nuoširdus. Institucijos atstovo nuomone, akivaizdu, kad bauda, kaip nuobaudos rūšis be administracinio poveikio priemonės taikymo, G. G. nedaro jokio teigiamo poveikio, jis nekeičia savo elgesio. Esant šioms aplinkybėms, kad nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės pasiektų savo tikslus, jos turi būti pakankamai griežtos. G. G. turi patirti realias savo netinkamo elgesio pasekmes, nepatogumus, diskomfortą, galbūt net ir finansinę naštą, nes kitu atveju pageidaujami G. G. elgesio pokyčiai nevyksta ir jis toliau ignoruoja visuotinai priimtas elgesio taisykles bei savo elgesiu kelia realią grėsmę kitiems asmenims.
1.2. Kartu pažymima, jog ankstyvą žiemos rytą, kai saulė dar tik pateka ir temperatūrai esant artimai nuliui, važiuoti tokiu dideliu greičiu yra ne tik šiurkštus KET pažeidimas, bet ir labai pavojinga ne tik nusižengiančiajam asmeniui bet ir kitiems eismo dalyviams. Institucijos atstovas mano, kad buvo kilęs realus pavojus ir tai, kad šis nusižengimas nesukėlė skaudžių pasekmių, yra ne dėsningumas, o tik palankiai susiklosčiusių aplinkybių pasekmė, todėl skiriant administracinę nuobaudą ir parenkant administracinės poveikio priemonės dydį, būtina atsižvelgti ir į šią pažeidimo pavojingumą iliustruojančią aplinkybę.
Teismas,
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. G. apeliacinis skundas netenkinamas.
1. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Vis tik to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą, kadangi teismas skundą vertina iš esmės visų duomenų kontekste. Pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, Nr. 2AT-98-677/2015, Nr. 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).
2. Institucijos nutarimu G. G. nubaustas už ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Ginčo dėl padaryto administracinio nusižengimo nėra ir apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą nusižengimą. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka tik su jam už ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 3 (trims) mėnesiams ir prašo šį terminą sutrumpinti iki 1 (vieno) mėnesio. Taigi, skunde keliamas administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas nagrinėtinas skundo ribose – paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo kontekste.
3. Esminės administracinių poveikio priemonių trukmės nustatymo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, kuriuo vadovaujantis administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. ANK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda skiria teismas ar ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas), jeigu naudodamasis šia teise asmuo padarė administracinį nusižengimą, o 3 dalyje nurodyta, kad asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti.
4. Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. ANK 38 straipsnyje įtvirtintos taisyklės dėl administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimą už padarytus kelis administracinius nusižengimus, kurio 2 dalyje numatyta, kad jei už padarytus administracinius nusižengimus ANK straipsniuose ar straipsnio dalyse numatytos tos pačios rūšies administracinio poveikio priemonės, skiriama administracinio poveikio priemonė už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.
5. Iš G. G. pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas savo kaltę pripažįsta ir dėl padaryto administracinio nusižengimo gailisi, pabrėžia savo asmenybe teigiamai charakterizuojančius duomenis – dirbantis, darbovietėse, kurių vadovas yra – charakterizuojamas teigiamai (charakteristikas pasirašęs pats direktorius) neteistas, neįtrauktas į įskaitas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, už pažeidimus paskirtas baudas sumokėjęs, niekada nėra baustas už analogiško nusižengimo padarymą. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama tai, jog teisės vairuoti netekimas jam sukels didelius nepatogumus, kadangi apeliantas negalės vykdyti darbinės veiklos. Kartu, nors ir teigdamas, kad nemenkina savo padaryto nusižengimo, G. G. akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai individualizavo nagrinėjamą situaciją, kaip nurodo, atsikirsdamas į apylinės teismo Skundžiamos nutarties motyvus, dėsto savo pasvarstymus apie padarytą konkretų nusižengimą. O būtent, kad važiavimas mažesnių greičiu greito eismo kelyje kaip tik ne mažina, o didina pavojų kitiems eismo dalyviams, kitų metų laiku tame kelyje greičio ribojimas yra didesnis, todėl ir padarytas nusižengimas, būtų kvalifikuojamas pagal kitą ANK straipsnio dalį, o greičio viršijimas sekmadienį ryte tuščiame užmiesčio kelyje, negali būti laikomas tokio paties sunkumo administraciniu nusižengimu kaip greičio viršijimas tankiai apgyvendintoje teritorijoje.
6. Nagrinėjamu atveju priešingai nei skunde dėsto administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, apeliacinės instancijos teismas sutinka su Skundžiamos nutarties motyvais, apylinkės teismas visapusiškai ir detaliai įvertino visus bylos duomenis, kurie reikšmingi administracinio poveikio priemonės skyrimui. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia Skundžiamoje nutartyje išdėstytų argumentuotų apylinkės teismo išvadų. Vien tai, kad nesutinkama su apylinkės teismo nutartyje pateiktu duomenų vertinimu, nėra pagrindas nepritarti žemesnės instancijos teismo sprendimui ir tai savaime nereiškia, kad administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta neišsamiai ir administracinio poveikio priemonės termino nustatymui reikšmingas klausimas individualizuotas netinkamai.
7. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kad viršijo leistiną greitį automagistralėje, kurioje tik dalį laiko taikomas 110 km/h leistinas greitis, o kitu metu leistinas maksimalus greitis yra 130 km/h, taip pat, kad greitis viršytas buvo sekmadienį ryte tuščiame užmiesčio kelyje ir dėl to negali būti laikomas tokio paties sunkumo administraciniu nusižengimu kaip greičio viršijimas tankiai apgyvendintoje teritorijoje, neleidžia G. G. veiksmus vertinti kaip nepavojingus ir juo labiau skirti administracinio poveikio priemonę trumpesniam nei 3 (trijų) mėnesių terminui. Analizuojamu atveju, nepaisant apelianto teorinių pasvarstymų, visiškai pritartina Skundžiamos nutarties išvadai, kad pažeidėjas padarė vieną šiurkščiausių, o iš ANK 416 straipsnyje įtvirtintų – ir patį šiurkščiausią bei pavojingiausią administracinį nusižengimą, kuris kelia pavojų ne tik eismo saugumui bei sau pačiam, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. G. G., vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį, leistiną 110 km/h važiavimo greitį, viršijo net 56 km/h. Net 166 km/h greičiu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo važiavo žiemos metu, kai kelio danga gali būti ypač slidi ir reikalaujanti priešingo vairuotojų elgesio – netgi mažesnio, nei leistinas, važiavimo greičio pasirinkimo. Būtent dėl to, skunde nurodomos aplinkybės apie atitinkamą greičio ribojimą skirtingais metų laikais ir yra ne lengvinančios padaryto nusižengimo pavojingumą, o priešingai – stiprinančios. Visa tai, o kartu ir skunde minima aplinkybė apie mažesnio greičio pasirinkimą taip trukdant bendram eismui, neabejotinai parodo didesnį G. G. padarytos tyčinės veikos pavojingumą visuomenei, o kartu ir jo didelį nerūpestingumą ir lengvabūdiškumą.
8. Atsakant į skundo argumentą, kad nors ANK 416 straipsnio 6 dalis numato atsakomybę už formalų administracinį nusižengimą, tačiau tai nepaneigia poreikio individualizuoti atsakomybę, pažymėtina, jog padaryto nusižengimo pavojingumo ar kaltės niekaip nemažina ir pagrindo švelninti paskirtos administracinio poveikio priemonės nesudaro – sunkių padarinių nesukėlimas. Priešingai, asmeniui turi būti paskirta tinkamo laikotarpio administracinio poveikio priemonė, kad kiti eismo dalyviai būtų apsaugoti nuo sunkių padarinių. Be to, įstatymų leidėjas ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatydamas griežtą atsakomybę, pabrėžė šio pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Taigi neigiamų pasekmių nebuvimas šio nusižengimo mažesnio pavojingumo savaime nelemia, o pagal byloje nustatytas aplinkybes jį vertinti, kaip mažiau pavojingą, nėra pagrindo. G. G. pasirinko nerūpestingą ir neatsakingą elgesį kelyje, nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą. Be to, nors apeliaciniame skunde nurodomas, kad apeliantas nemenkina padaryto pažeidimo, tačiau įvertinus jau aptartus apeliacinio skundo teiginius, darytina išvada, kad G. G. savo elgesio itin kritiškai nevertina ir tokiu būdu bando sušvelninti savo atsakomybę.
9. Įvertinus pažeidimo pobūdį, neabejotinai svarbu įvertinti ir G. G. asmenybę. Nors pateiktu skundu apeliantas bando save pateikti itin teigiamai ir pozityviai, visgi administracinių nusižengimo registro duomenys, leidžia teigti, kad šis asmuo sistemingai daro administracinius nusižengimus, o ypatingai pažeisdamas KET. Nagrinėjamu atveju, įvertinus administracinių nusižengimų registro išrašo duomenis apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus, aptariamo padaryto KET pažeidimo negalima vertinti ir kaip atsitiktinio. Kaip matyti iš šių duomenų, G. G. anksčiau daug kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir daug kartų už analogiško nusižengimo padarymą, t. y. nustatyto leistino greičio viršijimą. O būtent, per penkerių metų laikotarpį administracine tvarka už administracinių nusižengimų, susijusių KET pažeidimais, apeliantas baustas 32 (trisdešimt du) kartus, už nustatyto greičio viršijimą – daugiau nei 10 (dešimt) kartų. Tokia informacija ne tik sudarė pagrindą pagrįstai pripažinti pažeidėjo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis tame pačiame kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą padarė pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas, bet taip pat ji neigiamai charakterizuoja pažeidėjo asmenybę, kas nagrinėjamu atveju laikytina reikšminga aplinkybe, bloginančia jo teisinę padėtį ANK 34 straipsnio 3 dalies kontekste, individualizuojant skiriamą nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę.
10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad G. G., padaręs nagrinėjamą administracinį nusižengimą, tinkamų išvadų nepadarė ir praėjus vos 2 (dviem) mėnesiams po nagrinėjamo nusižengimo vėl padarė analogišką administracinį nusižengimą, susijusį su nustatyto leistino greičio viršijimu, t. y. 2025 m. kovo 21 d. nustatytą leistiną 110 km/val. greitį viršijo 29 km/val. ir važiavo 139 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Be kita ko, skunde akcentuojamos aplinkybės, jog G. G. anksčiau nė karto nebuvo baustas pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį ir tai rodo, kad jis neturi polinkio nuolat viršyti greitį didele apimtimi, aptartų apelianto padarytų nusižengimų kontekste, priešingai, apeliacinės instancijos teismui leidžia konstatuoti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra linkęs sistemingai viršyti greitį. Ir nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo sumoka jam paskirtas baudas, tačiau tai nepaneigia jo nuolat daromų administracinių nusižengimų. Kartu būtina pabrėžti, kad administracinių nusižengimų padarymas, nepaisant to kokio pobūdžio tie pažeidimai, jau neigiamai charakterizuotų asmenį kaip nelinkusį laikytis įstatymų, o vertinant apelianto asmenybę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad itin neigiamai apibūdina G. G..
11. Esant aptartiems duomenims, akivaizdu, jog G. G. nėra drausmingas ir atsakingas vairuotojas, ir, kad padarytas nusižengimas nebuvo tiesiog neapdairumo padarinys. Akivaizdu, kad G. G. reikiamų išvadų iš ankstesnio savo neteisėto elgesio nedaro, savo elgesio teigiama linkme nekoreguoja, nepakankamai kritiškai vertina savo veiksmus, nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, o jo elgesys rodo cinišką požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir tai, kad šioje byloje įrodytą administracinį nusižengimą padarė neatsitiktinai. Pažymėtina ir tai, kad G. G. daromų administracinių nusižengimų pobūdis sunkėjo, nepaisant jam pritaikytų švelnesnių administracinių nuobaudų, o tai rodo, kad paskirtos baudos nebuvo efektyvios ir savo tikslų nepasiekė. Apeliantas, nepaisant jam skiriamų piniginių baudų, nepasimoko iš savo klaidų ir toliau sistemingai ir piktybiškai daro Kelių eismo taisyklių pažeidimus, iš jų ir itin šiurkščius.
12. Be to, nors šioje byloje buvo nustatyta viena apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau nustatyta ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Toks atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių santykis (1:1), kartu įvertinus ir paminėtus neigiamai G. G. charakterizuojančius duomenis bei jo padaryto nusižengimo pobūdį, tik patvirtina, jog ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjusios institucijos nustatytas specialiosios teisės atėmimo terminas šiuo atveju yra teisingas, proporcingas bei atitinkantis ANK 34 straipsnio 3 dalies nuostatą.
13. Atsakant į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentus, jog teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga darbui, o jam šios specialiosios teisės netekus, tai neigiamai jo darbinę veiklą, akcentuotina, jog ir šias aplinkybes apylinkės teismas Skundžiamoje nutartyje jau įvertino kaip nesudarančias pagrindo tenkinti apelianto prašymo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti priešingos išvados. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad G. G. teigiama charakteristika, jo darbo pobūdis, siejamos su būtinybe vairuoti transporto priemones, taip pat tai, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nepripažįstamos ypatingomis aplinkybėmis. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad nors dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės G. G. kurį laiką bus sunkiau organizuoti jau susiformavusią įprasto gyvenimo rutiną, tačiau šie nepatogumai nelaikyti išskirtiniais bei turi prevencinę reikšmę, kad patyręs nepatogumus pažeidėjas ateityje nedarytų naujų administracinių nusižengimų. Suprantama, kad specialiosios teisės neturėjimas apsunkins pilnavertį veiklos vykdymą, kadangi apeliantas teks šia paslauga pasirūpinti papildomai (prašyti artimų asmenų pagalbos ar tokią paslaugą pirkti), tačiau tai galimybės verstis darbine veikla nepanaikina. Neabejotina, kad neturint teisės vairuoti G. G. bus nepatogiau užtikrinti kasdienes veiklas, tačiau tai netaps neįmanoma. Juo labiau, kad specialiosios teisės atėmimas yra laikinas. Be to, skunde nurodomos aplinkybės dėl ko G. G. reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, egzistavo ir iki nusižengimo padarymo ir tai jis privalėjo įvertinti prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, o to nepadaręs, prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką.
14. Atkreipiamas apelianto dėmesys, kad skiriama nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-5-303/2017, Nr. 2AT-39-1073/2019 ir pan.).
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dėl padaryto administracinio nusižengimo apelianto patiriamos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams (tiek nubaudimo, tiek prevenciniams) pasiekti. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu G. G. būtų galima sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, kaip teisingai konstatuota apylinkės teismo, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra. Apelianto padėtis, taikant jam administracinio poveikio priemonę 3 (trijų) mėnesių terminui, nebus neproporcingai apsunkinta, tuo tarpu per švelnus asmens nubaudimas gali sudaryti nebaudžiamumo įspūdį ir paskatinti ateityje vėl nepaisyti teisės aktų reikalavimų.
16. Taigi skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas į visas pareiškėjo nurodytas aplinkybes atsižvelgė, jas vertino tinkamai, apylinkės teismo sprendimas tinkamai motyvuotas. Kaip jau ir minėta, tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė apelianto netenkinantį sprendimą, nereiškia, kad apylinkės teismas neįsigilino į šios konkrečios bylos faktines aplinkybes, nevisapusiškai jas išsiaiškino ar netinkamai jas vertino, Skundžiama nutartis yra tinkamai motyvuota ir individualizuota. G. G., įvertinus visus byloje esančius duomenis, taip pat ir apie asmens daromų nusižengimų pakartotinumą, dažnumą, jų pavojingumą, paskirta poveikio priemonė yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, nėra per griežta, atitinka prevencinius tikslus, nustatytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje, todėl Skundžiama teismo nutartis ir Institucijos nutarimas paliekami galioti, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.