Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Arūno Kisieliaus, Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. T. gynėjo (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK):

BK 144 straipsnį 1 metams laisvės atėmimo;BK 260 straipsnio 2 dalį 8 metams laisvės atėmimo;BK 281 str. 3 d. ir nubausti 1 metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, R. T. paskirta subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir galutinė bausmė R. T. paskirtas laisvės atėmimas 5 metai 4 mėnesiai .

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir galutinė bausmė R. T. paskirtas laisvės atėmimas 6 metai 8 mėnesiai, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo 2018-03-21.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, R. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta vairuoti transporto priemones paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bei 2 metus po jos atlikimo.

Iš R. T. priteista 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios V. K. naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

R. T. nuteistas už tai, kad, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: 2016 m. balandžio 23 d., apie 12.00 val., Vilniuje, vairuojamu motociklu „Kawasaki ZX900“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve per šviesoforais reguliuojamą (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą pažeidė Kelių eismo taisyklių 128 punkto reikalavimus, numatančius, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas, jeigu jis gali tai pastebėti, privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, tai yra, degant eismą leidžiančiam žaliam šviesoforo signalui jam vairuojamu motociklu (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies eismo pusės, skirtos važiuoti nuo (duomenys neskelbtini) pusės, pirma eismo juosta įvažiavus į reguliuojamą sankryžą su (duomenys neskelbtini) gatve ir ja važiuojant tiesiai, sankryžoje jo kelyje atsiradus kliūčiai – jo važiavimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui už važiuojamųjų dalių sankirtos esančia pėsčiųjų perėja per (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąją dalį einančiai dviratį besivedančiai pėsčiajai V. K., jis laiku nesustabdė vairuojamo automobilio, kad išvengti susidūrimo, kai turėjo tokią galimybę, ir (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies eismo pusės, skirtos važiuoti nuo (duomenys neskelbtini) pusės, antroje eismo juostoje partrenkė pėsčiąją V. K., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Taip pat R. T. nuteistas už tai, kad paliko žmogų be pagalbos, kai grėsė pavojus jo gyvybei, o būtent: 2016 m. balandžio 23 d., apie 12.00 val., Vilniuje, reguliuojamoje (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje būdamas padaręs eismo įvykį, tai yra, vairuojamu motociklu „Kawasaki ZX900“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), partrenkęs ties (duomenys neskelbtini) gatvių važiuojamųjų dalių sankirta esančia pėsčiųjų perėja per (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąją dalį ėjusią pėsčiąją V. K., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, ir tokiais veiksmais sukėlęs akivaizdų pavojų jos gyvybei, jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 219.5 punkto reikalavimus, nesiėmė jokių priemonių, kad nukentėjusiajai būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba, nors tokią galimybę turėjo, ir vairuojamu motociklu iš įvykio vietos pasišalino.

Taip pat R. T. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, o būtent: 2016 m. gegužės 27 d., apie 11.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) mikrorajone, tiksliau tyrimo nenustatytoje vietoje, iš tyrimo nenustatyto asmens, už 800 eurų, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įsigijo didelį kiekį narkotinės medžiagos – 600,43 g. kanapių (antžeminių dalių), kurias laikė ir gabeno vairuojamo automobilio „Hyundai i30“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinėje, iki 2016 m. gegužės 27 d., apie 11.25 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje buvo sustabdytas ir sulaikytas policijos pareigūnų, nuvežusių jį į jo gyvenamąją vietą, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), kur 2016 m. gegužės 27 d., 11.55 val., atliekamos kratos metu didelis kiekis narkotinės medžiagos – 600,43 g. kanapių (antžeminių dalių) buvo rastas automobilio „Hyundai i30“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinėje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniu skundu nuteistojo R. T. gynėjas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl paskirtos 5 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir nuteistajam paskirti švelnesnę bausmę – sutrumpinti paskirto laisvės atėmimo terminą. Apeliantas nurodo nesutinkantis su nuosprendžio dalimi dėl jam paskirtos galutinės bausmės dydžio, mano, kad nuosprendžiu jam paskirta per griežta bausmė, todėl turėtų būti sušvelninta. Teigia, kad teismas neatsižvelgė į pastarojo pateiktus duomenis apie šeiminę padėtį, asmenis, kuriems reikalinga priežiūra ir išlaikymas.Apeliantas nurodo visiškai prisipažinęs ir nuoširdžiai gailintis padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus, davęs parodymus ir noriai bendradarbiavęs su ikiteisminio tyrimo institucijomis. Pasak apelianto, toks jo elgesys laikytinas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo.Skunde taip pat nurodoma, kad apeliantas nori kaip įmanoma greičiau atlyginti nukentėjusiajai priteistą žalą, tačiau kol jis atlikinės laisvės atėmimo bausmę, negalės uždirbti pakankamai pajamų žalos atlyginimui. Apeliantas nurodo turintis 4 vaikus, iš kurių du yra nepilnamečiai. Paskyrus jam tokią griežtą laisvės atėmimo bausmę, pastarojo teisės dalyvauti pilnaverčiame vaikų auklėjime bus apribotos, apeliantas negalės dirbti ir patenkinti vaikų poreikių, be to, tai neigiamai veiks vaikų raidą. Taip pat nurodo prižiūrintis neįgalią seserį bei senyvo amžiaus motiną, kurioms reikalinga nuolatinė pagalba. Apeliantas teigia, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta ir pažeidžia nuteistojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus. Be to, paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminas visiškai neužtikrina nuteistojo resocializacijos poreikių. Sutrumpinus apeliantui paskirtos bausmės terminą, pastarasis galėtų dirbti, gauti pajamas, prisidėti prie šeimos išlaikymo, pilnavertiškai dalyvauti vaikų auklėjime, padėti neįgaliai seseriai, senyvai mamai. Pasak apelianto, tai nepažeistų bausmės tikslų, o priešingai – būtų užtikrintas valstybės interesas perauklėti pažeidėją ir integruoti jį į visuomenę, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Teismo posėdžio metu nuteistojo R. T. gynėjas skundą palaikė bei prašė jį patenkinti. Prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių aplinkybių vertinimas

Nuteistojo R. T. gynėjo skundas atmetamas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. nuosprendis dėl apelianto skundžiamos jam paskirtos bausmės yra pagrįstas ir teisėtas.Kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus dėl paskirtos per griežtos bausmės, LR BK nuostatų pažeidimų skiriant bausmę nenustatė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. T. bausmę už nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 144 str. 1 d., 260 str. 2 d., 281 str. 3 d., bausmės ir jos paskirties principų, bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Matyti, kad teismas, vadovaudamasis LR BK 54 str. 2 d., paskirdamas apeliantui bausmę, įvertino jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus, sunkus ir apysunkis nusikaltimas), atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai yra, kad jis pripažino savo kaltę ir dėl padarytos veikos labai gailisi, nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė nuteistajam R. T. skiriamos bausmės rūšies ir dydžio skyrimo motyvus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs aukščiau minėtas aplinkybes, nuteistajam R. T. už padarytas nusikalstamas veikas, nurodytas skundžiamajame nuosprendyje, pagrįstai parinko sankcijose numatytas bausmės rūšis – laisvės atėmimą. Nuteistasis R. T. iki nusikalstamų veikų, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo, jis buvo 7 kartus teistas, šiuo metu (nuo 2016-05-27 sulaikymo) Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje atliekantis 2014-10-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą 3 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę, iki nusikalstamų veikų padarymo administracine tvarka dėl kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikymo ir kitų pažeidimų baustas 10 kartų, paskutinį kartą – 2014-01-22, skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė , turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, todėl nusikaltimus padarė esant nusikaltimų recidyvui. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes pagrįstai vertino kaip neigiamai charakterizuojančias nuteistąjį, kadangi matyti, kad pastarasis nevertina savo poelgių kritiškai, nerodo noro laikytis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių bei yra linkęs nusikalsti.Įvertinęs minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus nuteistajam LR BK 144 str. 1 d., 260 str. 2 d., 281 str. 3 d. sankcijose numatytas realias laisvės atėmimo bausmes. Be to, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis R. T. pripažino savo kaltę ir byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirtoji bausmė buvo sumažinta 1/3 ir paskirta bausmė – 5 metus 4 mėnesius laisvės atėmimo. Ši bausmė , tinkamai taikant Lietuvos Respublikos BK 63 str.1d., 4d. numatytas bausmių bendrinimo taisykles, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 spalio 23 d. nuosprendžiu , paskiriant galutinę subendrintą bausmę : laisvės atėmimą 6 metus 8 mėnesius, ją atliekant pataisos namuose. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik terminuotas laisvės atėmimas užtikrins LR BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus – ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikaltų, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji proporcinga nuteistojo asmenybę charakterizuojančioms aplinkybėms bei jo pavojingumui, todėl yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus, ir švelninti jam paskirtą bausmę nėra jokio teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas įvertino nuteistojo geranoriškumą, t.y. kad jis po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. apkaltinamojo nuosprendžio dalimis atlygina neturtinę žalą nukentėjusiajai V. K., tačiau atsižvelgus į anksčiau minėtas aplinkybes, paskirtoji bausmė R. T. nėra aiškiai per griežta nei savo rūšimi, nei parinkta trukme , todėl keisti ją švelnesne, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra teisinės vados. Nuteistojo gynėjo argumentas, kad nuteistasis turi 4 vaikus, iš kurių du yra nepilnamečiai, o paskyrus jam tokią griežtą laisvės atėmimo bausmę, pastarojo teisės dalyvauti pilnaverčiame vaikų auklėjime bus apribotos, apeliantas negalės dirbti ir patenkinti vaikų poreikių, be to, tai neigiamai veiks vaikų raidą, yra atmetamas. Teisėjų kolegija pažymi, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose nusikalstamas veikas bei numatančiose sankcijas už jų padarymus. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gręsiančią bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, tame tarpe ir tikimybę būti nubaustam laisvės atėmimo bausme, o vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmės paskirties.Nuteistojo gynėjas skunde nurodo, kad teismui sutrumpinus apeliantui paskirtos bausmės terminą, pastarasis galėtų dirbti, gauti pajamas, prisidėti prie šeimos išlaikymo, pilnavertiškai dalyvauti vaikų auklėjime, padėti neįgaliai seseriai, senyvai mamai ir taip būtų užtikrintas valstybės interesas perauklėti pažeidėją ir integruoti jį į visuomenę, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Apygardos teismas nurodo, kad nepaisant to, kad nuteistasis turi keturis vaikus, rūpinasi neįgalia seserimi bei senyva mama, tačiau nuteistojo ir jo šeimos narių asmeniniai interesai negali būti svarbesni už visuomenės interesus. Dėl pirmiau išdėstytų argumentų nėra teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo R. T. gynėjo apeliacinio skundo jame nurodytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutarė:

nuteistojo R. T. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.