Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. T. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau - Komisija) 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą taikyti nuteistajam R. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirta 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė ir 8 MGL bauda. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. nuosprendžiu paskirta 8 MGL bauda pakeista į 4 paras arešto.

1.2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal BK 144 straipsnį, 260 straipsnio 2 dalį, 281 straipsnio 3 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, jam paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 5 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, paskiriant galutinę subendrintą 6 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia – 2018 m. kovo 21 d., pabaiga – 2024 m. lapkričio 21 d.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo R. T. skundas atmetamas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus to paties straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

6. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis R. T. yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Vis dėlto, vien formalaus pagrindo egzistavimas nagrinėjamu atveju nėra pakankamas, kad sudarytų besąlyginį pagrindą nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Ne mažiau svarbu įvertinti ir kitus BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus – nusikalstamo elgesio riziką ir pastangas ją sumažinti. Nagrinėjamu atveju nuteistojo R. T. pakartotinio nusikalstamumo rizika, vertinant pagal „OASys“ metodiką, priskiriama vidutinei. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nustatyta vidutinė nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti, pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir nekelianti jokių abejonių, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Nagrinėjamu atveju konstatuojama, kad nenustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti R. T. pažanga, mažinant riziką pakartotinai nusikalsti. Byloje esančioje 2022 m. rugpjūčio 11 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, šiuo metu dirba pataisos namų siuvykloje, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, baigė AA užsiėmimų ciklą, 4 kartus skatintas už pavyzdingą elgesį, gerą darbą, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo siekį prasmingai išnaudoti įkalinimo įstaigoje praleidžiamą laiką, tobulėti, neatsiskirti nuo artimųjų, tačiau vien šios aplinkybės nėra pakankamos, kad sudarytų neabejotiną išvadą tikėti lygtinio paleidimo taikymo sėkme nagrinėjamu atveju. Įvertinus byloje esančių aplinkybių visumą, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir nuteistojo skundo argumentus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje esančių minėtų teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

8. Sutiktina su nuteistuoju, kad jo elgesys ir mąstymas bausmės atlikimo metu yra koreguojamas teigiama linkme, tačiau bylos medžiagoje gausu ir neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, kurios leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis R. T. ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis R. T. praeityje teistas 6 kartus, vieną kartą jau yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę, o tai itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir kelia pagrįstų abejonių, ar šiuo atveju, taikius lygtinį paleidimą, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sutiktina su nuteistuoju, kad vien praeities teistumai, vertinant juos atsietai nuo kitų skundo medžiagoje esančių aplinkybių, negali užkirsti kelio lygtinio paleidimo taikymui, tačiau šios aplinkybės taip pat charakterizuoja nuteistąjį ir vertinamos kitų lygtinio paleidimo taikymui svarbių aplinkybių visumoje.

9. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis R. T. linkęs ignoruoti faktą, kad yra nuteistas už nukentėjusiosios palikimą be priežiūros, kai jai grėsė pavojus gyvybei ir teigia, kad turėjo bėgti iš įvykio vietos, nes buvo paieškomas. Nuteistasis teigia, kad nemokės nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos, kadangi ji pati yra kalta dėl kilusio įvykio. Kaltę nuteistasis pripažino tik dėl dalies nusikalstamų veikų padarymo. Pažymėtina, kad kaltės pripažinimas ir gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu. Dėl šios priežasties, vien ši aplinkybė rodo, jog pataisos procesas nuteistajam iki šiol yra nepakankamas ir jis turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje.

10. Neigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir tai, kad nuteistasis gana greit pasiduoda kitų įtakai, praeityje jam įtaką darė asocialūs asmenys, tačiau nemano, kad reikėtų atsiriboti nuo bendravimo su jais. Kiekvieno nusikaltimo svarbą ir kaltę menkina, teigdamas, kad ,,taip gavosi, buvau jaunas, kiti dar ne taip padaro“. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai kelia pagrįstų abejonių dėl sėkmingos lygtinio paleidimo taikymo galimybės, kadangi nuteistasis, būdamas laisvėje, gali pasiduoti neigiamai kitų asmenų įtakai ir pakartotinai nusikalsti, neatsiribodamas nuo destabilizuojančios aplinkos. Riziką pakarotinai nusikalsti didina ir tai, kad nusikalstamos veikos įvykdytos būnant apsvaigus nuo alkoholio, o, būdamas laisvėje, taip pat vartojo alkoholinius gėrimus. Ir nors bausmės atlikimo metu nuteistasis sėkmingai baigė AA kursus, tačiau pataisos įstaigoje net 5 kartus baustas už alkoholio vartojimą, o paskirtų Priklausomybių prevencinių grupių nelankė, pastaruoju metu individualiose konsultacijose dėl tęstinių užsiėmimų nedalyvavo. Atkreiptinas dėmesys, kad, kalbėdamas apie nusikaltimus, nuteistasis pabrėžia, kad iš tiesų nėra kaltas nei dėl vieno iš jų, kaltiną aplinkybes ir save įvardina kaip auką. Tai rodo, kad nuteistasis negeba prisiimti atsakomybės dėl savo veiksmų, nejaučia kaltės, neapgalvoja kilusių padarinių nukentėjusiesiems, todėl, būdamas laisvėje, jis taip pat gali negerbti kitų visuomenės narių teisių, teisėtų interesų ir nesielgti tinkamai. Nuteistojo asmens savivertė aukštesnė už vidutinę, tam tikrų situacijų metu savimi per daug pasitiki. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad yra buvę kartų, kai nuteistasis pasielgė spontaniškai, ne visuomet sprendimus priima atsižvelgdamas į numatomas neigiamas pasekme, ne visuomet problemas sprendžia pasirinkdamas konstruktyvius ir teisėtus būdus, yra naudojęs smurtą kitų žmonių atžvilgiu. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo padidintą nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu, juo labiau, kad dalis praeities nusikalstamų veikų padarytos naudojant fizinį smurtą. Be to, egzistuoja kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui: kriminalinė istorija, smurtinio elgesio istorija, ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas, atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas, neturi profesinės kvalifikacijos, turi skolų dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą ir eilė kitų.

11. Ne mažiau svarbu įvertinti ir tai, kad net bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys nebuvo nepriekaištingas, kadangi jis 7 kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles. Ir nors, kaip teisingai skunde nurodo nuteistasis, šiuo metu galiojančių nuobaudų jis neturi, tačiau tai patvirtina, kad R. T. pataisos įstaigoje nesielgė nepriekaištingai, o tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog nors ir nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo 4 kartus skatintas, tačiau jo elgesys pataisos namuose nebuvo išimtinai teigiamas ir nuoseklus. Akcentuotina, kad paskutinysis vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas buvo padarytas 2021 m. vasario 26 d., nors iki tol jis jau buvo skatintas 2 kartus ir bausmę atlieka nuo 2018 m. Toks nuteistojo R. T. nenuoseklus teigiamas elgesys suteikia pagrindą abejoti sėkminga probacija ir leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcija vien tik teigiama linkme stebima dar pakankamai neilgą laiko tarpą, lyginant su bausmės atlikimo pradžia ir paskirtąja bausme. Juo labiau, kad asmenį paleidžiant lygtinai siekiama, jog jis laikytųsi įstatymų nuostatų ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio modelius. Minėta, kad nuteistasis R. T. praeityje teistas 6 kartus, todėl akivaizdu, jog jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu.

12. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu R. T. laisvės atėmimo bausmę atlieka tame tarpe ir už 2 sunkių nusikaltimų padarymą (plėšimas, disponavimas dideliu kiekiu narkotinių medžiagų). Taigi, vien šios aplinkybės rodo padidintą nuteistojo pavojingumą visuomenei. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises, juo labiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė, kadangi nuteistasis jau atlikinėja jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nors nusikalstamos veikos vertinimas ir negali būti vienu iš esminių kriterijų, svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau toks vertinimas kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, įstatymo nėra draudžiamas.

13. Sutiktina su apylinkės teismo argumentu, kad neatliktos bausmės dydis (neatlikta bausmės dalis – 2 metai 2 mėnesiai 26 dienos, paskirta bausmė – 6 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo) taip pat negali būti visiškai sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad vienas iš bausmės tikslų yra ir kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

14. Apygardos teismas sutinka su skunde nurodytomis aplinkybėmis, jog byloje yra ir teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, t. y. R. T. neturi galiojančių nuobaudų, už gerą elgesį 4 kartus buvo skatintas, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, tačiau šios aplinkybės, vertinant aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, nėra pakankamos lygtinio paleidimo taikymui. Be to, nors ir pataisos įstaigai yra pateikta pažyma, kad nuteistasis lygtinio paleidimo atveju dirbtų MB „(duomenys neskelbtini)“, tai neįrodo fakto, kad nuteistasis laisvėje realiai dirbs. Be to, įvertintina ir tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis nedirbo nuo bausmės pradžios (2018 m.) iki 2021 m., buvo atsisakęs dirbti administracijos siūlomą darbą ir tik 2021 m. rugpjūčio 16 d. kreipėsi dėl įdarbinimo, todėl R. T. motyvacija dirbti yra abejotina.

15. Kaip nepagrįstas atmetamas ir nuteistojo skundo argumentas, jog apylinkės teismas nepagrįstai nepatvirtino Komisijos nutarimo ir be jokio pagrindo nagrinėjo lygtinio paleidimo sąlygas iš naujo, nors tai jau buvo padariusi Komisija. Pažymėtina, jog BVK 157 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismas nutartimi, kuria patvirtinamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Ši nuostata nereiškia, kad teismas visais atvejais privalo patvirtinti Komisijos priimtą nutarimą - lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne besąlygiškas įpareigojimas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Ar minėtas pagrindas egzistuoja teismas objektyviai gali įvertinti tik patikrinęs lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, ką nagrinėjamu atveju ir padarė apylinkės teismas, todėl tai negali būti vertinami kaip neteisėti ar nepagrįsti teismo veiksmai.

16. Nesutiktina ir su nuteistojo skundo argumentu dėl Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų Rec (2003)22 nesilaikymo. Kolegija pažymi, kad be Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti vertinama nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybės ir sprendimas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais. Be to, minėtoji rekomendacija yra tik patariamojo (rekomendacinio) pobūdžio, tačiau nėra imperatyviai vykdoma. Nagrinėjamu atveju teismas, atsisakydamas tenkinti nuteistojo skundą dėl lygtinio paleidimo taikymo, savo sprendimą aiškiai ir detaliai argumentavo, argumentus pagrįsdamas išanalizuotomis ir įvertintomis aplinkybėmis, todėl nuteistajam nurodyti aiškūs Komisijos nutarimo netaikymo motyvai.

17. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam R. T. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo R. T. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.