Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės mažosios bendrijos „Urbonaitės studija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 14 d. nutarties, priimtos nagrinėjant ieškovės mažosios bendrijos „Urbonaitės studija“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Urbonaitės studija“ ieškinį atsakovui V. A. dėl sutarties pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Urbonaitės studija“ (toliau – ieškovė) pareiškė ieškinį atsakovui V. A. (toliau – atsakovas), kuriuo prašė pakeisti 2019 m. rugsėjo 4 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. K7/2019/01 (toliau – nuomos sutartis) 4.4 nuostatą ir išdėstyti ją taip: „Nuomininkas įsipareigoja sumokėti (užtikrinti, kad būtų sumokėti) visus nustatyto dydžio mokesčius už Patalpose faktiškai sunaudotą šilumą, elektros energiją, vandenį ir kitas komunalines paslaugas, proporcingą Patalpų plotui, gyventojų pajamų mokestį (šį mokestį išskaičiuojant iš mokamo nuomos mokesčio), valstybinės žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokestį, mokesčių dalį pagal Nuomotojo ar jo nurodytų trečiųjų asmenų pateiktas PVM sąskaitas-faktūras, apskaitos prietaisų, jeigu jie įrengti atskirai Patalpoms, parodymus bei teisės aktų reikalavimus. Nuomininkas įsipareigoja už aukščiau šiame Sutarties punkte aptartas, suteiktas komunalines paslaugas apmokėti iki paskutinės mėnesio, per kurį yra išrašyta minėta sąskaita dienos“.

2. Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovė prašė teismo, nepranešus atsakovui, taikyti laikinąsias apsaugos priemones: uždrausti atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, apribojančius ir/ar varžančius ieškovės valdymo ir/ar naudojimo teisę į ieškovės nuomojamas patalpas pagal nuomos sutartį, esančias adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – patalpos), įskaitant, bet neapsiribojant draudimu iškeldinti ieškovę iš nurodytų patalpų, bei išnuomoti nurodytas patalpas tretiesiems asmenims 3 (trims) mėnesiams, nuo nutarties priėmimo dienos. Teismas 2021 m. gegužės 4 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

3. Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo reiškia papildomus reikalavimus atsakovui, t. y. pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovo 2021 m. balandžio 26 d. pareiškimą dėl vienašališko nuomos sutarties nutraukimo bei nuomos sutartį vykdyti natūra; taip pat priteisti ieškovei iš atsakovo be pagrindo įgytą 2 904,42 Eur sumą.

4. Papildomų ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui iškeldinti ieškovę iš nuomojamų patalpų ar atlikti kitus veiksmus, apribojančius ir/ar varžančius ieškovės valdymo ir/ar naudojimo teisę į ieškovės nuomojamas patalpas pagal nuomos sutartį, įskaitant, bet neapsiribojant draudimu iškeldinti ieškovę iš nurodytų patalpų, bei išnuomoti nurodytas patalpas iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos. Jeigu teismo nuomone ieškovės prašomas terminas laikinosioms apsaugos priemonėms pasirodytų neproporcingai per ilgas, ieškovė teismo prašė minėtas laikinąsias apsaugos priemones pritaikyti bent 3 (trims) mėnesiams, nuo nutarties priėmimo dienos, laikinąsias apsaugos priemones taikyti nepranešus atsakovui.

5. Nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir neuždraudus atsakovui iškeldinti ieškovės iš nuomojamų patalpų ar trukdyti jai naudotis nurodytomis patalpomis, iki bus išspręstas šalių ginčas, ieškovė negalėtų toliau tinkamai vykdyti savo veiklos, patirtų veiklos nuostolius ar net būtų priversta uždaryti savo verslą, kadangi šiuo metu objektyviai nėra galimybės staigiai išsinuomoti kitas ieškovės verslo modelį tenkinančias patalpas.

6. Be to, pažymėjo, jog neuždraudus atsakovui atlikti veiksmų, galinčių apriboti ieškovės teisę naudotis ginčo patalpomis, kilus ginčui dėl nuomos sutarties vienašalio nutraukimo teisėtumo, egzistuoja reali grėsmė, jog atsakovui sudarius patalpų nuomos sutartį su nauju nuomininku, ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų bei sąlygotų tiek ieškovės, tiek trečiųjų asmenų nuostolius. Ieškovė laiko, kad prašomos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai nepažeis atsakovo interesų, kadangi nuomos mokestis pagal sutartį yra ir bus mokamas savalaikiu metu ir bus vykdomos visos kitos sutarties sąlygos, visi, net ir tariami, atsakovo finansiniai reikalavimai yra patenkinti ir bus toliau tenkinami teismui nusprendus taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

7. Ieškovė taip pat nurodė, kad teikdama prašymą dėl minėtų laikinųjų apsaugos priemonių vadovaujasi Vilniaus apygardos teismo precedentu – 2020 m. liepos 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1178-864/2020 byloje UAB ,,Logiset“ v. UAB „Kirtimų logistikos centras“.

8. Teigė, kad atsakovas nepagrįstai, nors buvo vykdomos visos nuomos sutarties sąlygos ir buvo net susidariusi mokestinė permoka už nuomos patalpas, savaip interpretavo sutarties normas ir nors pradžioje pareiškęs, kad bus sudaromas papildomas susitarimas prie sutarties (kas leido suprasti, kad sutartis nenutraukiama), vėliau neteisėtai pareiškė apie sutarties nutraukimą. Atsakovas nesuteikė adekvataus termino nei išsikraustymui, nei naujų patalpų susiradimui ir nesąžiningai interpretuodamas nuomos sutartį ir jos 3.2. punktą grasina nebeleisti į patalpas patekti ieškovei ir apskritai iškraustyti ieškovę iš užimamų patalpų, jeigu nebus sudaryta nauja, ieškovei visiškai nepalanki sutartis, nors nebuvo jokių pagrindų nei sutarties nutraukimui, nei juo labiau iškraustymui iš patalpų.

9. Teigia, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė patirs didžiulius nuostolius ar net galimai bus priversta uždaryti savo verslą, taip pat be darbo liks ir septyni ieškovės nuomojamose patalpose dirbantys asmenys. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovo padėtis visiškai nepasikeis, o priešingai – jis ir toliau gaus nuomos mokestį pagal sutartį, gaus sutartyje nustatyto dydžio pajamas iš savo patalpų, o ieškovei bus užtikrintas veiklos tęstinumas ir darbo vietos kitiems asmenims.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 14 d. nutartimi nutarė atmesti ieškovės mažosios bendrijos „Urbonaitės studija“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

11. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė prašo taikyti konservacinės paskirties laikinąsias apsaugos priemones, tačiau jokiais duomenimis nepagrindžia, kad atsakovas ginčo nagrinėjimo metu neabejotinai imsis prašyme nurodytų veiksmų. Rašytinis ar žodinis nuomotojo reikalavimas atlaisvinti patalpas aplinkybių apie galimą ieškovės iškraustymą iš patalpų, nesant teismo sprendimo ir pan., neįrodo. Duomenų, kad atsakovas ketina ar jau ėmėsi atitinkamų veiksmų, ieškovė nenurodė. Pažymėjo, kad ieškovės reikalaujamų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra neproporcinga priemonė.

12. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju iš ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones matyti, kad ieškovė siekia atsakovą priversti tęsti sutartinius santykius viso ginčo metu, nors atsakovas jau buvo atlikęs visus veiksmus tam, kad sutarties galiojimas pasibaigtų joje numatyta tvarka, t. y. atsakovas pranešė apie sutarties galiojimo termino pasibaigimą nuo 2021 m. balandžio 26 d. dėl nuomininko kaltės. Pritaikius ieškovės reikalaujamas laikinąsias apsaugos priemones, būtų be vienos iš sutarties šalių valios pratęstas sutarties galiojimo terminas ir tokiu būdu patenkintas ieškovės reikalavimas iki teismo sprendimo priėmimo.

13. Teismo vertinimu, tokia teisinė situacija reiškia išankstinį ieškinio reikalavimų patenkinimą, kas prieštarauja tiek sąžiningumo principui, tiek teismų praktikai, kadangi laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymas, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet ne sutapti su pareikštais reikalavimais.

14. Teismas pažymėjo, jog patenkinus ieškovės reikalavimą, sutartis būtų laikoma nenutraukta ir galiojanti. Toks teismo sprendimas, be atskiro jo vykdymo, grąžintų šalis į pirminę padėtį. Vadinasi teigti, jog sutarties nutraukimas iki teismo sprendimo priėmimo gali apsunkinti ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymą arba padaryti jo vykdymą neįmanomu nėra jokio teisinio pagrindo. Vertino, jog ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės prieštarauja ekonomiškumo ir šalių interesų pusiausvyros principams, kadangi jomis atsakovo interesai ribojami daugiau nei tai būtina teisėtiems ieškovės interesams apsaugoti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė

15. Ieškovė (apeliantė) mažoji bendrija „Urbonaitės studija“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 14 d. nutartį panaikinti ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.

16. Atskirajame skunde nurodo, jog atsakovas neturėjo jokio teisėto pagrindo nutraukti nuomos sutartį – nors atsakovas nurodo, kad buvo susidaręs įsiskolinimas pagal nuomos sutartį, tačiau ieškovė pažymi, kad 2021 m. balandžio 5 d. yra į priekį sumokėjusi 2071,92 Eur sumą pagal nuomos sutartį, sumokėdama gyventojų pajamų mokestį (GPM) už atsakovą, kas akivaizdžiai viršija atsakovo nurodytą tariamą skolą ir patvirtina, jog 2021 m. balandžio 26 d. pareiškime jokia skola atsakovui nebuvo susidariusi, todėl atsakovas neturėjo teisės vienašališkai nutraukti nuomos sutarties pagal 8.5 punktą.

17. Nurodo, jog ieškovė visą nuomos sutarties laikotarpį tvarkingai mokėjo nuomos mokestį. Iki nuomos sutarties sudarymo neturėjus jokios patirties juridinių asmenų mokesčių mokėjimo subtilybių klausimais, nuomos mokestį ieškovė mokėjo neatskaičius GPM, kaip to reikalauja įstatymas. Kai ieškovė iš VMI gavo pranešimą apie už atsakovą privalomą mokėti GPM bei pasikonsultavusi su mokesčių srities specialistais, suprato, jog visus metus nuomos mokestis buvo permokamas.

18. Toks vertinimas, kai pasinaudojus bet kokiu, net ir akivaizdžiai neteisėtu pagrindu nuomotojas gali išmesti nuomininką iš nuomojamų patalpų ir teismas nepritaiko laikinųjų apsaugos priemonių šiems veiksmams sustabdyti, sukuria pavojingą situaciją, kai nuomininkui sąžiningai nuomojantis patalpas, kuriose be ieškovės direktorės dirba dar septyni asmenys, be jokio faktinio ir teisinio pagrindo visi šie žmonės atsidurtų gatvėje.

19. Teigia, jog nutartyje teismas nepagrįstai nurodė, kad jokiais duomenimis nepagrįstas teiginys, kad atsakovas ginčo nagrinėjimo metu neabejotinai imsis iškeldinimo veiksmų. Nurodo, jog šiuo atveju atsakovas jau yra atlikęs visus veiksmus (nors ir neteisėtus), reikalaudamas, kad ieškovė išsikraustytų iš patalpų ir net pateikęs pranešimą, kuriuo nurodė, jog tokių iškeldinimo veiksmų imsis.

20. Ieškovės vertinimu, tai akivaizdžiai įrodo, kad yra reali grėsmė, kad atsakovas imsis nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų, o tokia reali grėsmė yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir užkirsti kelią tokios grėsmės įgyvendinimui.

21. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog atsakovui neteisėtai iškeldinus ieškovę iš patalpų, realus nuomos sutarties vykdymas taptų nebeįmanomu. Skundžiamoje nutartyje teismui nurodžius, jog patenkinus ieškinį nuomos sutartis būtų laikoma galiojančia, gali neturėti prasmės, jeigu atsakovas neteisėtai iškeldins ieškovę iš užimamų patalpų ir pernuomos patalpas tretiesiems asmenims.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

23. Šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

24. Pagal CPK 314 straipsnio nuostatą, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

25. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 20 punktą).

26. Apeliantė su atskiruoju skundu į bylą teikia VMI išaiškinimus dėl GPM mokėjimo, susirašinėjimą su atsakovu, prašymą dėl papildomų dokumentų prijungimo, teiktą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

27. Nagrinėjamu atveju apeliantė pateikė į bylą naujus įrodymus, susijusius su faktine ginčo situacija. Atsižvelgiant į pateiktų įrodymų turinį, jų ryšį su nagrinėjamu klausimu, proceso koncentruotumo ir operatyvumo principus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantė neprašo priimti naujų įrodymų į apeliacinės instancijos bylą, neįrodinėja tokių įrodymų pateikimo būtinybės, iškilusios vėliau – apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės teikiami nauji įrodymai byloje nepriimami.

Dėl atskirojo skundo esmės

28. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės, t. y. nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).

29. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas ginčas dėl ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – draudimo atsakovui iškeldinti ieškovę iš nuomojamų patalpų ar atlikti kitus veiksmus, apribojančius ir/ar varžančius ieškovės valdymo ir/ar naudojimo teisę į ieškovės nuomojamas patalpas pagal nuomos sutartį, įskaitant, bet neapsiribojant draudimu iškeldinti ieškovę iš nurodytų patalpų, bei išnuomoti nurodytas patalpas iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos. Apeliantės teigimu, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir neuždraudus atsakovui iškeldinti apeliantės iš ginčo patalpų, ieškovė patirs nuostolius, galimai bus sudaryta nauja patalpų nuomos sutartis, taigi būsimas galbūt apeliantei palankus teismo sprendimas taptų neįgyvendinamas.

30. Nagrinėjamu atveju, sutiktina su apeliantės pozicija, jog iškeldinus ją iš ginčo patalpų galimai apeliantė patirs didelius finansinius nuostolius, negalės vykdyti veiklos, turės ieškoti kitų patalpų nuomai ir tokios aplinkybės galimai apsunkins ieškovės galimybes užsidirbti, verstis veikla įprastinėmis sąlygomis. Vis dėlto, ginčo patalpos yra atsakovo nuosavybė, todėl jo teisė valdyti savo turtą neturėtų būti ribojama. Patalpų nuomos sutarties nutraukimo (ne)teisėtumo klausimas yra nagrinėjamos bylos objektas ir šis klausimas bus išspręstas priėmus galutinį teismo procesinį sprendimą. Tuo tarpu, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės užtikrintų ne galbūt ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o tolimesnį ieškovės naudojimąsi ginčo patalpomis bylos nagrinėjimo metu. Taigi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekia priversti atsakovą tęsti sutartinius santykius viso ginčo metu. Vis dėlto, pats faktas ar atsakovas nutraukė ginčo nuomos sutartį tinkamai, laikydamasis nuomos sutarties sąlygų yra pagrindinis ginčo dalykas, kuris, kaip minėta šioje nutartyje, bus išspręstas galutiniu teismo procesiniu sprendimu.

31. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą, ribojant priešingos šalies teises ir interesus, bet tokios priemonės negali suvaržyti atsakovo teisių labiau, nei tai būtina būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo tinkamam įvykdymui užtikrinti. Nagrinėjamu atveju, teismui pripažinus atsakovo nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu, ieškovė galėtų kreiptis ir ginti savo pažeistus interesus ir siekti nuostolių atlyginimo kitais, įstatyme numatytais, pažeistų teisių ir interesų gynimo būdais.

32. Taigi prieitina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi netaikydamas laikinųjų apsaugos priemonių tinkamai aiškino ir taikė aktualias proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, dėl to nenustatytinas pagrindas atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės mažosios bendrijos „Urbonaitės studija“ atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.