- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-23
- Bylos Nr.
- e2S-1178-864/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kirtimų logistikos centras“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Logiset“
rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kirtimų logistikos centras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Logiset“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kirtimų logistikos centras“ dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu bei įpareigojimo netrukdyti naudotis nuomos pagrindu perduotu turtu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Logiset“ (toliau ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovei UAB „Kirtimų logistikos centras“ (toliau ir atsakovė), prašydama: 1) pripažinti, kad atsakovės 2020 m. gegužės 6 d. pranešimu atliktas vienašalis 2016 m. kovo 30 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. rugpjūčio 2 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimas yra neteisėtas ir dėl to negaliojantis; 2) uždrausti atsakovei imtis veiksmų, kuriais būtų tyčia trukdoma ieškovei naudotis ginčo patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), iki 2016 m. kovo 30 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. rugpjūčio 2 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) numatyto nuomos termino pabaigos; 3) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo uždrausti atsakovei: 1) be ieškovės sutikimo įeiti į ieškovės naudojamas ginčo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), tikslu imtis tokių veiksmų, kuriais ieškovei būtų trukdoma naudotis ginčo patalpomis (įskaitant ir bandymus priverstinai atlaisvinti ginčo patalpas); 2) imtis kitų veiksmų, kuriais būtų trukdomas ieškovės darbuotojų arba ieškovės klientų patekimas (įskaitant ir transporto priemonėmis) prie ieškovės naudojamų ginčo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini); 3) išnuomoti ieškovės naudojamas ginčo patalpas tretiesiems asmenims, numatant tokį nuomos terminą, kurio pradžia būtų iki 2016 m. kovo 30 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. rugpjūčio 2 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) (su visais šių sutarčių priedais ir papildymais) numatyto nuomos termino pabaigos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies.
4. Teismas atsižvelgiant į ieškovės prašymuose nurodytas aplinkybes bei jas įvertinęs, padarė išvadą, kad yra pagrindas ieškovės prašymą tenkinti iš dalies ir pritaikyti šias laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei atlikti bet kokius veiksmus, apribojančius ir/ar varžančius ieškovės valdymo ir/ar naudojimo teisę į ieškovės nuomojamas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), įskaitant, bet neapsiribojant draudimu iškeldinti ieškovę iš nurodytų patalpų, bei išnuomoti nurodytas patalpas tretiesiems asmenims, numatant tokį nuomos terminą, kurio pradžia būtų iki 2016 m. kovo 30 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. rugpjūčio 2 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) (su visais šių sutarčių priedais ir papildymais) numatyto nuomos termino pabaigos. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)145 straipsnio 1 dalies 6, 13 punktai).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atsakovė UAB „Kirtimų logistikos centras“ (toliau ir apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, kurio prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės UAB „Logiset“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
6. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pritaikė daug platesnes laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis apeliantei buvo uždrausta atlikti nebaigtinio sąrašo veiksmus, t. y. atlikti bet kokius veiksmus, apribojančius ir/ar varžančius ieškovės valdymo ir/ar naudojimo teisę į ieškovės nuomojamas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), įskaitant, bet neapsiribojant draudimu iškeldinti ieškovę iš nurodytų patalpų, bei draudimu išnuomoti nurodytas patalpas tretiesiems asmenims.
7. Nurodo, kad ieškovės reikalavimai patvirtina, kad ieškovė neprašė taikyti tokio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių. Priešingai, ieškovė prašė uždrausti apeliantei atlikti tris konkrečius veiksmus. Tuo tarpu teismas nutartimi išplėtė draudžiamų veiksmų sąrašą, be kita ko, nurodydamas, kad šis sąrašas yra iš viso nebaigtinis. Tokiu būdu teismas peržengė ieškovės reikalavimų ribas. Tą teismas padarė nepaisant to, kad ši nagrinėjama byla nėra viešo pobūdžio; o CPK neįtvirtina teismui leidimo tokio pobūdžio bylose peržengti reikalavimų ribas taikant laikinąsias apsaugos priemones.
8. Teigia, jog byloje nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones yra sukurtas rezultatas, kuomet apeliantė yra verčiama vykdyti sutartines prievoles iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ypač apsunkina šalies, kurios atžvilgiu jos taikomos, padėtį, todėl šaliai, prašančiai jas taikyti, tenka pareiga įrodyti, kad ši priemonė yra proporcinga. Patenkinus ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, neproporcingai ir neapibrėžtam laikotarpiui yra suvaržomos ir pažeidžiamos apeliantės teisės, kadangi ieškovė piktybiškai ir sąmoningai blogina ir žaloja apeliantės turtą, jo neprižiūri; apeliantei yra atimtos teisės saugoti, prižiūrėti ir rūpintis apeliantės turtu, kurį blogina ir žaloja ieškovė.
9. Atkreipia dėmesį, jog pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovei yra leidžiama toliau pažeisti apeliantės teises ir interesus, bloginti pastatą ir patalpas; taip pat kelti riziką pastato sunaikinimui – ieškovė akivaizdžiai nesilaiko priešgaisrinės saugos reikalavimų, todėl toliau leidžiant ieškovei būti patalpose yra sukeliama didelė gaisro kilimo rizika. Tokios rizikos faktą pagrindžia Alytaus mieste įvykusi katastrofa, kurios pagrindu Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją padėtį.
Atsiliepimas
10. Ieškovė UAB „Logiset“ atsiliepimu prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą ir apeliantės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
11. Nurodo, kad ieškovė iš esmės prašė taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis apeliantei būtų uždrausta trukdyti ieškovei vykdyti veiklą patalpose, valdyti ir naudoti patalpas, imtis priverstinio ieškovės iškeldinimo iš patalpų veiksmų. Apeliantės veiksmai rodo, kad baigtinis sąrašas draudžiamų veiksmų negali būti įvardytas, kadangi apeliantė tokia situacija piktnaudžiautų.
Žemesnės instancijos teismas
12. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad tik pritaikius laikinąsias apsaugos priemones bus išsaugotas status quo byloje, išsaugota ieškovės verslo vykdymo vieta sutartyse nustatytam terminui bei užtikrintas galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymas. Įvertino ir tai, kad nepatenkinus ieškinio apeliantės nuostoliai neturėtų būti dideli, kadangi ginčo laikotarpiu yra tęsiamos ir vykdomos sutartys, o šių argumentų apeliantė skunde niekaip nepaneigė, jokių realių nuostolių ar savo teisių pažeidimų, kuriuos apeliantei sukelia laikinosios apsaugos priemonės, taip pat neįvardijo. Taigi, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šių priemonių būtinybę, jų mastą bei išlaikė interesų pusiausvyrą tarp ginčo šalių. Apeliantė taip pat, savo ruožtu, nepateikė jokių argumentų, kodėl jos atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės kenktų apeliantei, būtų neproporcingos ar pažeistų jos interesus.
13. Nurodo, kad apeliantės teiginiai, neva pritaikius laikinąsias apsaugos priemones yra trukdoma jai rūpintis patalpomis ar teritorija, yra nepagrįsti. Šiais motyvais apeliantė tik siekia laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, kad patalpas pernuomotų „Omniva LT“ UAB arba galėtų dar labiau trukdyti ieškovei (pavyzdžiui, pasamdydamas apsaugos darbuotojus, kurie nuolat stebėtų ieškovės darbą) ir šis neapsikentusi apeliantės trukdymo būtų priversta ieškoti naujos verslo vykdymo vietos ir pati išsikraustyti iš patalpų. Taip pat, visi apeliantės įvardijami pastato bei patalpų apgadinimai yra ne tik ant ieškovės naudojamo pastato, tačiau ir ant aplinkinių pastatų, kurie nuomojami kitoms įmonėms. Tokie apgadinimai atsiranda ne dėl nuomininkų tyčinių bandymų gadinti apeliantės turtą, tačiau dėl to, kad be tokių apgadinimų patalpas naudoti pagal paskirtį nėra įmanoma.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 26 d., kuria buvo tenkintas ieškovės prašymas ir pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
16. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą ateityje.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovei priklausančio turto nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą bei kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba neįmanomumo. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovei veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialinės teisės.
18. Pažymėtina, jog nors laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui, tačiau tokia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis neturi būti suabsoliutinama ir neturi būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą. Teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ne tik tada, kai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nepavyktų įgyvendinti sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuoto imperatyvo, bet ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas plačiąja prasme taip pat užtikrina būsimo teismo sprendimo įvykdymą, nes, laikinai nesureguliavus situacijos, bylos nagrinėjimo metu, šalies ar kitų suinteresuotų asmenų teisių pažeidimai gali visiškai eliminuoti ginčo objektą ir bylos nagrinėjimą padaryti beprasmį (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1306-340/2017).
19. Kaip ir teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis siekiama uždrausti apeliantei atlikti bet kokius veiksmus, apribojančius ieškovės, kaip nuomininkės, valdymo ir/ar naudojimo teisę ginčo patalpų atžvilgiu, įskaitant draudimą iškeldinti ieškovę iš nurodytų patalpų ir išnuomoti minėtas patalpas tretiesiems asmenims, yra susiję su byloje pareikštais reikalavimais ir jų įgyvendinimo galimybėmis. Teismo vertinimu, šių priemonių pritaikymas nagrinėjamu atveju užtikrintų, kad bylos nagrinėjimo metu išliks ta pati padėtis, kuri buvo iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos.
20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir neuždraudus apeliantei iškeldinti ieškovės iš nuomojamų patalpų ar trukdyti jai naudotis nurodytomis patalpomis, iki bus išspręstas šalių ginčas, ieškovė negalės toliau tinkamai vykdyti savo veiklos, patirs veiklos nuostolius. Be to, neuždraudus apeliantei atlikti veiksmų, galinčių apriboti ieškovės teisę naudotis ginčo patalpomis, kilus ginčui dėl nuomos sutarties vienašalio nutraukimo teisėtumo, egzistuoja reali grėsmė, jog apeliantei sudarius patalpų nuomos sutartį su nauju nuomininku, ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų bei sąlygotų tiek ieškovės, tiek trečiųjų asmenų nuostolius.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nutartimi pritaikė ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones pakeisdamas formuluotę, tačiau neperžengdamas ieškinio ir prašymo ribų.
22. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K- 3- 107/2010;2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.).
23. Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutarė:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.