Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06922-2024-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.7; 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.1.7.8; 3.2.3.1

2025 m. gegužės 15 d.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Greta Osinovskienė

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei D. D.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės R. V. ieškinį atsakovui Ž. P. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės R. V. (toliau – ir ieškovė) ieškinį atsakovui Ž. P. (toliau – ir atsakovas) dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančiu tėvu nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo jiems priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

2. (duomenys neskelbtini) nutartimi patvirtinta ieškovės ir atsakovo (duomenys neskelbtini) sudarytą taikos sutartis (toliau – ir taikos sutartis) ir byla, dalyje dėl ieškovės reikalavimų dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančiu tėvu nustatymo, nutraukta.

3.1. Priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukteriai – M. P., mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po (duomenys neskelbtini) nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki dukters pilnametystės, nurodytą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Pavesti ieškovei R. V. dukrai skirtas išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise;

3.2. Priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukteriai – A. P., mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po (duomenys neskelbtini) nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki dukters pilnametystės, nurodytą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Pavesti ieškovei R. V. dukrai skirtas išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise;

3.3. Priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukteriai – M. P.;

3.4. Priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukteriai – A. P..

4. Ieškinyje nurodė ir teismo posėdžių metu patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) šalims gimė duktė – M. P., o (duomenys neskelbtini) gimė dar viena duktė – A. P.. Šalys santuokos nėra sudarę, o nuo (duomenys neskelbtini) šalys negyvena kaip faktinė šeima. Nuo pat dukrų gimimo atsakovas su dukromis praleisdavo nedaug laiko ir skirdavo joms nedaug dėmesio, dėl to dukrų išlaikymu, jų sveikatos priežiūra ir kitų jų būtinųjų poreikių tenkinimu iš esmės rūpinosi tik ieškovė. M. P. poreikiams patenkinti šiuo metu per mėnesį yra reikalinga apie (duomenys neskelbtini) suma, o kitos nepilnametės dukters – A. P. poreikiams patenkinti šiuo metu per mėnesį yra reikalinga apie – (duomenys neskelbtini)suma. M. P., šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), ji lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą (darželį), nuolatos auga (didėja), dėl to jai neretai tenka pirkti naujus darbužius bei avalynę, o taip pat kinta ir jos mitybos raciono poreikiai. Be M. P., ieškovė viena turi išlaikyti ir kitą šalių mažametę dukterį A. P., kuri gimė maždaug prieš pusę metų, ir taip pat nuolatos auga ir didėja, todėl ir jai nuolatos tenka pirkti naujus rūbus bei sauskelnes, pradėti primaitinimą ir kt. Ieškovės šiuo metu gaunamos pajamos yra palyginti nedidelės, t. y. susidedančios tik iš Sodros mokamos motinystės išmokos – apie (duomenys neskelbtini), bei gaunamų išmokų už dukras (2 x 96,25 Eur). Tai, kad ieškovė viena augina dukras, sudaro pagrindą iš atsakovo nepilnamečių dukrų išlaikymui priteisti didesnę išlaikymo dalį, negu pusė reikalingos sumos dukterų išlaikymui, t. y. po (duomenys neskelbtini) kiekvienai, kadangi ieškovei tenka didesnė dukterų kasdieninių rūpesčių tenkinimo našta. Ieškovės nuomone, atsakovas yra visiškai pajėgus prisidėti prie nepilnamečių dukrų išlaikymo bent po (duomenys neskelbtini) suma kiekvienai dukteriai per mėnesį, kadangi jis yra jaunas, darbingo amžiaus vyras, esant poreikiui – turintis galimybę susirasti geriau apmokamą darbą ir nors ieškinio pateikimo metu ieškovei nėra tiksliai žinoma, koks yra atsakovo gaunamų pajamų dydis, tai neatleidžia atsakovo nuo pareigos teikti tinkamą išlaikymą savo nepilnametėms dukterims. Nuo (duomenys neskelbtini), kuomet su nepilnametėmis dukterimis – M. P. ir A. P., ieškovė išsikraustėme gyventi skyriumi nuo atsakovo, savo nepilnamečių dukrų išlaikymui atsakovas jokių piniginių sumų nėra skyręs, todėl yra pagrindas priteisti išlaikymo nepilnametėms dukterimis įsiskolinimą – kiekvienai po (duomenys neskelbtini) per mėnesį, t. y. – (duomenys neskelbtini).

5. Ieškovė papildomai nurodė, kad (duomenys neskelbtini)mėnesis yra paskutinis mėnuo, kai ji gauna (duomenys neskelbtini) motinystės išmokas, o nuo gegužės ji pradės dirbti, kadangi kitaip ji neturės pragyvenimo šaltinio. Tam, kad ji galėtų dirbti, jai reikės ieškoti auklės, kadangi ji negalės vienu metu ir dirbti ir prižiūrėti vaikų, todėl patirs papildomų išlaidų. Kiek ieškovei teko domėtis, auklės paslaugos Kauno mieste kainuoja apie 6-7 Eur per valandą. Ieškovei dirbant kas antrą dieną, išlaidos auklei gali sudaryti apie 600 Eur per mėnesį. Teko girdėti, kad dalis sumos, apie 300 Eur, už auklės paslaugas yra kompensuojama valstybės, tačiau ieškovė nežino tiksliai, kokia tai suma.

6. Ieškovės atstovė teismo posėdžių metu palaikė ieškovės poziciją, prašė ieškinį tenkinti.

6.1. Papildomai nurodė, kad atsakovo turtinė padėtis pagal paties atsakovo pateiktus dokumentus ir nurodomas aplinkybes leidžia daryti išvadą, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo sumą atsakovas gali mokėti. Nors atsakovas teigia, kad jis prisidėjo prie dukrų išlaikymo, todėl išlaikymo įsiskolinimas nėra priteistinas, tačiau šios aplinkybės neatitinka faktinės situacijos. Ieškiniu yra prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimą už vieną mėnesį, nors bendras laikotarpis, už kurį atsakovas turėjo pareigą mokėti išlaikymą yra mėnuo ir 22 dienos. Atsakovas buvo pervedęs ieškovei pinigus dukrų išlaikymui, tačiau ši suma kaip tik ir buvo padengta įsiskolinimo išlaikymo dalis už minėtas 22 dienas, todėl nėra pagrindas mažinti prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo sumą. Atsakovas taip pat buvo nupirkęs dukrai dviratuką, tačiau tai nelaikytina prisidėjimu prie jos išlaikymo, kadangi šalių dukra turėjo dviratuką, tačiau jis nepatiko atsakovui ir todėl atsakovas nupirko kitą. Atsakovas taip pat pateikė duomenis, kad pirko dukrai šalmą, tačiau šios išlaidos buvo patirtos dar šalims gyvenant kartu, todėl neįskaičiuojamos į išlaikymo ar išlaikymo įsiskolinimo sumą. Yra pagrindas teigti, kad atsakovo nurodomos aplinkybės apie jo gaunamas pajamas yra netikslios ir neatskleidžia realios atsakovo turtinės padėties. Atsakovas visų duomenų apie savo pajamas nepateikė, nors ir buvo įpareigotas tai padaryti. Atsakovo nurodomos aplinkybės yra prieštaringos. Atsakovas nurodo, kad neužsiima investavimu, tačiau pateikti jo sąskaitų išrašai patvirtina, kad atsakovas vis dar atlieka mokėjimus į skirtingas investavimo platformas. Atsakovas yra ūkininkas, vykdo ūkininkavimo veiklą ir nors ir nurodo, kad ši veikla yra nuostolinga, tai patvirtinančių įrodymų, išskyrus pajamų deklaraciją (duomenys neskelbtini), kai šalys dar gyveno kartu, nepateikė.

7. Atsakovas atsiliepime nurodė ir teismo posėdžių, vykusių iki taikos sutarties patvirtinimo, metu patvirtino, kad su ieškovės reikalavimu dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo jis nesutinka. Atsakovas patvirtino, kad kitų išlaikytinių ir sveikatos problemų neturi.

7.1. Nurodė, kad kol nutrūko šalių santykiai ieškovė ir atsakovas gyveno kartu, atsakovas visada kartu su ieškove rūpinosi dukromis, pirkdavo joms įvairias kasdienes prekes. Atsakovas yra įsitikinęs, kad ieškovės nurodytoje kasmėnesinių išlaidų lentelėje kai kurios išlaidos yra dirbtinai išpūstos. Niekada dukrų avalynei bei rūbams nebuvo išleidžiamos tokios pinigų sumos, kokias nurodo ieškovė. Jaunesnioji dukra dažnai nešiodavo vyresniosios išaugtus rūbus ar avalynę, kas yra įprasta šeimose, kuriose auga daugiau nei vienas vaikas. Išlaidų lentelėje nurodoma, kad darželiui išleidžiama 75 Eur per mėnesį, tačiau dukra M. P. vasaros mėnesiais (liepą ir rugpjūtį) į darželį nėjo, tad šių išlaidų mokėti nereikėjo. Nelankant darželio vasarą, per metus išleidžiama 150 Eur mažiau nei nurodoma. Ieškovė gyvena pas dėdę, tad komunalinių mokesčių skaičiavimas atsakovui kelią įtarimų. Per mėnesį, anot ieškovės, trys asmenys moka 240 Eur komunalinių mokesčių, kas nėra adekvati ar reali suma. Jei ieškovė yra sudariusi nuomos sutartį su dėde, ji privalo pateikti ją teismui. Atsakovo manymu, 240 Eur dydžio komunaliniai mokesčiai trims asmenims yra neatitinkantys realybės. Kuro išlaidos taip pat yra išpūstos, kadangi ieškovei nereikia toli vežti dukros į darželį, kadangi dukra lanko arti namų esantį darželį. Dukros nėra vedamos į kirpyklą kiekvieną mėnesį, tad nėra kiekvieną mėnesį išleidžiama suma jų kirpimui. Ieškovė prie kasmėnesinių išlaidų skaičiuoja tokias išlaidas kaip „kėdutė primaitinimui“, „sportinis vežimėlis-skėtukas“, „virtuvinis prietaisas babycook“ ir kt., tačiau tai nėra pasikartojančios išlaidos – jos patiriamos vieną kartą, o ne kas mėnesį ar kas metus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Atsakovas anksčiau dirbo sandėlio darbuotoju, jo pajamos buvo apie 1 200 Eur (paskutinius mėnesius išeinant iš darbo gavo ir išmokas už nepanaudotas kasmetines atostogas, todėl paskutinių dviejų mėnesių atlyginimas buvo didesnis, nei vidurkis). Atsakovas dirba vairuotoju UAB „Autokausta“, uždirba 1 100 Eur per mėnesį. Atsakovas turi vieną žemės sklypą, nuosavo gyvenamojo būsto neturi. Turi transporto priemones – (duomenys neskelbtini), kuri yra 23 metų senumo, motociklą HONDA (duomenys neskelbtini). Automobilis (duomenys neskelbtini), kuris yra 25 metų senumo ir menkavertis, net nebėra eismo dalyvis ir jau senokai parduotas atsakovo tėčiui, tik neperrašytas. Atsakovas užsiima ūkine veikla, tačiau pajamų iš jos negauna, nes pati veikla dar neseniai pradėta ir pelno nenešanti. Atsakovo žiniomis, ieškovė neoficialiai uždarbiauja papildomai ir šių gaunamų pajamų nenurodo, teigdama, kad jos pajamas sudaro tik iš Sodros mokamos motinystės išmokos – apie (duomenys neskelbtini) bei gaunamų išmokų už vaiką (dukras) (2 x 96,25 Eur). Ieškovės reikalavimai dėl išlaikymo įsiskolinimo yra nepagrįsti, kadangi atsakovas dukrų išlaikymui skyrė 250 Eur pavedimu į ieškovės banko sąskaitą, taip pat apmokėjo įvairias išlaidas – 60 Eur išlaidas pas stomatologą, už 40 Eur pirktas šalmas, dviratis bei žaislai už 111,28 Eur, apmokėtos dukros Marijos gimtadienio išlaidos – 300 Eur. Viso, per laikotarpį nuo 2024 m. balandžio mėn. atsakovas dukrų poreikių tenkinimui ir išlaikymui skyrė 761,28 Eur.

8. Atsakovo atstovė teismo posėdžių metu palaikė atsakovo poziciją.

8.1. Papildomai nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu, atsakovas pakeitė darbovietę, nuo šiol jis dirba (duomenys neskelbtini), slenkančiu grafiku kas 2 savaites. Atsakovas 2 savaites dirbs, dvi bus Lietuvoje. Pagal paskutinius duomenis ir atsakovo paskaičiavimus, atsakovo mėnesinės pajamos (duomenys neskelbtini)bus (duomenys neskelbtini), nuo kurių yra nuskaičiuojami 37 procentai mokesčių, ko pasėkoje atsakovui lieka (duomenys neskelbtini). Iš šios sumos ieškovui reikia pasidengti skrydžio į ir iš (duomenys neskelbtini)išlaidas, po šių išlaidų atsakovui per mėnesį lieka apie 1 651 Eur suma. Atsakovas bandė verstis investavimu, tačiau jo bandymai buvo nesėkmingi, jis patyrė nuostolių ir šiuo metu tuo nebeužsiima, prieigos prie savo turėtų investicinių sąskaitų jis nebeturi. Nors atsakovas vykdo ūkininkavimo veiklą, tačiau ši veikla yra pradėta neseniai ir šiuo metu neneša pelno ir yra nuostolinga.

9. Išvada teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė pateikė teismui išvadą dėl ieškinio reikalavimų, kurią palaikė ir teismo posėdžio metu.

9.1. Nurodė, kad vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti nepilnamečiui vystytis būtinas sąlygas. Paprastai teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis išlaidomis, tenkinant vaiko poreikius, išlaidos, siekiančios vieną MMA, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Šalių dukros gyvena su ieškove, todėl, kasdien tenkinant dukrų poreikius, ieškovei žinomos patiriamos ir numatomos išlaikymo išlaidos. Šiuo metu minimali mėnesinė alga, atskaičius mokesčius, yra 708,40 Eur. Ieškovės prašomas priteisti (duomenys neskelbtini) (709/2), išlaikymo dydis, įvertinus valstybės mokamą vaiko išmoką, viršija orientacinio išlaikymo, tenkančio vienam iš tėvų, dydį, tačiau atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus, turintis pastovias darbines pajamas, reikalui esant, turintis galimybę susirasti geriau apmokamą darbą, o ieškovei poreikis auginti ir namuose prižiūrėti vieną iš mažamečių vaikų nėra išnykęs. Be to, nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, tačiau jis nėra lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio. Visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Vaiko išlaikymo dydis turi atitikti išlaikymo paskirtį – sudaryti vaikui tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (patenkinti poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kitokiam ugdymui), tačiau negali būti ribojamas minimalių poreikių tenkinimu. Šiuo atveju, ieškovės reikalaujamas išlaikymo dydis atitinka šalių nepilnamečių vaikų geriausius interesus. Skyrium gyvenančiam vienam iš tėvų nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jo išlaikymą, kurį jis turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Ieškovės reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo atitinka įstatymo nuostatas, todėl nustačius, jog yra pagrindas priteisti išlaikymo įsiskolinimą, ieškinio reikalavimo tenkinimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, neprieštarautų šalių nepilnamečių vaikų geriausiems interesams.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

10. Išnagrinėjus šalių paaiškinimus, duotus žodžiu ir raštu, byloje surinktą rašytinę medžiagą, nustatyta, kad ieškovė R. V. ir atsakovas Ž. P. nėra sudarę santuokos, tačiau iki (duomenys neskelbtini) vedė bendrą ūkį ir gyveno kaip faktinė šeima. Šalims gyvenant kartu (duomenys neskelbtini) gimė duktė – M. P., o (duomenys neskelbtini) gimė duktė – A. P.. Šalims pradėjus gyventi atskirai, šalių nepilnametės dukros liko gyventi su ieškove. Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi šioje byloje patvirtinta ieškovės ir atsakovo (duomenys neskelbtini) sudaryta taikos sutartis, kurioje šalys susitarė dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančiu tėvu nustatymo. Šalių nepilnamečių dukrų gyvenamoji vieta nustatyta su jų motina – ieškove R. V.. Tarp šalių iškilo ginčas dėl šalių nepilnametėms dukroms teiktino materialaus išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl nepilnamečių šalių dukrų išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Dėl prašomos priteisti išlaikymo sumos atitikimo nepilnamečių vaikų poreikiams.

11. Tėvų pareiga savo vaikus išlaikyti iki jų pilnametystės yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnyje taip pat yra imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 straipsnis). Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Nurodyti kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 20, 21 punktai). Teismas vertina tai, kad vaiko tėvai turi užtikrinti ne tik fiziologinius, bet ir kitus vaiko poreikius. Pažymėtina, kad neįmanoma tiksliai apskaičiuoti kiekvieno vaiko poreikių patenkinimo sumos, be to, ji nuolat kinta, tačiau atsižvelgtina į nuoseklią teismų praktiką, kad vidutiniškai vaiko, neturinčio specialiųjų poreikių, būtinuosius poreikius patenkina suma, atitinkanti pusę minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio. Pažymėtina, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimali mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimali mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

13. Šiuo metu (nuo 2025 m. sausio 1 d.) minimali mėnesinė alga sudaro 1 038 Eur arba 777,39 Eur „į rankas“ (https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/patvirtinta-mma-nuo-2025-m-1038-eurai/). Įvertinus ieškovės prašomų priteisti išlaikymo sumų per mėnesį ir minimalios mėnesinės algos santykį, konstatuotina, kad ieškovė prašo priteisti mažesnę nei pusę minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio sumą. Ieškovė iš atsakovo prašo priteisti po (duomenys neskelbtini) (iš viso (duomenys neskelbtini)) išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Šią sumą ieškovė grindžia pateikdama nepilnamečių dukrų kasmėnesinių išlaidų (poreikių) lenteles, iš kurių matyti, kad: 1) nepilnametės dukters – M. P. poreikiams patenkinti šiuo metu per mėnesį, yra reikalinga apie (duomenys neskelbtini) suma, kurią sudaro: 140 Eur maistui, 100 Eur rūbams, 50 Eur avalinei, 20 Eur higienos reikmenims, 75 Eur darželiui, 30 Eur maisto papildams ir gydymo paslaugoms, 20 Eur lavinimo priemonėms, 15 Eur žaislams, 80 Eur komunalinių mokesčių dalis, 60 Eur kuro išlaidų dalis, 25 Eur laisvalaikiui ir pramogoms, 10 Eur vaikiškai kirpyklai, 25 Eur gimtadienio šventei reikiama suma išdėstyta mėnesiais, 20 Eur buitinės išlaidos, 50 Eur atostogoms reikiama suma išdėstyta mėnesiais; 2) nepilnametės dukters – A. P. poreikiams patenkinti šiuo metu per mėnesį, yra reikalinga apie 708 Eur suma, kurią sudaro: 120 Eur maistui, 700 Eur rūbams ir avalynei, 108 Eur sauskelnėms ir paklotams, 25 Eur higienos reikmenims, 30 Eur vaistams ir vitaminams, 15 Eur žaislams, 80 Eur komunalinių mokesčių dalis, 60 Eur kuro išlaidų dalis, 25 Eur laisvalaikiui ir pramogoms, 25 Eur gimtadienio šventei reikiama suma išdėstyta mėnesiais, 20 Eur buitinės išlaidos, 50 Eur atostogoms reikiama suma išdėstyta mėnesiais, 20 Eur kėdutės primaitinimui suma išdėstyta mėnesiais, 25 Eur sportinio vėžimėlio suma išdėstyta mėnesiais, 15 Eur vaikiškos patalynės komplektų suma išdėstyta mėnesiais, 15 Eur virtuvinio prietaiso suma išdėstyta mėnesiais, 30 Eur baldų suma išdėstyta mėnesiais.

14. Teismo vertinimu, šalių vaikams gyvenant kartu su ieškove, jai yra geriausiai žinomi realūs vaikų poreikiai ir jiems tenkinti reikalinga suma, o ieškovės nurodytos išlaidos vaikų poreikiams tenkinti iš esmės atitinka protingumo kriterijų ir nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu. Visos nurodomos išlaidos yra susietos su būtinomis sąlygomis, kurias tėvai privalo užtikrinti (maistas, apranga, higiena, sveikata, laisvalaikio poreikiai) ir jos yra minimalios. Nereikia atskirai įrodinėti (CPK 182 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jog šalių vaikams būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui, higienai ir pan. Byloje nėra nustatyta aplinkybių paneigiančių ieškovės nurodomų nepilnamečių dukrų poreikių pagrįstumą. Išvadą teikiančios institucijos pateiktoje išvadoje, duotoje tiek raštu, tiek ir žodžiu, teismo posėdžio metu, konstatuota, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma atitinka nepilnamečių šalių vaikų interesus ir yra pakankama sudaryti vaikams tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi ir šios išlaidos nėra perteklinės ar skirtos prabangos prekėms įsigyti. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu prieštaravo dėl ieškovės prašomos priteisti išlaikymo sumos, teigdamas, kad ši suma yra nepagrįsta ir pernelyg didėlė, tačiau šie atsakovo argumentai nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl vertinami kritiškai, kaip siekis išvengti prievolės vykdyti savo konstitucinę pareigą – išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma neviršija ir atitinka faktinius šalių nepilnamečių vaikų poreikius (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Dėl prašomos priteisti išlaikymo sumos atitikimo šalių turtinei padėčiai.

15. Kaip minėta, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti įvertinamas išlaikymo dydžio proporcingumas tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą, būtina įvertinti, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, gali užtikrinti vaiko poreikių patenkinimą. Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 ir kt.). Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinuosius vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Išlaikymą teikiančio ar privalančio teikti tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti, kadangi vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, bet kuriuo atveju išlaikymas privalo užtikrinti būtinas sąlygas vaikams vystytis (CK 1.5, 3.3 straipsniai).

16. Vertinant atsakovo galimybę teikti ieškovės prašomą išlaikymo sumą ir jos atitiktį atsakovo turtinei padėčiai, atsižvelgtina į byloje surinktus duomenis apie atsakovo turimą turtą ir gaunamas pajamas. Byloje nustatyta, kad atsakovo vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (2024 m. rugpjūčio 21 d. Nekilnojamojo registro duomenų bazės išrašas), taip pat kilnojamasis turtas – transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Honda (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Atsakovas, panaudos sutarties pagrindu valdo ir kitus 6 žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) Atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) vykdo individualią žemės ūkio veiklą (Sodros duomenų išrašas, pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau tikslių duomenų, kokias pajamas iš šios veiklos gauna atsakovas teismui nėra pateikta. Nuo (duomenys neskelbtini)mėnesio atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) ir nors tikslių duomenų apie atsakovo gaunamą darbo užmokesti teismui nėra pateikta, atsakovo teigimu, jo (duomenys neskelbtini) gaunamos pajamos, dirbant po dvi savaites per mėnesį yra ne mažiau, kaip 1 651 Eur. Iš teismui pateiktų atsakovo atsiskaitomųjų sąskaitų išrašų matyti, kad atsakovas, be kitą ko, užsiima ir investicine veikla, tačiau tikslių duomenų apie iš šios veiklos atsakovo gaunamas pajamas byloje nėra. Atsakovo vardu yra atidarytos kelios atsiskaitomosios sąskaitos Lietuvos Respublikoje, taip pat, paties atsakovo teigimu, atsakovas turi vieną atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), į kurią jam yra pervedamas darbo užmokestis, atsakovui dirbant (duomenys neskelbtini). Teismui yra pateikti atsakovo atsiskaitomųjų sąskaitų Lietuvos Respublikoje išrašai nuo (duomenys neskelbtini), tačiau duomenų apie atsakovo (duomenys neskelbtini) esančią atsiskaitomąją sąskaita, joje esamas ir gaunamas lėšas, byloje nėra pateikta, nors atsakovas ir buvo įsipareigojęs šiuos duomenis pateikti.

17. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

18. Nors teismui ir nėra pateikti išsamūs duomenys apie atsakovo gaunamas pajamas, teismas sprendžia, kad visos abejonės dėl atsakovo turtinės padėties vertintinos vaikų naudai, nes šeimos bylose ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

19. Įvertinus byloje surinktus duomenis apie atsakovą ir jo turtinę padėti, teismas konstatuoja, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, sveikas, duomenų apie jo neįgalumą ar kitas aplinkybes, objektyviai trukdančias atsakovui gauti pakankamas pajamas nėra, kitų išlaikytinių atsakovas neturi, todėl atsakovo turtinė padėtis leidžia atsakovui mokėti ieškovės reikalaujamą priteisti išlaikymo sumą ir ji yra proporcinga atsakovo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

20. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovės reikalavimu dėl išlaikymo sumos priteisimo, teigė, kad ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymą, neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties. Teismo vertinimu, šie atsakovo teiginiai yra nepagrįsti ir paneigti ieškovės duotais paaiškinimais ir pateikta rašytine medžiaga. Byloje yra pateikti duomenys apie ieškovės gaunamas pajamas (ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos išrašas, pajamų deklaracija, Sodros duomenų išrašai), kuriuos įvertinus nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė už atsakovo turtinę padėtį ir tai lemtų jos pareigą prisidėti prie šalių nepilnamečių dukrų išlaikymo didesne dalimi nei atsakovas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė realiai, nuosekliai ir kas mėnesį tenkina šalių nepilnamečių dukrų kasdienius poreikius viso ginčo laikotarpio metu, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), tuo tarpu atsakovas nepateikė jokių duomenų apie prisidėjimą prie kasdienių šalių nepilnamečių dukrų poreikių, tokių kaip maistas, būstas, apranga, transportas ar sveikatos priežiūra. Aptartų aplinkybių kontekste, pažymėtina, kad išlaikymo pareiga yra asmeninė bei tęstinė kiekvieno iš tėvų prievolė savo nepilnamečiam vaikui (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.200 straipsnis) ir vieno tėvo (motinos) turtinė padėtis, savaime neatleidžia kito tėvo (motinos) nuo pareigos teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Įvertinus šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovės esama turtinė padėtis nėra pagrindas proporcingai mažinti iš atsakovo nepilnametėms dukroms priteistino išlaikymo sumos dydį.

21. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad ieškovė gauna Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatyme nustatytas valstybės mokamas vaikų išmokas – po 96,25 Eur kiekvienam vaikui, tačiau šių išmokų gavimo faktas nėra laikytinas pagrindu mažinti iš atsakovo priteistino išlaikymo sumą. Minėtų išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti. Įvertinus šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovės iš valstybės gaunamos išmokos (parama) nėra pagrindas mažinti iš atsakovo nepilnametėms dukroms priteistino išlaikymo sumos dydį.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo.

22. Ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo šalių nepilnamečių dukrų išlaikymui po (duomenys neskelbtini) kas mėnesį kiekvienam vaikui, mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki jų pilnametystės, taip pat priteisti po (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą kiekvienai dukrai už vieną mėnesį.

23. Byloje nustačius, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma neviršija ir atitinka faktinius šalių nepilnamečių vaikų poreikius, ši suma yra proporcinga atsakovo turtinei padėčiai ir nėra pagrindo mažinti iš atsakovo priteistino išlaikymo sumos dydį, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas, iš atsakovo priteisiant ieškovės prašomą išlaikymą nepilnamečiams vaikams po (duomenys neskelbtini) kas mėnesį kiekvienam vaikui, mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnio 2, 3 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas), išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

24. Ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo, įvertinus byloje surinktų rašytinių įrodymų visumą ir šalių duotus paaiškinimus tai pat laikytinas pagrįstu ir įrodytu (CPK 178 straipsnis), todėl taip pat yra tenkintinas visiškai, iš atsakovo priteisiant po (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą kiekvienai dukrai (CK 3.194, 3.200 straipsniai).

25. Atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) nutartimi, šioje byloje, patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, šalių nepilnamečių dukrų gyvenamoji vietą nustatyta kartus su ieškovė, ji skirtina priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis).

26. Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

27. Šalims išaiškinama, kad pasikeitus aplinkybėms (tėvų turtinei padėčiai, vaiko poreikiams ir pan.), šalys turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl vaiko išlaikymo dydžio, o taip pat ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

28. Šioje byloje 2024 m. birželio 12 d. nutartimi teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnametėms dukroms M. P. ir A. P. po 250,00 Eur kiekvienai, nuo ieškinio pateikimo dienos – 2024 m. birželio 12 d. iki galutinio teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje priėmimo dienos. Nutartis pavesta vykdyti skubiai.

29. CK 3.65 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės šeimos bylose yra taikomos kol bus priimtas teismo sprendimas. Pagal CK 3.196 straipsnio 2 dalį, kol bus išnagrinėta byla, teismas nutartimi gali įpareigoti mokėti laikiną išlaikymą. Pagal CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktą sprendimas dėl išlaikymo priteisimo privalo būti vykdomas skubiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

30. Remiantis nurodytais motyvais, taip pat įvertinus, kad vienu metu negali būti dviejų vykdytinų teismų procesinių sprendimų dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo, 2024 m. birželio 12 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos, teismui priėmus sprendimą tenkinti ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį ir šią sprendimo dalį nukreipus skubiam vykdymui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

32. Ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė 1 480,80 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 600 Eur už advokatės suteiktas teisines paslaugas surašant ieškinį, 880,80 Eur už advokatės teisines konsultacijas ir atstovavimą teismo posėdžiuose.

33. Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą tokių paslaugų maksimalaus dydžio. Ieškinį tenkinus visa apimtimi, iš atsakovo, ieškovės naudai, priteistinos 1 589,80 Eur ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis)

34. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo šalys buvo atleista, išieškomos iš kitos šalies į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 85 straipsnis nustato, kad ieškinio suma bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo, nustatoma pagal bendrą išmokų už vienerius metus (12 mėn.) sumą. Taigi ieškinio suma, atsižvelgiant į pareikštus reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra 9 (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) x 12 mėn. x 2 + (duomenys neskelbtini) = 8 640 Eur.). Žyminis mokestis nuo šios sumos, įvertinus tai kad byla buvo nagrinėjama procesinius dokumentus pateikiant elektroninių ryšių priemonėmis (mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip 5 Eur) yra 211 Eur. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 211 Eur dydžio žyminis mokestis.

35. Valstybė šioje byloje patyrė 15,86 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą, kurios tenkinus ieškinį visiškai, priteisiamos valstybei iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 264, 265, 268–270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukteriai – M. P., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po (duomenys neskelbtini) (tris šimtus šešiasdešimt eurų) nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki dukters pilnametystės, nurodytą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Pavesti ieškovei R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukrai skirtas išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukteriai – A. P., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po (duomenys neskelbtini) (tris šimtus šešiasdešimt eurų) nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki dukters pilnametystės, nurodytą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Pavesti ieškovei R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukrai skirtas išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (trijų šimtų šešiasdešimties eurų) išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukteriai – M. P., gim. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (trijų šimtų šešiasdešimties eurų) išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukteriai – A. P., gim. (duomenys neskelbtini)

Priteisti ieškovės R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 480,80 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų aštuoniasdešimties eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 211 Eur (du šimtus vienuolika eurų) žyminio mokesčio valstybės naudai, išaiškinant, kad ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – „5660“.

Priteisti iš atsakovo Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,86 Eur (penkiolikos eurų 86 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, išaiškinant, kad ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – „5662“.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Panaikinti 2024 m. birželio 12 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-1736-1191/2025 (ankstesnis bylos Nr. e2-14258-1191/2024).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.