Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-03-05 · Administracinė byla Nr. eI2-6185-1114/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-03-05
Bylos Nr.
eI2-6185-1114/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-07302-2024-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Linas Baublys, Rūta Miliuvienė, Indrė Pukanasytė-Biekšė
Pareiškėjas
A. I.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-6185-1114/2025 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07302-2024-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3
(S)REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 5 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Baublio, Rūtos Miliuvienės ir Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. I. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Teisme priimtas nagrinėti pareiškėjo A. I. skundas, kuriame prašoma: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir MD) 2024-05-19 sprendimą Nr. 24S124493 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo Sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo Sprendimo priėmimo 36 mėnesius (3 metus); 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas skunde paaiškino:

2.1. 2023-10-25 jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760301603 (galiojantis iki 2025-10-25) Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). MD 2024-03-26 sprendimu Nr. 24S86940 nusprendė panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760301603 tuo pagrindu, kad pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė duomenis, neatitinkančius tikrovės ir su pareiškėju nesudaryta darbo sutartis.

2.2. Pareiškėjas ketino dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Hoptrans“ (toliau – ir Bendrovė), tačiau, atvykęs pas darbdavį, nebuvo įdarbintas, nes neatitiko Bendrovės viduje nustatytų reikalavimų, t. y. neišlaikė bandomojo važiavimo. Pareiškėjui buvo pasakyta, kad tokiu atveju jam reikės susimokėti už 900 eurų kainuojančius jų mokymus, tačiau pareiškėjas minėtos sumos neturėjo, todėl vienašališku Bendrovės sprendimu buvo neįdarbintas.

2.3. Pareiškėja pažymi, jog, negavęs darbo Lietuvoje, išvyko į Slovakiją, kurioje gavo leidimą laikinai gyventi.

2.4. Kadangi pareiškėjas turėjo leidimą laikinai gyventi Slovakijos Respublikoje, todėl MD 2024-03-26 sprendimo Nr. 24S86940, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teismine tvarka neskundė, nes jo nesuprato.

2.5. MD 2024-08-13 pranešimu Nr. 24SD19491 „Dėl priimto sprendimo“ informavo, jog buvo priimtas skundžiamas Sprendimas, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024-05-19 iki 2027-05-18 ir kartu nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2024-05-19 iki 2027-05-18. Pareiškėjas tvirtina, kad skundžiamas Sprendimas jam nebuvo pateiktas, apie jį atsitiktinai sužinojo tik 2024-11-29 prisijungęs prie MIGRIS.

2.6. Pareiškėjas akcentuoja, kad nuo 2023 m. pabaigos gyvena ir dirba Slovakijoje, turi šios valstybės leidimą laikinai gyventi, moka mokesčius. Šios aplinkybės apibūdina pareiškėjo individualią padėti, todėl jos turi būti vertinamos, nors ir nėra nurodytos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkoje, patvirtintoje MD direktoriaus 2014-04-14 įsakymu Nr. 3K-33, (toliau – ir Kriterijų tvarkos aprašas).

2.7. Dėl įtraukimo į Šengeno informacinę sistema, pareiškėjas pabrėžia, kad neaišku, kokiu pagrindu MD nusprendė į Šengeno informacinę sistemą įtraukti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2024-08-27 iki 2027-08-26

2.8. Nagrinėjamu atveju MD Sprendime nėra motyvų ir dėl įvesto perspėjimo į Šengeno informacinę sistemą dėl pareiškėjo proporcingumo, pagrįsto jo individualiu vertinimu, kuris apima trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, o motyvų, pagrindžiančių konkretaus atvejo atitiktį aptartiems kriterijams, stokojantys MD sprendimai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pripažįstami neatitinkančiais Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų, įtvirtinančių imperatyvą administraciniame sprendime nurodyti jo teisinį ir faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybes bei administracinio sprendimo motyvus.

2.9. Draudimas pareiškėjui atvykti ne tik į Lietuvą, bet ir kitas Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritoriją, yra perteklinis ir yra neproporcingas, nemotyvuotas (pažeidžiantis išsamumo, įstatymo viršenybės, gero administravimo ir kitus viešojo administravimo principus) ir nepagrįstas. Sprendimas užkerta kelią pareiškėjui susitikti su šeimos nariais, draugais, bičiuliais ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir kitose Šengeno erdvei priklausančiose valstybėse, taip pat šiose valstybėse dirbti ir užsiimti bet kokia ūkine–komercine veikla, prieštarauja laisvo asmenų judėjimo teisei, taip pat laisvei pasirinkti profesiją ir teisei dirbti.

2.10. Šiuo atveju yra visi pagrindai išbraukti pareiškėjo duomenis iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo arba bent sutrumpinti draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį iki 1 metų.

2.11. Draudimu atvykti užsieniečiams į Lietuvos Respubliką siekiama užkirsti kelią nesąžiningiems bei nepatikimiems užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką, tačiau pareiškėjas tvirtina, kad šiuo atveju pateikė teisingus duomenis, darbo sutartis su buvo sudaryta, tačiau pareiškėjas negalėjo įtakoti bendrovės, kad pastaroji jį aprūpintu darbu, juo labiau negalėjo įtakoti Bendrovės sprendimo nutraukti darbo sutartį su pareiškėju. Pareiškėjas nurodo, kad neturi būti baudžiamas už sprendimus, kuriuos priėmė ne jis, o kiti asmenys. Pažymi, kad MD, priimdamas Sprendimą, neatsižvelgė į Kriterijų tvarkos apraše nustatytus kriterijus, o pareiškėjui taikomas draudimas 3 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcinga priemonė siekiamiems tikslams užtikrinti.

2.12. Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones motyvuoti. MD apsiribojo vien formaliu Sprendimo priėmimu, tačiau neatliko individualaus pareiškėjo situacijos vertinimo ir kitas reikšmingas aplinkybes, skundžiamo Sprendimo visiškai nemotyvavo ir nepagrindė.

2.13. MD netinkamai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, pažeidė gero administravimo, objektyvumo, protingumo ir kitus principus, teisės aktų reikalavimus ir pareiškėjo teises.

3. Teisme 2025-01-10 gauti pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai, kuriuose pareiškėjas paaiškino:

Atsiliepimas

3.1. Akivaizdu, kad, priimdamas Sprendimą, MD net nesigilino, jog pareiškėjas turi teisėtą pagrindą gyventi ir dirbti Europos valstybėse, todėl prie skundo pateiktas Slovakijoje išduotas leidimas laikinai gyventi. MD atsiliepime į pareiškėjo skundo nenurodyta jokių aplinkybių, susijusių su teisėtu pagrindu gyventi ir dirbti Šengeno erdvėje. Mano, kad MD turėjo bent informuoti apie galimą sprendimą, kas nulemtų pareiškėjui galimybę bent nurodyti aplinkybes, nors akivaizdu, kad MD naudojantis reglamentu suteiktomis teisėmis, MD žinojo arba bent galėjo žinoti apie kitų valstybinių narių priimtus sprendimus.

3.2. Akcentuoja, jog įvertinus skundžiamo Sprendimo turinį, MD atsiliepimo į pareiškėjo skundą turinį, nustatytų aplinkybių visumą, teisinį reguliavimą ir su juo susijusią praktiką, pareiškėjas nesutinka, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančiu valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalyste?, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 3 metus. Teigia, kad MD akivaizdžiai ir neabejotinai nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.

Šalies argumentai

4. Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad į Lietuvą atvyko dirbti ir prašė jo neišsiųsti.

4.1. Teismo paklausus, kada pareiškėjas atvyko į UAB „Hoptrans“, kada laikė bandomąjį važiavimą ir kur jį laikė, pareiškėjas atsakė, kad 2024-01-16 atvyko laikyti bandomojo važiavimo, tačiau buvo pareikalauta 900 eurų, kurių pareiškėjas neturėjo. Teismo paprašius patikslinti, ar pareiškėjas laikė bandomąjį važiavimą ir į kokią šalį pareiškėjas atvyko 2024-01-16, atsakė, kad bandomojo važiavimo nelaikė ir tuomet išvyko į Slovakiją, kur pradėjo teikti dokumentus dėl leidimo gyventi gavimo. Paklausus, ar pareiškėjas 2023 ir 2024 metais buvo atvykęs į Lietuvą, ir jeigu buvo, ar buvo susitikęs su UAB „Hoptrans“ atstovu, įmonės vadovu ar kitais darbuotojais, atsakė, kad visi pokalbiai vyko per „whatsapp“ programėlę, tačiau pokalbiai neišsisaugojo, buvo paprašyta 900 eurų, kad galėtų atvykti laikyti bandomąjį važiavimą, ir kadangi tų pinigų neturėjo, bandomojo vairavimo nelaikė. Paprašius pareiškėjo tiksliai atsakyti į minėtą klausimą, pareiškėjas paaiškino, jog į Lietuvą nebuvo atvykęs.

4.2. Paklausus, ar pareiškėjas, gavęs leidimą gyventi Lietuvoje, juo pasinaudojo kokiais nors tikslais, ir jeigu taip, tai kokiais, pareiškėjas atsakė, kad pasinaudojo Lietuvoje išduotu leidimu gyventi tam, jog išvyktų gyventi į Slovakiją. Paprašius patikslinti, ar pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, su juo įvažiavo į Slovakiją, ir su juo gyveno iki to laiko, kol gavo Slovakijoje leidimą laikinai gyventi, t. y. kelis mėnesius naudojosi leidimu laikinai gyventi Lietuvoje, net nebūdamas Lietuvoje, pareiškėjas atsakė, jog atvyko į Slovakiją, pateikė dokumentus leidimui Slovakijoje gauti, niekur nedirbo, tiesiog laukė, kol bus išduotas leidimas. Paprašius patikslinti, ar į Slovakiją įvažiavo ir Slovakijoje gyveno teisėtai, rodydamas leidimą gyventi Lietuvoje, nes jokio kito dokumento neturėjo, pareiškėjas atsakė, jog taip.

4.3. Paklausus, kas paskatino pareiškėją, kaip jis teigia skunde, atsitiktinai 2024-11-29 prisijungti prie MIGRIS sistemos, pareiškėjas paaiškino, kad tiesiog norėjo patikrinti, kokia padėtis yra su dokumentais, ar jie panaikinti ar ne.

4.4. Paklausus, kaip pareiškėjas vertina savo veiksmus, kaip tinkamus ar ne, jeigu gauną leidimą laikinai gyventi Lietuvoje tuo tikslu, jog Lietuvoje dirbs konkrečioje UAB „Hoptrans“, bet vėliau tą leidimą naudoja visai kitais tikslais, t. y. važiuoja į kitą valstybę, ten ieško darbo, pareiškėjas atsakė, jog tiesiog iš kitų vairuotojų išgirdo jų nuomones ir įvertinęs, jog neturi pinigų, o čia dar reikia mokėti ir dar gali neišlaikyti to egzamino, nusprendė išvykti.

4.5. Paklausus, ar tarp pareiškėjo draugų, su kuriais jis pateikė leidimą laikinai gyventi Slovakijoje, taip pat buvo tokių, kurie turėjo leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, o po to, neįsidarbinę Lietuvoje, įsidarbino Slovakijoje, pareiškėjas atsakė, kad kiek girdėjo iš įmonės UAB „Hoptrans“ darbuotojų, gavę atlyginimą, jie išvyko į Slovakiją.

5. Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad šioje byloje neginčija ir nekvestionuoja Sprendimo, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Šioje byloje svarbiausias yra reglamento 29 straipsnis, kuriuo remdamasis, MD turėjo pareigą konsultuotis su išdavusiomis leidimą laikinai gyventi valstybėmis, t. y. būtent Slovakijos Respublika. Paaiškino, jog pagal faktinę padėtį, priėmus skundžiamą Sprendimą, jau daugiau kaip du mėnesius buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Slovakijoje. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju MD panaikina kitos valstybės leidimą laikinai gyventi, uždrausdama juo naudotis ir dirbti valstybėje. Pabrėžė, kad yra akivaizdus Reglamento 29 straipsnio pažeidimas, t. y. konsultacijų nevykdymas ir aplinkybių neišsiaiškinimas. Dėl uždraudimo atvykti į Lietuvą paaiškino, kad MD turėjo suteikti galimybę pareiškėjui pateikti paaiškinimus ir Sprendimą parengti individualų, o ne šabloninį. Prašė skundą patenkinti, panaikinti skundžiamą Sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

6. Atsakovas MD su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime paaiškino:

6.1. Visų pirma, atmestini pareiškėjo skundo teiginiai, jog aptariama situacija susiklostė ne dėl pareiškėjo, o dėl jo buvusio darbdavio kaltės, nes pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi galiojimas tiesiogiai priklausė nuo to, ar pagal prašymą išduoti šį leidimą prisiimti reikalavimai bus įgyvendinti, o išduotas leidimai negali galioti, jei pagrindai, susiję su užsieniečio teise laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nebuvo įvykdyti. Teigia, kad asmenų kaltės klausimas šiuo požiūriu neturi esminės teisinės reikšmės vertinant ginčijamų sprendimų pagrįstumą ir teisėtumą, nes jie buvo priimtas nustačius savarankiškus imperatyvius UTPĮ įtvirtintus leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus.

6.2. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas į Lietuvos Respublika nebuvo atvykęs ir Bendrovė 2024-02-02 pateiktame pranešime nurodė, jog pareiškėjas neatvyko dirbti, todėl kritiškai vertinami pareiškėjo skundo teiginiai, kad jis neįsidarbino Bendrovėje, nes neatitiko reikalavimų.

6.3. Antra, ginčijame Sprendime, priešingai nei nurodoma skunde, įvertinta pareiškėjo individuali situacija (leidimo gyventi išdavimas, panaikinimas, pareiškėjas Lietuvoje nėra dirbęs, t. y. neturi socialinių ir ekonomių ryšių su Lietuva, MD taip pat nenustatė, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, MD naudojamuose registruose ir duomenų bazėse duomenų nėra). Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas vadovaujantis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais, bei 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, todėl jo atžvilgiu yra taikomas Kriterijų tvarkos aprašo 14 punktas.

6.4. Trečia, kadangi MD nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vadovaudamasis UTPĮ 133 straipsnio 1 dalimi, turėjo teisę ir uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką. Pažymi, kad draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui užkerta kelią, nustatytą laiko tarpą, veikti priešingai nei nustato Lietuvos Respublikos įstatymai bei atlieka prevencinę funkciją kitų asmenų, siekiančių neteisėtai pasinaudoti galimybe gyventi ir/ ar dirbti Lietuvos Respublikoje (taip pat kitose Šengeno valstybėse), atžvilgiu – todėl, atmestinais laiko skundo argumentus dėl neproporcingumo.

6.5. Įvertinus tai, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, tai, kad duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės (asmuo, gavęs leidimą laikinai gyventi darbo Bendrovėje pagrindu, neatvyko į Lietuvos Respubliką ir darbo sutarties su Bendrove nesudarė), daro išvadą, kad pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų – užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę ir kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo asmeniui 3 metus atvykti ir apsigyventi į SIS.

6.6. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas, teikdamas MD prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nenurodė, kad turi Slovakijos išduotą leidimą laikinai gyventi, todėl MD, priimdamas ginčijamą Sprendimą, negalėjo įvertinti šios aplinkybės. Tačiau, pasisakant dėl pareiškėjo turimo Slovakijos leidimo gyventi, pažymi, kad pagal Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-20 nutarimu Nr. 436, 28 ir 32 punktus, užsienietis turi teisę teikti motyvuotą prašymą (ir nurodyti svarbias aplinkybes) išbraukti jo duomenis iš Sąrašo ar Šengeno informacinės sistemos.

6.7. Paaiškina, jog situacija, kai viena Šengeno valstybė yra įvedusi perspėjimą SIS, o kita Šengeno valstybė sprendžia kokį nors su užsieniečiu susijusį klausimą yra reglamentuojama 2018-11-28 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau ir – SIS reglamentas), taip pat UTPĮ nuostatų. Kitaip tariant, jeigu pareiškėjas sieks gauti leidimą gyventi/nacionalinę vizą Slovakijoje, ji turėtų konsultuotis su MD, o Slovakijai nusprendus išduoti pareiškėjui leidimą gyventi/nacionalinę vizą, perspėjimas SIS ištrinamas, tačiau lieka galioti draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką. MD, gavęs informaciją apie Slovakijos išduotą leidimą gyventi, inicijavo konsultacijas su Slovakija – gavus jos galutinį atsakymą, prireikus bus imtasi reikiamų veiksmų.

6.8. Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, MD disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos. Sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

7. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl MD 2024-05-19 sprendimo Nr. 24S124493 (Sprendimas), kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo Sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo Sprendimo priėmimo 36 mėnesius (3 metus). Pareiškėjas skundu teismo prašo: 1) panaikinti Sprendimą; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

8. Remiantis bylos medžiaga nustatyta:

8.1. Pareiškėjas yra Uzbekistano pilietis.

8.2. Bendrovė per MIGRIS pateikė 2023-08-10 prašymą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, jog pareiškėjas ketina dirbti pagal darbo sutartį Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą ir asmeniui nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams). Prašyme buvo nurodyta, kad pareiškėjo pragyvenimo lėšų šaltinis bus gaunamas 1386 Eur dydžio darbo užmokestis Bendrovėje.

8.3. Pareiškėjui 2023-10-25 išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760301603 UPTĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje).

8.4. Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui įteiktas 2023-11-13 per Uzbekistano IPT.

8.5. Byloje yra 2025-01-08 duomenys iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos, kad įrašų apie tai, jog pareiškėjas kirto Lietuvos sieną, nėra.

8.6. Bendrovė per MIGRIS pateikė 2024-02-02 pranešimą Nr. 2402-PRNŠ-0384 apie pasikeitusius užsieniečio duomenis, kuriame nurodė, kad pareiškėjas neatvyko dirbti, todėl prašė „uždaryti“ leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi pareiškėjas neatvyko įsidarbinti Bendrovėje.

8.7. MD 2024-03-26 priėmė sprendimą Nr. 24S86940, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760301603, galiojantį iki 2025-10-25, nes: 1) duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; 2) darbo sutartis su pareiškėju nesudaryta. Pastarasis MD sprendimas priimtas vadovaujantis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte, UTPĮ 50 straipsnio 1 darbo 6 punktu. MD 2024-03-26 sprendime konstatuota, kad:

8.7.1. 2023-10-25 pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje UTPĮ 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p. nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje).

8.7.2. Leidimas laikinai gyventi asmeniui įteiktas 2023-11-13 per Uzbekistano IPT.

8.7.3. MD duomenimis, Bendrovė darbo sutarties su pareiškėju nesudarė (2024-02-02 gautas Bendrovės pranešimas Nr. 2402-PRNŠ-0384, kad asmuo neatvyko dirbti, Bendrovė prašo panaikinti leidimą laikinai gyventi, nes asmuo neatvyko įsidarbinti į Bendrovę). Jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse asmuo šiuo metu nedirba. Patikrinus VSATIS duomenis, duomenų apie asmens Lietuvos Respublikos sienos kirtimus nerasta.

8.7.4. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi išduotas darbo Bendrovėje pagrindu, tačiau asmuo, 2023-11-13 per Uzbekistano IPT atsiėmęs leidimą laikinai gyventi, į Lietuvos Respubliką neatvyko ir darbo sutarties su Bendrove nesudarė, konstatuotina, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.

8.8. Pareiškėjas MD 2024-03-26 sprendimo Nr. 24S86940, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teismui neskundė. Šis MD sprendimas nėra skundžiamas ir nagrinėjamoje administracinėje byloje.

8.9. MD skundžiamu Sprendimu nusprendė: 1) uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus); 2) įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesiams (3 metams). Sprendimas priimtas tuo pagrindu, jog buvo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Skundžiamas Sprendimas priimtas vadovaujantis UTPĮ 133 str. 1 d., SIS reglamento 24 str. 1 d. a punktu ir 2 dalies c punktu, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-20 nutarimu Nr. 436, (toliau ir – NAS taisyklės) 15 punktu, Kriterijų vertinimo tvarkos 11 ir 14 punktais. Sprendime, be kita ko, konstatuota:

8.9.1. Vertinant pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika, nustatyta, kad asmeniui anksčiau leidimai laikinai gyventi ar nacionalinė viza nebuvo išduoti. VSDFV duomenimis, pareiškėjas Lietuvos Respublikoje nebuvo įdarbintas. Tai leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi. MD taip pat nenustatė, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, MD naudojamuose registruose ir duomenų bazėse duomenų nėra.

8.9.2. Įvertinus UTPĮ 133 str. 1 d. įtvirtintą maksimalų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį (5 metai) ir nustatytas faktines aplinkybes, sudariusias pagrindą panaikinti asmeniui išduotą leidimą laikinai gyventi (pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi darbo Bendrovėje pagrindu, neatvyko į Lietuvos Respubliką ir darbo sutarties su Bendrove nesudarė), taip pat tai, kad pareiškėjas savo nesąžiningais veiksmais piktnaudžiavo migracijos procedūromis, pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 14 p. asmeniui nustatytinas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas, jis atitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus.

8.9.3. Įvertinus tai, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, tai, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės (asmuo, gavęs leidimą laikinai gyventi darbo Bendrovėje pagrindu, neatvyko į Lietuvos Respubliką ir darbo sutarties su Bendrove nesudarė), galima daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų – užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę ir kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo asmeniui atvykti ir apsigyventi į SIS, asmens duomenys, vadovaujantis Taisyklių 15 p., iš Nacionalinio sąrašo teiktini SIS.

8.10. MD 2024-08-13 pranešimu Nr. 24SD19491 „Dėl priimto sprendimo“ informavo pareiškėją apie 2024-05-19 priimtą ginčijamą Sprendimą. Pareiškėjas šį pranešimą MIGRIS sistemoje perskaitė 2024-11-29.

8.11. Į bylą pareiškėjas pateikė pareiškėjui Slovakijos 2024-03-01 išduotą leidimą gyventi Slovakijos Respublikoje.

Teisinis reguliavimas9. UTPĮ aktualiu ginčui laikotarpiu buvo nustatyta:

9.1. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal UTPĮ 44 straipsnio nuostatas (40 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

9.2. Užsieniečiui kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui (133 straipsnio 1 dalis).

9.3. Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia MD Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (133 straipsnio 7 dalis).

9.4. Sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė UTPĮ 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba MD. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes (133 straipsnio 8 dalis).

10. NAS taisyklėse nustatyta:

10.1. Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašą (sąrašas) tvarko ir duomenis iš šio sąrašo Šengeno informacinei sistemai (C. SIS) teikia MD (4 punktas).

10.2. Į sąrašą duomenys įrašomi UTPĮ 133 straipsnio 8 dalyje nurodytų subjektų priimtų sprendimų uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindu (5 punktas).

10.3. Duomenys iš sąrašo teikiami Šengeno informacinei sistemai (C. SIS), jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, (toliau – SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose, 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinimas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1152, (toliau – SIS reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus (15 punkto pirma pastraipa).

10.4. Sprendimą įtraukti į C. SIS įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį ar perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 arba 25 straipsnį MD arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba priima kartu su sprendimu uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką (15 punkto antra pastraipa).

10.5. Duomenys apie užsienietį, kuriam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką UTPĮ 133 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu, gali būti išbraukiami iš sąrašo arba sutrumpintas draudimo šiam užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikas sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priėmusios įstaigos sprendimu, jeigu sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priėmusiai įstaigai pateikiamas motyvuotas užsieniečio prašymas išbraukti duomenis apie jį iš sąrašo ar sutrumpinti draudimo jam atvykti į Lietuvos Respubliką laiką (28.1 papunktis).

10.6. „32. Duomenis iš sąrašo, pateiktus C. SIS, šioje sistemoje sprendimą dėl uždraudimo atvykti priėmusios įstaigos sprendimu atšaukti įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį ar perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 arba 25 straipsnį panaikina Migracijos departamentas. Sprendimas atšaukti įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį ar perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 arba 25 straipsnį priimamas: 32.1. jeigu kita Šengeno valstybė po konsultacijų su Lietuvos Respublika užsieniečiui išduoda leidimą gyventi arba nacionalinę vizą arba jeigu šis jau turi vienos iš Šengeno valstybių išduotą galiojantį leidimą gyventi arba nacionalinę vizą; 32.2. jeigu duomenys apie užsienietį, kurio duomenys iš sąrašo pateikti C. SIS, išbraukiami iš sąrašo; 32.3. jeigu užsienietis, dėl kurio paskelbtas įspėjimas C. SIS <...> pateikia motyvuotą prašymą sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priėmusiai įstaigai ir ji nustato, kad nebeliko SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnyje ar SIS reglamento 24 arba 25 straipsnyje nurodyto pagrindo taikyti įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo į Šengeno erdvę, tačiau išlieka pagrindas drausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką. <...>.“ (32 punktas).

11. Kriterijų vertinimo tvarkos 11-14(1) punktuose įtvirtintos nuostatos, reglamentuojančios draudimą atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas. Kriterijų vertinimo tvarkoje nustatyta:

11.1. Kriterijų vertinimo tvarka nustato pavyzdinius kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką (draudimas atvykti) laikotarpį arba išbraukiant užsieniečio duomenis iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo (Nepageidaujamų asmenų sąrašas), sąrašą ir jų vertinimo tvarką, taip pat apibrėžia šių kriterijų įtaką priimant sprendimą dėl draudimo atvykti laikotarpio (1 punktas).

11.2. Tais atvejais, kai įvertinus Kriterijų vertinimo tvarkoje turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą nustatoma, kad užsienietis neatitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje nurodytų kriterijų, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi draudimo atvykti laikotarpiai, proporcingi užsieniečio padarytam teisės pažeidimui. Kai užsienietis atitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei Kriterijų vertinimo tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga (5 punktas).

11.3. „11. Priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi) ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į: 11.1. pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; 11.2. esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika. 11.3. tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos: 11.3.1. jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; 11.3.2. užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko.“ (11 punktas).

11.4. Užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 1, 2 (pagal 35 straipsnio 1 dalies 2 arba 8 punktą), 3 punkte arba 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis (14 punktas).

12. SIS reglamente 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (SIS reglamentas) nustatyta:

12.1. 21 straipsnyje „Proporcingumas“ nustatyta:

12.1.1. Prieš įvesdamos perspėjimą ir nuspręsdamos pratęsti perspėjimo galiojimo laikotarpį, valstybės narės nustato, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS (1 dalis).

12.1.2. Kai 24 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas sprendimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi yra susijęs su teroristiniu nusikaltimu, atvejis laikomas pakankamai adekvačiu, atitinkamu ir svarbiu, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS. Dėl su visuomenės ar nacionaliniu saugumu susijusių priežasčių išimtiniais atvejais valstybės narės gali neįvesti perspėjimo, kai dėl jo gali būti trukdoma atlikti oficialius ar teisinius paklausimus, tyrimus ar procedūras (2 dalis).

12.2. 24 straipsnyje „Perspėjimų dėl draudimo atvykti ir apsigyventi įvedimo sąlygos“:

12.2.1. Valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: a) valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi arba b) valstybė narė trečiosios šalies piliečio atžvilgiu yra paskelbusi draudimą atvykti, taikydama procedūras, kurios atitinka Direktyvą 2008/115/EB (1 dalis).

12.2.2. Situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai: a) trečiosios šalies pilietis yra nuteistas valstybėje narėje už nusikalstamą veiką, už kurią baudžiama ne mažesne kaip vienerių metų laisvės atėmimo bausme; b) yra svarių priežasčių manyti, kad trečiosios šalies pilietis yra padaręs sunkią nusikalstamą veiką, įskaitant teroristinį nusikaltimą, arba turima aiškių įrodymų, kad jis ketina padaryti tokią nusikalstamą veiką valstybės narės teritorijoje, arba c) trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje (2 dalis).

12.2.3. Perspėjimą pateikusi valstybė narė užtikrina, kad perspėjimas atsirastų SIS iškart, kai atitinkamas trečiosios šalies pilietis palieka valstybių narių teritoriją, arba kuo greičiau po to, kai perspėjimą pateikusi valstybė narė gauna aiškių įrodymų, kad trečiosios šalies pilietis paliko valstybių narių teritoriją, tam, kad būtų užkirstas kelias to trečiosios šalies piliečio pakartotiniam grįžimui (3 dalis).

12.2.4. Asmenys, kurių atžvilgiu pateikiamas 1 dalyje nurodytas perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, turi teisę apskųsti tokį perspėjimą. Tokie skundai nagrinėjami laikantis Sąjungos ir nacionalinės teisės, kuriose numatyta veiksminga teisių gynimo priemonė teisme (4 dalis).

12.3. 29 straipsnyje „A postriori konsultacijos, įvedus perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi“ nustatyta, jog kai paaiškėja, kad valstybė narė įvedė perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi dėl trečiosios piliečio, turinčio kitos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą gyventi ar galiojančią ilgalaikę vizą, susijusios valstybės narės, pasikeisdamos papildoma informacija, konsultuojasi tarpusavyje, laikydamosi SIS reglamento 29 straipsnyje nustatytų taisyklių.

13. LVAT praktikoje konstatuota:

13.1. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2024-04-17 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024, konstatavo, kad prieš įvedant perspėjimą į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą, kompetentingoms institucijoms tenka pareiga nustatyti, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą, atsižvelgiant į jo poveikį, be kita ko, atitinkamo asmens teisei patekti į Šengeno erdvę, teisei į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą ir kt. (85 punktas). Kompetentingos institucijos pirmiausia turi įvertinti į SIS II įvedamų perspėjimų atitiktį proporcingumo principui, leidžiančiam užtikrinti subalansuotą santykį tarp siekiamo bendrojo intereso tikslo, t. y. nacionalinio saugumo apsaugos, ir tam tikros asmens teisės ribojimo, kurį nulemtų perspėjimo įvedimas į SIS II; toks vertinimas implikuoja poreikį atsižvelgti į Sąjungos teisėje garantuojamas pagrindines teises (be kita ko, teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą (Chartijos 7 str.), teisę dirbti (Chartijos 15 str.), laisvę užsiimti verslu (Chartijos 16 str.), teisę į nuosavybę (Chartijos 17 str.) ir įvertinti galimybę taikyti kitas, tas teises mažiau ribojančias priemones, kurios taip pat leistų veiksmingai užtikrinti nacionalinį saugumą (94 punktas). Vertinant perspėjimo įvedimo į SIS II proporcingumą, būtina pagrįstai pasverti visus kiekvienoje konkrečioje situacijoje esamus interesus ir teises; šiame kontekste gali būti reikšmingos aplinkybės, susijusios su atitinkamo asmens gyvenimo Lietuvos Respublikoje ar kitose ES valstybėse narėse teisėtumu ir trukme, tokio asmens šeimos, kultūriniais ir socialiniais ryšiais valstybėse narėse bei kilmės šalyje, asmens vykdoma profesine veikla, disponuojamu nekilnojamuoju turtu ir pan. (95 punktas). Sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikrą laikotarpį ir perspėjimo įvedimas į SIS II turi (gali turėti) skirtingą poveikį atitinkamo asmens teisių suvaržymui; todėl atitinkami sprendimai turėtų būti motyvuojami atsižvelgiant į individualias aplinkybes; tai reiškia, kad sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikrą laikotarpį ir sprendimas įvesti perspėjimą į SIS II ne kiekvienu atveju bus grindžiami identiškais motyvais (96 punktas).

13.2. Vien tai, kad užsieniečiui buvo panaikintas jam išduotas leidimas (nuolat ar laikinai) gyventi Lietuvoje, nesukuria MD pagrindo elgtis imperatyviai ir kiekvienu atveju priimti sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą; MD suteikta diskrecija spręsti dėl tokio sprendimo priėmimo, tačiau MD diskrecija spręsti dėl sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą priėmimo bei nustatyti užsieniečiui draudimo atvykti į Lietuvą trukmę yra apribota įpareigojimu kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgti į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes, kurios detalizuotos Kriterijų vertinimo tvarkoje; MD, atlikdamas šį vertinimą, vadovaudamasis konstitucinio atsakingo valdymo bei viešojo administravimo principais, turi atsižvelgti į UTPĮ tikslus (LVAT 2024-12-04 sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2488-1047/2024; 2024-10-23 sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2335-789/2024; LVAT 2024-03-06 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1229-492/2024).

13.3. Vien SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta sąlyga savaime nėra pagrindas įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes prieš tai valstybės narės įpareigotos nustatyti, ar individualus atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS, vadovaujantis SIS reglamento 21 straipsnio 2 dalyje (proporcingumo) ir 24 straipsnio 2 dalyje (išskirtų atvejų) nustatytais kriterijais, taip pat nustatyti, ar nėra priežasčių neįvesti perspėjimo, ir motyvuoti tokį administracinį sprendimą (žr., pvz., LVAT 2024-12-04 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2488-1047/2024; 2024-10-23 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2335-789/2024; 2023-11-15 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023).

13.4. Nei UTPĮ 133 straipsnio 1 dalyje bei ją įgyvendinančiuose teisės aktuose, nei SIS reglamento 24 straipsnyje nenumatytas besąlyginis draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei perspėjimo į SIS įvedimas tuo atveju, jei užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar toks leidimas buvo panaikintas (LVAT 2024-12-04 sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2488-1047/2024).

Teisinis vertinimas

14. Pareiškėjo argumentai, išdėstyti skunde, rašytiniuose paaiškinimuose, teismo posėdžio metu detaliai pateikti anksčiau šiame teismo sprendime, todėl pakartotinai nekartojami.

15. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjui 2023-10-25 buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, t. y. kad pareiškėjas dirbs Lietuvos Respublikoje Bendrovėje (UAB „Horptrans“). Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui įteiktas 2023-11-13 per Uzbekistano IPT. Ginčas dėl šių aplinkybių byloje nekyla, pareiškėjas jų neginčija.

16. Bendrovė (UAB „Hoptrans“) pateikė MD 2024-02-02 pranešimą, kad prašo panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjas neatvyko įsidarbinti Bendrovėje.

17. MD 2024-03-26 priėmė sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes: 1) duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; 2) darbo sutartis su pareiškėju nesudaryta. Šis MD sprendimas priimtas vadovaujantis UTPĮ 50 str. 1 d. 2 p. ir 35 str. 1 d. 2 p. ir UTPĮ 50 str. 1 d. 6 p.

18. Pareiškėjas MD 2024-03-26 priimto sprendimo, kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teismui neskundė, MD 2024-03-26 teisėtumas ir pagrįstumas nėra vertinamas ir nagrinėjamoje administracinėje byloje.

19. Šioje byloje, teisėjų kolegijos vertinimu, ypač svarbūs šie aspektai:

19.1. Pirma, pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo tikslu, kad dirbs Bendrovėje, ne tik kad nebuvo atvykęs į Lietuvą įsidarbinti Bendrovėje, tačiau gautą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaudojo visiškai kitiems tikslams ir apie tai neinformavo MD, neinformavo MD apie iš esmės pasikeitusias aplinkybes, kurios lėmė tai, kad pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje naudojo tam, kad įvažiuotų į Europos Sąjungą, į Šengeno erdvę ir su juo gyventų kitoje ES valstybėje.

19.2. Antra, pareiškėjas procesiniuose dokumentuose pateikė iš esmės tikrovės neatitinkančią, klaidingą informaciją, pareiškėjas, atsižvelgiant į bylos medžiagą, suprato, kad teikia teismui tikrovės neatitinkančią informaciją ir darė tai sąmoningai. Netgi teismo posėdžio metu pareiškėjas teikė klaidinančius paaiškinimus, teismui reikėjo kelis kartus perklausti tą patį klausimą, kad pareiškėjas visgi pateiktų jam žinomus teisingus faktus.

19.2.1. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad: 1) ketino dirbti Bendrovėje, tačiau, atvykęs pas darbdavį, nebuvo įdarbintas, nes neatitiko Bendrovės viduje nustatytų reikalavimų, t. y. neišlaikė bandomojo važiavimo, jam buvo pasakyta, kad tokiu atveju jam reikės susimokėti už 900 eurų kainuojančius jų mokymus, tačiau pareiškėjas minėtos sumos neturėjo, todėl vienašališku Bendrovės sprendimu buvo neįdarbintas; 2) negavęs darbo Lietuvoje, išvyko į Slovakiją, kurioje gavo leidimą laikinai gyventi; 3) nuo 2023 m. pabaigos gyvena ir dirba Slovakijoje, turi šios valstybės leidimą laikinai gyventi, moka mokesčius.

19.2.2. Teismo posėdžio metu pareiškėjo paklausus, kada jis atvyko į UAB „Hoptrans“, kada laikė bandomąjį važiavimą ir kur jį laikė, pareiškėjas atsakė, kad 2024-01-16 atvyko laikyti bandomojo važiavimo, tačiau buvo pareikalauta 900 eurų, kurių pareiškėjas neturėjo. Teismo paprašius patikslinti, ar pareiškėjas laikė bandomąjį važiavimą ir į kokią šalį pareiškėjas atvyko 2024-01-16, atsakė, kad bandomojo važiavimo nelaikė ir tuomet išvyko į Slovakiją, kur pradėjo teikti dokumentus dėl leidimo gyventi gavimo. Paklausus, ar pareiškėjas 2023 ir 2024 metais buvo atvykęs į Lietuvą, ir jeigu buvo, ar buvo susitikęs su UAB „Hoptrans“ atstovu, įmonės vadovu ar kitais darbuotojais, atsakė, kad visi pokalbiai vyko per „whatsapp“ programėlę, tačiau pokalbiai neišsisaugojo, buvo paprašyta 900 eurų, kad galėtų atvykti laikyti bandomąjį važiavimą, ir kadangi tų pinigų neturėjo, bandomojo vairavimo nelaikė. Paprašius pareiškėjo tiksliai atsakyti į minėtą klausimą, pareiškėjas paaiškino, jog į Lietuvą nebuvo atvykęs.

20. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas nei 2023, nei 2024 metais į Lietuvą nebuvo atvykęs, į Bendrovę nebuvo atvykęs, jokio bandomojo važiavimo apskritai nelaikė. Slovakijoje 2023 metais nei gyveno, nei dirbo, nes į Slovakiją atvyko 2024-01-12, kurioje pateikė dokumentus gauti leidimą laikinai gyventi Slovakijoje ir toks leidimas jam buvo išduotas 2024-03-24. Į Slovakiją atvyko ir joje gyveno (kol gavo leidimą laikinai gyventi Slovakijoje) su Lietuvos 2023-10-25 išduotu leidimu laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

21. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytą, sutinka su skundžiamame Sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjas savo nesąžiningais veiksmais piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, skundžiamo Sprendimo turinį, anksčiau aptartą UTPĮ 133 straipsnio 1, 8 dalyse, Kriterijų vertinimo tvarkos 11 ir 14 punktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, pareiškėjui nustatytas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis laikytinas pagrįstu, proporcingu, atitinkančiu Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus; teismo vertinimu, nėra pagrįstų argumentų, kuriais remiantis, jis turėtų būtų sutrumpintas iki 1 metų ar panaikintas. Šiame kontekste pažymėtina, kad Sprendime pagrįstai remiamasi Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktu, o ne 14(1) punktu, kuriuo skunde remiasi pareiškėjas, grįsdamas savo poziciją.

22. Dėl perspėjimo įvedimo į C. SIS, teismas pažymi, kad, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, Sprendimo turinį (jame išdėstytus motyvus ir teisės aktų, kuriais remtasi nusprendžiant įvesti perspėjimą į C. SIS, nuostatas), anksčiau aptartą SIS reglamento 21 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 1 dalies a punkte kartu su 24 straipsnio 2 dalies c punkte, NAS taisyklių 15 punkte įtvirtintą reguliavimą, LVTA praktiką, teisėjų kolegijos vertinimu, MD pagrįstai įvedė perspėjimą į C. SIS dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo Sprendimo priėmimo. Teisėjų kolegijos vertinimu pareiškėjo atvejis yra pakankamai adekvatus, tinkamas ir svarbus, kad perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi būtų įvestas į C. SIS, perspėjimo įvedimas į C. SIS ir nustatytas 3 metų terminas atitinka proporcingumo principą.

23. Teismas pažymi, kad, kaip matyti iš NAS taisyklių 28.1 papunktyje ir 32.3 papunktyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, pareiškėjas turėjo ir turi teisę teikti motyvuotą prašymą MD išbraukti jį iš C. SIS, tačiau tokio prašymo, bylos duomenimis, pareiškėjas nėra pateikęs.

24. Dėl pareiškėjo atstovo teismo posėdžio metu pateikto argumento, kad šioje byloje svarbiausias SIS reglamento 29 straipsnis, kad yra akivaizdus SIS reglamento 29 straipsnio pažeidimas, t. y. konsultacijų nevykdymas ir aplinkybių nesiaiškinimas, teismas pažymi, kad pareiškėjas, bylos duomenimis, apėjo nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje (SIS reglamento 24 str. 2 d. c punktas), pareiškėjas neinformavo MD apie pasikeitusias aplinkybes, turėjusias esminę ir lemiamą reikšmę priimant sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, neinformavo MD, kad išvyko į Slovakiją, kad gavo leidimą laikinai gyventi Slovakijos Respublikoje. Reglamento 29 straipsnis reglamentuoja situaciją, kuri ir yra įvykusi jau po skundžiamo Sprendimo priėmimo – Lietuva, įvedusi perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pareiškėjui, kaip paaiškėjo gerokai vėliau, turinčiam Slovakijos išduotą leidimą gyventi Slovakijoje, ir Slovakija konsultuojasi tarpusavyje, pasikeisdamos papildoma informacija. Kaip paaiškino MD atstovas, šios konsultacijos šiuos metu ir vyksta. Teismo vertinimu, konsultacijos, kurios vyksta, nėra pasibaigusios, neaišku, kokią informaciją Lietuvai pateiks Slovakija ir pan. (atsižvelgiant į aplinkybę, kad jeigu pareiškėjas būtų elgęsis sąžiningai, laiku pateikęs teisingą ir tikslią informaciją MD, nebūtų susidariusi nagrinėjamoje byloje nurodyta situacija) neturi įtakos skundžiamo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, nes šios konsultacijos, sprendimai, kurie galimai bus jo jų priimti ateityje nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir neturi reikšmės pateiktam Sprendimo vertinimui.

25. VAĮ 10 straipsnio 5 dalis reikalauja, kad kiekviename administraciniame sprendime, be kita ko, būtų nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai. LVAT praktikoje ne kartą akcentuota kompetentingoms institucijoms tenkanti pareiga motyvuoti jų priimamus administracinius aktus, o motyvų stokojantys MD sprendimai šio teismo praktikoje pripažįstami neatitinkančiais VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų, įtvirtinančių imperatyvą administraciniame sprendime nurodyti jo teisinį ir faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybes bei administracinio sprendimo motyvus (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023, 2023 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2446-1188/2023 ir eA-2519-662/2023, 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1003-624/2024 ir pan.). Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo Sprendimo turinį aptarto teisinio reguliavimo ir LVAT praktikos kontekste, daro išvadą, kad ginčijamas Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnyje administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Sprendimas yra tinkamas motyvuotas, jame nurodytas teisinis ir faktinis pagrindai, kitos administraciniams sprendimams įtakos turėjusios aplinkybės. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad pareiškėjui buvo aiškus priimtų sprendimų teisinis bei faktinis pagrindai bei motyvai. MD Sprendime įvertintos pareiškėjo individualios aplinkybės, taigi, Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, juose pateikti motyvai yra aiškūs bei pakankami.

26. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimą Helle prieš Suomiją; LVAT 2011-11-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

28. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas atmetamas, nėra pagrindo priteisti iš atsakovo pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. I. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Linas BaublysRūta MiliuvienėIndrė Pukanasytė-Biekšė