Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, iki įkalinimo buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2003 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 259 straipsnio 2 dalį viešaisiais darbais 5 mėnesiams; 2004 m. kovo 23 d. bausmė atlikta;

2) 2004 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį subendrinta bausme – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams;

3) 2005 m. spalio 10 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį areštu 35 paroms. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, bausmę subendrinus su 2004 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme, nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 7 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 3 metams;

4) 2006 m. vasario 8 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos) ir 236 straipsnio 2 dalį skirtas bausmes subendrinus su 2004 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme, galutine bausme – laisvės atėmimu 2 metams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams. 2006 m. balandžio 19 d. to paties teismo nutartimi subendrintos bausmės, paskirtos 2004 m. rugpjūčio 24 d., 2005 m. spalio 10 d. ir 2006 m. vasario 8 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiais, ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, vykdymą atidedant 3 metams;

5) 2007 m. lapkričio 23 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmę subendrinus su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. balandžio 19 d. nutartimi skirta bausme, nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 9 mėnesiams;

6) 2008 m. sausio 21 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 187 straipsnio 1 dalį subendrinta bausme – laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, bausmę subendrinus su 2006 m. vasario 8 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme, nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 9 mėnesiams. 2008 m. gegužės 28 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi ši bausmė subendrinta su 2007 m. lapkričio 23 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams. 2009 m. spalio 7 d. paleistas lygtinai; 2011 m. rugpjūčio 22 d. išbrauktas iš Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcijos įskaitos;

7) 2012 m. gegužės 24 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams;

8) 2012 m. birželio 28 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį subendrinta bausme – laisvės atėmimu 1 metams ir 7 mėnesiams;

14) 2023 m. gruodžio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį galutine bausme – areštu 30 parų;

15) 2023 m. gruodžio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį galutine bausme – areštu 30 parų;

16) 2024 m. sausio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį galutine bausme – areštu 50 parų;

17) 2024 m. kovo 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (3 veikos) galutine bausme – laisvės atėmimu 1 metams;

18) 2024 m. balandžio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį galutine bausme – areštu 60 parų (teismo baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs);

19) 2024 m. balandžio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (3 veikos) subendrinta galutine bausme – areštu 30 parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmę subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, 2023 m. gruodžio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, 2023 m. gruodžio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, 2024 m. sausio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2024 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams 25 dienoms (nuosprendis neįsiteisėjęs), teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (2 veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Č. pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą šiomis aplinkybėmis:

jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2023 m. spalio 26 d., apie 17.35 val. adresu (duomenys neskelbtini), surinko (duomenys neskelbtini) aukšto bendro koridoriaus užrakintų durų kodą, atidarė duris, tokiu būdu slapta neteisėtai įsibraudamas į patalpas - (duomenys neskelbtini) aukšto bendrą koridorių ir pagrobė koridoriuje prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį R. B. priklausantį elektrinį paspirtuką „Ninebot by Segway Kickscooter ES1“ su įkraunama baterija „Segway-Kickscooter ES1 ir ES2“, bendros 300 Eur vertės, tokiais savo veiksmais pagrobdamas svetimą, R. B. priklausantį 300 Eur vertės turtą.

A. Č. pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą šiomis aplinkybėmis:

jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2023 m. lapkričio 4 d. apie 18.33 val. adresu (duomenys neskelbtini), surinko (duomenys neskelbtini) aukšto bendro koridoriaus užrakintų durų kodą, atidarė duris, tokiu būdu slapta neteisėtai įsibraudamas į patalpas – (duomenys neskelbtini) aukšto bendrą koridorių, ir pagrobė stovėjusį koridoriuje prie laiptų turėklų prirakintą E. K. priklausantį dviratį „White“, 550 Eur vertės, tokiais savo veiksmais pagrobdamas svetimą, E. K. priklausantį 550 Eur vertės turtą.

Teisiamajame posėdyje A. Č. kaltu prisipažino visiškai, Nurodė, kad dėl vagysčių kaltę pripažįsta visiškai, bet nesutinka dėl pavogto turto verčių, kurios parašytos kaltinime.

Jam reikėjo pinigų narkotikams, todėl vogė. Jis ne slaptai įsibraudavo į tas laiptines. Tiesiog atitiko kodas, nes jis toks pat kaip jo paties namų laiptinės, ir durys atsidarė. Ten buvo paspirtukas, kurį jis ir pasiėmė. Jis tikrai nėra vertas 530 eurų, kaip nurodė nukentėjusysis. Dėl dviračio lygiai taip pat, magnetukas atitiko laiptinės kodą, tad įėjo ir nukirpęs apsaugą pavogė tą dviratį iš laiptinės. Jo manymu, tas paspirtukas kažkur 170 eurų vertas, o ne 530 eurų. Lombarde tokius už 170 eurų parduoda. Parduotuvėje ,,Tele-2“ su akcija už vieną centą galima nusipirkti. Nukentėjusysis nenurodė čekio, kuris patvirtintų, kad jis tiek kainuoja. Čia yra tyrėjos specialiai parašyta 500 eurų, kad būtų didesnė bausmė. Jis neišlaužė tų durų, tiesiog įėjo. Pripažįsta, kad įsibrovė, bet su sumomis nesutinka. Nesutinka ir su abiem ieškiniais.

Dėl 2024 m. spalio 26 d. veikos

Dėl 2023 m. lapkričio 4 d. veikos

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Vagystė – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2010, 2K-254/2010). Vagystės dalykas – svetimas turtas. Svetimu paprastai laikomas turtas, kuris grobimo metu kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise arba nėra kitaip teisėtai jo valdomas. Pagrobdamas svetimą turtą, kaltininkas siekia įtvirtinti savo neteisėtą valdymą, paimdamas turtą iš nukentėjusiojo dispozicijos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-228/2013, 2K-118-746/2016).

Įsibrovimu teismų praktikoje laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią gyvenamąją ar negyvenamąją patalpą. Įsibrovimu taip pat pripažįstami ir tokie atvejai, kai kaltininkas pagrobimo tikslais į patalpą patenka laisvai, tačiau pašalinių asmenų patekimas į šias patalpas yra ribojamas. Be to, įsibrovimas konstatuojamas ne tik tada, kai įveikiamos tam tikros kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116/2007, 2K-153/2007, 2K-403/2009, 2K-403/2010, 2K-207-788/2021 ir kt.).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog įrodyta, kad A. Č. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Pats kaltinamasis dėl abiejų nusikalstamų veikų padarymo savo kaltę pripažino ir nurodė jų padarymo aplinkybes. Nurodė, kad 2023 m. spalio 26 d. apie 17.35 val. užėjo į daugiabutį adresu (duomenys neskelbtini), laiptais pakilo į (duomenys neskelbtini) aukštą ir koridoriuje pamatęs neprirakintą ir neužkoduotą elektrinį paspirtuką, jį pasiėmė ir su juo išvažiavo. Ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad nei laiptinės, nei koridoriaus durys buvo neužrakintos. Teisme aiškino, kad tiesiog atspėjo užrakintų durų kodą. Paspirtuką pardavė už 50 Eur nepažįstamam asmeniui. Kaip pateko į rakinamą laiptinę adresu (duomenys neskelbtini), 2023 m. lapkričio 4 d., nebepamena. (Duomenys neskelbtini) aukšte, prie laiptų ant stogo pamatęs prirakintą dviratį, nukirpo apsauginį trosą replėmis ir dviratį nusivarė. Pardavė jį nepažįstamam taksistui.

Nukentėjusysis R. B. nurodė, kad 2023 m. spalio 26 d. paliko savo elektrinį paspirtuką su baterija laiptinės koridoriuje prie savo buto, esančio name adresu (duomenys neskelbtini), durų. Paspirtuko neberado 2023 m. spalio 27 d. 19.00 val. grįžęs namo. Laiptinė rakinama kodine spyna ir į ją gali patekti asmenys, tik žinantys kodą. Iš įvykio vietos apžiūros nuotraukų matyti, kad laiptinėje remontas vyksta, tačiau į (duomenys neskelbtini) aukštą galima patekti tik pro seifines metalines rakinamas duris, kurios nepaisant remonto yra užrakintos. Ikiteisminio tyrimo metu nustačius, kad namo vidus filmuojamas, buvo išreikalauti namo apsauginių kamerų vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas A. Č. laiptinėje paimantis paspirtuką, užlipantis ant jo ir nuvažiuojantis. A. Č. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme neneigė, kad vaizdo įraše užfiksuotas jis. Nukentėjusysis E. K. parodė, kad jo dviratis buvo pavogtas iš namo adresu (duomenys neskelbtini), kodine spyna rakinamos laiptinės, kur buvo paliktas prirakintas prie laiptų turėklų. Įvykio vietos apžiūra patvirtino, kad įėjimas į laiptinę rakinamas. Išreikalavus namo vidaus vaizdo įrašus, nustatyta, kad juose užfiksuotas A. Č. link laiptinės išėjimo nusivarantis dviratį. Vaizdo įraše užfiksuota, kad laiptinės durys užrakintos.

Visi aptarti duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo, sudaro nuoseklią įrodymų grandinę ir neabejotinai patvirtina, jog A. Č. 2023 m. spalio 26 d. apie 17.35 val. (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšto laiptinėje, pagrobė R. B. priklausantį paspirtuką „Ninebot Segway-Kickscooter ES1“ su įkraunama baterija „Segway -Kickscooter ES1 ir ES2“; 2023 m. lapkričio 4 d. apie 18.33 val. daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšto bendro naudojimo koridoriuje, pagrobė prirakintą nukentėjusiajam E. K. priklausantį dviratį „White“.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis abejojo pavogtų daiktų verte. Teismas sutinka su kaltinamojo argumentais, kad paspirtuko kaina kaltinime nurodyta nepagrįstai didelė. Teismų praktikoje vagysčių bylose laikomasi nuostatos, kad pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo-pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Tais atvejais, kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenų apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas pagrobiamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu. Kai tokių duomenų byloje nėra, pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2015, 2K-245-696/2015, 2K-147-511/2016, 2K-226-693/2017 ir kt.). Pirminiame pareiškime dėl vagystės R. B. pagrobtą turtą įvertino 300 Eur. Vėliau ikiteisminiam tyrimui parodė, kad rado tiek paspirtuko, tiek jo akumuliatoriaus kvitus, iš kurių matyti, jog patį paspirtuką įgijo už 379 Eur sumą, o jo bateriją už 160 Eur sumą, iš viso mokėjo 539 Eur. Šios sumos ir buvo įrašytos į kaltinimą. Tačiau iš paties nukentėjusiojo parodymų išeina, kad paspirtukas ir jo baterija įgyti dar 2019 m., t. y. eksploatuojami jau apie penkerius metus, pats paspirtukas apgedęs, tinkamam jo funkcionavimui reikia koreguoti jo baterijos padėtį. Šių aplinkybių kontekste teismas vertina, kad paspirtuko vertė, atsižvelgiant į natūralų nusidėvėjimą, vagystės metu negalėjo atitikti naujo prietaiso kainos, todėl teismas vadovaujasi pirminiame tyrimo etape nukentėjusiojo nurodyta jo verte – 300 Eur. Pažymėtina, kad pats nukentėjusysis nurodydamas prietaisų įgijimo kainą, savo civilinio ieškinio dėl 300 Eur dydžio turtinės žalos netikslino, todėl darytina išvada, kad pats nukentėjusysis savo turtą vagystės momentui įvertino 300 eurų suma. Remdamasis išdėstytu, teismas tikslina kaltinimą, kad iš R. B. pavogto paspirtuko ir akumuliatoriaus bendra vertė yra 300 Eur. Tuo metu nukentėjusysis E. K. nurodė, kad dviračio įsigijimo dokumentų neišsaugojo (1 t., b. l. 108), tačiau jis nenurodė jokių dviračio nusidėvėjimo požymių, nematyti jų ir nuotraukose. Pagal pardavimų skelbimus šio dviračio kainos svyruoja nuo 300 iki 700 Eur. Todėl teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo nurodyta dviračio verte.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad abi laiptinės, iš kurių buvo pavogti paspirtukas ir dviratis, yra rakinamos, filmuojamos, ant namo adresu (duomenys neskelbtini) netgi kabo tai nurodantis pranešimas, įspėjantis kiekvieną asmenį, kad patalpos yra saugomos kiaurą parą. Iš (duomenys neskelbtini) esančio namo vaizdo įrašų matyti, kad A. Č. suvokia, kad yra filmuojamas. Matyti, kaip lipdamas laiptais ir artėdamas prie kameros, kuri jį priartins stambiu planu, jis plaštaka dengia veidą. Taip pat teismas nebejoja, kad A. Č. teko įveikti technines kliūtis – užrakintas elektronines spynas, patenkant į laiptines. Nei vienas iš nukentėjusiųjų neparodė, kad kol namuose atliekama apdaila, namų ir laiptinių durys būtų buvusios nerakinamos. Pats A. Č. vienu atveju aiškino, kad atsitiktinai surinko teisingą kodą, kitu – kad kažkaip tiko jo paties turimas magnetinis raktas. Bet kuriuo būdu atidarydamas užrakintas duris, kaltinamasis turėjo suvokti, kad pašalinių asmenų patekimas į šias patalpas ribojamas, jokio teisėto pagrindo būti jose jis neturi, tačiau atrakindamas elektroninėmis spynomis saugomų patalpų duris, šią aplinkybę jis ignoravo. Atitinkamai jo veiksmai vertinami kaip svetimo turto pagrobimas įsibraunant. Teismo vertinimu, vienintelis A. Č. ėjimo į svetimus namus ir patalpas tikslas buvo surasti vertingo galimo lengvai pavogti ir realizuoti turto. Ta aplinkybė, kad jis su savimi nešiojosi reples apsauginėms spynoms nukirpti, rodo, kad į svetimus namus jis eidavo tikslingai, vagysčių tikslu. Neteisėtus veiksmus kaltinamasis atliko neabejotinai veikdamas tiesiogine tyčia. Abiejų vagysčių atvejais su pagrobtu turtu A. Č. sėkmingai pasišalino, pagrobtą turtą realizavo. Vagystės laikomos baigtomis. Kadangi A. Č. padarė kvalifikuotas vagystes, jo pagrobto turto vertė veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, nepriklausomai nuo to, ar ji nesiekia 10 MGL ribos, ar ją viršija. Abi A. Č. padarytos veikos atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Bausmės skyrimas

A. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimus padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kadangi naujų nusikaltimų metu buvo neišnykęs ir nepanaikintas teistumas už kitus tyčinius nusikaltimus (BK 27 straipsnis).

Skirdamas A. Č. bausmes, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad kaltinamasis padarė du apysunkius nusikaltimus, nusikalstamos veikos yra baigtos ir padarytos tiesiogine tyčia, dėl nusikalstamų veikų padarymo kaltinamasis prisipažino ir gailisi, yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas taip pat atsižvelgia, jog A. Č. anksčiau daugybę kartų teistas už įvairias nusikalstamas veikas, tarp jų ir nuosavybei, teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 112-120). Bylos duomenimis, administracine tvarka per pastaruosius penkerius metus baustas ne mažiau 52 kartų už įvairių rūšių administracinius nusižengimus, daugiausiai už naudojimosi visuomeniniu transportų taisyklių pažeidimus, taip pat už smulkias vagystes, duomenų apie baudų sumokėjimą nėra (1 t., b. l. 121-144). Nedirba, paskutinė darbinė veikla registruota 2018 m. (1 t., b. l. 145). Neneigia, kad vartoja narkotines medžiagas, tačiau duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centruose valstybinis kaltintojas nesurinko. Kaltinamasis kaip nusikalstamo elgesio priežastį nurodo savo priklausomybę narkotikams. Teismas neturi pagrindo netikėti, kad sistemingą nusikalstamų veikų darymą lėmė priklausomybė kvaišalams, tačiau nemano, kad ši aplinkybė turėtų įtakoti švelnesnės bausmės rūšies skyrimą. A. Č. akivaizdžiai nepajėgus su šia priklausomybe tvarkytis savarankiškai laisvėje. Laisvės atėmimo bausmė nagrinėjamu atveju tik padės atsiriboti nuo aplinkos, kurioje kvaišalai jam yra lengvai prieinami, taip pat laisvės atėmimo įstaigoje bus teikiama pagalba šiai priklausomybei įveikti.

Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, kad praeityje jis įsiteisėjusiais teismų sprendimais teistas septyniolika kartų (nagrinėjamų veikų padarymo metu buvo teistas 12 kartų), atliktos įvairių rūšių bausmės teigiamo poveikio jo gyvenimo būdui nepadarė, nuostatų laikytis visuomenei priimtino ir teisės aktų reikalavimus atitinkančio elgesio nesuformavo, teistumas neišnykęs, žalos neatlygintos, asmuo daugybę kartų baustas administracine tvarka, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta A. Č. už kiekvieną padarytą veiką paskyrus BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tačiau nesiekiantį sankcijos vidurkio.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už padarytas nusikalstamas veikas skiriamos bausmės bendrintinos dalino sudėjimo būdu.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną subendrintą laisvės atėmimo bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos buvo padarytos iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 27 d., 2023 m. gruodžio 1 d., 2023 m. gruodžio 4 d., 2024 m. sausio 4 d. teismo baudžiamųjų įsakymų ir 2024 m. kovo 12 d. ir 2024 m. balandžio 22 d. nuosprendžių priėmimo. Kadangi minėtais teismų sprendimai skirtos bausmės buvo subendrintos paskutiniame A. Č. atžvilgiu priimtame 2024 m. balandžio 22 d nuosprendyje, kuris tebėra neįsiteisėjęs, teismas, siekdamas išvengti dvigubo bausmių bendrinimo, šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės su ankstesniais teismų sprendimais nebendrina, kol neįsiteisės 2024 m. balandžio 22 d. nuosprendis.

Dėl kardomosios priemonės

A. Č. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 22-25) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–291 straipsniai) ir kt.

R. B. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo iš kalto asmens prašoma priteisti 300 Eur nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 16, 28). Nepaisant to, kad nukentėjusysis duodamas parodymus nurodė, kad pavogtus daiktus įgijo už 539 Eur sumą, ieškinio reikalavimų nukentėjusysis netikslino ir jis tebėra pareikštas 300 Eur sumai. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus teismo argumentus dėl iš R. B. pagrobtų daiktų vertės, ši suma priteistina nukentėjusiajam. Pažymėtina, kad nukentėjusysis, nurodydamas didesnę paspirtuko įgijimo kainą, savo civilinio ieškinio netikslino. Teismo vertinimu, tokio dydžio ieškinys pagrįstas ir tenkintinas. Nukentėjusiajam R. B. iš A. Č. priteistina 300 Eur turtinės žalos atlyginimo.

E. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo iš kalto asmens prašoma priteisti 550 Eur nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 77). Vadovaujantis aukščiau išdėstytais teismo argumentais dėl dviračio vertės, ieškinys pagrįstas ir tenkintinas. Nukentėjusiajam E. K. iš A. Č. priteistina 550 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašais paliktina saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. 2023 m. gruodžio 19 d. pažymoje nurodyta, kad vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 14.2.1, 14.2.2.1 punktais, valstybės naudai iš kaltinamosios R. M. priteistina antrinės teisinės pagalbos suma yra 310,42 Eur (2 t., b. l. 74-77).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tokia nuostata įtvirtinta įsigaliojus 2020-06-26 įstatymui Nr. XIII-3180 (nuo 2020-07-15). Tačiau BPK 106 straipsnio 2 dalies pakeitimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju A. Č. gynėjas skirtas teismo iniciatyva, BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, t. y. todėl, kad kaltinamasis buvo suimtas kitoje byloje, jo galimybės savarankiškai įgyvendinti teisę į gynybą apribotos įkalinimo. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis vengė pati pasisamdyti gynėją, o nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje yra būtinas ne dėl to, kad šito pageidauja kaltinamasis, o kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamas veikas, teisę į gynybą. Todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesinėmis kaltinamosios teisėmis į gynybą. Esant šioms aplinkybėms, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301-302, 304-305, 307, 313 straipsniais,

nusprendžia:

A. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje (2023 m. spalio 26 d. veika) ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

A. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje (2023 m. lapkričio 4 d. veika) ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie pirmos bausmės pridedant dalį antros bausmės, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. Č. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems metams) 4 (keturiems) mėnesiams.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. Č. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti.

Nukentėjusiojo R. B. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti R. B. iš A. Č. 300 Eur turtinės žalos atlyginimui.

Nukentėjusiojo E. K. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti E. K. iš A. Č. 550 Eur turtinės žalos atlyginimui.

Skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašais palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.