- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-18
- Bylos Nr.
- AN2-157-316/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-29-3-00062-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Boleslovas Kalainis (pirm.)
- Institucija
- Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatas
- Advokatai
- Arvydas Aranauskas
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas Kalainis apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal L. B. atstovo advokato Arvydo Aranausko apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutarimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. K. M. skundžiamu Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu buvo pripažinta kalta ir nubausta: pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 2 dalį 12 Eur (dvylikos eurų) bauda. Pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, K. M. paskirta galutinė subendrinta 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) bauda.
2. K. M. skundžiamu Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu buvo nubausta už tai, kad 2020 m. gegužės 27 d., apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, vairuodama automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, tai yra pagal gautos ekspertizės aktą Nr. 1 1Š5(21) važiavo 32–34 km/h greičiu, t. y. didesniu nei leistinu daugiabučio kieme 20 km/h greičiu, matomumo zonoje esant vaikams, kurie judėjo link važiuojamosios dalies, laiku nesumažino greičio, nespėjo sustabdyti savo automobilio, dėl ko į jos automobilį trenkėsi mažametis L. B. važiuodamas paspirtuku nuo šaligatvio į daugiabučių gyvenamųjų namų kiemą. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis ir pasipirtukas bei L. B. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokiais savo veiksmais K. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 176.1 punktų reikalavimus bei padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 416 straipsnio 2 dalyje ir 423 straipsnio 2 dalyje.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Nukentėjusiojo L. B. atstovas advokatas Arvydas Aranauskas prašo pakeisti 2021 m. rugpjūčio 9 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutarimą, pripažįstant, jog K. M. padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 426 straipsnio 1 ar 2 dalyje. Arba skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui.
Šalies argumentai
3.1. Skunde advokatas pažymi, kad nukentėjusysis sutinka su aukščiau teismo konstatuotais administraciniais nusižengimais pagal kuriuos K. M. patraukta administracinėn atsakomybėn ir šiame apeliaciniame skunde jų neginčija. Tačiau pažymi, kad skundu buvo prašoma pripažinti K. M. dėl nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 ar 2 dalyje padarymo ir už administracinio nusižengimo padarymą skirti ANK numatytą administracinę nuobaudą.
3.2. Advokatas nurodo, kad nepaisant to, kad nutarime teismas užsimena apie ANK 426 straipsnio sudėties nebuvimą, tačiau jo nuomone, teismas netyrė visų administracinio nusižengimo ištyrimui byloje esančių aplinkybių, be to užkirto nukentėjusiajam pasinaudoti procesine teise iškviesti liudytoją, kuris matė po eismo įvykio K. M. atliktus veiksmus ir galėjo paliudyti svarbias aplinkybes kvalifikuojant administracinį nusižengimą pagal ANK 426 straipsnį.
3.3. 2021 m. rugpjūčio 6 d. teismo posėdžio metu mažametė A. D. parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo po susidūrimo automobilį patraukė iš įvykio vietos, t. y. buvęs automobilis iš įvykio vietos buvo nuvarytas prie namo laiptinės, kurioje gyvena administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Nukentėjusysis nesupranta, kodėl teismas nevertino šios mažametės parodymų, iš kurių aiškiai matyti, kad automobilis tuoj po įvykio buvo patrauktas, ne į kokią nors šalia esančią laisvą vietą, tačiau parvarytas prie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gyvenamosios vietos, o toliau sekę veiksmai, t. y. vaiko parvedimas namo, nebuvo niekaip susijęs su pagalbos teikimu.
3.4. Teismas vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinimas administracinio nusižengimo byloje suformuluotas pagal du administracinio nusižengimo kodekso straipsnius: ANK 416 straipsnio 2 dalį ir 423 straipsnio 2 dalį, todėl nurodė, kad nukentėjusio asmens teisės nebus pažeistos, jeigu iš esmės byla bus nagrinėjama pagal šiuos du straipsnius. Advokato vertinimu, visiškai nesuprantama tokia teismo pozicija ir priešingi teismo veiksmai. Teismo posėdžio metu, teismas atsisakęs tirti administracinį nusižengimą pagal ANK 426 straipsnį ir tenkinti nukentėjusiojo prašymą iškviesti liudytoją, 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutarime įvertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. M. veiksmus ANK 426 straipsnio 1 ir 2 dalies atžvilgiu. Šiuo atveju, uždraudus nukentėjusiajam, pasinaudoti procesinėmis teisėmis, numatytomis ANK, iš esmės išnagrinėjo, tinkamai ir pilnai neįvertinęs ir nesurinkęs visų tokios veikos kvalifikavimui reikalingų įrodymų, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens administracinį nusižengimą pagal ANK 426 straipsnį.
3.5. Advokato nuomone, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų priimtas sprendimas ANK 426 straipsnio atžvilgiu, negali būti pripažintas visapusišku ir pagrįstu, nes dalis įrodymų byloje iš viso nebuvo tirta, o kitų įrodymų tyrimas atliktas paviršutiniškai. Teismas nepašalino byloje esančių prieštaravimų ir neaiškumų, todėl nepagalėjo priimti teisėto ir pagrįsto sprendimo. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai, nepagrįstai apribodami nukentėjusiojo asmens procesines teises, vengdami atlikti savo pareigą, t. y. būti aktyvių tiriant administracinio nusižengimo tyrimą, neištyrė visų administracinio nusižengimo bylai išnagrinėti svarbių aplinkybių, todėl padarė tiek procesinės, tiek materialiosios teisės pažeidimus, dėl kurių 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-194-853/20211 (teisminio proceso Nr. 4-29-3-00062-2021-1) dalyje dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnyje yra neteisėta ir turėtų būti panaikinta ir atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkti įrodymai ir įvertintos aplinkybės, reikšmingos administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimui iš esmės, grąžinta pirmosios instancijos teismui tirti iš naujo.
3.6. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) PK net nevertino ir nesigilino, t. y. neatliko jokių veiksmų, kurie pagrįstai leistų teigti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nepažeidė ANK 426 straipsnio 1 ar 2 dalies nuostatų. 2021 m. vasario 26 d. (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini)PK priėmė nutarimą L. B. pripažinti nukentėjusiuoju. Nutarime nurodoma, kad tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad L. B., eismo įvykio metu patyrė žalą. Nukentėjusiuoju pripažintas asmuo net nebuvo supažindintas su priimtu nutarimu, o institucija priėmusi nutarimą, net nevertino, kokio dydžio žala galėjo atsirasti, tačiau dar tą pačią dieną surašė Administracinio nusižengimo protokolą Nr. 73-ANR_P-764-2021, o po 4 minučių priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 73-ANR_N-295-2021. Dėl nepilnai atlikto tyrimo, nėra galimybės spręsti netgi kokia ANK 426 straipsnio dalis galėtų būti taikoma šiuo konkrečiu atveju.
3.7. Advokatas pažymi, kad 2020 m. gruodžio 2 d. Šiaulių apygardos teismas nutartimi administracinėje byloje Nr. AN2-151-354/2020 (teisminio proceso Nr. 4-29-3-00218-2020-3) nurodė, kad atliktas tyrimas neišsamus, atliktas skubotai, neįvertintos visos administracinio nusižengimo bylai teisingai išspręsti reikalingos aplinkybės. Šiaulių apygardos teismas nurodė, kad nepriklausomai nuo amžiaus nebuvo apklaustas L. B., todėl jo atitinkamos procesinės teisės numatytos ANK 577 straipsnio 2 dalyje buvo pažeistos. Byloje nėra duomenų, kad įstatyminė L. B. atstovė būtų prieštaravusi tokiai vaiko apklausai ar kad L. B. negalėtų duoti teisingų parodymų. Nepaisant Šiaulių apygardos teismo išaiškinimo dėl L. B. apklausos, institucija, atlikdama pakartotinį tyrimą ignoravo šį teismo išaiškinimą ir dėl visiškai neaiškių priežasčių neapklausė L. B.. Atsižvelgiant į tai, kad ir pakartotinis tyrimas, atliekamas pažeidžiant ANK tyrimo atlikimui keliamus reikalavimus, L. B. turi pagrįstą pagrindą manyti, kad institucija veikia tendencingai, tikslingai nevertindama visų reikšmingų administracinio nusižengimo aplinkybių, siekdama sukurti kuo palankesnę padėtį administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.
3.8. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. gruodžio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AN2-151-354/2020 nurodė, kad neturi teisinio pagrindo vertinti K. M. veiksmų ANK 426 straipsnio 1 dalies prasme, kadangi pagal minėtą ANK straipsnį institucijos 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena nebuvo nei pradėta, nei atsisakyta ją pradėti, o skundžiamoje apylinkės teismo rezoliucinėje dalyje nebuvo nurodyta pranešti institucijai apie galimai K. M. padarytą kitą administracinį nusižengimą. Vis dėlto, atkreiptinas institucijos dėmesys, jog vertinant K. M. parodymus (jų patikimumą), būtina atsižvelgti ir į priežastis, kodėl pastaroji delsė apie eismo įvykį pranešti policijai.
3.9. Advokato vertinimu, administracinio nusižengimo byloje esantis (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) PK 2021 m. vasario 26 d. tarnybinis pranešimas „Dėl eismo įvykio“, kuriame tyrimą atlikusi pareigūnė, samprotauja apie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus po eismo įvykio, nepagrindžia jokiais administracinio nusižengimo byloje surinktais įrodymais. Būtent Šiaulių apygardos teismas institucijai nurodė, kad būtina įvertinti ir atsižvelgti į K. M. galimą suinteresuotumą nurodant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui palankias įvykio aplinkybes. Nepaisant to, tyrimą atlikusi tyrėja, nevertino iš viso K. M. parodymų, surinktų įrodymų ir įvykio aplinkybių kontekste ir nesivadovaudama administracinėje byloje esančia medžiaga, nurodė, kad K. M. bei vaiko mama susitarė, jog vaiką pristatys į gydymo įstaigą patys, o vairuotoja lauks eismo įvykio vietoje. Niekaip nesuprantama, ko galima laukti ir kiek galima laukti eismo įvykio vietoje, apie patį įvykį nepranešus policijai. Tyrėja taip pat netyrė to fakto, kad pranešimą apie eismo įvykyje sužalotą nepilnametį gavo iš medicinos įstaigos, o ne iš administracinį nusižengimą padariusio asmens. Eismo įvykį sukėlusi K. M. policijai apie įvykį pranešė tik po to, kai tai buvo padariusi gydymo įstaiga. Taigi akivaizdu, kad K. M. ne tik pasišalino iš įvykio vietos, parvesdama vaiką namo, tačiau tikėjosi iš viso apie tokį įvykį nepranešti policijai.
3.10. Advokatas pažymi, kad, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, eismo įvykio vietą galima palikti tik tuo atveju, jeigu yra pasišalinama pranešti policijai ir tai atlikus grįžtama į įvykio vietą, arba pranešus policijai, pastaroji leidžia palikti eismo įvykio vietą. Taigi, administracinio nusižengimo byloje surinkta medžiaga patvirtinta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pasišalino iš įvykio vietos ne dėl to, kad būtų pranešta policijai apie eismo įvykį, o turėdama tikslą paskambinti sužeisto vaiko tėvams. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, akivaizdu, kad K. M. paliko eismo įvykio vietą ne todėl, kad praneštų policijai, tačiau todėl, kad paskambintų vaiko tėvams, t. y. tikėdamasi, kad sužeidimai yra nedideli, o vaikui atsipirkus nubrozdinimu ir išgąsčiu, policijai apie įvykį iš viso nereikėtų pranešti.
3.11. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) PK tyrėja, vertindama K. M. paaiškinimą visiškai neatsižvelgė į loginės sekos neturintį paaiškinimą, kad K. M. „iš įvykio vietos nepasišalinau. Ir automobilyje prasėdėjo dar kurį laiką. <...> Bet aš nieko nebelaukus pati paskambinau pagalbos telefonui 112 ir pranešiau apie visą įvykį, ir kad jau kelias valandas tebelaukiu automobilyje“. Visiškai nesuprantamas ir nelogiškas toks asmens elgesys. Per keletą valandų, kurias nurodo K. M. buvo pakankamai laiko nusiraminti ir pranešti apie įvykį policijai, tačiau kaip ir nurodo paaiškinime, tik sužinojusi, kad (duomenys neskelbtini) ligoninė pranešė policijai apie įvykį, pati paskambino. Tokią įvykių seka paaiškina ir byloje surinkta medžiaga iš kurios matyti, kad eismo įvykis įvyko 2020 m. gegužės 27 d. 16.30 val. (duomenys neskelbtini) ligoninė apie eismo įvykio metu sužalotą asmenį pranešė 18.50 val. Administracinėn atsakomybėn traukiama K. M. policijai apie sukeltą eismo įvykį pranešė tik 20.10 val. Paaiškinime nurodyta, kad policija atvyko po 15 min. nuo K. M. pranešimo, kuriems ji viską papasakojo, nurodė eismo įvykio vietą, paaiškino, kad liepė laukti vaiko tėvai jų (tikėtina policijos) skambučio, patikrino blaivumą, nupaveikslavo automobilį ir leido pastatyti į stovėjimo vietą. Visiškai nelogiškas ir nesuprantamas K. M. paaiškinimas, kad jai buvo liepta laukti. Kaip jau minėta aukščiau, pareigas vairuotojams nustato įstatymai, bet ne bendri asmenų susitarimai. Be to, visiškai nelogiška ir neaišku, kiek K. M. laiko dar būtų laukusi tariamai atvykstančios policijos. Akivaizdu, kad ne K. M. pranešė apie įvykį, todėl tikėti parodymais apie tai, kad automobilis visą laiką buvo eismo įvykio vietoje, atsižvelgiant į K. M. nenuoseklumą ir loginės įvykių sekos stygių, negalima.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į nukentėjusiojo atstovo advokato Arvydo Aranausko apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patraukta K. M. nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Kadangi nukentėjusysis apeliaciniu skundu sutinka su priimtu nutarimu dėl jos (K. M.) patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį, 423 straipsnio 2 dalį, todėl apeliacinį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.
4.1. Pažymi, jog nukentėjusysis nesutikdamas su priimtu nutarimu pateikė apeliacinį skundą, tačiau jame nurodo, kad nukentėjusysis sutinka su aukščiau teismo konstatuotais administraciniais nusižengimais, pagal kuriuos K. M. patraukta administracinėn atsakomybėn ir šiame skunde jų neginčija. Kadangi ji (K. M.) patraukta administracinėn atsakomybėn pagal jai suformuluotą kaltinimą, todėl nukentėjusysis neturi teisės reikalauti patraukti ją administracinėn atsakomybėn dar pagal kitą administracinį nusižengimą, kurio ji nepadarė.
4.2. Pažymi, kad per ilgai užsitęsusį procesą K. M. veiksmai buvo įvertinti visapusiškai, teismas išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą kaltinimo ribose, jos veiksmuose nei protokolą surašiusi įstaiga nei teismas kito administracinio nusižengimo sudėties nenustatė.
Žemesnės instancijos teismas
5. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatas prašo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. rugpjūčio 9 nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Atsiliepimas
5.1. Atsiliepime nurodoma, kad skundžiamas teismo nutarimas yra objektyvus, teisingas ir teisėtas.
5.2. Pažymi, kad advokato Arvydo Aranausko skunde pabrėžiama, kad automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja K. M. pasišalino iš eismo įvykio vietos, apie eismo įvykį nepranešusi policijai ir jai už tai nėra taikyta administracinė atsakomybė. Tačiau prieš surašant vairuotojai K. M. protokolą buvo sprendžiamas atsakomybės klausimas dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, vairuotojos atžvilgiu, kadangi automobilio vairuotoja iš karto nepranešė apie eismo įvykį policijai. Tačiau iš surinktos medžiagos buvo matyti, kad automobilio vairuotoja įvykus eismo įvykiui, pasirūpino berniuku, suteikė kiek įmanoma pirmąją pagalbą, prašė kitų vaikų, kad parneštų ledo, dėjo ant sumušimo, valė veidą, bei rūpinosi sužalotu berniuku. Moteris pasielgė taip, kai reikalauja KET 219.5 p. reikalavimai. Kelių eismo taisyklių 219.5 punktas nurodo: įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo: imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti greitąją medicinos pagalbą, o jeigu iškviesti greitosios medicinos pagalbos arba nukentėjusiųjų nuvežti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą kitu transportu neįmanoma, nuvežti juos į artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą savo transporto priemone, išskyrus tuos atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiųjų gyvybei ar sveikatai.
5.3. Atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju K. M. suteikusi pagalba, pasak vairuotojos, pati būdama šoko būsenoje, nepagalvojo iš karto kviesti policijos, o pradėjo ieškoti berniuko tėvų ir apie įvykį visų pirma pranešti jiems, kadangi vaikas kieme buvo vienas. Moteris parvedusi vaiką į namus, susisiekė su berniuko mama ir viską pasakojai jai, bei tarėsi su ją ką toliau daryti, nes buvo pati išsigandusi ir pasimetusi. Tai rodo, kad moteris nepasišalino iš eismo įvykio tyčia, nepaliko vaiko vieno, ar slėpė įvykį, kad niekas nesužinotų, o atvirkščiai atliko pirminius veiksmus būtinus po eismo įvykio. Ji paliko eismo įvykio vietą turėdama tikslą, kuo greičiau apie viską pranešti sužeisto vaiko tėvams. Automobilio vairuotoja susisiekus telefonu su berniuko mama, po to susitikus prie laiptinės, bendru susitarimu, nusprendė pirma pasirūpinti vaiko sveikata ir jį pristatyti į gydymo įstaigą, o po to spęsti ką toliau daryti. Tą patvirtiną moterų pateikti paaiškinamai eismo įvykio medžiagoje.
5.4. Pažymi, kad remiantis KET 219.4 punktu, kuris nurodo: jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam. Iš surinktos medžiagos, bei eismo įvykyje dalyvavusių asmenų pateiktų paaiškinimų, matyti, jog K. M., bei vaiko mama R. B. susitarė, jog vaiką pristatys į gydymo įstaigą patys, ir vairuotojai vėliau praneš apie berniuko sveikatos būklę. O vairuotojai liepė laukti. Tad moteris sugrįžo į eismo įvykio vietą, sėdėjo ir laukė savo automobilyje. Tad vairuotoja iš eismo įvykio vietos nepasišalino, o priešingai, ji atliko visus būtinus veiksmus, ką privalo atlikti eismo įvykio dalyvis.
5.5. Pagal ANK 426 straipsnio 1 ar 2 dalį atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia-tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su įvykiu( pavyzdžiui, pats jį sukėlė), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti žalą, nuslėpti savo neblaivumą, savo pėdsakus ir panašiai. K. M. veiksmai šiame eismo įvykyje, akivaizdu buvo atvirkščiai priešingi, tai yra ji netyčia pasišalino iš įvykio vietos tą sąmoningai suvokdama, o atvirkščiai kuo greičiau norėdama suteikti vaikui pagalbą, bei apie tai pranešant tėvams ir priimti reikiamus sprendimus.
5.6. Advokatas, Arvydo Aranauskas atstovaujančio nepilnamečio L. B. atstovės pagal įstatymą R. B. interesus pateiktame skunde, akcentuoja, kad nebuvo apklausta teismo metu liudytoja R. Ž., tačiau moters paaiškinimas buvo pateiktas apklausos metu 2020-06-16 d. liudytojo apklausos protokole, kuriam moteris išdėstė viską ką matė eismo įvykio dieną. Tad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje buvo remiamasi liudytojų parodymais apklausų metu, išsakytais vaiko mamos, taip vairuotojos K. M. pateiktais paaiškinimais, bei medžiagoje surinktais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
6. Apeliacinis skundas atmetamas.
7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nukentėjusiojo atstovas advokatas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo K. M. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį ir 243 straipsnio 2 dalį sutinka. Tačiau nesutinka, kad K. M. nebuvo patraukta administracinėn atsakomybėn dėl ANK 426 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymo.
Dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos
8. ANK 426 straipsnio pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir panašiai. Sprendžiant klausimą, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kita.
8.1. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio vietos požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia: asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją (pareigą) ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasitraukusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011). Vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), tačiau šios aplinkybės nėra būtinas aptariamoje teisės normoje numatyto pažeidimo sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-33-2013).
8.2. Teismų praktikoje kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą (teisės pažeidimą), išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-9-746/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-7-29-746/2015, e2AT-16-693/2016 ir kt.).
8.3. Pirmosios instancijos teisme K. M. parodė, jog sustojusi pribėgo prie vaiko, kurio veidas buvo kruvinas. Ji rūpinosi sužalotu vaiku, nuplovė kraują bei perstačiusi automobilį, kad galėtų pravažiuoti kiti automobiliai, parvedė vaiką į namus. Tada iš vaiko gavusi jo mamos telefono numerį, paskambino vaiko mama ir pranešė apie įvykį. Dar pabuvo su vaiku, kol parėjo namo artimasis. Tada dar kartu su juo išėjo ir susitiko vaiko mamą, su kuria pasikalbėjo, jog susiskambins. Pati grįžo prie automobilio ir laukė vaiko mamos skambučio. Keletą kartų skambino, vėliau pati pranešė policijai apie įvykį. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis L. B. parodė, kad moteris iš automobilio paklausė jo, ar viskas gerai ir dar rūpinosi juo, t. y. nuvalė kraują, davė atsigerti vandens, parvedė į namus ir pabuvo su juo. Moteris prisiparkavo automobilį ir nuvedė jį į namus. Jis davė mamos telefono numerį namuose, kad moteris paskambintų jo mamai. Moteris liepė jam atsigulti namuose. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusiojo L. B. įstatyminė atstovė R. B. parodė, kad jai paskambino moteris, kuri pasakė, jog jos vaikas įvažiavo į jos automobilį bei yra nusibrozdinęs. Liudytoja apklausta A. D. parodė, jog teta, iš to automobilio, patraukė automobilį į šoną ir pasistatė prie savo laiptinės. Teta pasirūpino berniuku, jam valė kraują bei po to su berniuku nuėjo į jo namus. Liudytoja D. B. parodė, moteris paguodė tą vaiką bei pasirūpino tuo vaiku.
8.4. 2021 m. vasario 26 d. tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio nurodyta, jog K. M. vadovavosi KET 219.5 punktu ir visų pirma pasirūpino nukentėjusiojo vaiko sveikata, pati suteikė pirmąją pagalbą, pasirūpino jo saugumu ir priežiūra, kol grįžo nukentėjusiojo vaiko artimieji bei laukė įvykio vietoje, kol atvažiavo policija, tai yra ji atliko būtinus veiksmus, ką privalo atlikti eismo įvykio dalyvis (1 t., b. l. 131–132).
8.5. Kelių eismo taisyklių 219.5 punktas nurodo: įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo: imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti greitąją medicinos pagalbą, o jeigu iškviesti greitosios medicinos pagalbos arba nukentėjusiųjų nuvežti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą kitu transportu neįmanoma, nuvežti juos į artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą savo transporto priemone, išskyrus tuos atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiųjų gyvybei ar sveikatai.
8.6. Įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes matyti, jog automobilio vairuotoja įvykus eismo įvykiui, pasirūpino nukentėjusiuoju, suteikė pirmąją pagalbą, pasielgė taip, kai reikalauja KET 219.5 p. reikalavimai. Be to K. M. paliko eismo įvykio vietą turėdama tikslą, ne pabėgti iš eismo įvykio, o kuo greičiau apie viską pranešti nukentėjusiojo tėvams. K. M. neslėpė įvykio, tik perdavusi vaiką jo artimiesiems grįžo į įvykio vietą, skambino nukentėjusiojo mamai bei teiravosi apie jo sveikatos būklę bei jos būtinybę apie įvykį informuoti policiją, įsitikinusi vaiko saugumu bei jo sveikatos būkle, taip pat pranešė policijai apie įvykį. Todėl K. M. veikoje nebuvo tiesioginės tyčios. Apygardos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs visus aukščiau aptartus duomenis teisingai nustatė, jog administracinės teisena pagal ANK 426 straipsnį nebuvo pradėta pagrįstai.
9. Apeliaciniu skundu advokatas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) PK nevertino ir nesigilino, t. y. neatliko jokių veiksmų, kurie pagrįstai leistų teigti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nepažeidė ANK 426 straipsnio 1 ar 2 dalies nuostatų. Tačiau iš bylos medžiagos (moterų pateikti paaiškinamai eismo įvykio medžiagoje) bei (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato atsiliepimo matyti, jog prieš surašant vairuotojai K. M. protokolą buvo sprendžiamas atsakomybės klausimas dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, vairuotojos atžvilgiu, kadangi automobilio vairuotoja iš karto nepranešė apie eismo įvykį policijai. Atkreiptinas dėmesys, jog įvertinus byloje surinktą medžiagą, buvo matyti, jog K. M. nepasišalino iš eismo įvykio tyčia, nepaliko vaiko vieno, ar slėpė įvykį, kad niekas nesužinotų, o atvirkščiai atliko pirminius veiksmus būtinus po eismo įvykio. Po to grįžo prie automobilio ir laukė vaiko mamos skambučio, vėliau pati pranešė policijai apie įvykį.
10. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas netyrė visų administracinio nusižengimo ištyrimui byloje esančių aplinkybių, be to užkirto nukentėjusiajam pasinaudoti procesine teise iškviesti liudytoją, kuris matė po eismo įvykio K. M. atliktus veiksmus. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2020 m. gruodžio 2 d. Šiaulių apygardos teismas nutartimi išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. AN2-151-354/2020 pagal (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato apeliacinį skundą, dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. spalio 12 d. nutarties, kuria buvo panaikintas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ir nuspręsta grąžinti bylą Institucijai iš naujo tirti, paliko Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. spalio 12 d. nutartį nepakeistą. Todėl buvo atliktas papildomas tyrimas ir nustatinėjamos papildomos aplinkybės. Pažymėtina, jog liudytojos R. Ž. paaiškinimas buvo pateiktas apklausos metu (1 t., b. l. 73). 2020 m. birželio 16 d. liudytojo apklausos protokole nurodytos aplinkybės, kurias matė minėta liudytoja. Šiuo atveju Telšių apylinkės teismas įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, t. y. teismo posėdžio metu duotus nukentėjusiojo L. B., jo įstatyminės atstovės R. B. bei mažamečių liudytojų A. D. ir D. B. parodymus, vaizdo įrašą (1 t., 124), Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto išvadas (1 t., b. l. 119–123), 2020 m. birželio 9 d. apžiūros protokolą bei foto lenteles (1 t., b. l. 24–25, 27–30), 2020 m. birželio 9 d. kitų objektų apžiūros protokolą (1t., b. l. 1–2), eismo įvykio vietos schemomas (1 t., b. l. 3, 5), 2020 m. birželio 19 d. eismo įvykio vietos apžiūros protokolą bei foto lentelėmis (1 t., b. l. 6–8, 9–11). Byloje surinktų duomenų, kurie vieni kitus atitinka bei papildo, visuma leido pirmosios instancijos teismui įvertinti nagrinėjamą situaciją ir priimti teisėtą sprendimą. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas savaime nėra ANK nuostatų pažeidimas, jeigu teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Šiuo konkrečiu atveju, apylinkės teismas įvertino bylos duomenų visumą, išvadas išsamiai motyvavo, nutartyje jokių prieštaravimų nėra. Vien tai, kad nukentėjusiojo atstovas nesutinka su pirmosios instancijos aplinkybių vertinimu, nėra pagrindas nepritarti apylinkės teismo sprendimui.
11. Formuojamoje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus T. T. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A261-3555/2011, Nr. N662-1252/2012 ir kt.). Tokios pozicijos iš esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas neprivalo atsakyti į kiekvieną skunde dėstomą samprotavimą, o pasisako dėl esminių skundo klausimų, kurie gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimo priėmimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-548/2013), teismas neprivalo atsakyti į absoliučiai visus skundo argumentus, kurie yra akivaizdžiai nepagrįsti ir subjektyvūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-296-788/2017).
12. Aukštesnysis teismas pažymi, kad vien tai, jog nukentėjusiojo atstovas advokatas dėl K. M. kaltės pagal ANK 426 straipsnyje numatyto nusižengimo padarymo laikosi savo versijos, neduoda pagrindo besąlygiškai ją laikyti teisinga. Byloje esantys ir aukščiau aptarti įrodymai paneigia K. M. kaltę pasitraukus iš eismo įvykio vietos, pažeidžiant KET reikalavimus, todėl tai, kad teismo jie buvo įvertinti ne taip kaip pageidauja nukentėjusiojo atstovas advokatas, neduoda pagrindo išvadai, jog teismas šiuos duomenis tyrė ir vertino neobjektyviai.
13. Vadovaujantis tuo kas išdėstyta, pripažįstama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone įvertino byloje esančius įrodymus bei padarė teisingą ir pagrįstą išvadą. Apylinkės teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl naikinti skundžiamą nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutarimą nepakeistą ir nukentėjusiojo L. B. atstovo advokato Arvydo Aranausko apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.