- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-02
- Bylos Nr.
- AN2-151-354/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-29-3-00218-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Nijolė Matuzevičienė (pirm.)
- Institucija
- Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. spalio 12 d. nutarties, kuria buvo panaikintas Institucijos 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ir nuspręsta grąžinti bylą Institucijai iš naujo tirti, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. 2020 m. rugpjūčio 5 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos nutarimu buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena, pradėta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 428 straipsnio 3 dalį dėl to, kad 2020 m. gegužės 27 d., apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), mažametis L. B., važiuodamas paspirtuku nuo šaligatvio į daugiabučių gyvenamųjų namų kiemą, neapsižvelgęs gerai vietos, ar nėra kliūties, trukdančios apžvelgti vietą (šiuo atveju buvo elektros skydinė), neįsitikino, kad tai daryti yra saugu ir nėra artėjančių transporto priemonių, nespėjo sustabdyti savo paspirtuko ir atsitrenkė į iš kairės pusės atvažiuojančią transporto priemonę „Volvo XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vairavo K. M.. Eismo įvykio metu buvo apgadinti automobilis ir paspirtukas bei L. B. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Administracinė teisena nutraukta dėl to, kad L. B. priešingą teisei veiką padarė būdamas jaunesnis negu 16 metų, t. y. neturėjo amžiaus, kad būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 428 straipsnio 3 dalį.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su 2020 m. rugpjūčio 5 d. Institucijos priimtu nutarimu, įstatyminės L. B. atstovės R. B. įgaliotasis atstovas advokato padėjėjas V. M. pateikė skundą Šiaulių apylinkės teismui, prašydamas panaikinti Institucijos nutarimą ir grąžinti bylą Institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartimi buvo panaikintas Institucijos 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutarimas ir byla grąžinta Institucijai tirti iš naujo. Nutartyje teismas nurodė, kad administracinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas neišsamiai ir skubotai, neišsiaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, nepašalintos abejonės, jog būtent L. B. kaltas dėl eismo įvykio kilimo, nutarimas priimtas iš esmės neatlikus jokio įvykio tyrimo (pats L. B. nebuvo apklaustas, vadovautasi tik byloje esančiu vaizdo įrašu ir vairuotojos K. M. paaiškinimais, neįvertinta tai, kad K. M. apie eismo įvykį nepranešė policijai).
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Šiaulių apygardos teismui pateiktu skundu Institucija prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartį ir palikti Institucijos 2020 m. rugpjūčio 5 d. priimtą nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną nepakeistą.
4.1. Skunde Institucija nurodo, kad tiriant eismo įvykį, buvo du kartus apklausta mažamečio vaiko mama R. B., kuri smulkiai išdėstė eismo įvykio aplinkybes, mažametis L. B. nebuvo apklaustas, siekiant išvengti proceso traumuojančio poveikio, kad kuo mažiau vaikas patirtų streso kviečiamas į policijos įstaigą, tad įvykis buvo tiriamas remiantis parodymais išsakytais vaiko mamos.
4.2. Be to, Institucija nurodo, kad teismas nutartyje akcentuoja, jog eismo įvykio vieta buvo ilgai neapžiūrėta ir tik 2020 m. birželio 19 d. ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai šitą eismo įvykio vietą apžiūrėjo. Institucija patikslina, jog 2020 m. birželio 5 d. buvo nuvykta į eismo įvykio vietą, įvykio vieta buvo detaliai apžiūrėta, padarytos nuotraukos, tik nepadaryta foto lentelė, kurioje neaprašytos eismo įvykio nuotraukos. Eismo įvykio vietoje būnat buvo pastebėta, kad prie netoli eismo įvykio vietos, (duomenys neskelbtini), yra įsikūręs grožio salonas „(duomenys neskelbtini)“ ir prie įėjimo į saloną yra vaizdo kamera, tad užėjus į grožio saloną buvo pakalbėta su salone dirbusiomis darbuotojomis dėl vaizdo įrašo pateikimo Mažeikių rajono policijos komisariatui. Grįžus į Mažeikių rajono policijos komisariatą buvo surašytas raštas 2020-06-05 d. Nr. 73 ANR _K-3327-2020 dėl vaizdo medžiagos pateikimo. Apžiūrėjus įvykio vietą, tą pačią dieną buvo nuvykta į namus pas berniuko mamą R. B., kur buvo paimtas berniuko paspirtukas apžiūrai bei pristatytas į Mažeikių rajono policijos komisariatą tolimesniam tyrimui. Gavus 2020 m. birželio 9 d. filmuotą vaizdo įrašą matyti, kokia kryptimi važiavo berniukas ir kaip įvyko eismo įvykis, papildomai mažametį detaliai, Institucijos manymu, apklausinėti nebūtina.
4.3. Be kita ko, Institucija pažymi, kad tiek iš automobilio vairuotojos pateikto paaiškinimo, tiek iš vaizdo įrašo matyti, kad eismo įvykį sukėlė ne automobilio vairuotoja, o pats berniukas su paspirtuku, nes jis atsitrenkė į atvažiuojantį automobilį, todėl automobilio greitis neįtakojo eismo įvykio priežastiniu ryšiu. Nors paspirtuko vairuotojas pagal kelių eismo taisykles prilyginamas pėsčiajam, tačiau būtent šiuo atveju berniukas, važiuodamas paspirtuku, judėjo didesniu greičiu nei prilyginama pėsčiojo ėjimo greičiui, todėl nespėjus sustabdyti paspirtuko įvyko eismo įvykis. Kadangi eismo įvykis įvyko daugiabučių gyvenamųjų namų kieme, kelių eismo taisyklių reikalavimai, skirti „Gyvenamoji zona“, galioja ir daugiabučių gyvenamųjų namų kiemams. Kelių eismo taisyklių 175 punkte nurodyta, kad pėstiesiems leidžiama vaikščioti važiuojamąja dalimi visoje gyvenamojoje zonoje, tačiau jie neturi trukdyti transporto priemonių eismui. Institucija nurodo, kad gyvenamojoje zonoje pėstieji turi pirmumo teisę prieš transporto priemones, tačiau šiuo atveju berniukas važiavo nuo nuokalnės, įsibėgėjęs ir nespėjęs sustabdyti pats atsitrenkė į važiuojantį automobilį, o ne vairuotoja partrenkė berniuką. Pažymima, kad nustatyti automobilio „Volvo XC 60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavimo greičio nėra techninių galimybių, kadangi eismo įvykio schema buvo nubraižyta pagal vairuotojos K. M. parodymus, todėl ji buvo preliminari. Eismo įvykio schemoje nėra užfiksuoti matmenys, nėra taip pat ir automobilio stabdymo kelio.
4.4. Skunde nurodoma ir tai, kad automobilio vairuotojai K. M. nebuvo taikyta administracinė atsakomybė pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, kadangi iš surinktos medžiagos matyti, jog automobilio vairuotoja įvykus eismo įvykiui pasirūpino berniuku, suteikė pirmąją pagalbą bei palydėjo vaiką namo, kur jis gyvena, kad galėtų pranešti tėvams, dėl ko įvyko eismo įvykis, ir kartu bendru susitarimu, su berniuko mama nusprendė pirma pasirūpinti vaiko sveikata ir jį pristatyti į gydymo įstaigą, po to informuoti policijos pareigūnus. Nurodoma, kad K. M. bei vaiko mama R. B. susitarė, jog vaiką pristatys į gydymo įstaigą patys, o vairuotoja lauks eismo įvykio vietoje, praėjus keletui valandų po eismo įvykio, pareigūnai, gavę pranešimą dėl sužaloto berniuko iš Mažeikių ligoninės, tai pat ir informacinį pranešimą dėl įvykusio eismo įvykio iš K. M., rado automobilio „Volvo XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoją K. M. eismo įvykio vietoje, todėl moteris iš eismo įvykio vietos nepasišalino, o priešingai, ji atliko visus būtinus veiksmus, ką privalo atlikti eismo įvykio dalyvis.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą įstatyminės L. B. atstovės R. B. įgaliotasis atstovas advokato padėjėjas V. M. prašo apeliacinį skundą atmesti.
5.1. Atsiliepime nurodoma, kad tiriant šio eismo įvykio aplinkybes netirta versija dėl galimai K. M. vairuojamos transporto priemonės tikėtino leistino greičio viršijimo, mažamečio kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą iš esmės grindžiama ikiteisminio tyrimo metu gautais duomenimis, kurie iš tiesų yra neišsamūs ir nekokybiški. Sutinkama, jog teismas padarė pagrįstą apelianto ginčijamą teisinę išvadą – administracinio nusižengimo tyrimas atliktas skubotai, neišsamiai ir nepašalinus abejonių dėl mažamečio padaryto pažeidimo.
5.2. Atsiliepime pažymima, kad iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas iš esmės pakartotinai ir tendencingai palaiko poziciją, neva dėl įvykio kaltas mažametis L. B., įvykio aplinkybes grindžia tik ikiteisminio tyrimo metu atliktais procesiniais veiksmais ir nepateikia absoliučiai jokių naujų argumentų ar duomenų, kurių pagrindu būtų galima priimti priešingą teismui sprendimą. Pažymima, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, akcentavo ne ikiteisminio tyrimo, o administracinio nusižengimo tyrimo ydingumą, trūkumus, visgi, apeliantas laikosi priešingos pozicijos atliktą tyrimą laikydamas objektyviu ir išsamiu, deja, byloje esantys duomenys leidžia daryti kategoriškai priešingą išvadą.
5.3. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad šiuo atveju sprendžiamas atsakomybės taikymo klausimas mažamečiui, kurio tinkamas išsprendimas (tinkamas administracinio nusižengimo tyrimo atlikimas) turi įtaką bylos baigčiai, be kita ko, nulems mažamečio, kaip nukentėjusiojo, statuso nustatymą ir šio statuso pagrindu įstatymu numatytų pasekmių atsiradimą ar teisių įgijimą, pvz., nukentėjusiojo reikalavimą dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo. Pastebima, kad bylos medžiagoje nėra duomenų, neginčijamai patvirtinančių mažamečio kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, patikimai patvirtinančių transporto priemonę vairavusios K. M. veiksmų teisėtumą įvykio metu ir po šio įvykio, o tinkamai neįvertinus visų įvykio aplinkybių, nulėmusių įvykio kilimą ir dėl to mažamečio patirtus sužalojimus, nėra pagrindo ir konstatuoti mažamečio kaltę.
5.4. Pažymima ir tai, kad priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, apeliantas nenurodo jokio skundžiama nutartimi nustatytų aplinkybių neatitikimo administracinių nusižengimų įstatymui, be to, nėra aišku, kokiais duomenis apeliantas grindžia poziciją, kad teismas netinkamai pritaikė įstatymą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
6. Apeliacinis skundas atmetamas.
7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Institucija nesutinka su apylinkės teismo sprendimu panaikinti Institucijos 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutarimą ir bylą grąžinti Institucijai tirti iš naujo, todėl apygardos teismas patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų.
7.1. ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. To paties straipsnio 2 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pagal minėto straipsnio 3 dalį, tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui <...>.
7.2. Nagrinėjamu atveju Institucija 2020 m. rugpjūčio 5 d. priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 428 straipsnio 3 dalyje, teiseną L. B. atžvilgiu ANK 591 straipsnio 2 punkto pagrindu, kadangi L. B. administracinį nusižengimą padarė neturėdamas reikiamo amžiaus (16 metų), kad būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas apylinkės teismo sprendimui dėl Institucijos nutarimo panaikinimo, pažymi, jog nutraukiant administracinio nusižengimo teiseną ANK 591 straipsnio 2 punkto pagrindu yra privaloma, laikantis ANK 567 straipsnyje įtvirtintų visapusiško ir objektyvus bylos aplinkybių ištyrimo reikalavimų, nustatyti, kad jaunesnis nei 16 metų amžiaus asmuo iš tiesų įvykdė jam inkriminuojamą nusižengimą.
7.3. Apygardos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog eismo įvykio kaltininkas yra būtent L. B.. Pažymėtina, kad atliekant administracinio nusižengimo tyrimą nebuvo imtasi visų būtinų priemonių, siekiant visapusiškai ir išsamiai ištirti įvykio aplinkybes, pašalinti byloje esamus prieštaravimus, užtikrinti asmens, kurio atžvilgiu vykdomas administracinio nusižengimo tyrimas, procesines teises, todėl apylinkės teismas pagrįstai nusprendė bylą grąžinti tirti iš naujo Institucijai, siekiant pašalinti bet kokias protingas abejones dėl eismo įvykio kaltininko.
7.4. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Institucija nepagrįstai itin sureikšmino byloje esantį vaizdo įrašą, kaip įrodymą, patvirtinantį L. B. kaltę. Pažymėtina, kad, priešingai Institucijos manymui, byloje esantis vaizdo įrašas visiškai nepatvirtina, jog eismo įvykio kaltininkas yra būtent L. B., kadangi vaizdo įraše visiškai nesimato paties eismo įvykio. Pastebėtina, jog vaizdo įrašas gali būti laikomas netiesioginiu įrodymu nustatant eismo įvykio kaltininką, tačiau tik tuo atveju, kai administracinio nusižengimo tyrimas yra atliktas visapusiškai ir išsamiai, o įrašas sudaro loginę įvykio grandinę su kitais byloje esančiais įrodymais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vien tai, jog automobilio vairuotoja K. M. nurodė, jog būtent į jos automobilį atsitrenkė L. B., kad pastaroji važiavo leistinu greičiu gyvenamojoje zonoje, negali savaime būti laikoma L. B. kaltės įrodymu, kadangi šiuo atveju būtina įvertinti ir atsižvelgti ir į K. M. galimą suinteresuotumą nurodyti jai palankias įvykio aplinkybes. Tuo pačiu nesutiktina su Institucijos teiginiu, jog šiuo atveju nėra būtina nustatyti K. M. važiavimo greičio. Teismo vertinimu, šiuo atveju būtent K. M. važiavimo greitis gyvenamojoje zonoje (jei buvo viršytas leistinas greitis) galėjo būti priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu, t. y. galėjimu išvengti eismo įvykio, turėjimu realią galimybę pamatyti arba nepamatyti L. B. ir pan. Pastebėtina, kad iš byloje esančių K. M. parodymų, kuriuos ji davė dar ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog ji nurodė važiavusi ne daugiau kaip 20 km/h greičiu (administracinio nusižengimo bylos medžiaga, b. l. 34–35), tačiau byloje esantis vaizdo įrašas kelia abejonių dėl neva buvusio mažo K. M. važiavimo greičio. Vis dėlto abejonės dėl buvusio K. M. važiavimo greičio administracinio nusižengimo tyrimą atlikusi Institucija net nemėgino pašalinti, tai rodo atlikto įvykio tyrimo neišsamumą ir atitinkamai skuboto sprendimo priėmimą.
7.5. Apygardos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal ANK 577 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu laikomas asmuo, kuris įtariamas administracinio nusižengimo padarymu ir kuriam administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas surašė ar turi surašyti administracinio nusižengimo protokolą. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog L. B. turi administracinėn atsakomybės traukiamo asmens statusą, nepriklausomai nuo jo amžiaus, todėl jis turi ir atitinkamas procesines teises, numatytas ANK 577 straipsnio 2 dalyje, įskaitant ir teisę į gynybą duodant paaiškinimus. Nagrinėjamu atveju ši L. B. teisė buvo akivaizdžiai pažeista. L. B. apie įvykį visiškai nebuvo apklaustas, duomenų, kad įstatyminė L. B. atstovė būtų prieštaravusi tokiai vaiko apklausai ar kad L. B. negalėtų duoti teisingų parodymų, nėra, todėl vien jau dėl šių priežasčių atliktas administracinio nusižengimo tyrimas neatitinka ANK 567 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, keliamų administracinio nusižengimo tyrimui. Teismas pažymi, kad įstatyminė L. B. atstovė R. B. eismo įvykio nematė, todėl jos parodymai jokiu būdu negali pakeisti tiesiogiai įvykyje dalyvavusių asmenų parodymų.
7.6. Tuo pačiu pastebėtina, kad automobilio vairuotoja K. M. apie įvykį buvo apklausta tik ikiteisminio tyrimo metu ir tik kaip specialioji liudytoja (administracinio nusižengimo bylos medžiaga, b. l. 34–35). Administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu K. M. visiškai nebuvo apklausta, nors patys administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai ją 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu (tą pačią dieną, kaip ir priimamas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną L. B. atžvilgiu) (administracinio nusižengimo bylos medžiaga, b. l. 20) pripažino nukentėjusiąja. Taigi, šiuo atveju apskritai nesuprantama, kokį procesinį statusą K. M. turėjo atliekant nagrinėjamą įvykį, kadangi K. M., kaip nukentėjusiosios, statusas buvo nustatytas tik baigus administracinio nusižengimo tyrimą, duomenų, kad K. M. būtų supažindinta su minėtu nutarimu ją pripažinti nukentėjusiąja, nėra. Nurodytos aplinkybes vėlgi rodo, kad administracinio nusižengimo teisena buvo atliekama skubotai, nesiekiant išsiaiškinti ir nustatyti tikrąsias įvykio aplinkybes.
7.7. Atsakant į skundo argumentus dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo pažymėtina, jog šiuo atveju yra sprendžiamas tik Institucijos atlikto administracinio nusižengimo pagal ANK 428 straipsnio 3 dalį tyrimo išsamumo ir visapusiškumo bei L. B., kaip eismo įvykio kaltininko nustatymo pagrįstumo klausimai, o ne K. M. atsakomybės pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį klausimas. Taigi, apygardos teismas neturi teisinio pagrindo vertinti K. M. veiksmų ANK 426 straipsnio 1 dalies prasme, kadangi pagal minėtą ANK straipsnį Institucijos 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena nebuvo nei pradėta, nei atsisakyta ją pradėti, o skundžiamoje apylinkės teismo nutarties rezoliucinėje dalyje nebuvo nurodyta pranešti Institucijai apie galimai K. M. padarytą kitą administracinį nusižengimą. Vis dėlto, atkreiptinas Institucijos dėmesys, jog vertinant K. M. parodymus (jų patikimumą), būtina atsižvelgti ir į priežastis, kodėl pastaroji delsė apie eismo įvykį pranešti policijai.
7.8. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai nusprendė grąžinti bylą tirti Institucijai iš naujo, kadangi byloje esama nepašalintų abejonių, neišsiaiškintos visos esminės bylai reikšmingos aplinkybės ir tik atlikus išsamų bei visapusišką administracinio nusižengimo tyrimą bus galima priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl to, kuris eismo dalyvis sukėlė eismo įvykį. Taigi, naikinti skundžiamos apylinkės teismo nutarties apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. spalio 12 d. nutartį nepakeistą ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.