- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-21
- Bylos Nr.
- 1S-108-1020/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19133-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ernestas Rimšelis
- Kaltinamasis
- A. V.
- Advokatai
- Raimundas Jurka
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. V. (A. V.) gynėjo advokato Raimundo Jurkos skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria trims mėnesiams pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į A. V. priklausančias pinigines lėšas – 2 400 Eur.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Vilniaus apygardos teismui perduota nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje, be kitų asmenų, A. V. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 226 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos), BK 226 straipsnio 2 dalyje (2 nusikalstamos veikos), BK 226 straipsnio 3 dalyje ir BK 226 straipsnio 4 dalyje.
Siekiant užtikrinti galimus civilinius ieškinius ir galimą turto konfiskavimą bei išplėstinį turto konfiskavimą, ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2020 m. balandžio 30 d. nutarimu, o vėliau ir teismų nutartimis, laikinai apribotos A. V. nuosavybės teisės į pastarojo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), 2020 m. vasario 18 d. atliktos kratos metu rastus ir paimtus pinigus – 2 400 Eur. Bylą perdavus nagrinėti teismui, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 22 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-104-891/2021 laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į minėtą turtą pratęstas trims mėnesiams, nuo 2020 m. sausio 30 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 26 d. nutartimi laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į A. V. namuose rastas pinigines lėšas pratęstas dar trims mėnesiams, nuo 2021 m. balandžio 30 d., siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą. Pasak teismo, byloje yra duomenų, kad minėtos A. V. priklausančios piniginės lėšos gali būti gautos iš nusikalstamos veikos.
Šalies argumentai
3. Kaltinamojo A. V. gynėjas skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 26 d. nutartį dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo į A. V. priklausančius kratos jo namuose metu rastus 2 400 Eur.
3.1. Skunde nurodoma, kad apygardos teismas nevertino ar ikiteisminio tyrimo metu priimtas prokuroro sprendimas laikinai apriboti A. V. šeimos turtą – 2 400 Eur, buvo pagrįstas ir teisėtas, o taip pat neatsižvelgė į ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo duotus parodymus apie šių lėšų kilmę. Dar 2016 m. A. V. su žmona pradėjo taupyti grynuosius pinigus, o 2019 m. jų bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tokiu būdu jau buvo sukaupta 10 000 arba 12 000 Eur grynaisiais pinigais. Anot gynėjo, vadovaujantis A. V. parodymais, šie pinigai gulėjo seife, perlenkti per pusę ir perrišti, o 2019 m. vasarą kaltinamajam kilo mintis dalį šių pinigų – 10 000 Eur užkasti viename tvarte. Gynėjo teigimu, A. V. nurodė, kad vėliau – 2019 m. rugsėjį – jam reikėjo pinigų įsigyti žemės sklypui, todėl jis nuvažiavo ir iš minėto tvarto pasiėmė 2 000 Eur. Dar vėliau, apie 2020 m. sausio mėnesį, A. V. dar kartą nuvažiavo iki minėto tvarto ir pasiėmė 2 500 Eur, kadangi planavo kelionę į (duomenys neskelbtini), o pareigūnai kratos metu paėmė būtent šios piniginės sumos dalį, t. y. 2 400 Eur. Anot kaltinamojo gynėjo, baudžiamajame procese nebuvo imtasi jokių priemonių patikrinti tokius kaltinamojo parodymus ir versiją dėl 2 400 Eur piniginės sumos kilmės: nebuvo patikrinti A. V. nurodomi duomenys apie nekilnojamojo turto sandorius; neįvertinta tai, kad kratos metu paimtos lėšos yra ne kaltinamojo, o visos jo šeimos santaupos, reikalingos pragyvenimui. Skundžiamoje nutartyje nurodyti argumentai, kad šios piniginės lėšos gali būti gautos iš A. V. galimai padarytų nusikalstamų veikų, yra deklaratyvūs, kadangi nenustatytos faktinės aplinkybės, kurios leistų daryti neginčijamą išvadą apie tai, kad iš kitų asmenų, galimai veikiančių nusikalstamai, jis galėjo gauti būtent 2 400 Eur sumą. Taigi teismas nesiaiškino minėtų piniginių lėšų kilmės ir deklaratyviai nurodė teismų praktikoje tradiciškai naudojamą argumentą, kad, esą, ši priemonė reikalinga siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą.
3.2. Pasak gynėjo, skundžiama nutartimi, kuri stokoja motyvų, buvo neproporcingai pažeistos A. V. ir jo šeimos turtinės teisės ir laisvės, nes teismas pratęsė nuosavybės teisių ribojimą, kurį prokuroras, tuo metu ir iki šiol būdamas objektyviai šališkas, buvo paskyręs dar 2020 m. balandžio 30 d. nutarimu. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK), Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir jos protokolų nuostatomis, o taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, kaltinamojo gynėjas teigia, kad skundžiama nutartimi nebuvo gilintasi ir veiksmingai patikrinta, ar šioje byloje taikomas nuosavybės teisės ribojimas į A. V. šeimos turtą yra proporcingas ir atitinka jam pareikštų kaltinimų turinį.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. V. gynėjo advokato R. Jurkos skundas atmestinas.
4. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 26 d. nutarties ir pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad teismo sprendimas pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į kaltinamajam A. V. priklausantį turtą, yra teisėtas ir pagrįstas, nes nagrinėjamoje byloje kratos metu rasti pinigai galėjo būti gauti inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu, taigi gali būti sprendžiamas jų konfiskavimo klausimas.
5. Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 1 dalies nuostatomis, civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Sprendžiant klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, būtina nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog galimai padaryta nusikalstama veika, o byloje gali būti ar yra pareikštas civilinis ieškinys arba galimas turto konfiskavimas, ar išplėstinis turto konfiskavimas. Šia procesine prievartos priemone, be kita ko, siekiama išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas, o asmuo, galimai padaręs nusikalstamą veiką, atlygintų nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, neįgytų nepagrįstos turtinės naudos iš nusikalstamos veikos ir pan. Nagrinėjamu atveju aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymo terminas pratęstas teismui konstatavus, kad nagrinėjamoje byloje būtina užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą.
6. Susipažinus su teismui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir kaltinamojo gynėjo skunde išdėstytais argumentais, aukštesniajam teismui nekyla abejonių, kad šioje baudžiamojo proceso stadijoje yra pakankamas faktinis pagrindas taikyti ginčijamą procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą, nes byloje, be kitų klausimų, nagrinėjamas ir klausimas, ar kratos metu rasti pinigai nebuvo gauti kaip turtinė nauda iš inkriminuojamų nusikalstamų veiksmų, o tokioje situacijoje turi būti sprendžiamas ir jų konfiskavimo klausimas.
7. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. V. kaltinamas padaręs net šešias korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, numatytas BK 226 straipsnio 1–4 dalyse – kitaip tariant, jam inkriminuotas ne vienas galimos prekybos poveikiu epizodas. Šios veikos paprastai yra savanaudiškos ir jomis siekiama gauti turtinės naudos. Pagal pareikštą kaltinimą, A. V., pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi ir įtaka, kelis kartus susitarė duoti kyšius bei juos davė siekdamas neteisėto atitinkamų pareigūnų veikimo vykdant įgaliojimus, o minėtas pinigines sumas (pvz., vienu atveju – 5 000 Eur, kitu – 8 000 Eur), kurias perduodavo kaip kyšius, jis galimai gavo iš trečiojo asmens, tam tikrą dalį iš perduodamų sumų pasilikdamas sau, kaip mokestį iš tarpininkavimą. Pažymėtina, jog šių kaltinamajam inkriminuojamų veikų padarymas yra grindžiamas kaltinamajame akte nurodytais duomenimis (t. 13, b. l. 1–74; liudytojų, pvz., E. P., parodymais, slapto sekimo, nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų ir kitų procesinių veiksmų atlikimo protokolais bei kitais bylos duomenimis), taigi nėra akivaizdžiai nepagrįstas ir rodo, kad A. V. galimai padarytos veikos yra susijusios ir su neteisėtos turtinės naudos gavimu. Aukštesniojo teismo vertinimu, aptarta turtinė nauda gali būti laikoma nusikalstamos veikos rezultatu, kuris yra konfiskavimo objektu ir pagrindu tokio turto atžvilgiu taikyti nuosavybės teisės apribojimą.
8. Gynėjo teigimu, priimant sprendimą pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į A. V. turtą, tinkamai nebuvo patikrinta ir įvertinta kaltinamojo versija apie rastų pinigų kilmę, jo pateikti duomenys apie nekilnojamojo turto sandorius ir kt., be to, sprendimą dėl nuosavybės teisės ribojimo priėmė šališkas prokuroras. Visgi, kaltinamojo pateikta pinigų kilmės versija aukštesniojo teismo neįtikina, o byloje esantys duomenys apie kaltinimo versiją, nepaisant to, koks konkretus prokuroras priėmė pirminį ir vėliau ne kartą peržiūrėtą sprendimą dėl nuosavybės teisės ribojimo, bent jau šioje proceso stadijoje yra aiškiai svaresni.
9. Pažymėtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas dar 2020 m. gegužės 11 d. nutartyje ikiteisminio tyrimo metu spręsdamas ar prokuroro nutarimu pagrįstai apribota A. V. nuosavybės teisė į 2 400 Eur dydžio pinigines lėšas, analizavo A. V. šeimos turto deklaraciją ir kitokio pobūdžio duomenis, kurie, įtariamojo teigimu, neva įrodo, jog rasti pinigai buvo gauti teisėtu būdu (t. 6, b. l. 123–124). Minėtoje nutartyje visiškai pagrįstai pastebėta, kad 2020 m. kovo 18 d. papildomai apklaustas įtariamuoju A. V. teigė, jog 2020 m. vasario 16 d. prašė kaltinamojo A. J. paskolinti jam 650 Eur, nes beveik visą 2020 m. sausio mėnesį buvo nedarbingas ir jam trūko pinigų gartraukiui nupirkti (t. 10, b. l. 146). Taigi, vadovaujantis šiais kaltinamojo parodymais, likus dienai iki galimo kyšio A. V. perdavimo ir 2 dienoms iki 2 400 Eur sumos jo namuose suradimo, kaltinamojo šeima jautė pinigų trūkumą ir jų bandė skolintis. Aukštesniojo teismo vertinimu, tai rodo, kad A. V. pozicija dėl turėtų santaupų ir tokios rastų pinigų kilmės proceso metu nebuvo visiškai nuosekli – jis pats teigė jog 2020 m. sausio-vasario mėnesiais jam trūko pinigų ir bandė jų pasiskolinti. Vien turėdamas omenyje tokią A. V. prieštaringą ir nenuoseklią poziciją šiuo klausimu, aukštesnysis teismas negali atmesti galimybės, jog jo namuose rasti pinigai galėjo būti įgyti neteisėtu būdu.
Pirmosios instancijos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje visi šie klausimai bus nagrinėjami ir vertinami, tačiau galutinis atsakymas į tai, daugeliu atvejų yra priimamas tik ištyrus visas bylos aplinkybes ir išnagrinėjus bylą teisme.
Kaltinamojo gynėjas teigia, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas A. V. atžvilgiu yra taikomas neproporcinga apimtimi – skundžiama nutartimi nebuvo gilintasi ir veiksmingai patikrinta, ar šioje byloje nuosavybės teisės ribojimas yra proporcingas ir atitinka A. V. pareikštų kaltinimų turinį. Visgi atsižvelgdamas į pateiktą baudžiamosios medžiagą bei skundo argumentus, aukštesnysis teismas negali sutikti, kad laikinai apriboto A. V. turto vertė yra aiškiai neadekvati ir užkrautų pernelyg didelę finansinę naštą. Kaip jau minėta, byloje keliamas klausimas dėl minėtų pinigų, kaip gautų iš nusikalstamos veikos, kilmės, taigi, nuosavybės teisės į šiuos pinigus apribojimas, neeliminuoja nuteistojo galimybės disponuoti kitu teisėtu būdu turimu turtu, be to, šia priemone nėra apribotos nuosavybės teisės į kitas jo gaunamas pajamas, kurios būtinos nuteistojo pragyvenimui ir pan. Taigi šioje situacijoje paskirta prievartos priemonė nevaržo kaltinamojo A. V. nuosavybės teisių labiau, negu reikia šios priemonės tikslams pasiekti ir yra proporcinga.
Atsižvelgdamas į visa tai ir vadovaudamasis BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo A. V. (A. V.) skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 26 d. nutartį.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.