- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-29
- Bylos Nr.
- 1S-190-654/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19133-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alenas Piesliakas
- Kaltinamasis
- A. V.
- Advokatai
- Raimundas Jurka
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alenas Piesliakas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. V. (A. V.) gynėjo advokato Raimundo Jurkos skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 9 d. nutarties, kuria trims mėnesiams pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į A. V. turtą – kratos metu rastus ir paimtus 2 400 Eur, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 30 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. V. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 226 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 226 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), 226 straipsnio 3 dalyje, 226 straipsnio 4 dalyje, padarymu.
Žemesnės instancijos teismas
2. Ikiteisminio tyrimo metu prokuroro 2020 m. balandžio 30 d. nutarimu kaltinamajam A. V. paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kratos metu rastus ir paimtus pinigus – 2 400 Eur, kurios taikymo terminas ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. spalio 26 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. bei 2021 m. balandžio 26 d. nutartimis pratęstas iki 2021 m. liepos 30 d. Vilniaus apygardos teismas skundžiama 2021 m. liepos 9 d. nutartimi laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą pratęsė dar trims mėnesiams, motyvuodamas tuo, kad iki šiol laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindai bei sąlygos nėra išnykę ir pasikeitę.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
3. Kaltinamojo A. V. gynėjas skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 9 d. nutartį.
3.1. Skunde advokatas nurodė, kad skundžiamoje nutartyje nebuvo gilintasi ir veiksmingai patikrinta, ar nuosavybės teisių turtui, kuris priklauso ne tik A. V., bet ir jo šeimai, ribojimas yra proporcingas ir atitinka jam pareikštų kaltinimų turinį. Teismas nesiaiškino pinigų kilmės, deklaratyviai nurodė, kad taikoma priemone siekiama užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą.
Žemesnės instancijos teismas
3.2. Šiame baudžiamajame procese nebuvo imtasi jokių priemonių patikrinti A. V. parodymus dėl 2 400 Eur sumos. Nebuvo patikrinti A. V. nurodyti duomenys apie nekilnojamojo turto sandorius, apie tai, kad kratos metu paimtos lėšos yra ne jo vieno, o visos šeimos santaupos, kurios reikalingos išlaikyti šeimą, mažametį vaiką. Teismo nurodyti argumentai, kad pinigai gali būti gauti iš A. V. galimai padarytų nusikalstamų veikų, taip pat yra deklaratyvūs, kadangi nenustatytos faktinės aplinkybės, kurios leistų daryti neginčijamą išvadą apie tai, kad 2400 Eur sumą jis galėjo gauti iš kitų asmenų, veikiančių galimai nusikalstamai.
4. Atsiliepimų į skundą, pranešimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Kaltinamojo A. V. gynėjo skundas atmetamas.
5. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su byla, skundo argumentais ir apygardos teismo nutarties motyvais daro išvadą, jog apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Skundo argumentai nėra pagrindas naikinti apygardos teismo nutartį ir nutraukti laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymą pas A. V. kratos metu rastiems ir paimtiems pinigams.
6. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą ribojimu. Laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo pagrindai ir sąlygos nustatytos BPK 151 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas, o jo terminas pratęstas esant bent vienam iš minėtų pagrindų. Laikino nuosavybės teisės apribojimo tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas, o baigus baudžiamąjį procesą šiuo turtu atlyginti nukentėjusiesiems kaltu pripažinto asmens padarytą žalą ar konfiskuoti su nusikalstamu veikų padarymu susijusį turtą.
7. Šiuo atveju laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas apygardos teismo buvo pratęstas siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą bei išplėstinį turto konfiskavimą.
8. A. V. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamai padarius šešias korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, numatytas BK 226 straipsnio 1–4 dalyse. Pagal pareikštą kaltinimą, A. V., pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi ir įtaka, kelis kartus susitarė duoti kyšius bei juos davė siekdamas neteisėto atitinkamų pareigūnų veikimo vykdant įgaliojimus, o minėtas pinigines sumas (vienu atveju – 5 000 Eur, kitu – 8 000 Eur), kurias perduodavo kaip kyšius, jis galimai gavo iš trečiojo asmens, tam tikrą dalį iš perduodamų sumų pasilikdamas sau, kaip mokestį už tarpininkavimą. Tokia situacija reiškia, kad A. V. galimai padarytos veikos yra susijusios su neteisėtos turtinės naudos gavimu, todėl, jeigu apygardos teismui išnagrinėjus bylą toks kaltinimas pasitvirtins, vadovaujantis BK 72 straipsniu ir 72³ straipsniu, siekiant neleisti kaltinamajam disponuoti neteisėtai įgytu turtu ir taip neteisėtai praturtėti, teismas turės svarstyti klausimą dėl kaltinamojo žinioje esančio turto arba jo vertės konfiskavimo. Todėl siekiant tokį galimą teismo sprendimą padaryti realiai įvykdomu, įgyvendinant baudžiamųjų įstatymų siekį, kad daryti nusikaltimus neapsimokėtu, prioritetu išlieka turto išsaugojimas, kuris įmanomas tik taikant laikiną nuosavybės teisių apribojimą. Nagrinėdamas skundą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo teismas nesprendžia ar byloje bus taikomos BK 72 ar 72³ straipsnių nuostatos, ar bus taikomas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Kaltininko galimo pasipelnymo iš nusikalstamos veikos faktas ir dydis yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės.
9. Kaltinamojo A. V. gynėjas skunde motyvuoja, jog piniginės lėšos, kurioms šioje byloje pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, įgytos teisėtai – pinigai yra A. V. ir jo sutuoktinės santaupos, gynėjas aptaria A. V. aiškinimus apie jo namuose kratos metu surastų ir paimtų pinigų kilmę. Šie motyvai nėra teisiškai reikšmingi. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.87 straipsnio nuostatos reglamentuoja sutuoktinių turto teisinį režimą. Pagal įstatymą turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Byloje nėra jokių duomenų, kad turtas yra padalintas ar bendrosios jungtinės nuosavybės teisė yra pasibaigusi kitokiu būdu, todėl visas sutuoktinių santuokos metu įgytas turtas, o ne vien tik kratos metu paimti pinigai, yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Skundą nagrinėjantis teismas negali padaryti išvados, kokia turto dalis iš visos bendros sutuoktinių nuosavybės priklauso A. V., todėl ir negali panaikinti laikino nuosavybės teisių apribojimo. Tai, kad pinigai, kuriems laikinai apribotos nuosavybės teisės, yra įgyti teisėtai, nereiškia, kad jų negalima konfiskuoti arba jiems negali būti taikomas išplėstinis turto konfiskavimas. Analizuojant šį argumentą svarbi BK 72 straipsnio 5 dalies nuostata, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
10. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – Konstitucija) riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Pagal Konstituciją teisė į nuosavybę gali būti ribojama dėl turto pobūdžio ir (arba) dėl kitų priežasčių, kai neapribojus šios teisės nebūtų galima apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintų vertybių, būtų pakenkta viešajam interesui. Procesinė prievartos priemonė šioje byloje yra taikoma daugiau nei metus laiko. Šis terminas, atsižvelgiant į bylos eigą, nėra nepagrįstai ilgas. Šioje proceso stadijoje, laikinai neapribojus nuosavybės teisės į kaltinamojo turtą, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo ar išplėstinio turto konfiskavimo įvykdymas. Skundžiama nutartimi nebuvo pažeistos BPK 151 straipsnio 2 ir 6 dalyse numatytos sąlygos, o taip pat BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo reikalavimai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
kaltinamojo A. V. gynėjo advokato Raimundo Jurkos skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 9 d. nutartį.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.