Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. V. (A. V.) gynėjo advokato Raimundo Jurkos skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 22 d. nutarties, kuria laikinas nuosavybės teisės apribojimas į A. V. priklausančias pinigines lėšas – kratos metu rastus ir paimtus 2 400 Eur, pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. sausio 30 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. J. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 226 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) ir 226 straipsnio 3 dalyje, padarymu, o A. V. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 226 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 226 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), 226 straipsnio 3 dalyje, 226 straipsnio 4 dalyje, padarymu.

2. Siekiant užtikrinti civilinius ieškinius ir galimą turto konfiskavimą bei išplėstinį turto konfiskavimą, ikiteisminio tyrimo metu prokuroro 2020 m. balandžio 30 d. nutarimu kaltinamajam A. V. paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kratos metu rastus ir paimtus pinigus – 2 400 Eur, kurios taikymo terminas nustatytas iki 2020 m. spalio 30 d. Ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. spalio 26 d. nutartimi kaltinamajam A. V. laikino nuosavybės teisės apribojimo į kratos metu rastus ir paimtus pinigus – 2 400 Eur – terminas pratęstas iki 2021 m. sausio 30 d.

II. Skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo A. V. gynėjo skundas atmetamas.

5. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 22 d. nutarties, konstatuoja, kad apygardos teismo procesinis sprendimas pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į kaltinamajam A. V. priklausančias pinigines lėšas yra teisėtas ir pagrįstas.

6. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) numatytų procesinės prievartos priemonių. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamojo A. V. 2 400 Eur vertės turtą yra pratęsiamas trijų mėnesių laikotarpiui, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą.

7. Sprendžiant klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, turi būti nustatyta, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog galimai padaryta nusikalstama veika. Šioje byloje tokių duomenų yra pakankamai (kaltinamojo A. V., liudytojų E. P. (E. P.), U. R. ir kt. parodymai, apžiūros, nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo, sekimo ir kt. protokolai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga), kaltinamojo gynėjas skundžiamos nutarties šiuo aspektu neginčija.

8. Laikinai apribojant nuosavybės teisę, pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas, o baigus baudžiamąjį procesą šiuo turtu atlyginti nukentėjusiesiems kaltu pripažinto asmens padarytą žalą ar konfiskuoti nusikalstamu būdu gautą turtą. Nagrinėjant skundą dėl procesinių prievartos priemonių taikymo termino pratęsimo pagrįstumo bei teisėtumo, kaltinamojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir faktinės bylos aplinkybės vertinamos tik tiek, kiek tai susiję su šios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrįstumu. Todėl, ar 2 400 Eur suma, kuriai yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, yra teisėtai įgyti kaltinamojo šeimos pinigai ar visgi ši suma turės būti konfiskuota, bus atsakyta tik išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir pirmosios instancijos teismui priėmus galutinį procesinį sprendimą.

9. A. V. Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas savanaudiškų, BK 226 straipsnio 1–4 dalyse numatytų, iš viso šešių nusikalstamų veikų padarymu. Be kitų inkriminuotų alternatyvių veiksmų A. V. inkriminuota tai, kad jis priėmė įvairaus dydžio pinigines sumas – kyšius. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo gyvenamojoje vietoje atlikus kratą buvo rasta 2 400 Eur suma, tuo metu jam jau buvo pareikšti įtarimai dėl BK 227 straipsnio 2 dalyje, BK 226 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikaltimų padarymo, todėl teisėsaugos pareigūnai turėjo pagrįstą pagrindą manyti, kad rasta 2 400 Eur suma galėjo būti įgyta iš nusikalstamos veikos. Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas negali sutikti, kad sprendimas taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą kaltinamajam A. V. buvo priimtas šališkai.

10. Šiuo metu pagrindas taikyti aptariamą procesinę prievartos priemonę nėra išnykęs – nors A. V. ir nėra kaltinamas būtent 2 400 Eur sumos neteisėtu įgijimu, atsižvelgiant į pareikštus kaltinimus išlieka tikimybė, kad ši suma galėjo būti įgyta iš nusikalstamos veikos ir gali būti pripažinta nusikalstamos veikos rezultatu, byloje nėra akivaizdžių tokią išvadą paneigiančių duomenų. Todėl, darytina išvada, kad žemesnės instancijos teismas byloje surinktus duomenis patikrino pakankama apimtimi ir turėdamas teisinį pagrindą toliau tęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į kaltinamajam priklausantį turtą galimam turto konfiskavimui ar išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti, skundžiama nutartimi šios procesinės prievartos priemonės terminą pratęsė pagrįstai.

11. Nagrinėjamu atveju taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimo mastas nepažeidžia skunde nurodytų proporcingumo principo reikalavimų. Apribota 2 400 Eur suma nėra didesnė už kaltinime nurodytas A. V. galimai neteisėtai įgytas sumas, byloje pakanka duomenų pagrįstam įtarimui, kad ji galėtų būti pripažinta nusikalstamos veikos rezultatu, be to, jei būtų nustatyta, kad ši suma iš tikrųjų buvo gauta iš nusikalstamos veikos, ji turėtų būti konfiskuojama nepaisant kaltinamojo turtinės padėties, nes nusikalstamas veikas galimai padarę asmenys jokiais atvejais negali turėti naudos iš nusikalstamos veikos.

12. Procesinė prievartos priemonė šioje byloje yra taikoma nepilnai vienerius metus, šis terminas, atsižvelgiant į bylos eigą, nėra nepagrįstai ilgas. Šioje proceso stadijoje, laikinai neapribojus nuosavybės teisės į kaltinamojo turtą, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo, išplėstinio turto konfiskavimo įvykdymas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiama nutartimi kaltinamojo A. V. turtui taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas pratęstas teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant BPK 11, 151 straipsnių reikalavimų bei teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose.

13. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodoma, jog procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas nuo 2020 metų, o ne 2021 m. sausio 30 d., tačiau tai laikytina rašymo apsirikimo klaida, neturinčia įtakos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo A. V. gynėjo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 22 d. nutartį.

Ištaisyti skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje rašymo apsirikimo klaidą nurodant, kad procesinė prievartos priemonė pratęsiama nuo 2021 m. sausio 30 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.