- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-05
- Bylos Nr.
- eA-391-815/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03677-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Artūras Drigotas, Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- UAB „Alksita“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 7.2.2Draudėjų pareigos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alksita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alksita“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Alksita“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus (toliau – ir Inspekcija) 2021 m. rugsėjo 27 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 20050 (toliau – ir Nutarimas) arba juo paskirtą baudą sumažinti nuo 12 000 Eur iki 6 944 Eur. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Nutarimas buvo priimtas tuo pagrindu, jog Bendrovė, atstovaujama direktoriaus A. M., neužtikrino, kad su M. B., A. M., V. V., N. V., M. V., R. Z., K. U. ir A. D. ne vėliau kaip prieš darbo dienos pradžią būtų sudarytos rašytinės darbo sutartys ir nustatyta tvarka būtų pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Valdyba) teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Tokiu būdu pareiškėjui buvo skirta ekonominė sankcija – 1 500 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį (viso – 12 000 Eur).
3. Pareiškėjas pažymėjo, kad Nutarimas yra nepagrįstas, kadangi Valdybos pateikti duomenys patvirtina, jog prieš tai minėtų asmenų, įdarbintų Bendrovėje, socialinis draudimas prasidėjo 2020 m. sausio 23 d. Be to, įsiteisėję Inspekcijos Šiaulių darbo ginčų komisijos 2020 m. liepos 16 d. sprendimai patvirtina, kad visi minėti asmenys pagal sudarytas darbo sutartis dirbo nuo 2020 m. sausio 23 d. iki 2020 m. gegužės 14 d. Pareiškėjo teigimu, įsiteisėjusiuose Inspekcijos Šiaulių darbo ginčų komisijos sprendimuose nustatyti faktai dėl minėtų asmenų sudarytų darbo sutarčių ir darbo pradžios datos neturėtų būti kvestionuojami ir iš naujo įrodinėjami. Minėtas aplinkybės taip pat patvirtina ir Nutarime nurodytų asmenų pasirašytos darbo sutartys bei rašytiniai paaiškinimai, kuriuose jie nurodė, kad dirbti Bendrovėje pradėjo nuo 2020 m. sausio 24 d.
4. Pareiškėjas vadovavosi Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2020 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. EV-128 patvirtinto Administracinių nusižengimų, Lietuvos Respublikos užimtumo ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimų protokolų, nutarimų administracinių nusižengimų ir pažeidimų bylose surašymo ir registravimo, baudų, skirtų už administracinius nusižengimus, Lietuvos Respublikos užimtumo ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimus, apskaitos ir mokėjimo (išieškojimo) kontrolės tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 10 punktu, pažymėjo, kad nelegalaus darbo aktas surašytas 2020 m. gegužės 12 d., tačiau protokolas dėl pažeidimo pareiškėjui surašytas tik po daugiau nei metų ir keturių mėnesių, t. y. 2021 m. rugsėjo 15 d. Pareiškėjas nurodė, kad toks terminų nesilaikymas neturėtų būti laikomas neesminiu procedūriniu pažeidimu. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Nutarimas priimtas neužtikrinant objektyvaus ir visapusiško faktinių aplinkybių visumos ištyrimo ir įvertinimo, todėl priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nustatytus išsamumo, objektyvumo ir nešališkumo reikalavimus.
5. Jei teismas įvertintų, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti Nutarimą dėl nurodytų materialinės ir (ar) procesinės teisės normų pažeidimų, pareiškėjas prašė teismo pakeisti Nutarimą ir juo paskirtą baudą sumažinti nuo 12 000 Eur iki 6 944 Eur. Nutarimu pareiškėjui paskirta 12 000 Eur bauda (už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį skiriant 1 500 Eur baudą, kai minimali bauda už šį pažeidimą yra 868 Eur). Pareiškėjo teigimu, bauda buvo paskirta nesilaikant teisės aktų reikalavimų, neatsižvelgiant į lengvinančias aplinkybes, kurias atsakovas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, privalo nustatyti. Pareiškėjas pažymėjo, kad šiuo atveju nebuvo nustatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. Bendrovės pelno ataskaita patvirtina, jog 2020 m., kai buvo nustatytas Nutarime nurodytas pažeidimas, pareiškėjas dirbo nuostolingai ir patyrė 43 726 Eur nuostolių. Pareiškėjas taip pat objekte, kuriame buvo nustatytas pažeidimas, turėjo sustabdyti visus darbus. Pareiškėjo teigimu, šios aplinkybės taip pat turėtų būti vertinamos kaip lengvinančios. Pareiškėjas akcentavo, kad iš nustatytų aplinkybių negalima daryti išvados, jog Bendrovė turėjo tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą. Galimai padarytas pažeidimas, kuris truko kelias dienas, nebuvo iš anksto planuotas, ir galėjo įvykti atsitiktinai susiklosčius aplinkybėms, o ne piktybiškai siekiant pažeisti įdarbinimo tvarką, nuslėpti mokesčius, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakomybė taikoma pirmą kartą, tačiau priimant Nutarimą ir skiriant baudą į šias aplinkybes nebuvo atsižvelgta.
Atsiliepimas
6. Atsakovas Inspekcija atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.
7. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Šiaulių apylinkės miesto Pakruojo rūmai 2021 m. balandžio 13 d. administracinėje byloje Nr. A5.-555-287/2021 įvertino, kad tarp darbuotojų M. B., A. M., V. V., N. V., M. V., R. Z., K. U., A. D. ir Bendrovės direktorius A. M., esant darbo santykių požymiams, nebuvo užtikrinta, kad darbuotojai pradėtų dirbti tik pasirašę darbo sutartį. Be to, apie asmenų darbo pradžią Valdybai nebuvo pranešta ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Teismas konstatavo, jog darbuotojai dirbo nelegaliai ir pripažino Bendrovės direktorių A. M. padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, bei paskyrė 1 000 Eur baudą už aštuonis nelegaliai dirbusius asmenis. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. birželio 2 d. nutartimi nutarimą paliko galioti.
8. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog darbdaviui, kuris yra juridinis asmuo, už nedeklaruotą darbą yra numatyta atsakomybė ne kaip ANK numatytam subjektui, o kaip finansinė sankcija juridiniam asmeniui. Atsakovas vadovavosi Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 4 punktu ir pažymėjo, kad patraukimas atsakomybėn juridinio asmens ir įmonės vadovo ar įgalioto asmens nelaikytina dvigubu nubaudimu. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais dėl praleisto Aprašo 10 punkte įtvirtinto termino, kuriame numatyta, jog ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai nustatyta tvarka baigtas nelegalaus darbo tyrimas, yra išrašomas protokolas. Atsakovas nurodė, kad atliekamo patikrinimo metu laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 10 d. iki 2021 m. vasario 9 d. Bendrovės direktoriui A. M. buvo surašyti ir išsiųsti septyni nurodymai atvykti į Inspekcijos Šiaulių teritorinį skyrių administracinio nusižengimo protokolo pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį surašymui. Taip pat administracinio pažeidimo protokolo surašymui pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 2021 m. rugsėjo 7 d. ir 2021 m. rugsėjo 15 d. buvo surašyti ir išsiųsti du nurodymai atvykti į Inspekcijos Šiaulių teritorinį skyrių. Pagal siųstus nurodymus atvykti A. M. neatvykdavo. Atsakovo teigimu, apie elektroniniu paštu bei įmonės buveinės adresu gaunamus nurodymus atvykti į Inspekcijos Šiaulių teritorinį skyrių A. M. žinojo, kadangi po nurodymų atvykti į Inspekcijos Šiaulių teritorinį skyrių bei informavimą apie administracinės bylos nagrinėjimą, paskambindavo Inspekcijos Šiaulių teritorinio skyriaus vyriausiajam inspektoriui ir niekuo nepagrįstas pretenzijas išsakydavo necenzūriniais žodžiais, leisdamas suprasti, kad neketina atvykti administracinio protokolo surašymui. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Aprašo naujos redakcijos nuostatos įsigaliojo jau po nelegalaus darbo tyrimo akto dėl Bendrovės surašymo.
9. Atsakovas pažymėjo, kad atliekamo tyrimo metu Užimtumo įstatymo pažeidimo byloje lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Savo sąmoningais ir aktyviais piktybiškais veiksmais A. M. vilkino atliekamą tyrimą, nepateikdamas reikalaujamų dokumentų, neatvykdamas, trukdė atlikti procesinius veiksmus, neatvyko administracinio nusižengimo protokolo surašymui. Taip pat neatvyko du kartus kviestas į Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus, neatvyko ir nedalyvavo surašant Užimtumo įstatymo pažeidimo byloje protokolą, nematė būtinybės atvykti ir pateikti dokumentų dėl jo vadovaujamos įmonės finansinių sunkumų, dangstėsi Covid–19 pandemija Lietuvoje, kliudė Inspekcijos inspektoriams tinkamai, laiku ir iš esmės atlikti tyrimą, nevykdė teisėtų inspektoriaus nurodymų. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Bendrovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių prastą ekonominę padėtį. Atsakovo teigimu, nėra tikslinga sumažinti paskirtos baudos dydį.
II.
10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 22 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.
11. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 2 dalimi, Užimtumo įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, 56 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalies 3 punktu, atkreipė dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir pažymėjo, kad nelegalus darbas gali būti konstatuojamas dėl kelių alternatyvių veikų padarymo. Teismas, įvertinęs pareiškėjo ir atsakovo duotus paaiškinimus bei su jais pateiktus duomenis, sutiko su Inspekcijos išvada, kad Bendrovės direktorius A. M. neužtikrino, jog darbuotojai M. B., A. M., V. V., N. V., M. V., R. ., K. U. ir A. D. pradėtų dirbti tik pasirašę darbo sutartis ir nepranešė Valdybai apie asmenų darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Tokiu būdu pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.
12. Teismas nurodė, kad išvadą, jog pareiškėjas padarė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai – Inspekcijos Šiaulių teritorinio skyriaus 2020 m. gegužės 12 d. nelegalaus darbo tyrimo aktas, kuriame nurodyta, jog 2020 m. vasario 4 d. pagal gautą 2020 m. vasario 3 d. anoniminį pranešimą, Bendrovės statybos objekte buvo atliktas patikrinimas. Atliekant patikrinimą, atvyko Bendrovės direktorius A. M., kuris tą pačią dieną atvežė darbo sutartis šiems asmenims – M. B., A. M., V. V., N. V., M. V., R. Z.. Darbo sutartys nebuvo pasirašytos bei nebuvo pranešta apie šių asmenų socialinio draudimo pradžią Valdybai. Kodėl nurodyti asmenys dirbo nepasirašę darbo sutarčių bei apie juos nebuvo pranešta Valdybai, negalėjo paaiškinti ir Bendrovės direktorius. Inspekcija, toliau atlikdama tyrimą, kreipėsi į Valdybą, kuri nurodė, jog Bendrovė Valdybos Šiaulių teritoriniam skyriui 2020 m. sausio 20 d. pateikė pranešimą apie apdraustojo K. U. valstybinio socialinio draudimo pradžią (2020 m. sausio 17 d.), minėtas pranešimas taip pat buvo teiktas per EDAS sistemą, tačiau duomenys neįrašyti į registrą dėl neteisingai nurodytos pavardės. Bendrovė 2020 m. sausio 21 d. taip pat pateikė pranešimą apie apdraustojo A. D. valstybinio socialinio draudimo pradžią (2020 m. sausio 17 d.). Apie apdraustųjų M. B., A. M., V. V., N. V., M. V., R. Z. valstybinio socialinio draudimo pradžią (2020 m. sausio 23 d.) Bendrovės direktorius Valdybą informavo 2020 m. vasario 4 d., t. y. po atlikto Inspekcijos Šiaulių teritorinio skyriaus patikrinimo. Pranešimas apie šiuos asmenis per EDAS buvo teiktas 2020 m. sausio 23 d., kurio duomenys neįrašyti į Registrą dėl neteisingai nurodytų vardų ir pavardžių.
13. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, jog minėtų asmenų socialinio draudimo laikotarpis buvo pradėtas skaičiuoti nuo 2020 m. sausio 23 d., atkreipė dėmesį, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjas apie šių asmenų darbą Bendrovėje Valdybą informavo būtent patikrinimo atlikimo dieną 2020 m. vasario 4 d. 12 val. 18 min., t. y. jau atlikus patikrinimą. Teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai padarė išvadą, jog iki vykdyto Bendrovės statybos objekto patikrinimo minėtų asmenų duomenys nebuvo pateikti Valdybai.
14. Teismas pažymėjo, kad byloje taip pat pateikti 2020 m. vasario 4 d. nurodytų asmenų paaiškinimai, iš kurių K. U. ir A. D. nurodė, jog 2020 m. sausio 17 d. baigus darbus jie paskambino Bendrovės direktoriui, jog pastarasis atvežtų jiems darbo sutartis, A. M. telefonu neatsiliepė, tad abu asmenys suprato, jog Bendrovėje dirba nelegaliai. Teismas atkreipė dėmesį, kad pats Bendrovės direktorius patvirtino, jog darbo sutartis atvežė jau patikrinimo metu ir anksčiau jos darbuotojams nebuvo išduotos, o Valdybos sistemoje įdarbintų darbuotojų nerodė, nes buvo neteisingai nurodyti jų duomenys. Teismas nurodė, kad šiuo atveju padaryta klaida nešalina darbdavio atsakomybės. Teismo vertinimu, įstatymų leidėjo suformuota imperatyvi nuostata, kad prieš pradedant atlikti faktinį darbą, turi būti informuota Valdyba, todėl šiuo atveju pareiškėjas taip pat turėjo tokią pareigą, t. y. pateikti duomenis be klaidų ir informuoti Valdybą apie Bendrovėje dirbančius asmenis.
15. Teismas pažymėjo, jog Inspekcijos Šiaulių darbo ginčų komisijos 2020 m. liepos 16 d. sprendimai šiuo atveju nepaneigia to fakto, kad apie darbuotojų įdarbinimą Valdyboje buvo pranešta tik po patikrinimo, o tik patvirtina tai, kad darbuotojai kreipėsi į Inspekcijos Šiaulių darbo ginčų komisiją dėl neteisėto atleidimo bei neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 23 d. iki 2020 m. gegužės 15 d.
16. Teismas atkreipė dėmesį, kad įsiteisėjusioje Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AN2-86-616/2021 taip pat buvo nagrinėtos prieš tai minėtos aplinkybės, susijusios su nelegalaus darbo fakto konstatavimu, ir buvo prieita prie išvados, kad nuo 2020 m. sausio 24 d. iki 2020 m. vasario 4 d. A. M., būdamas Bendrovės vadovu (direktoriumi), statybininkų–betonuotojų pareigose leido dirbti M. B., A. M., V. V., N. V., M. V., R. Z., ir 2020 m. sausio 13 d. bei 14 d. K. U. ir A. D., su jais buvo sutarta dėl darbo užmokesčio, darbo pobūdžio, darbuotojai dirbo paklusdami darbovietėje nustatytai tvarkai, kai buvo nustatytos darbo valandos, tačiau jiems nebuvo išduotos rašytinės darbo sutartys ir nebuvo pranešta Valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojų priėmimą dirbti.
17. Teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis bei minėta Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartimi, kurioje nustatyti juridiniai faktai turi prejudicinę galią šioje byloje, konstatavo, kad pareiškėjas padarė pažeidimą, numatytą Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
18. Teismas, pasisakydamas dėl non bis in idem (už vieną teisės pažeidimą draudžiama bausti du kartus) principo, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir pažymėjo, kad patraukimas atsakomybėn juridinio asmens ir įmonės vadovo ar įgalioto asmens nelaikytinas dvigubu nubaudimu, nes šiuo atveju skiriasi subjektai, vienu atveju baudą moka pažeidėjas (Bendrovės direktorius A. M.), kuris pažeidė teisės aktus, kitu atveju naudą gavęs subjektas – juridinis asmuo (Bendrovė).
19. Teismas vadovavosi Užimtumo įstatymo 56 straipsniu, 60 straipsnio 5 dalimi, nurodė, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas yra trunkamojo pobūdžio, todėl 2 metų terminas pradedamas skaičiuoti nuo jo paaiškėjimo dienos – Inspekcijos 2020 m. gegužės 12 d. Nelegalaus darbo tyrimo akto surašymo, ir nuobauda galėjo būti skiriama ne vėliau kaip 2022 m. gegužės 12 d. Inspekcijos Šiaulių teritorinis skyrius pažeidimo protokolą juridiniam asmeniui surašė 2021 m. rugsėjo 15 d., o ginčijamą Nutarimą priėmė 2021 m. rugsėjo 21 d. Teismas darė išvadą, jog atsakovas nepraleido dvejų metų termino nuobaudai skirti, t. y. nepažeidė Įstatymo 60 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos nuostatos.
20. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, jog Inspekcijos Šiaulių teritorinis skyrius 2021 m. rugsėjo 15 d. Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą juridiniam asmeniui surašė tik po daugiau nei metų ir keturių mėnesių, dėl ko buvo pažeistos Aprašo 10 punkto nuostatos. Teismas vadovavosi Aprašo 1 punktu, pažymėjo, kad Aprašo nuostatos yra priskirtinos prie vidaus administravimo (organizacinio tvarkomojo pobūdžio) aktų kategorijos, kurios skirtos užtikrinti institucijų darbo bei vidaus organizacinę tvarką, o pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis (su atitinkamais (būtinais) pakeitimais) vadovaujantis ANK normomis.
21. Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo sumažinti paskirtą baudą, teismas vadovavosi Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1–4 dalimis, nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjas padarė teisės pažeidimą, nustatytą Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Teismas atmetė pareiškėjo teiginį, kad atsakovas, priimdamas Nutarimą, neatsižvelgė į jo nurodytas aplinkybes ir jų nevertino. Teismas nurodė, kad atsakovas, priimdamas Nutarimą, tinkamai įvertino aplinkybių visumą, nenustatė pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, tačiau, atsižvelgęs į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, sprendė, kad, paskyrus sankcijoje numatytos baudos vidurkį, bauda bus per griežta ir neatitiks padaryto pažeidimo bei finansinės sankcijos paskirties, todėl pareiškėjui skyrė mažesnę baudą nei sankcijoje numatytas baudos vidurkis – 1 500 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, viso – 12 000 Eur dydžio baudą.
Šalies argumentai
22. Nors pareiškėjas skunde akcentavo savo prastą finansinę padėtį, nurodė, jog 2020 m. patyrė 43 726 Eur nuostolių, teismas pažymėjo, kad iš viešai prieinamos informacijos matyti, jog Bendrovė tiek 2018 m., tiek 2019 m. dirbo pelningai, taip pat nepateikė teismui jokių duomenų apie tai, kad 2021 m. pareiškėjas veikė nuostolingai. Teismas negalėjo daryti vienareikšmės išvados, kad Bendrovės finansinė padėtis yra itin bloga. Teismas pažymėjo, kad Bendrovės vadovas savo kaltės dėl inkriminuoto pažeidimo nepripažino, savo sąmoningais veiksmais vilkino atliekamą tyrimą, nepateikdamas Inspekcijai reikalaujamų dokumentų, nedalyvaudamas surašant protokolą, nevykdydamas teisėtų inspektoriaus nurodymų. Teismas atkreipė dėmesį, kad darbuotojai iš Bendrovės buvo atleisti neteisėtai, jiems darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 23 d. iki 2020 m. gegužės 15 d. nebuvo išmokėtas, dėl ko jie kreipėsi į Šiaulių darbo ginčų komisiją. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo sumažinti paskirtos baudos iki įstatymo numatyto minimalaus dydžio.
Žemesnės instancijos teismas
23. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė argumentų, dėl kurių atsakovo paskirta 12 000 Eur finansinė sankcija turėtų būti vertinama kaip neproporcinga ir sumažinta iki 6 944 Eur. Teismas darė išvadą, kad Inspekcija, vadovaudamasi Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai skyrė 12 000 Eur baudą (finansinę sankciją).
24. Teismas, įvertinęs Nutarimo atitikimą VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimams, konstatavo, kad Nutarimas reikalavimus atitinka – jame nuosekliai išdėstytos faktinės aplinkybės, nurodytos konkrečios Užimtumo įstatymo nuostatos, kurios nustato nelegalaus darbo draudimą, nurodyti pareiškėjo veiksmai, kuriais pasireiškė nustatyti pažeidimai, pateikiama šių veiksmų teisinė kvalifikacija, nurodytas pareiškėjo atsakomybės teisinis pagrindas bei išdėstyti motyvai, susiję su paskirtos baudos dydžiu. Teismas nurodė, kad Nutarimas yra priimtas kompetentingo subjekto, teisiškai pagrįstas, motyvų išdėstymas pakankamas, todėl teismas neturėjo pagrindo jį naikinti. Teismas pažymėjo, kad Nutarimas atitinka jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus, nustatytus ANK 618 straipsnyje. Teismas nenustatė, kad priimant Nutarimą buvo pažeistos materialinės bei procesinės teisės normos, šis Nutarimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus. Teismas neturėjo teisinio pagrindo naikinti Nutarimą. Kadangi teismas atmetė pareiškėjo skundą ir Nutarimą paliko galioti, teismas nurodė, kad pareiškėjas neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
III.
25. Pareiškėjas Bendrovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
26. Pareiškėjas nurodo, kad teismas neįvertino, jog 2020 m. sausio 23 d. Bendrovė pateikė pranešimus Valdybai apie apdraustųjų M. B., A. M., V. V., N. V., M. V., R. Z. valstybinio socialinio draudimo pradžią, todėl teismo sprendime padaryta neteisinga išvada, kad apie šių asmenų priėmimą į darbą nebuvo laiku pranešta Valdybai. Iš pateiktų pranešimų turinio matyti, kad Bendrovės buhalterė laiku (2020 m. sausio 23 d.) pranešė Valdybai apie nurodytų asmenų darbo pradžią, tačiau neteisingai nurodė darbuotojo A. M. pavardę, vietoj raidės „ž“, parašiusi raidę „š“, dėl to duomenys apie minėtus darbuotojus tą dieną neįrašyti į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu registrą. Pareiškėjas pabrėžia, kad neturėjo tikslo (tyčios) pažeisti įdarbinimo tvarką ar nuslėpti nuo Valdybos duomenis apie įdarbintus asmenis. Pareiškėjas pažymi, kad nurodyta veika turėtų būti vertinama ne kaip Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimas, bet kaip rašymo apsirikimo ar techninė klaida, kuri vėliau buvo pastebėta ir ištaisyta.
27. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Valdybos informacija už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 1 d. apie Bendrovės apdraustuosius asmenis, kurių valstybinis socialinis draudimas prasidėjo per nurodytą laikotarpį, patvirtina, kad darbuotojų M. B., A. M., V. V., N. V., M. V., R. Z. socialinio draudimo laikotarpis prasidėjo 2020 m. sausio 23 d. Šių darbuotojų darbo sutartys buvo pasirašytos 2020 m. sausio 23 d., tačiau patikrinimo metu (2020 m. vasario 4 d.) jos buvo laikomos Bendrovės buveinėje Vilniuje, o ne statybos objekte, kuris yra Pakruojo r. sav. ir kuriame nebuvo sąlygų saugoti svarbius dokumentus. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad darbuotojų M. B., A. M., V. V., N. V., M. V., R. Z. 2020 m. vasario 4 d. paaiškinimuose atsakovui nurodyta, jog jie pradėjo dirbti nuo 2020 m. sausio 24 d., t. y. patys darbuotojai pripažįsta, jog jie pradėjo dirbti jau po darbo sutarčių sudarymo datos.
Šalies argumentai
28. Pareiškėjo teigimu, įsiteisėję Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisijos 2020 m. liepos 16 d. sprendimai patvirtina, kad visi minėti asmenys pagal sudarytas darbo sutartis dirbo nuo 2020 m. sausio 23 d. iki 2020 m. gegužės 14 d. Šiuose sprendimuose konstatuojama, kad M. B., A. M., V. V., N. V., M. V., R. Z. pagal sudarytas darbo sutartis dirbo nuo 2020 m. sausio 23 d. iki 2020 m. gegužės 14 d. Už šį terminą komisijos sprendimais priteistas minėtiems darbuotojams priklausantis darbo užmokestis ir paskaičiuotas socialinio draudimo laikotarpis. Atsižvelgiant į tai, kad minėti sprendimai yra įvykdyti, Nutarime Bendrovei nustatytas įpareigojimas sumokėti M. B., A. M., V. V., N. V., M. V., R. Z. už darbą nuo 2020 m. sausio 24 d. iki vasario 4 d. sulygtą atlyginimą yra nepagrįstas ir neteisėtas, tačiau teismas sprendime šio įpareigojimo teisėtumo ir pagrįstumo nevertino. Pareiškėjo teigimu, Nutarime išdėstytas įpareigojimas ne tik nepagrįstas, bet ir neatitinka administracinių teismų praktikoje suformuluotų aiškumo bei tikslumo reikalavimų. Nutarime nustatytas įpareigojimas suformuluotas taip, kad neįmanoma suprasti konkrečios jo finansinės išraiškos ir įgyvendinti. Nutarime išdėstytas įpareigojimas nėra pagrįstas konkrečiais faktiniais duomenimis, neatitinka VAĮ 3 straipsnio 5 punkte nustatyto išsamumo principo, todėl yra naikintinas. Pareiškėjas nurodo, kad pateikti duomenys ir išdėstyti teisiniai argumentai neleidžia daryti neginčytinos išvados, kad pareiškėjas padarė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą.
29. Pareiškėjo teigimu, teismo išvada, kad Inspekcija, vadovaudamasi Įstatymo 60 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai skyrė 12 000 Eur baudą (finansinę sankciją), prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, taip pat Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AN2-86-616/2021 išdėstytam šio įvykio teisiniam vertinimui. Pareiškėjas pažymi, kad šia nutartimi buvo paliktas nepakeistas apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-555-287/2021, kuriame konstatuota, kad A. M. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, skirtina šio straipsnio sankcijoje nurodyta minimali bauda. Pareiškėjo teigimu, teisinėje valstybėje netoleruotina situacija, kai esant toms pačioms faktinėms aplinkybėms ir iš esmės tam pačiam teisės pažeidimui (nelegalaus darbo požymiams), taikomos skirtingo dydžio baudos. Toks teismo sprendimas galimai prieštarauja asmenų lygiateisiškumo principui, kuris reikalauja vienodus faktus vertinti vienodai. Pareiškėjo teigimu, minimalios baudos paskyrimas juridinio asmens vadovui ir ženkliai didesnės negu minimali bauda už tą pačią veiką taikymas juridiniam asmeniui nėra konstituciškai pagrįstas, nes tarp minėtų asmenų ir veikų nėra tokio pobūdžio ir tokio dydžio skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas.
30. Pareiškėjas akcentuoja, kad iš byloje nustatytų aplinkybių negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog Bendrovė turėjo ketinimų nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pareiškėjas nurodo, kad 2020 m. Bendrovės pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad 2020 m., kai buvo padarytas Nutarime nurodytas pažeidimas, pareiškėjas dirbo nuostolingai ir patyrė 43 726 Eur nuostolių. 2020 – 2021 metais Apeliantė dirbo pandemijos (karantino) sąlygomis, strigo medžiagų ir įrengimų tiekimas į statybos objektą. Be to, statybos objekte, kuriame nustatytas Užimtumo įstatymo pažeidimas, dėl netinkamo finansavimo, neatsiskaitymo už faktiškai atliktus darbus Bendrovė 2020 m. buvo priversta sustabdyti darbus, negalėjo laiku atsiskaityti su darbuotojais ir tiekėjais. Pareiškėjo teigimu, ženkliai didesnės negu minimali baudos už tą pačią veiką skyrimas Bendrovei už kiekvieną galimai nelegaliai dirbusį asmenį neatitinka asmenų lygiateisiškumo, teisingumo ir protingumo principų. Įvertinus situaciją šalyje (karantinas, pandemija, ekstremali situacija, nepaprastoji padėtis, karas Ukrainoje, augančios statybinių medžiagų, įrengimų, kuro kainos ir pan.), pareiškėjo teigimu, yra neproporcinga skirti tokio dydžio baudą (12 000 Eur). Pareiškėjo teigimu, sprendimas, patvirtinantis ženkliai didesnę negu įstatyme numatyta minimali finansinę sankciją, galėtų būti vertinamas tik kaip formaliai teisėtas, bet šio ginčo atveju neteisingas.
Atsiliepimas
31. Atsakovas Inspekcija atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.
32. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais dėl Nutarimo neteisėtumo ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto dispozicijoje numatyto pažeidimo sudėties nebuvimo Bendrovės atžvilgiu. Atsakovas atkreipia dėmesį į Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų išnagrinėtą administracinę bylą Nr. A5.-555-287/2021, kurioje teismas pripažino A. M. padarius pažeidimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė 1 000 Eur baudą už aštuonis nelegaliai dirbusius asmenis. Atsakovas pažymi, kad Bendrovė atitinka DK 21 straipsnyje apibrėžtą darbdavio statusą, todėl jam pagrįstai pritaikyta ekonominė sankcija už pažeidimą, nustatytą Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Atsakovas pabrėžia, kad skundžiamu Nutarimu ekonominė sankcija taikyta juridiniam asmeniui, o administracinė nuobauda paskirta fiziniam asmeniui. Bendrovė yra juridinis asmuo, tačiau, nors administracinė nuobauda ir yra paskirta šio juridinio asmens direktoriui (juridinio asmens valdymo organui), negalima daryti išvados dėl to paties asmens baudimo už tą pačią veiką arba tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimo tam pačiam asmeniui. Atsakovo teigimu, patraukimas atsakomybėn juridinio asmens ir įmonės vadovo ar įgalioto asmens nelaikytina dvigubu baudimu ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje suformuotam dvigubo nubaudimo draudimo principui, Užimtumo įstatymo ar ANK nuostatoms. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad iš bylos medžiagos matyti, jog Bendrovės vadovas savo kaltės dėl inkriminuoto pažeidimo nepripažino, savo sąmoningais aktyviais veiksmais vilkino atliekamą tyrimą, nepateikdamas Valstybinei darbo inspekcijai reikalaujamų dokumentų, nevykdydamas teisėtų inspektoriaus nurodymų, nedalyvaudamas surašant protokolą, kviečiamas nedalyvaudavo teismo posėdžiuose. Be to, darbuotojai iš Bendrovės buvo atleisti neteisėtai, jiems darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 23 d. iki 2020 m. gegužės 15 d. nebuvo išmokėtas, dėl ko jie kreipėsi į Šiaulių darbo ginčų komisiją. Atsakovas daro išvadą, kad teismas teisingai konstatavo, jog pareiškėjo nurodyti niekuo nepagristi argumentai (karantinas, pandemija, augančios kainos, karas Ukrainoje) nesudaro pagrindo sumažinti paskirtos baudos iki įstatymo numatytos minimalaus dydžio.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
33. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Inspekcijos 2021 m. rugsėjo 27 d. nutarimo, kuriuo pareiškėjui paskirta 12 000 Eur ekonominė sankcija už tai, kad jis neįvykdė pareigos pranešti Valdybos teritoriniam skyriui apie M. B., A. M., V. V., N. V., M. V., R. Z., K. U. ir A. D. priėmimą į darbą (Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 1 p.), teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
34. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas buvo nubaustas pagrįstai, Inspekcija priėmė teisėtą ir pagrįstą Nutarimą, o paskirta Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta bauda proporcinga padarytam pažeidimui. Teismas vertino, kad Inspekcijos Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytas teisės aktų nuostatas, nepažeidus non bis in idem principo, todėl pareiškėjo skundą atmetė.
35. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo spendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad Valdybai buvo pranešta laiku apie asmenų darbo pradžią, tačiau buvo neteisingai nurodyta darbuotojo A. M. pavardė, todėl pareiškėjo veika turėtų būti vertinama ne kaip Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimas, bet kaip rašymo apsirikimas ar techninė klaida, kuri vėliau buvo pastebėta ir ištaisyta. Pareiškėjas, tvirtindamas, kad jam paskirta ekonominė sankcija turėtų būti sumažinta, atkreipia dėmesį, kad administracinio nusižengimo byloje Bendrovės vadovui skirta minimali bauda, taip pat teikia argumentus dėl Bendrovės sunkios ekonominės padėties.
36. Pareiškėjas prie apeliacinio skundo pridėjo papildomą įrodymą, kurio nebuvo pateikęs pirmosios instancijos teismui – 2020 m. sausio 23 d. Bendrovės pranešimus Valdybai.
37. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalį, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).
38. Pareiškėjas, apeliacinės instancijos teismui teikdamas papildomus įrodymus, nenurodo, dėl kokių priežasčių šie įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, kuriame ginčas buvo nagrinėjamas iš esmės. Atsižvelgiant į tai, atsisakytina priimti pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui pateiktus papildomus įrodymus.
39. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
40. Teisėjų kolegija nurodo, kad Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
41. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad Bendrovė 2020 m. sausio 23 d. pateikė Valdybai pranešimus apie M. B., A. M., V. V., N. V., M. V. ir R. Z. socialinio draudimo pradžią, tačiau duomenys į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu registrą nebuvo įrašyti dėl to, kad neteisingai buvo nurodyta A. M. pavardė (rašybos klaida). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjas apie minėtų asmenų darbą Bendrovėje Valdybą informavo po patikrinimo atlikimo – 2020 m. vasario 4 d. 12 val. 18 min. Pareiškėjo pateiktas Apdraustųjų asmenų, kurių valstybinis socialinis draudimas prasidėjo per 2020 m. sausio 1 d.–2020 m. kovo 1 d. laikotarpį, sąrašas nepatvirtina pareiškėjo teiginių apie Valdybos informavimą Užimtumo įstatyme nustatytu terminu. Atkreiptinas dėmesys, kad šis sąrašas suformuotas A. M. tik 2021 m. kovo 30 d. Byloje nėra kitų duomenų, patvirtinančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl klaidingai nurodytos pavardės. Taip pat nėra aišku, kodėl padarius klaidą vieno asmens pavardėje, į registrą nebuvo įrašyti kiti darbuotojai. Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šiuo atveju rašymo apsirikimas nešalina darbdavio atsakomybės. Vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjas turėjo pareigą pateikti teisingus duomenis Valdybos teritoriniam skyriui apie darbuotojų priėmimą į darbą, tačiau to nepadarė. Todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad pareiškėjo veika turėtų būti vertinama ne kaip Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimas, bet kaip rašymo apsirikimas ar techninė klaida.
42. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad darbo sutartys buvo pasirašytos 2020 m. sausio 23 d., nes ši data nurodyta pačiose sutartyse, pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog patikrinimo atlikimo dieną – 2020 m. vasario 4 d., Bendrovės direktoriaus atvežtos darbo sutartys nebuvo pasirašytos. Šio fakto nepaneigia ir pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad darbuotojai 2020 m. vasario 4 d. paaiškinimuose atsakovui nurodė, jog jie pradėjo dirbti nuo 2020 m. sausio 24 d.
43. Pareiškėjas apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį, kad teismas nevertino, jog Nutarime nepagrįstai nurodyta sumokėti M. B., A. M., V. V., N. V., M. V. ir R. Z. už darbą nuo 2020 m. sausio 24 d. iki vasario 4 d. sulygtą atlyginimą, kadangi Darbo ginčų komisijos sprendimai yra įvykdyti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Nutarime šis nurodymas turi išlygą – išskyrus jei atlyginimas jau buvo sumokėtas. Pareiškėjui tvirtinant apie atlyginimų sumokėjimą, ši Nutarimo dalis (nurodymas) nebėra aktuali. Todėl atmestini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu.
44. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė in dubio pro reo (bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) principą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad bylos duomenys neleidžia daryti išvados, jog pareiškėjas padarė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą. Pareiškėjas nepateikė pakankamų argumentų, galinčių sukelti kokias nors abejones, kurias galima būtų vertinti pareiškėjo naudai.
45. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde dėstomi argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Aplinkybė, kad tam tikrus byloje esančius įrodymus teismas vertino kitaip nei norėtų pareiškėjas, nereiškia, kad šie įrodymai, pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą, buvo įvertinti netinkamai. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Iš ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).
46. Vertindama pareiškėjo argumentus dėl Nutarimu paskirto baudos dydžio, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punktą, šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 Eur iki 2 896 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, jog asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo trukdė atlikti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų įgaliotų pareigūnų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus (Užimtumo įstatymo 60 str. 4 d.).
47. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su baudos dydžiu, ir pagrįstai nemažino Nutarime paskirtos bylos dydžio. Tai, kad Bendrovės vadovui administracinio teisės pažeidimo byloje buvo paskirta minimali įstatyme numatyta bauda, savaime nereiškia, kad Užimtumo įstatymo pažeidimo byloje Bendrovės atžvilgiu Bendrovei turėjo būti skiriama taip pat minimali sankcijoje numatyta bauda, ypač įvertinus aplinkybes, kad Užimtumo įstatymo pažeidimo tyrimo metu Bendrovę atstovaujantis asmuo nesutiko su pažeidimo padarymu, nebuvo nustatyta jokių pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ar kitokių reikšmingų baudos dydžio mažinimui aplinkybių.
48. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas. Pareiškėjo apeliacinį skundą atmetus, jis neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alksita“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.