Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Alksita“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Inspekcijos Šiaulių teritorinio skyriaus 2021 m. rugsėjo 27 d. nutarimo Nr. NUĮPBJ 20050, kuriuo pareiškėjai skirta 12 000 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

Šiaulių apylinkės teismo Pakruoju rūmai 2021 m. balandžio 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-555-287/2021 pripažino A. M. kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir skyrė 1 000 Eur baudą.

Šiaulių apygardos teismas 2021 m. birželio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AN2-86-616/2021 Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021 m. balandžio 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-555-287/2021 paliko nepakeistą.

Inspekcijos Šiaulių teritorinis skyrius 2021 m. birželio 25 d. Bendrovės direktoriui A. M. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. VDI-ANR_P-996-2021, kuriame nurodė, jog A. M. nevykdė Inspekcijos teisėtų nurodymų, t. y. pateikti reikalingus dokumentus bei atvykti į Inspekcijos Šiaulių teritorinį skyrių dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo. Tokiais veiksmais A. M. kliudė Inspekcijos tinkamai, laiku ir iš esmės atlikti tyrimą, nevykdė teisėtų nurodymų. Taigi, A. M. buvo trauktinas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį.

Inspekcijos Šiaulių teritorinis skyrius 2021 m. liepos 9 d. Nr. SD-4-13508 informavo Bendrovės direktorių dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo juridiniam asmeniui pagal Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir įpareigojo atvykti 2021 m. liepos 19 d. 14 val.

Inspekcijos Šiaulių teritorinis skyrius 2021 m. rugsėjo 15 d. surašė pažeidimo protokolą Nr. UĮPPJ0708-0294, kuriame nurodė, kad A. M. neužtikrino, jog darbuotojai M. B., A. M., N. V., M. V., R. Z., K. U. ir A. D. pradėtų dirbti tik pasirašę darbo sutartis ir nepranešė VSDFV apie asmenų darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Nustatė, kad toks asmenų įdarbinimas ir darbas pareiškėjos naudai yra pažeidžiantis nustatytą įdarbinimo tvarką. Taigi, tokiais veiksmais Bendrovė padarė Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą pažeidimą.

Inspekcijos Šiaulių teritorinis skyrius 2021 m. rugsėjo 27 d., remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nenustatęs atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, priėmė Nutarimą, kuriuo Bendrovei paskyrė 12 000 Eur baudą pagal Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d.) ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 28 d.).

DK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.

Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato pagrindines užimtumo formas ir jų sistemą, darbo ieškančių asmenų užimtumo rėmimo sistemos teisinius pagrindus, jos tikslą, uždavinius, užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių subjektų funkcijas, darbo rinkos paslaugų teikimo ir užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo organizavimą ir finansavimą, atsakomybę už nelegalų darbą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, nedeklaruotą darbą ir nedeklaruotą savarankišką veiklą.

Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

Įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad šio įstatymo nustatyta tvarka skiriama bauda darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

Nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: (1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba (2) nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą (Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog darbas yra vertinamas kaip nelegalus, kai yra nustatomi šie požymiai: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nebuvo laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018). Taigi, nelegalus darbas gali būti konstatuojamas dėl kelių alternatyvių veikų padarymo.

Pareiškėja nesutinka su ginčijamu Nutarimu ir nurodo, kad byloje esantys duomenys, t. y. VSDFV pateikta informacija patvirtina, jog Nutarime minėtiems asmenims (M. B., A. M., V. V., N. V., M. V., R. Z., K. U. ir A. D.) socialinio draudimo laikotarpis skaičiuojamas nuo 2020 m. sausio 23 d., todėl Bendrovėje jie dirbo legaliai. Be to, Inspekcijos Šiaulių darbo ginčų komisijos 2020 m. liepos 16 d. sprendimai priimti minėtų asmenų atžvilgiu patvirtina, jog Bendrovėje jie buvo teisėtai įdarbinti nuo 2020 m. sausio 23 d. iki 2020 m. gegužės 14 d. Pareiškėjos nuomone, byloje esantys minėtų asmenų paaiškinimai taip pat patvirtina, jog su jais buvo sudarytos darbo sutartys.

Teismas, įvertinęs pareiškėjos ir atsakovės duotus paaiškinimus bei su jais pateiktus duomenis, sutinka su Inspekcijos išvada, kad Bendrovės direktorius A. M. neužtikrino, jog darbuotojai M. B., A. M., V. V., N. V., M. V., R. Z., K. U. ir A. D. pradėtų dirbti tik pasirašę darbo sutartis ir nepranešė VSDFV apie asmenų darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Tokiu būdu pažeidė Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja padarė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą. Tokią išvadą patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai – Inspekcijos Šiaulių teritorinio skyriaus 2020 m. gegužės 12 d. nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. NDA0708-1626, kuriame nurodyta, jog 2020 m. vasario 4 d. pagal gautą 2020 m. vasario 3 d. anoniminį pranešimą, Bendrovės statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo atliktas patikrinimas. Atliekant patikrinimą, atvyko Bendrovės direktorius A. M., kuris tą pačią dieną atvežė darbo sutartis šiems asmenims – M. B., A. M., V. V., N. V., M. V., R. Z.. Nustatyta, jog darbo sutartys nebuvo pasirašytos bei nebuvo pranešta apie šių asmenų socialinio draudimo pradžią VSDFV. Kodėl nurodyti asmenys dirbo nepasirašę darbo sutarčių bei apie juos nebuvo pranešta VSDFV, negalėjo paaiškinti ir Bendrovės direktorius A. M.. Inspekcija toliau atlikdama tyrimą, kreipėsi į VSDFV, kuri nurodė, jog Bendrovė VSDFV Šiaulių teritoriniam skyriui 2020 m. sausio 20 d. pateikė pranešimą apie apdraustojo K. U. valstybinio socialinio draudimo pradžią (2020 m. sausio 17 d.), minėtas pranešimas taip pat buvo teiktas per EDAS sistemą, tačiau duomenys neįrašyti į Registrą dėl neteisingai nurodytos pavardės. Bendrovė 2020 m. sausio 21 d. taip pat pateikė pranešimą apie apdraustojo A. D. valstybinio socialinio draudimo pradžia (2020 m. sausio 17 d.). Akcentuotina, jog apie apdraustųjų M. B., A. M., V. V., N. V., M. V., R. Z. valstybinio socialinio draudimo pradžia (2020 m. sausio 23 d.) Bendrovės direktorius VSDFV informavo 2020 m. vasario 4 d. 12 val. 18 min., t. y. po atlikto Inspekcijos Šiaulių teritorinio skyriaus patikrinimo. Pranešimas apie šiuos asmenis per EDAS buvo teiktas 2020 m. sausio 23 d., kurio duomenys neįrašyti į Registrą dėl neteisingai nurodytų vardų ir pavardžių

Taigi, teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos argumentų, jog minėtų asmenų socialinio draudimo laikotarpis buvo pradėtas skaičiuoti nuo 2020 m. sausio 23 d., atkreipia dėmesį, kad byloje esantys duomenis patvirtina, jog pareiškėja apie šių asmenų darbą Bendrovėje VSDFV informavo būtent patikrinimo atlikimo dieną 2020 m. vasario 4 d. 12 val. 18 min., t. y. jau atlikus patikrinimą. Tokiu būdu, atsakovas pagrįstai padarė išvadą, jog iki vykdyto Bendrovės statybos objekto esančio (duomenys neskelbtini), patikrinimo, minėtų asmenų duomenys nebuvo pateikti VSDFV.

Byloje taip pat pateikti 2020 m. vasario 4 d. nurodytų asmenų paaiškinimai, iš kurių K. U. ir A. D. nurodė, jog 2020 m. sausio 17 d. baigus darbus, jie paskambino Bendrovės direktoriui A. M., jog pastarasis atvežtų jiems darbo sutartis, A. M. telefonu neatsiliepė. Abu asmenys suprato, jog Bendrovėje dirba nelegaliai.

Pastebėtina, jog pats Bendrovės direktorius A. M. patvirtino, kad darbo sutartis atvežė jau patikrinimo metu ir anksčiau jos darbuotojams nebuvo išduotos, o VSDFV sistemoje įdarbintų darbuotojų nerodė, nes buvo neteisingai nurodyti jų duomenys. Tačiau šiuo atveju padaryta klaida nešalina darbdavio atsakomybės. Teismo vertinimu, įstatymų leidėjo suformuota imperatyvi nuostata, kad prieš pradedant atlikti faktinį darbą, turi būti informuota VSDFV, todėl šiuo atveju pareiškėja taip pat turėjo tokią pareigą, t. y., pateikti duomenis be klaidų ir informuoti VSDFV apie Bendrovėje dirbančius asmenis.

Teismas pažymi, jog Inspekcijos Šiaulių darbo ginčų komisijos 2020 m. liepos 16 d. sprendimai šiuo atveju nepaneigia to fakto, kad apie darbuotojų įdarbinimą VSDFV buvo pranešta tik po patikrinimo, o tik patvirtina tai, kad darbuotojai kreipėsi į Inspekcijos Šiaulių darbo ginčų komisiją dėl neteisėto atleidimo bei neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 23 d. iki 2020 m. gegužės 15 d.

Akcentuotina, jog įsiteisėjusioje Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AN2-86-616/2021 taip pat buvo nagrinėtos prieš tai minėtos aplinkybės susijusios su nelegalaus darbo fakto konstatavimu ir buvo prieita prie išvados, kad nuo 2020 m. sausio 24 d. iki 2020 m. vasario 4 d. A. M., būdamas UAB „Alksita“ vadovu (direktoriumi), statybininkų – betonuotojų pareigose leido dirbti M. B., A. M., V. V., N. V., M. V., R. Z., ir 2020 m. sausio 13 d. bei 14 d. K. U. ir A. D., su jais buvo sutarta dėl darbo užmokesčio, darbo pobūdžio, darbuotojai dirbo paklusdami darbovietėje nustatytai tvarkai, kai buvo nustatytos darbo valandos, tačiau jiems nebuvo išduotos rašytinės darbo sutartys ir nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojų priėmimą dirbti.

Taigi, teismas remdamasis byloje esančiais duomenimis bei minėta Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartimi, kurioje nustatyti juridiniai faktai turi prejudicinę galią šioje byloje, vertina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja padarė pažeidimą numatytą Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Nagrinėjamu atveju, Įstatymo 56 straipsnyje numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir bauda skiria šio Įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos. Įstatymo 57 ir 58 straipsniuose numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria Inspekcija. Šie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis, vadovaujantis ANK.

Įstatymo 60 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytos baudos gali būti skiriamos ne vėliau kaip per 2 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o trunkamojo pažeidimo atveju – per 2 metus nuo jo paaiškėjimo dienos.

Bylos duomenys patvirtina, jog minėtas pareiškėjos padarytas pažeidimas yra trunkamojo pobūdžio, todėl 2 metų terminas pradedamas skaičiuoti nuo jo paaiškėjimo dienos - Inspekcijos 2020 m. gegužės 12 d. Nelegalaus darbo tyrimo akto Nr. NDA0708-1626 surašymo. Tad, vadovaujantis paminėtu reglamentavimu, nagrinėjamu atveju nuobauda galėjo būti skiriama ne vėliau kaip 2022 m. gegužės 12 d. Šiuo atveju Inspekcijos Šiaulių teritorinis skyrius pažeidimo protokolą Nr. UĮPPJ0708-0294 juridiniam asmeniui surašė 2021 m. rugsėjo 15 d., o ginčijamą Nutarimą priėmė 2021 m. rugsėjo 21 d. Taigi, darytina išvada, jog atsakovė nėra praleidusi 2 metų termino nuobaudai skirti, t. y. nepažeidė Įstatymo 60 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos nuostatos.

Pareiškėjos skundo argumentus, jog 2021 m. rugsėjo 15 d. Inspekcijos Šiaulių teritorinis skyrius Įstatymo pažeidimo protokolą juridiniam asmeniui Nr. UĮPPJ0708-0294 surašė tik po daugiau nei metų ir keturių mėnesių, dėl ko buvo pažeistos Aprašo 10 punkto nuostatos, teismas atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad Aprašo 1 punkte įtvirtina, jog Aprašas nustato administracinių nusižengimų protokolų ir pažeidimų protokolų juridiniams asmenims, nutarimų administracinių nusižengimų bylose ir nutarimų pažeidimų bylose juridiniams asmenims surašymo ir registravimo, baudų, skirtų už administracinius nusižengimus Įstatymo ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimus, apskaitos ir mokėjimo (išieškojimo) kontrolės tvarką Inspekcijoje. Taigi, kaip matyti Aprašo nuostatos yra priskirtinos prie vidaus administravimo (organizacinio tvarkomojo pobūdžio) aktų kategorijos, kurios skirtos užtikrinti institucijų darbo bei vidaus organizacinę tvarką. Tuo tarpu kaip buvo paminėta aukščiau, pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis, vadovaujantis ANK normomis. Svarbu paminėti ir tai, jog LVAT analogiškose bylose yra konstatavęs, jog Inspekcijos paskirta nuobauda juridiniam asmeniui praėjus ilgesniam laiko tarpui po atlikto patikrinimo, nesudaro pagrindo vertinti, kad buvo pažeisti įstatymuose įtvirtinti terminai (žr. pvz., LVAT 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2252-624/2021).

Pareiškėja skunde taip pat nurodo, jog tuo atveju, jei teismas nuspręstų nepanaikinti ginčijamo Nutarimo, prašo paskirtą baudą sumažinti nuo 12 000 Eur iki 6 944 Eur.

Įstatymo 56 straipsnyje nustatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos (Įstatymo 60 straipsnio 1 dalis). Įstatymo 60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose nustatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Bauda išieškoma į valstybės biudžetą.

Pagal Įstatymo 60 straipsnio 3 dalį, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis. Įstatymo 60 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo trukdė atlikti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų įgaliotų pareigūnų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus.

Šiuo atveju byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėja padarė teisės pažeidimą, nustatytą Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Pareiškėjos teiginys, kad atsakovė, priimdama Nutarimą, neatsižvelgė į jos nurodytas aplinkybes ir jų nevertino, atmetamas kaip nepagrįstas. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas priimdamas Nutarimą tinkamai įvertino aplinkybių visumą, nenustatė pareiškėjos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, tačiau atsižvelgęs į pareiškėjos nurodytas aplinkybes sprendė, kad paskyrus sankcijoje numatytos baudos vidurkį bauda bus per griežta ir neatitiks padaryto pažeidimo bei finansinės sankcijos paskirties, todėl pareiškėjai skyrė mažesnę baudą nei sankcijoje numatytas baudos vidurkis – 1500 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, viso – 12 000 Eur dydžio baudą.

Pareiškėja skunde akcentuoja savo prastą finansinę padėtį, nurodo, jog 2020 m. patyrė 43 726 Eur nuostolių. Tačiau pažymėtina, jog iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad Bendrovė tiek 2018 m., tiek 2019 m. dirbo pelningai, taip pat nepateikė teismui jokių duomenų apie tai, kad 2021 m. pareiškėja veikė nuostolingai, todėl negalima daryti vienareikšmės išvados, kad Bendrovės finansinė padėtis yra itin bloga. Pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjos vadovas savo kaltės dėl inkriminuoto pažeidimo nepripažino, savo sąmoningais veiksmais vilkino atliekamą tyrimą nepateikdamas Inspekcijai reikalaujamų dokumentų, nedalyvaudamas surašant protokolą, nevykdydamas teisėtų inspektoriaus nurodymų. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad darbuotojai iš Bendrovės buvo atleisti neteisėtai, jiems darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 23 d. iki 2020 m. gegužės 15 d. nebuvo išmokėtas, dėl ko jie kreipėsi į Šiaulių darbo ginčų komisiją. Įvertinus minėtas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjos nurodyti argumentai, nesudaro pagrindo sumažinti paskirtos baudos iki įstatymo numatytos minimalaus dydžio.

Taigi, teismas įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, atsižvelgdamas į teisinį reguliavimą ir byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad pareiškėja nepateikė argumentų, dėl kurių atsakovės paskirta 12 000 Eur finansinė sankcija turėtų būti vertinama kaip neproporcinga ir sumažinta iki 6 944 Eur. Atitinkamai Inspekcija, vadovaudamasi Įstatymo 60 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai skyrė 12 000 Eur baudą (finansinę sankciją).

Teismas, įvertinęs skundžiamo Nutarimo atitikimą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimams, konstatuoja, kad atsakovės priimtas Nutarimas pareiškėjos atžvilgiu šiuos reikalavimus atitinka – jame nuosekliai išdėstytos faktinės aplinkybės, nurodytos konkrečios Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nuostatos, kurios nustato nelegalaus darbo draudimą, nurodyti pareiškėjos veiksmai, kuriais pasireiškė nustatyti pažeidimai, pateikiama šių veiksmų teisinė kvalifikacija, nurodytas pareiškėjos atsakomybės teisinis pagrindas bei išdėstyti motyvai, susiję su paskirtos baudos dydžiu. Nutarimas yra priimtas kompetentingo subjekto, teisiškai pagrįstas, motyvų išdėstymas pakankamas, todėl teismas neturi pagrindo jį naikinti. Nutarimas visiškai atitinka jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus, nustatytus ANK 618 straipsnyje. Nenustatyta, kad priimant skundžiamą Nutarimą, buvo pažeistos materialinės, bei procesinės teisės normos, šis Nutarimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus. Todėl jo naikinti, vadovaujantis pareiškėjos nurodomais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėja prašė atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas atmestas, skundžiamas Nutarimas paliktas galioti, todėl pareiškėja neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Alksita“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.