Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. gynėjo advokato Virginijaus Kanapinsko apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021 m. balandžio 13 d. nutarimo, kuriuo jis pripažintas kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta administracinė nuobauda – bauda 1000 eurų.

Teismas, susipažinęs su pateikta administracinio nusižengimo byla ir išnagrinėjęs skundą

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

3. Apeliacinis skundas atmetamas.

4. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo

6. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs A. M. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl A. M. kaltės padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, įtvirtintą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo priimtą procesinį sprendimą remiantis apeliaciniame skunde nurodomais argumentais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime aiškiai ir pakankamai išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi apeliantas, nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nutarimą.

7. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

8. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Tai, kad darbuotojų darbas būtų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas kilti.

9. Nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: (1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba (2) nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą (Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog darbas yra vertinamas kaip nelegalus, kai yra nustatomi šie požymiai: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nebuvo laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018). Taigi, nelegalus darbas gali būti konstatuojamas dėl kelių alternatyvių veikų padarymo.

10. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį A. M. buvo surašytas dėl to, kad jis būdamas darbdaviu, leido realiai dirbti darbuotojams M. B., A. M., V. V., N. V., M. V., R. Z., K. U. ir A. D., buvo su jais sutaręs dėl darbo užmokesčio, darbo pobūdžio, darbuotojai dirbo paklusdami darbovietėje nustatytai tvarkai, kai buvo nustatytos darbo valandos, tačiau su darbuotojais, ne vėliau, kaip dieną prieš darbo pradžią nebuvo sudarytos darbo sutartys ir apie jų įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV. Nesutikti su tokia nusižengimo sudėtimi nėra pagrindo.

11.1. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byloje A. M. kaltė dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu: administracinio nusižengimo protokolu, nelegalaus darbo tyrimo aktu, K. U., A. D., R. Z., M. B., M. V., N. V., A. M., V. V., paties A. M. paaiškinimais, VSDFV informacinės sistemos užklausos rezultatais, darbo sutartimis, valstybės įmonės Registrų centro išplėstiniu išrašu, VSDFV pateikta informacija, vaizdo įrašu su A. M. paaiškinimais. Pastarieji bylos duomenys patvirtina, kad A. M. padaryta veika atitinka ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius ir yra tinkamai kvalifikuota.

11.2. Iš byloje esančio 2020 m. gegužės 12 d. Nelegalaus darbo tyrimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2020 m. vasario 3 d. gautas anoniminis pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) statybos objekte dirba neįdarbinti asmenys. Patikrinimo metu prie pastato sienų betonavimo darbų dirbo A. S. M. B., A. M., V. V., N. V., M. V. R. Z.. Atliekamo tyrimo metu paaiškėjo, kad statybos objekte anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini) darbuotojai K. U. ir A. D.. Remiantis VSDFV duomenimis apie (duomenys neskelbtini) apdraustuosius asmenis nustatyta, kad iš visų statybos objekte rastų statybos darbus atliekančių darbuotojų socialiai apdraustas tik A. S. (administracinio nusižengimo b. l. 6-8). 2020 m. vasario 4 d. duodamas paaiškinimą M. B. parodė, kad patikrinimo metu (2020 m. vasario 4 d.) ruošėsi betonavimui, statybos objekte dirba nuo š. m. sausio 24 d. Dirba (duomenys neskelbtini) betonuotojo pareigose, dėl darbo tarėsi su direktoriumi A. M.. Darbo laikas nuo 8 val. iki 17 val. Darbui aprūpintas darbo įrankiais (administracinio nusižengimo b. l. 13). 2020 m. vasario 4 d. duodamas paaiškinimą A. M. parodė, kad patikrinimo metu montavo klojimus. Dirba nuo sausio 24 d., dėl darbo tarėsi su direktoriumi A.. Darbo laikas nuo 8 val. iki 17 val., darbo sutartis sudaryta, darbo užmokestis – už padarytą darbą (administracinio nusižengimo b. l. 16). 2020 m. vasario 4 d. V. V. duodamas paaiškinimą parodė, kad patikrinimo metu statybos aikštelėje montavo klojimus. Dirba nuo sausio 24 d. Dėl darbo tarėsi su direktoriumi A. M.. Sutartis sudaryta, darbo užmokestis – už padarytą darbą, darbo laikas iki 17 val. (administracinio nusižengimo b. l. 17). 2020 m. vasario 4 d. N. V. duodamas paaiškinimą parodė, kad patikrinimo metu ruošėsi betonavimui. Statybų objekte dirba nuo sausio 24 d. Dėl darbo tarėsi su direktoriumi A. M.. Darbo laikas nuo 8 val. iki 17 val. Darbui aprūpintas darbo įrankiais (administracinio nusižengimo b. l. 15). 2020 m. sausio 24 d. M. V. duodamas paaiškinimą parodė, kad statybų objekte dirba nuo sausio 24 d. Dėl darbo tarėsi su direktoriumi A. M.. Darbo laikas nuo 8 val. iki 17 val. Darbui aprūpintas darbo įrankiais (administracinio nusižengimo b. l. 14). 2020 m. vasario 2 d. R. Z. duodamas paaiškinimą parodė, kad patikrinimo metu montavo klojinius. Įmonėje dirba nuo sausio 24 d. Dėl darbo užmokesčio 800 Eur tarėsi su direktoriumi A. M., darbo laikas nuo 8 val. iki 17 val. (administracinio nusižengimo b. l 12). 2020 m. vasario 4 d. K. U. duodamas paaiškinimą parodė, kad š. m. sausio mėnesį ieškojo statybininko darbo. 2020 m. sausio 11 d. susitiko su (duomenys neskelbtini) direktoriumi A. M., pagal susitarimą nusiuntė jam savo duomenis dėl darbo sutarties sudarymo. Š. m. sausio 13 d. direktorius nuvežė jį į statybos objektą (duomenys neskelbtini). Nuvykus į statybų objektą A. M. parodė kokius darbus reiks atlikti, darbą baigė 17 val. Minėtą dieną dirbo su A. D. bei A. (pavardės negali nurodyti). Sausio 14 d. vėl dirbo statybų objekte, sausio 15-16 d., pagal susitarimą nedirbo. Sausio 17 d. A. nuvežė kartu su A. D. į (duomenys neskelbtini), tądien darė klojinius. Baigus darbus skambino direktoriui A. M., kad pastarasis atvežtų darbo sutartis. Direktorius A. M. telefonu neatsiliepė jis (K. U.) suprato, kad dirbo nelegaliai. Pradėdamas darbą jokios sutarties nepasirašė (administracinio nusižengimo b. l. 10). 2020 m. vasario 4 d. A. D. duodamas paaiškinimą parodė, kad š. m. sausio 11 d. susitiko su (duomenys neskelbtini) direktoriumi A. M.. Pagal susitarimą nusiuntė jam savo duomenis dėl darbo sutarties sudarymo. Sausio 13 d. direktorius nuvežė jį į statybos objektą, paaiškino kokius darbus reiks atlikti. Darbą baigė 17 val., tą dieną dirbo kartu su A. D. bei A.. Sausio 13 d. kartu dirbo ir K. U., S., J., A. (pavardžių negali nurodyti). Dirbo ir sausio 14 d., sausio 15- 16 d. pagal susitarimą nedirbo. Sausio 17 d. A. jį ir K. U. nuvežė atgal į statybų objektą, tądien ardė klojinius. Baigus darbą skambino direktoriui A. M., kad atvežtų darbo sutartis, tačiau direktorius neatsiliepė. Jis (A. D.) suprato, kad dirbo nelegaliai (administracinio nusižengimo b. l. 11). Atliekant patikrinimą statybos objekte atvyko ir (duomenys neskelbtini) direktorius A. M.. 2020 m. vasario 4 d. duodant paaiškinimą jis parodė, kad atvežė (duomenys neskelbtini) darbuotojų M. B., A. M., V. V., N. V., M. V., R. Z. darbo sutartis. Paaiškinti kodėl paminėtiems darbuotojams neišduotos darbo sutartys ir jie dirba be darbo sutarčių, kodėl apie darbuotojų M. B., A. M., V. V., N. V., M. V., R. Z. socialinio draudimo pradžią (duomenys neskelbtini) nėra duomenų VSDFV, direktorius A. M. paaiškinti negalėjo. Parodė, jog sistemoje nėra darbuotojų dėl neteisingai parašytų duomenų (administracinio nusižengimo b. l. 18). Peržiūrėjus byloje esantį vaizdo įrašą, A. M. aiškina, kad sutartis atvežė ir įteikė patikrinimo dieną 2020 m. vasario 4 d., apie darbuotojų įdarbinimą VSDFV turėjo pranešti buhalterė. Darbuotojų duomenų nesimatė dėl neteisingai įvestų duomenų (administracinio nusižengimo b. l. 45). 2020 m. vasario 7 d. VSDFV atsakyme dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad 2020 m. sausio 20 d. 11 val. 37 min. (duomenys neskelbtini) pateikė 1-SD pranešimą (duomenys neskelbtini) apie apdraustojo K. U. valstybinio socialinio draudimo pradžią 2020 m. sausio 17 d. pranešimas per EDAS buvo teiktas 2020 m. sausio 20 d. 11 val. 17 min., kurio duomenys neįrašyti į Registrą dėl neteisingai nurodytos pavardės. 2020 m. sausio 21 d. 00 val. 44 min. (duomenys neskelbtini) pateikė (duomenys neskelbtini) pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) apie apdraustojo A. D. valstybinio socialinio draudimo pradžią 2020 m. sausio 17 d. 2020 m. vasario 4 d. 12 val. 18 min. (duomenys neskelbtini) pateikė 1-SD pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) apie apdraustųjų M. B., A. M., V. V., R. Z., M. V., N. V. valstybinio socialinio draudimo pradžią 2020 m sausio 23 d. Pranešimas per EDAS buvo teiktas 2020 m. sausio 23 d. 15 val. 37 min., kurio duomenys neįrašyti į Registrą dėl neteisingai nurodytų vardų ir pavardžių (administracinio nusižengimo b. l. 36).

11.3. Pažymėtina, kad iš aukščiau aptartų aplinkybių matyti, kad 2020 m. vasario 4 d. apie 12 val. VDI (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus patikrinimo metu VSDFV duomenimis apie darbuotojų K. U., A. D., R. Z., M. B., M. V., N. V., A. M., V. V., socialinio draudimo (duomenys neskelbtini) darbo pradžią duomenų nebuvo. Pats vadovas A. M. patvirtino, kad darbo sutartis atvežė jau patikrinimo metu ir anksčiau jos darbuotojams nebuvo išduotos, o VSDFV sistemoje įdarbintų darbuotojų nerodė, nes buvo neteisingai nurodyti jų duomenys. Atkreiptinas dėmesys į A. M. nurodomą aplinkybę, kad sistema darbuotojų nerodė, nes neteisingai įvestos pavardės, tačiau sutartys buvo, nešalina darbdavio atsakomybės. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad teisinis reguliavimas, susijęs su darbo santykių įforminimu, išimčių dėl to nenumato. Darbdavys turi prisiimti riziką visais atvejais dėl darbuotojo įdarbinimo laikantis numatyto reguliavimo. Darbo santykių tinkamas įteisinimas pirmiausia sukuria pareigą darbdaviui. Darbdavio naudai darbuotojo atliekamos jam pavestos darbo funkcijos gali susiklostyti tik tuo atveju, kai darbdavys tinkamai atliks jam privalomus veiksmus: sudarys darbo sutartį su įdarbinamu darbuotoju ir SODRA pateiks 1-SD pranešimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įstatymų leidėjo suformuota imperatyvi nuostata, kad prieš pradedant atlikti faktinį darbą, turi būti informuota SODRA, parodo siekį sukurti stabilias socialines garantijas darbuotojui, be kita ko, ir įvykus draudiminiam atvejui. Todėl darbdavys privalo darbuotojų darbą reguliuoti įstatymų imperatyviai numatytu elgesio būdu, o jų nesilaikymas sukelia nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties realizavimą.

11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartus įrodymus konstatuoja, kad šiuo atveju yra visi aukščiau nurodyti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyvieji požymiai, t. y. nuo 2020 m. sausio 24 d. iki 2020 m. vasario 4 d. A. M., būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu (direktoriumi), statybininkų – betonuotojų pareigose leido dirbti M. B., A. M., V. V., N. V., M. V., R. Z., ir 2020 m. sausio 13 d. bei 14 d. K. U. ir A. D., su jais buvo sutarta dėl darbo užmokesčio, darbo pobūdžio, darbuotojai dirbo paklusdami darbovietėje nustatytai tvarkai, kai buvo nustatytos darbo valandos, tačiau jiems nebuvo išduotos rašytinės darbo sutartys ir nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojų priėmimą dirbti.

12. Atmetamas skundo argumentas, kad VSDFV informacija už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 3 d. patvirtina, kad darbuotojų M. B., A. M., V. V., N. V., M. V., R. Z. socialinio draudimo laikotarpis prasidėjo 2020 m. sausio 23 d. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad iš bylos duomenų matyti, kad Valstybinės darbo inspekcijos (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus patikrinimas buvo atliktas 2020 m. vasario 4 d. 12 val., o apie darbuotojų socialinio draudimo pradžią (duomenys neskelbtini) pranešė tik po atlikto patikrinimo 2020 m. vasario 4 d. 12 val. 18 min. (administracinio nusižengimo b. l. 36). Be to, skunde nurodomi ir pridedami Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) darbo ginčų komisijos 2020 m. liepos 16 d. sprendimai nepaneigia to fakto, kad apie darbuotojų įdarbinimą VSDFV buvo pranešta tik po patikrinimo, o tik patvirtina tai, kad darbuotojai kreipėsi į (duomenys neskelbtini) darbo ginčų komisiją dėl neteisėto atleidimo bei neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 23 d. iki 2020 m. gegužės 15 d.

Dėl teisės į teisingą procesą principo pažeidimo

13. Skunde akcentuojama, kad buvo pažeista A. M. teisė į teisingą procesą, nes A. M. ANK nustatyta tvarka nebuvo informuotas apie jo atžvilgiu surašytą administracinio nusižengimo protokolą bei bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pirmosios instancijos teisme. Su šiais argumentais apeliacinis teismas nesutinka.

14. Iš bylos medžiagos matyti, kad atliekamo patikrinimo metu nuo 2020 m. vasario 10 d. iki 2021 m. vasario 9 d. (duomenys neskelbtini) direktoriui A. M. buvo surašyti ir išsiųsti 7 nurodymai atvykti į VDI (duomenys neskelbtini) teritorinį skyrių, administracinio nusižengimo protokolo pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį surašymui (administracinio nusižengimo b. l. 37-43). Nurodymai atvykti buvo siunčiami (duomenys neskelbtini) įmonės elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini) ir registrų centre nurodytu įmonės buveinės adresu: (duomenys neskelbtini). Elektroninio pašto, buveinės adresą įmonė nurodė valstybės informacinėse sistemose ir registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Atsiliepime į A. M. gynėjo advokato Virginijaus Kanapinsko apeliacinį skundą Institucija pažymėjo, kad pagal siųstus nurodymus atvykti A. M. neatvykdavo. Apie elektroniniu paštu bei įmonės buveinės adresu gaunamus nurodymus atvykti į VDI (duomenys neskelbtini) teritorinį skyrių bei apie jam surašyto administracinio nusižengimo protokolo nagrinėjimo Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose A. M. žinojo, kadangi po nurodymų atvykti į VDI (duomenys neskelbtini) teritorinį skyrių bei informavimą apie administracinės bylos nagrinėjimą paskambindavo (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus vyriausiajam inspektoriui S. T. ir niekuo nepagrįstas pretenzijas išsakydavo necenzūriniais žodžiais, leisdamas suprasti, kad neketina atvykti administracinio protokolo surašymui. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad A. M. buvo informuotas apie jo atžvilgiu surašytą administracinio nusižengimo protokolą bei bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pirmosios instancijos teisme ir piktybiškai ignoravo institucijas.

15. Kartu pažymėtina, kad ANK 629 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Prašymo dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo atidėjimo A. M. teismui nepateikė, todėl byla pagrįstai išnagrinėta jam nedalyvaujant.

16. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, A. M. gynėjo advokato apeliacinis skundas netenkinamas, skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistu konstatuojant, kad Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021 m. balandžio 13 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, skundžiamu nutarimu apeliantas pagrįstai pripažintas padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir teisingai nubaustas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. M. gynėjo advokato Virginijaus Kanapinsko apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021 m. balandžio 13 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.