Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovams A. V. ir R. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ieškinį atsakovei N. Z. dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamentas) prašo priteisti iš atsakovės N. Z. valstybei 23087,00 Lt visuomenei padarytiems nuostoliams atlyginti, sužalojus valstybės saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės – Trakų senojo miesto vietos (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 27125; buvęs kodas – A1783) – dalį žemės sklype, (duomenys neskelbtini).

Ieškovas nurodė, kad žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Žemės sklypas), patenka į Kultūros vertybių registre registruotų nekilnojamųjų kultūros vertybių - Trakų senamiesčio ir Trakų senojo miesto vietos teritoriją. Kultūros vertybių registro duomenys, pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau - NKPAĮ) 8 str. 12 d., yra vieši. Trakų senamiestis į Kultūros vertybių registrą įrašytas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento 1996-10-28 įsakymu Nr. 120 „Dėl objektų įrašymo į registrą“. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005-04-29 įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo valstybės saugomomis“ Trakų senamiestis pripažintas valstybės saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe (nustatytas apsaugos tikslas - saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui). Vadovaudamasis Kultūros paveldo centro nuostatų, patvirtintų Kultūros vertybių apsaugos departamento 2001-06-01 įsakymo Nr. 208 10.3.1. punktu, pagal kurį Kultūros paveldo centras, įgyvendindamas jam pavestus uždavinius, nustato kultūros vertybių teritorijas, Kultūros paveldo centro direktorius 2002-08-05 patvirtino Trakų senojo miesto vietos (Al783) teritorijos ribų planą. Teritorijos ribų planu nustatyta Trakų senojo miesto vietos (Al783) teritorija - 79,27 ha. Trakų senojo miesto vieta kaip archeologinė vieta į Kultūros vertybių registrą įrašyta Departamento direktoriaus 2003-04-24 įsakymu Nr. Į-114 „Dėl objektų įrašymo į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą“. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005-04-29 įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo valstybės saugomomis“ Trakų senojo miesto vieta pripažinta valstybės saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe (nustatytas apsaugos tikslas - saugoti moksliniam pažinimui). Pagal Kultūros vertybių registro nuostatų (toliau - Nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-09-29 nutarimu Nr. 1053, 5 punktą, Kultūros vertybių registro duomenys kaupiami vienoje Kultūros vertybių registro duomenų bazėje, kurią sudaro atributinių ir geoinformacinių duomenų posistemės.

Ieškovas nurodė, kad Žemės sklypas patenka į nekilnojamosios vertybės - Trakų senojo miesto vietos – teritoriją ir į saugomos teritorijos - Trakų istorinio nacionalinio parko - teritoriją. Vadovaujantis NKPAĮ 17 str. 1 d. 1 p., moksliniam pažinimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje be institucijos, atsakingos už objekto apsaugą, sutikimo draudžiama atidengti autentiškas vertybės pase pažymėtas netirtas saugomas dalis ar elementus, atkasti netirtus pastatų rūsius, atidaryti laidojimo kriptas ar rūsius, atidengti ir judinti archeologinius sluoksnius, naudoti metalo, elektroninius ar kitokius ieškiklius. Pagal NKPAĮ 17 str. 3 d. nuostatas, Žemės sklypo valdytojai, kaip neištirto moksliniam pažinimui saugomo objekto valdytojai, gali vykdyti tik priežiūros ir konservavimo darbus, tai yra, neatlikus archeologinių tyrimų statyti naujus statinius ar priestatus yra draudžiama. Pagal NKPAĮ 4 str. 2 d. 1 p. nuostatas, mokslinio pažinimo apsaugos tikslas nustatomas siekiant išsaugoti archeologinius ir kitus unikalius istorinių duomenų, kuriuos galima perimti atliekant saugomo objekto ar vietovės mokslinius tyrimus, šaltinius. Trakų senamiesčio ir Trakų senojo miesto vietos paveldosaugos reikalavimai yra nustatyti Trakų senamiesčio sklypų išplanavimo projekte, patvirtintame Trakų rajono valdybos 1993-12-22 potvarkiu Nr. 395V (toliau - Sklypų išplanavimo projektas), ir Trakų senamiesčio tvarkymo ir naudojimo režime, patvirtintame 1996-07-17 Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus įsakymu Nr. 71 (toliau - Režimas). Pagal Sklypų išplanavimo projektą Žemės sklypas patenka į sklypų paminklotvarkos režimą „C“, kuriame numatyta, jog autentiškas užstatymas konservuojamas, galima atskirų elementų rekonstrukcija, papildymas - tai sklypai, kuriuose saugomi pagrindiniai autentiški struktūros elementai, vėlesni nevertingi elementai gali būti perstatomi, rekonstruojami ir atstatomos sunykusios struktūros dalys, o nauja statyba neleidžiama. Pagal Sklypų išplanavimo projekto Sklypų aprašymo priedą Nr. 1.2 Žemės sklypas patenka į archeologinę zoną Nr. II. Trakų senamiesčio kultūrinio sluoksnio intensyvumo zonavime numatyta, kad II zonoje statybos darbai leidžiami tik atlikus archeologinius tyrimus. Pagal Režimo I dalies 3 punktą Žemės sklypas patenka į teritorijos tvarkymo ir naudojimo zoną „C“, archeologinę zoną II, atitinkančią Trakų senamiesčio sklypų išplanavimo projekto archeologinę zoną Nr. II.

Ieškovas nurodė, kad pagal Žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 4 punktą, nuosavybės teises į minėtą žemės sklypą turi M. S., E. G., K. Z. G., N. Z. ir A. B. Išrašo 7 punkte nurodytas nuo 2009-05-19 galiojantis juridinis faktas, jog nekilnojamasis daiktas - žemės sklypas - yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje), todėl atsakovė N. Z. žinojo, jog Žemės sklypas patenka į nekilnojamosios kultūros vertybės teritoriją. 2009-12-28 Departamento Vilniaus teritorinio padalinio specialistams užfiksavus žemės judinimo darbus Žemės sklype, atsakovei surašytas 2010-01-26 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. ATV-1 (NKPAĮ 17 str. 1 d. 1 p. pažeidimas) ir 2010-02-02 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATV-1 N. Z. skirta administracinė nuobauda – 1750,00 Lt bauda. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010-04-02 nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-554-121/2010 N. Z. skundą patenkino iš dalies ir bylą grąžino Departamento Vilniaus teritoriniam padaliniui atlikti papildomą aplinkybių tyrimą, kurį atlikus 2010-04-23 priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATV-1, kurį N. Z. 2010-05-03 apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010-09-09 nutartimi administracinėje byloje Nr. II-1028-142/2010 nusprendė Departamento 2010-04-23 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATV-1 pakeisti ir už pažeidimą N. Z. skyrė administracinę nuobaudą - įspėjimą. Ši nutartis yra įsiteisėjusi, taigi, N. Z. vykdytų neteisėtų žemės kasimo darbų faktas yra įrodytas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-09-09 nutartimi administracinėje byloje Nr. II-1028-142/2010 ir turi prejudicinio fakto galią (CPK 182 str. 2 d.). 2010-04-23 Departamentas gavo Departamento Vilniaus teritorinio padalinio 2010-04-22 raštą Nr. (11.9.V)-2V-329 „Dėl žalos, padarytos kultūros paveldo objektui“, kuriame nurodyta, jog 2009-12-28 ir 2010-04-16 Departamento Vilniaus teritorinis padalinys patikrino Žemės sklype mechanizuotai vykdomus žemės kasimo darbus. Kasybos vieta patenka į Trakų senojo miesto vietos teritoriją. Nustatyta, jog žemės sklypo bendrasavininkei N. Z. vykdant pastato rekonstrukcijos darbus, buvo iškasta 6,20 x 6,652 m dydžio ir 3,2 m gylio duobė be institucijos, atsakingos už objekto apsaugą, sutikimo. Pagal NKPAĮ 5 str. 10 d. 20 p., Departamentas nustato sužalotų nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių atkūrimo būdo ir nuostolių dydį, todėl Departamentas ėmėsi veiksmų dėl tikslių duomenų, susisijusių su galimai padaryta žala nekilnojamosios kultūros vertybės - Trakų senojo miesto vietos - daliai Žemės sklype nustatymo. Departamento pareigūnams 2010-05-07 atvykus į Žemės sklypą, R. K., kuri prisistatė kaip atsakovės įgaliotas asmuo, trukdė pareigūnams atlikti instrumentinius iškastos duobės matavimus. Departamento pareigūnai už kliudymą pagal ATPK 188(4) str. nuostatas R. K. 2010-05-07 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 2, jį perdavė nagrinėti Trakų rajono apylinkės teismui, kuris 2010-09-23 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN-2.11-894-424-2010 pripažino R. K. padarius administracinį teisės pažeidimą ir skyrė švelniausią administracinę nuobaudą - 10 Lt baudą. Minėtas nutarimas apskųstas nebuvo. Departamento Vilniaus teritorinis padalinys 2010-07-12 raštu Nr. (11.9.V)-2V-724 „Dėl galimos žalos kultūros paveldo objektui ir sprendimo priėmimo“ informavo Departamentą, jog 2010-07-07 ir 2010-07-10 patikrino situaciją vietoje, (duomenys neskelbtini). 2010-07-10 patikrinimo metu fiksuota, kad vykdyti žemės judinimo darbai kieme, tai yra nukastas gruntas iki maždaug 40 cm gylio per visą kiemo plotą. Departamento pareigūnams 2010-11-05 pabandžius pakartotinai atlikti instrumentinius matavimus Žemės sklype, atsakovės įgaliotas asmuo R. K. vėl trukdė atlikti fiksavimo darbus, todėl Departamento pareigūnai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, jį perdavė nagrinėti Trakų rajono apylinkės teismui, kuris 2010-12-17 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11-1568-424-2010, atsižvelgdamas į pakartotinumą, pripažino atsakovės įgaliotinę R. K. padarius administracinį teisės pažeidimą ir skyrė administracinę nuobaudą - 1500 Lt baudą.

Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovė 2005-11-29 Trakų rajono savivaldybės administracijai pateikė 2005-11-29 statytojo paraišką (dėl projektavimo sąlygų) Nr. 05-524, prašydama pateikti išvadą ir parengti projektavimo sąlygų sąvadą gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), dalies rekonstravimui, priestato statybai griaunamos verandos vietoje. Trakų rajono savivaldybės administracijos architektūros skyrius parengė 2006-02-14 išvadą Nr. 05-524, kurioje nurodyta: projektinę dokumentaciją rengti vadovaujantis galiojančiais įstatymais bei kitais norminiais aktais; parengti projektą; galiojantys teritorijų planavimo dokumentai – Trakų m. bendrasis planas, Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schema, Trakų senamiesčio sklypų išplanavimo projektas, Trakų senamiesčio tvarkymo ir naudojimo režimo projektas. Departamento Vilniaus teritorinis padalinys 2006-01-31 raštu Nr. (12.13V)-2V-37 „Dėl specialiųjų sąlygų projektavimui“ išdavė specialiąsias projektavimo sąlygas gyvenamojo namo dalies (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projektui rengti. Trakų rajono savivaldybės administracija 2006-08-08 išdavė projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 05-524 gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), dalies rekonstravimui (toliau - Projektavimo sąlygų sąvadas). Trakų rajono savivaldybės nuolatinė statybos komisija 2008-09-19 protokolu Nr. AS5-528 pritarė statinio, (duomenys neskelbtini), dalies rekonstrukcijos techniniam projektui. Nuolatinės statybos komisijos posėdyje dalyvavęs Departamento Vilniaus teritorinio padalinio atstovas statybos techniniam projektui pritarė su pastaba, kad žemės judinimo darbų vietose būtini archeologiniai tyrimai. Su Nuolatinės statybos komisijos protokolu atsakovė susipažino pasirašytinai, todėl apie reikalavimą atlikti archeologinius tyrimus jai buvo žinoma. Analogiška žyma yra gyvenamojo namo dalies rekonstravimo techninio projekto, kuriam pritarta minėtu Trakų rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos protokolu, Žemės sklypo plane. Trakų rajono savivaldybės administracija 2008-09-24 išdavė statybos leidimą Nr. AS1-492 (toliau - Statybos leidimas). Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras 2009-12-24 pareiškimu Nr. 7.8-240 „Dėl Trakų rajono savivaldybės administracijos išduoto projektavimo sąlygų sąvado ir statybos leidimo panaikinimo (ABTĮ 56 str. tvarka)“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Projektavimo sąlygų sąvadą ir Statybos leidimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010-02-19 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-741-331/2010 patenkino pareiškimą ir nusprendė panaikinti Projektavimo sąlygų sąvadą bei Statybos leidimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-03-04 nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-590/2011, konstatavęs, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai priėmė Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareiškimą, kuris buvo paduotas praleidus nustatytus padavimo terminus, nusprendė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-04-06 sprendimą administracinėje byloje Nr. I-331-281/2010 ir administracinę bylą nutraukti. Minėtoje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog toks teismo sprendimas nereiškia, kad ginčijamas statybos leidimas yra išduotas teisėtai ir pagrįstai ir viešojo administravimo subjektų, kurių kompetencijai yra priskirta vykdyti statybos, kultūros paveldo apsaugos ir pan. kontrolę, teisėti veiksmai šiuo sprendimu nėra saistomi. Atsižvelgiant į tai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2011-09-14 ieškiniu kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismas, prašydama panaikinti Projektavimo sąlygų sąvadą, Statybos leidimą ir įpareigoti atsakovę N. Z. per teismo nustatytą terminą teismo nustatytų kaltų asmenų lėšomis atstatyti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), į padėtį, buvusią iki statybos darbų atlikimo pagal Statybos leidimą.

Ieškovas paaiškino, kad jis administracinėje byloje Nr. I-741-331/2010 2010-05-07 prašymu Nr. (3.12)2-1286 „Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo“ kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas sustabdyti Projektavimo sąlygų sąvado ir Statybos leidimo galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-05-21 nutartimi, kuri yra neskundžiama, administracinėje byloje Nr. A662-1871/2010 Departamento prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo patenkino, tačiau atsakovė, kaip jau nurodyta anksčiau, ir toliau vykdė neteisėtus žemės kasimo darbus Žemės sklype, kas buvo užfiksuota Departamento Vilniaus teritorinio padalinio 2010-07-10 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu.

Ieškovas taip pat nurodė, kad archeologas M. M. 2010-01-07 Departamento Mokslinei archeologijos komisijai pateikė paraišką išduoti leidimą vykdyti nekilnojamosios kultūros vertybės ar objekto archeologinius žvalgymus objekte (duomenys neskelbtini). Departamento Mokslinė archeologijos komisija 2010-01-19 posėdžio protokolu Nr. 01 nutarė pritarti M. M. „Trakų senojo miesto vietos (u. k. - 27125) (duomenys neskelbtini) archeologinių tyrinėjimų 2010 metais projektui“ ir siūlyti išduoti leidimą archeologiniams tyrinėjimams. Apie leidimo vykdyti archeologinius tyrimus neišdavimo motyvus M. M. buvo informuotas žodžiu, jam atvykus į Departamentą. Departamento sprendimo atsisakyti išduoti leidimą vykdyti archeologinius tyrimus specialistas M. M. neskundė. Ieškovas paaiškino, kad atsakovė 2010-01-12 Departamento Mokslinei archeologijos komisijai pateikė prašymą leisti 2010 metų sausio mėnesį VŠĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“ archeologui M. M. atlikti archeologinius tyrimus Žemės sklype namo priestato statybos vietoje, tačiau atsakovė žemės judinimo darbus pradėjo prieš kreipiantis į Departamento Mokslinę archeologijos komisiją su minėtu prašymu, kas buvo užfiksuota 2009-12-28 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu, taip pat tik po to, kai Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras 2009-12-24 pareiškimu Nr. 7.8-240 „Dėl Trakų rajono savivaldybės administracijos išduoto projektavimo sąlygų sąvado ir statybos leidimo panaikinimo“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Projektavimo sąlygų sąvadą ir Statybos leidimą.

Ieškovas pažymėjo, kad savavališki žemės kasimo bei statybos darbai Žemės sklype buvo pradėti po to, kai Vilniaus apskrities viršininko administracijos Statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau - VAVA) 2009-11-26 statybos sustabdymo aktu Nr. (100)-11.37-10 pareikalavo sustabdyti bet kokius gyvenamojo namo dalies rekonstravimo darbus pagal 2008-09-04 statybos leidimą AS-1-492. VAVA 2009-12-28 atsakovei surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (100)-11.44-10.1 už tai, kad laike nuo 2009-09-29 iki 2009-11-26 po statybos sustabdymo akto surašymo vykdė statybos/griovimo darbus: nugriovė dalį buvusio ūkinio pastato, šalia namo iškasė 2 m gylio duobę.

Ieškovas nurodė, kad, vadovaujantis CK 6.246 str. 1 d., 6.251 str. 1 d. ir NKPAĮ 29 str., atsakovei atsirado teisinė pareiga atlyginti visuomenei padarytus nuostolius. Atsakovė pažeidė NKPAĮ 17 str. 1 d. 1 p. nuostatas, kad moksliniam pažinimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje be institucijos, atsakingos už apsaugą, sutikimo draudžiama atidengti autentiškas vertybės pase pažymėtas netirtas saugomas dalis ar elementus, atkasti netirtus pastatų rūsius, atidaryti laidojimo kriptas ar rūsius, atidengti ir judinti archeologinius sluoksnius, naudoti metalo, elektroninius ar kitokius ieškiklius; tai yra konstatuota Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-09-09 nutartyje administracinėje byloje Nr. II-1028-142/2010, kuri turi prejudicinę galią. Ieškovas paaiškino, kad NKPAĮ 5 str. 10 d. 20 p. įtvirtinta, kad sužalotų nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių atkūrimo būdą ir nuostolių dydį nustato Departamentas. Atkūrimo būdo ir nuostolių dydžio nustatymo procedūrą reglamentuoja Sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių atkūrimo būdo ir nuostolių dydžio nustatymo tvarkos aprašas, patvirtintas Departamento direktoriaus 2006-07-12 įsakymu Nr. Į-315 (toliau - Aprašas). Departamento direktoriaus 2011-05-09 įsakymu Nr. Į-138 „Dėl komisijos sudarymo žemės sklype, (duomenys neskelbtini), sužaloto kultūros paveldo objekto, Trakų senojo miesto vietos (unikalus kodas Kultūros vertybių registre - 27125; Trakų r. sav.) atkūrimo būdui ir nuostolių dydžiui nustatyti“ sudaryta komisija, kuriai įsakymo 2 punktu pavesta nustatyti Žemės sklype sužalotos Trakų senojo miesto vietos atkūrimo būdą bei nuostolių dydį (toliau - Komisija). Departamento direktorius patvirtino minėtos Komisijos 2011-07-11 aktą Nr. RG-123, kuriuo nustatyta: a) 2009 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, 2010 metų balandžio - gegužės ir tų pačių metų liepos mėnesio pradžioje Žemės sklypo dalyje, kuri patenka į moksliniam pažinimui valstybės saugomo objekto, Trakų senojo miesto vietos, ir viešajam pažinimui ir naudojimui valstybės saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės, Trakų senamiesčio, teritoriją vykdant žemės kasimo darbus, susijusius su (duomenys neskelbtini)gyvenamojo namo verandos (pažymėtos plane kaip 2al/p ir 4al/m) perstatymo ir naujo priestato prie jos statybos darbais, minėto sklypo dalies naudotoja (valdytoja) ir minėtų statybos darbų statytoja N. Z., pažeisdama NKPAĮ 17 str. 1 d. 1 p. (atidengė ir judino archeologinius sluoksnius be institucijos, atsakingos už apsaugą, sutikimo) ir to paties straipsnio 3 dalį (neištirtame mokslinio pažinimo saugomame objekte vykdė statybos darbus, kurie nėra nei priežiūros, nei konservavimo darbais), ne mažesniame kaip 35 m² plote sužalojo valstybės saugomą kultūros paveldo objektą, Trakų senojo miesto vietą, taip negrįžtamai sunaikinant nepažintą mokslinių duomenų šaltinį ir didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės turinčios kultūros vertybės dalį; b) atsižvelgus į tai, kad Žemės sklype Trakų senojo miesto vietos dalis buvo sunaikinta negrįžtamai, pagal NKPAĮ 29 str. 2 d. nuostatas nustatyti sužalotos nekilnojamosios kultūros vertybės atkūrimo būdą bei pasiūlyti žalą padariusiai N. Z. atkurti iki sužalojimo buvusią būklę – netikslinga; c) Žemės sklype vykdant aukščiau nurodytus žemės kasimo darbus, valstybės (visuomenės) patirti nuostoliai dėl prarasto mokslinių duomenų šaltinio yra 23087 Lt, iš jų 223 Lt susiję su nuostolių dydžio paskaičiavimu - sąmatinės dokumentacijos parengimu. Žemės sklype, atliekant žemės kasimo darbus, prieš tai neatlikus archeologinių tyrimų, buvo sunaikinti nekilnojamosios kultūros vertybės - Trakų senojo miesto vietos - kultūriniai (archeologiniai) sluoksniai ir taip prarastas nepažintas mokslinių duomenų šaltinis. Vadovaujantis NKPAĮ 29 str. 3 d. nuostatomis, nepažinto mokslinių duomenų šaltinio praradimas gali būti įskaičiuojamas į tiesioginius valstybės patirtus nuostolius. Kadangi kultūriniai (archeologiniai) sluoksniai, kaip mokslinių duomenų šaltiniai, atskleidžiami atliekant archeologinius tyrimus, tokių tyrimų sąnaudų nustatymui taikomas paveldo tvarkybos reglamentas PTR 4.01.01:2007 „Nekilnojamojo kultūros paveldo ardomųjų tyrimų ir projektavimo dokumentacijos rengimo darbų sąnaudų normatyvai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2007-08-08 įsakymu Nr. ĮV-528 (toliau – Normatyvai). Atsakovė, atlikdama žemės judinimo darbus nekilnojamosios kultūros vertybės - Senojo miesto vietos - dalyje, Žemės sklype be leidimo atlikti archeologinius tyrimus bei archeologo paslaugų pirkimo, sutaupė lėšas archeologiniams tyrimams atlikti bei gavo naudos (praturtėjo) iš nurodytų neteisėtų veiksmų, todėl iš neteisėtų veiksmų gauta nauda įskaityta į visuomenei padarytus nuostolius. Ieškovas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2005 m. liepos 8 d. nutarime konstatavo, kad kultūros paminklų bei vertybių apsauga yra viešasis interesas, svarbi valstybės funkcija.

Ieškovo atstovai bylos nagrinėjimo metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai, palaikė savo argumentus, išdėstytus nagrinėjant bylą pirmą kartą pirmos instancijos teisme, bei argumentus, išdėstytus ieškinyje ir kituose ieškovo procesiniuose dokumentuose. Nurodė, kad yra įrodytos visos civilinės atsakomybės taikymo atsakovei sąlygos, ką nustatė ir Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka. Taip pat paaiškino, kad Departamentas yra įgaliotas pagal NKPAĮ nustatyti sužalotų objektų nuostolių dydį. Vykdydamas savo funkcijas Departamentas sudarė Komisiją ir nustatė sužalotų objektų nuostolių dydį. Nurodė, kad į bylą yra pateikti įrodymai dėl padarytos atsakovės veiksmais žalos apskaičiavimo. Paaiškino, kad pagal NKPAĮ 29 str. 3 d., nepažinto mokslinių duomenų šaltinio praradimas gali būti įskaičiuojamas į tiesioginius valstybės patirtus nuostolius, todėl ir buvo paskaičiuoti tiesioginiai valstybės patirti nuostoliai, kam pritarė ir Vilniaus apygardos teismas. Komisija buvo sudaryta iš mokslininkų, ekspertų, kurie nustatė nuostolių dydį, o pagal Komisijos duomenis jį apskaičiavo specialistai, ir į bylą yra pateikta tai patvirtinanti sąmata. Taip pat ieškovo atstovai, atsikirsdami į atsakovės argumentą, kad ji būtų gavusi iš ieškovo 100 procentų kompensaciją, jeigu būtų užsakiusi archeologinius tyrimus, todėl ji iš to nepraturtėjo ir nieko nesutaupė, nurodė, kad 2005-04-20 Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-157 patvirtintų Privačios nuosavybės – prieinamų visuomenei lankyti valstybės saugomų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų - tvarkomųjų paveldosaugos darbų išlaidų kompensavimo taisyklių 5 p. nurodyta, kad kompensuojami tyrimai, privalomai atlikti prieš tvarkybos darbų projektavimą ar tvarkybos metu. Pagal NKPAĮ 2 str. 34 d., tvarkyba - remontas, avarijos grėsmės pašalinimas, konservavimas, pritaikymas, restauravimas, atkūrimas. Paaiškino, kad atsakovė nevykdė tvarkybos darbų, ji nugriovė priestatą ir pastatė naują, tai nėra paveldo objekto restauravimas, konservavimas, taigi, ji vykdė ne tvarkybos, o statybos darbus, todėl užsakiusi archeologinius tyrimus įstatymo nustatyta tvarka nebūtų gavusi jokios kompensacijos ir ji patyrė naudą. Taip pat pažymėjo, jog Vilniaus apygardos teismas pasisakė, kad yra nepagrįstas atsakovės argumentas, jog dėl žemės kasimo darbų vykdymo neatlikus archeologinių tyrimų yra kaltas pats ieškovas, todėl nėra pagrindo pagal CK 6.248 str. 4 d. atsakovę atleisti nuo civilinės atsakomybės. Ieškovo nuomone, nėra pagrindo ir mažinti iš atsakovės prašomos priteisti žalos dydį dėl jos turtinės padėties, kadangi nėra pateikti atsakovės sunkią turtinę padėtį pavirtinantys įrodymai, be to, CK neleidžia mažinti žalos dydžio, jei žala padaryta tyčia. Taip pat pažymėjo, kad pagal LAT 2009-04-14 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009 m., tai atvejais, kai žalos padarymo faktas yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad šalis tinkamai neįrodė nuostolių dydžio.

Atsakovės atstovas advokatas T. Zaremba prašė ieškinį atmesti, priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas, palaikė savo argumentus, išdėstytus nagrinėjant bylą pirmą kartą pirmos instancijos teisme, bei argumentus, išdėstytus atsiliepime ir kituose atsakovės procesiniuose dokumentuose. Papildomai, atsikirsdamas į ieškovo atstovų argumentą, kad atsakovė vykdė ne tvarkybos, o statybos darbus, nurodė, kad, jeigu atsakovė būtų vykdžiusi paprastus statybos, o ne tvarkybos darbus, jai nebūtų reikalo kreiptis į ieškovą dėl leidimo atlikti archeologinius tyrimus, kadangi leidimus statybos darbams išduoda ne ieškovas, o savivaldybės administracija. Pažymėjo, kad palaikydamas tokią poziciją, kad buvo vykdomi ne tvarkybos, o statybos darbai, ieškovas tuo pačiu pripažįsta, kad archeologinių tyrimų iš viso nereikėjo atlikti. Nurodė, kad šiuo atveju reikėtų vertinti objektyviai ir pažymėti, kad ieškovas supainiojo fizinį veiksmą su teisiniu veiksmu; vienas fizinis veiksmas savyje gali turėti kelis teisinius veiksmus, kasant duobę galima atlikti ir archeologinius tyrimus, ir atitinkamai - statybos darbus. Akivaizdu, kad atliekant archeologinius tyrimus sklype atsiranda duobė lygiai tokia pati, kaip ir atsirastų vykdant statybos darbus. Šiuo atveju, jeigu būtų archeologiniai tyrimai, tai būtų ir tvarkybos darbai, už kuriuos atsakovei priklausytų kompensacija. Nurodė, kad darbo grupės nagrinėti prašymams kompensuoti privačios nuosavybės - prieinamų visuomenei lankyti valstybės saugomų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tvarkomųjų paveldosaugos darbų, jų projektavimo bei tyrimų (taikomųjų) išlaidas, išvados, kad atsakovei nepriklausytų kompensacija, prieštarauja Vilniaus apygardos teismo išaiškinimams. Taip pat pažymėjo, kad minėtą grupę sudarė 5 asmenys, iš kurių 3 asmenys yra ieškovo tarnautojai, todėl ieškovas pateikė sau palankią išvadą. Be to, darbo grupė rėmėsi 2005-04-20 Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-157 patvirtintų Privačios nuosavybės – prieinamų visuomenei lankyti valstybės saugomų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tvarkomųjų paveldosaugos darbų išlaidų kompensavimo taisyklių naujesne redakcija, o ne galiojusia ginčo metu. Nurodė, kad ieškovo pateiktas dokumentas, įvardintas kaip Departamento Mokslinės archeologijos komisijos ekspertinė išvada nesudaro pagrindo ieškinio tenkinimui, kadangi vienas iš ekspertinės išvados rengėjų yra G. Z., kuris buvo liudytoju šioje byloje. Pažymėjo, kad iš ekspertinės išvados nematyti, kad buvo panaudotos kokios nors ekspertinės žinios, tai yra tiesiog komisijos nuomonė, kuri teismui nėra privaloma. Pabrėžė, kad ieškovas po bylos grąžinimo pirmos instancijos teismui nepateikė jokių naujų įrodymų, patvirtinančių pagrindą ieškiniui tenkinti. Nurodė, kad ieškovas yra paskaičiavęs žalos dydį, tačiau jo pateikta sąmata yra tik prielaida, kiek galėtų kainuoti, bet ne faktas, kiek kainavo. Nurodė, jog atsakovė ir toliau palaiko savo argumentus, kad ieškovas paskaičiavo per didelį plotą, kurį atsakovė būtų turėjusi ištirti. Prašė, jeigu teismas nuspręstų, kad ieškovas tinkamai įrodė nuostolių dydį, sumažinti priteisiamų nuostolių dydį, vadovaujantis CK 6.251 str. 2 d. ir CK 6.282 str. 3 d., kuriuose nurodyta, kad teismas gali atsižvelgti į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius. Nurodė, kad atsakovė yra neįgali, jos pajamos mažos, atsakovė neturi kito nekilnojamojo turto, išskyrus tą gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), ieškinio patenkinimas visą apimtimi atsakovei sukeltų labai sunkias pasekmes, taip pat byloje yra įrodymai, kad dėl bylinėjimosi yra labai pablogėjusi atsakovės sveikata, todėl atsakovei priteistinų atlyginti nuostolių suma, nusprendus ieškinį tenkinti, turėtų būti mažinama iki 2000,00 Lt.

Atsakovės N. Z. atstovė R. K. prašė ieškinį atmesti.

Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, jai apie teismo posėdžio datą ir vietą pranešta tinkamai, ji yra atstovaujama advokato. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o teismui pripažinus, kad ji turi atlyginti žalą – atleisti ją nuo civilinės atsakomybės. Nurodė, kad ji statybos darbus 2010 m. balandžio mėnesį pradėjo tik po to, kai gavo 2010-04-08 leidimą tęsti sustabdytą statybą. Leidimo archeologiniams tyrimams išdavimas užsitęsė dėl paties ieškovo kaltės, ką įrodo ieškovo 2010-11-24 raštas, kuriame nurodyta, kad ieškovo Kontrolės skyriaus vedėjui už tai, kad nebuvo pateiktas atsakymas į atsakovės prašymą išduoti leidimą archeologiniams tyrimams atlikti, skirta tarnybinė nuobauda. Mokslinė archeologijos komisija 2010-01-19 posėdyje nutarė siūlyti išduoti leidimą archeologiniams tyrimams, tačiau ieškovas jo vis tiek neišdavė, nenurodydamas raštu jokių priežasčių. 2010-01-07 atsakovė sudarė tyrinėjimo darbų rangos sutartį Nr. 10/01 su VšĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“, iš kurios matyti, kad 35 kv. m ploto ištyrimas būtų kainavęs 15 000 Lt. Apie šią sutartį ieškovui buvo žinoma, kadangi atsakovė šią sutartį buvo pateikusi į administracinę bylą Nr. 1-3015-244/2010, kurioje atsakovu buvo ieškovas. Ieškovas remiasi 2009-12-28 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. (100)-11.44-10, tačiau pagal šį protokolą pradėta administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta Trakų rajono apylinkės teismo 2010-08-18 nutarimu, be kita ko, pažymint, kad protokolas surašytas netinkamai, todėl šis protokolas neturi jokios įrodomosios galios šioje byloje. Nurodė, jog neneigia, kad Žemės sklype buvo iškasta duobė pamatams, tačiau duobės buvimo faktas pats savaime neįrodo visų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo. Atsakovė sudarė sutartį su archeologais ir 2010 m. sausio mėnesį kreipėsi į ieškovą dėl leidimo archeologiniams tyrimams atlikti išdavimo, tačiau ieškovas neteisėtai delsė pateikti atsakymą į tokį prašymą. Tokį ieškovo delsimo neteisėtumą įrodo paties ieškovo pateiktas Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2010-03-17 sprendimas ir tarnybinės nuobaudos skyrimas ieškovo Kontrolės skyriaus vedėjui. Be to, 2009 m. gruodžio mėnesį atlikti žemės darbai buvo susiję su sklypo dalies paruošimu archeologiniams tyrimams, kadangi buvo būtina pašalinti žemėje esantį įšalą. Taip pat pažymėjo, kad ieškovas tinkamais įrodymais neįrodo nei žalos fakto, nei žalos dydžio, jis nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų teigti, kad iškastoje vietoje buvo vertingas kultūrinis sluoksnis. Žemės sklypas daug kartų buvo perkastas tiesiant inžinerinius tinklus ir gyventojams vykdant kitokią kasdienę veiklą sklype. Pagal Aprašo 5.5 punktą, Komisijos sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių atkūrimo būdui ir nuostolių dydžiui nustatyti akte privalo būti nurodyta konkreti žala, t.y. atskirai nurodant sužalotas ar sunaikintas vertingąsias savybes ar elementus. Tačiau tiek šios komisijos akte, tiek ieškinyje yra apsiribojama bendro pobūdžio teiginiais apie atsakovės padarytos žalos pobūdį. Ieškovas nepagrindžia, kokio gylio buvo kultūrinis sluoksnis Žemės sklype ir kad jis buvo pažeistas. Kultūrinio sluoksnio gylis nėra preziumuojamas, taip pat jis nėra aprašytas teisės aktuose. Ieškovo atstovai, tikrindami sklype esančią duobę dar 2009-12-24, nenurodė, kad būtų atkastas koks nors kultūrinis sluoksnis. Ieškovas žalos faktą grindžia iš esmės prielaidomis ir spėjimais, bet ne konkrečiais leistinais įrodymais, dėl ko ieškinys negali būti tenkinamas nesant būtinosios sąlygos - žalos fakto. Ieškovas teigia, jog žala pasireiškė nepažinto mokslinių duomenų šaltinio praradimu. Jokios kitos žalos ieškovas neįrodinėja. Pagal NKPAĮ 29 str. 3 d., nepažinto mokslinių duomenų šaltinio praradimas priskiriamas prie tiesioginių valstybės nuostolių. Ieškovas tiesioginių nuostolių dydį įrodinėja kaip atsakovės gautą naudą (sutaupytas lėšas) pagal CK 6.249 str. 2 d, tačiau CK 6.249 str. 2 d. numato netiesioginius, o ne tiesioginius nuostolius. Ieškovas jokiais įrodymais neįrodo tiesioginių nuostolių (nepažinto mokslinių duomenų šaltinio praradimo) dydžio, o ieškovo pasirinktas įrodinėjimo būdas yra neleistinas įrodinėjant tiesioginius nuostolius. Neįrodytas nuostolių dydis negali būti priteisiamas. Jei vis dėlto teismas laikytų, kad tiesioginiai nuostoliai gali būti įrodinėjami netiesioginiais nuostoliais, ieškovas vis tiek tinkamai neįrodo nuostolių dydžio. Pagal CK 6.249 str. 2 d., tuo atveju, jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Ieškovas teigia, kad dėl tariamai padaryto pažeidimo atsakovė sutaupė tas išlaidas, kurias ji būtų patyrusi apmokėti archeologų paslaugoms. Toks nuostolių skaičiavimo būdas yra nepagrįstas. Naudojant tokį nuostolių skaičiavimo būdą iš esmės yra ginama ne visuomenė, o archeologas, kuris neatliko archeologinių tyrimų ir kuris negavo atlyginimo, tačiau ieškovas nėra įgaliotas ginti archeologų privačių interesų, be to, archeologas negalėjo vykdyti savo įsipareigojimų ir gauti atlyginimo pagal sudarytą sutartį ne dėl atsakovės, o ieškovo kaltės, o atsakovė buvo net sumokėjusi archeologams avansą. Kadangi pagal ieškovo poziciją žalą patyręs asmuo yra visuomenė (valstybė), tai šioje byloje turi būti taikomas CK 6.249 str. 6 d., kurioje nurodyta, kad kai dėl to paties veiksmo atsirado ir žala, ir nauda nukentėjusiam asmeniui, tai gauta nauda nepažeidžiant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų gali būti įskaitoma į nuostolius. Nurodė, jog akivaizdu, kad visuomenė ir valstybė šiuo atveju taip pat patyrė naudos - valstybė neišleido archeologiniams tyrimams lėšų, kurių būtų reikėję archeologiniams tyrimams, jei tyrimus atlikti būtų užsakiusi pati valstybė. Taigi valstybės sutaupytas lėšas (gautą naudą) įskaičius į atsakovės sutaupytas lėšas (valstybės tariamai patirtą žalą) pripažintina, kad ieškovo ieškinys negali būti tenkinamas, kadangi patirtą žalą kompensuoja gauta nauda. Nurodė, kad ieškovas nuostolių dydį grindžia iš esmės tuo, kad dėl atsakovės veiksmų buvo neištirtas 35 kv. m plotas, o tokio ploto ištyrimas būtų kainavęs 23087 Lt. Toks ieškovo nurodytas dydis yra nepagrįstai didelis ir neatitinka rinkos kainų. Nurodė, kad pagal Aprašo 4 punktą, Komisijos sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių atkūrimo būdui ir nuostolių dydžiui nustatyti darbe turi teisę dalyvauti savininkas, valdytojas ar naudotojas kultūros paveldo objekto, kuriame pačiame ar jo teritorijoje arba apsaugos zonoje padaryta žala nekilnojamajai kultūros vertybei, tačiau atsakovei nebuvo pasiūlyta dalyvauti komisijos darbe, dėl ko ji negalėjo teikti komisijos išvadoms reikšmingų įrodymų ir argumentų, be to, į komisijos darbą nebuvo pakviestas ir Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos, atsakingos už paveldosaugą Trakuose, atstovas. Atsakovė dar 2010-01-07 buvo sudariusi tyrinėjimo darbų rangos sutartį Nr. 10/01 dėl archeologinių tyrimo atlikimo. Ši sutartis buvo žinoma ieškovui, tačiau ieškovas, skaičiuodamas nuostolių dydį, sąmoningai ją ignoravo, nors pagal Aprašo 8 punktą privaloma vadovautis ne tik sąmatiniu žalos skaičiavimo būdu, bet ir kitais vertės nustatymo būdais. Aptariamą sutartį atsakovė sudarė 2010-01-07, t.y. tuo metu, kai atsakovė tikėjosi, kad ieškovas išduos leidimą archeologiniams tyrimams atlikti, kai dar nebuvo kilęs joks ginčas dėl leidimo archeologiniams tyrimams ir kai atsakovė negalėjo numatyti, kad po dvejų metų bus pareikštas ieškovo ieškinys dėl žalos priteisimo, t.y. ši sutartis buvo sudaryta realiomis rinkos sąlygomis ir sąlygota įprastinių atsakovės poreikių, o ne siekiant po dvejų metų neigti žalos dydį. Taigi aptariama sutartis yra tinkamas įrodymas archeologinių darbų kainoms įrodinėti, kai tuo tarpu ieškovo pateikiama sąmata tėra prielaida apie galimą archeologinių darbų kainą, kurią tektų sumokėti archeologams, kadangi galutinė kaina nustatoma pasirašant sutartį. Pažymėjo, kad ieškovo pateikti paskaičiavimai yra atlikti 2011 m. kovo mėnesio kainomis, o archeologiniai tyrimai turėjo būti atlikti 2010 m. sausio mėnesį. Tuo atveju, jei ieškovas nebūtų delsęs išduoti leidimo archeologiniams tyrimas atlikti, atsakovė būtų išleidusi 15 000 Lt. Taigi vadovaujantis ieškovo pozicija atsakovė sutaupė 15 000 Lt, o ne 23 087 Lt.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

CK 1.138 str. nustato, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos. Tam, kad teisė būtų apginta asmuo turi šią teisę turėti ir ši teisė turi būti pažeista ar jai iškilusi reali grėsmė. Taigi, asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso, bet teisę į pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso apgynimą – ieškinio patenkinimą – asmuo įgyja įrodęs ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškovas neįrodo faktų, kuriais grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą (CPK 178 straipsnis), tai jis kartu neįrodo savo teisės ar teisinio intereso pažeidimo. Taigi, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 str. str.).

Teismas visiškai sutinka su ieškovo pozicija, kad šioje byloje yra ginamas viešas interesas, kadangi kultūros vertybių apsauga, jų išsaugojimas yra svarbūs visai visuomenei, tai yra konstatuota ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d. nutarime, kuriame pažymėta, kad kultūros paminklų bei vertybių apsauga yra viešasis interesas, svarbi valstybės funkcija.

2012-01-18 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso atsakovei N. Z., M. S. (daiktinės teisės neįregistruotos), E. G., K. Z. G., A. B. (t. 1, b.l. 29 - 30).

Žemės sklypas patenka į Kultūros vertybių registre registruotų nekilnojamųjų kultūros vertybių - Trakų senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 17114; buvęs kodas – U18, UR5, K18) – ir Trakų senojo miesto vietos teritoriją (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 27125; buvęs kodas – A1783) (t. 1, b.l. 13-18).

Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005-04-29 įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo valstybės saugomomis“ Trakų senamiestis pripažintas valstybės saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe (nustatytas apsaugos tikslas - saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui). Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento Kultūros paveldo centro Kultūros vertybės - Trakų senamiesčio - pagrindinio dosjė Vietovės (vietos) aprašo IV dalyje „Kiti duomenys“ nurodyta vertybės kultūrinė vertė: archeologinė, architektūrinė, urbanistinė, kraštovaizdžio (t. 1, b.l. 19-23).

Trakų senamiesčio Kultūros vertybių išraše nurodyta, kad į vietovę - Trakų senamiestį - patenka Trakų senojo miesto vieta (Al783). Trakų senojo miesto vieta, kaip archeologinė vieta, į Kultūros vertybių registrą įrašyta Departamento direktoriaus 2003-04-24 įsakymu Nr. Į-114 „Dėl objektų įrašymo į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą“. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005-04-29 įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo valstybės saugomomis“ Trakų senojo miesto vieta pripažinta valstybės saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe (nustatytas apsaugos tikslas - saugoti moksliniam pažinimui).

Pagal NKPAĮ 17 str. 1 d. 1 p., moksliniam pažinimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje draudžiama be institucijos, atsakingos už objekto apsaugą, sutikimo atidengti autentiškas vertybės pase pažymėtas netirtas saugomas dalis ar elementus, atkasti netirtus pastatų rūsius, atidaryti laidojimo kriptas ar rūsius, atidengti ir judinti archeologinius sluoksnius, naudoti metalo, elektroninius ar kitokius ieškiklius, o pagal NKPAĮ 17 str. 3 d., neištirtame moksliniam pažinimui saugomame objekte valdytojas gali vykdyti tik priežiūros ir konservavimo darbus.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės valstybei 23087,00 Lt visuomenei padarytiems nuostoliams atlyginti, sužalojus valstybės saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės – Trakų senojo miesto vietos (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 27125; buvęs kodas – A1783) – dalį Žemės sklype, t.y. prašo taikyti atsakovei deliktinę civilinę atsakomybę.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą). Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą padarytą asmeniui ar turtui privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.245 str., 6.263 str.). Taigi, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos, atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia, arba pažeidus bendro pobūdžio taisyklę elgtis atidžiai ar rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Civilinė atsakomybė atsiranda tik esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms: žalai (nuostoliams); neteisėtiems veiksmams; priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; už žalą atsakingo asmens kaltei. Iš šių keturių sąlygų tik atsakovo kaltė pagal civilinius įstatymus yra preziumuojama. Deliktinės civilinės atsakomybės bylose neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos įrodinėjimo našta tenka ieškovui.

Pagal CK 6.281 str. 1 d., priteisdamas žalos atlyginimą, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, įpareigoja atsakingą už žalą asmenį atlyginti ją natūra (pateikti tos pat rūšies ir kokybės daiktą, pataisyti sužalotą daiktą ir pan.) arba visiškai atlyginti padarytus nuostolius. Nuostoliai yra piniginė žalos išraiška.

Kaip matyti iš 2009-12-28 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto, Departamento Vilniaus teritorinio padalinio specialistai patikrinimo metu nustatė, kad Žemės sklype iškasta apie 3,5 × 2,0 × 2,0 m dydžio duobė, o leidimai archeologiniams tyrimams atlikti sklype ir žemės kasimo darbams išduoti nebuvo (t. 1, b.l. 31-32). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei už šiuos veiksmus 2010-01-26 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. ATV-1 ir Vilniaus apygardos administracinis teismo 2010-09-09 nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-1028-142/2010 paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas (t.1, b.l. 34-38). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ši nutartis yra įsiteisėjusi.

Pagal CPK 182 str. 2 p., nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

Atsakovės neteisėti veiksmai, t.y. žemės kasimo darbų neatlikus archeologinių kasinėjimų faktas Žemės sklype, ir kaltė yra nustatyti įsiteisėjusia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-09-09 nutartimi administracinėje byloje Nr. II-1028-142/2010 (t. 1, b.l. 34-38), kuri turi prejudicinę galią, todėl teismas atsakovės neteisėtų veiksmų ir kaltės iš naujo neįrodinėja. Pažymėtina, kad ir Vilniaus apygardos teismas 2013-05-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2179-611/2013 m. (toliau – Vilniaus apygardos teismo Nutartis), išnagrinėjęs apeliacine tvarka civilinę bylą pagal atsakovės N. Z. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013-01-25 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ieškinį atsakovei N. Z. dėl žalos atlyginimo, konstatavo, kad atsakovės neteisėti veiksmai ir kaltė jau yra nustatyti įsiteisėjusia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-09-09 nutartimi administracinėje byloje Nr. II-1028-142/2010, todėl atskirai jų įrodinėti nereikia (CPK 182 str.). Taip pat Vilniaus apygardos teismas Nutartyje nurodė, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog žemės sklype, (duomenys neskelbtini), atliekant žemės kasimo darbus, prieš tai neatlikus archeologinių tyrimų, buvo sunaikintos nekilnojamosios kultūros vertybės – Trakų senojo miesto vietos – kultūriniai (archeologiniai) sluoksniai, tokiu būdu buvo prarastas nepažintas mokslinių duomenų šaltinis. Tokiu būdu buvo konstatuotas ir pats žalos faktas. Taip pat neabejotinai konstatuota, jog tarp atsakovės neatliktų veiksmų, t.y. žemės skasimo darbų vykdymo neatlikus archeologinių tyrimų, ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Taigi šiuo atveju egzistuoja visos deliktinės atsakomybės sąlygos (t. 3, b.l. 36-46). Todėl konstatuotina, kad ir šios aplinkybės yra įrodytos ir teismas iš naujo jų neanalizuoja ir nevertina.

Pagal NKPAĮ 5 str. 10 d. 20 p., Departamentas nustato sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių atkūrimo būdą ir nuostolių dydį, o nuostolių dydžio nustatymo būdą reglamentuoja Aprašas.

Aprašo 4 punkte nustatyta, kad sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių atkūrimo būdui ir nuostolių dydžiui nustatyti sudaroma komisija (toliau – Komisija) iš Departamento Kontrolės skyriaus ir, esant reikalui, kitų Departamento skyrių atstovų, Departamento teritorinio padalinio atstovo(-ų) ir savivaldybės paveldosaugos padalinio ar kito administracijos atstovo(-ų) (jeigu savivaldybėje paveldosaugos padalinio nėra); esant reikalui, gali būti kviečiami kiti atskirų sričių specialistai, ekspertai bei valstybės ir savivaldybių institucijų atstovai; komisijos darbe turi teisę dalyvauti savininkas, valdytojas ar naudotojas kultūros paveldo objekto, kuriame pačiame ar jo teritorijoje arba apsaugos zonoje padaryta žala nekilnojamajai kultūros vertybei.

Departamento direktoriaus 2011-05-09 įsakymu Nr. Į-138 dėl komisijos sudarymo žemės sklype, (duomenys neskelbtini), sužaloto kultūros paveldo objekto, Trakų senojo miesto vietos (unikalus kodas Kultūros vertybių registre - 27125; Trakų r. sav.), atkūrimo būdui ir nuostolių dydžiui nustatyti, buvo sudaryta Komisija, kuriai įsakymo 2 punktu pavesta nustatyti Žemės sklype sužalotos Trakų senojo miesto vietos atkūrimo būdą ir nuostolių dydį (t. 1, b.l. 176, 177).

Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jai nebuvo pasiūlyta dalyvauti Komisijos darbe, dėl ko ji negalėjo teikti Komisijos išvadoms reikšmingų įrodymų ir argumentų, be to, į Komisijos darbą nebuvo pakviestas ir Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos, atsakingos už paveldosaugą Trakuose, atstovas, tačiau, kaip matyti iš Aprašo 4 punkto, jame nėra numatytas privalomas savininko, kurio teritorijoje arba apsaugos zonoje padaryta žala nekilnojamajai kultūros vertybei, dalyvavimas Komisijos darbe, o teismo vertinimu, kaip savivaldybės paveldosaugos padalinio atstovė Komisijoje dalyvavo Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vyriausioji specialistė E. S. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes atsakovės argumentai, kad jai nebuvo pasiūlyta dalyvauti Komisijos darbe, be to, į Komisijos darbą nebuvo pakviestas ir Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos, atsakingos už paveldosaugą Trakuose, atstovas, atmetami kaip nepagrįsti. Teismo vertinimu, Komisija, sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių atkūrimo būdui ir nuostolių dydžiui nustatyti, sudaryta nepažeidžiant teisės aktų nustatytų reikalavimų jos sudarymui.

Pagal Aprašo 5 punktą, Komisija savo išvadas įformina akte, kuriame inter alia nurodoma: i) žala, padaryta nekilnojamajai kultūros vertybei (atskirai nurodant sužalotas ar sunaikintas vertingąsias savybes ar elementus), ir nuostolių dydys; ii) žalos padarymo aplinkybės, būdas ir laikas; iii) siūlomas sužalotos nekilnojamosios kultūros vertybės atkūrimo būdas, darbų apimtys (jeigu galima atkurti tik iki sužalojimo buvusią nekilnojamosios kultūros vertybės būklę). Aprašo 6 punkte nurodyta, kad išlaidos, susijusios su žalos įvertinimu, įskaičiuojamos į nuostolius. Pagal Aprašo 8 punktą, nuostolių dydis apskaičiuojamas pagal darbų medžiagų, mechanizmų, darbo sąnaudų normatyvus, žalos ir nuostolių atlyginimo normatyvus bei kitais vertės nustatymo būdais. Aprašo 10 punkte numatyta, kad į tiesioginius valstybės patirtus nuostolius gali būti įskaičiuojamos valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaidos sužaloto objekto tvarkybai, negautos pajamos iš turizmo, nepažinto mokslinių duomenų šaltinio ir švietimo bei lavinimo priemonės praradimas. Valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaidos prarastai ar sužalotai vertybei atskleisti ir jai apsaugoti gali būti įskaičiuojamos į netiesioginius nuostolius.

Kaip matyti iš Komisijos 2011-07-11 akto Nr. RG-123 (t. 1, b.l. 97-107), Komisija konstatavo, kad: a) 2009 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, 2010 metų balandžio - gegužės ir tų pačių metų liepos mėnesio pradžioje žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), kuri patenka į moksliniam pažinimui valstybės saugomo objekto, Trakų senojo miesto vietos, ir viešajam pažinimui ir naudojimui valstybės saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės, Trakų senamiesčio, teritoriją, vykdant žemės kasimo darbus, susijusius su (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo verandos (pažymėtos plane kaip 2al/p ir 4al/m) perstatymo ir naujo priestato prie jos statybos darbais, minėto sklypo dalies naudotoja (valdytoja) ir minėtų statybos darbų statytoja N. Z., pažeisdama NKPAĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą (atidengė ir judino archeologinius sluoksnius be institucijos, atsakingos už apsaugą, sutikimo) ir to paties straipsnio 3 dalį (neištirtame mokslinio pažinimo saugomame objekte vykdė statybos darbus, kurie nėra nei priežiūros, nei konservavimo darbais), ne mažesniame kaip 35 m² plote sužalojo valstybės saugomą kultūros paveldo objektą, Trakų senojo miesto vietą, taip negrįžtamai sunaikinant nepažintą mokslinių duomenų šaltinį ir didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės turinčios kultūros vertybės dalį; b) atsižvelgus į tai, kad žemės sklype, (duomenys neskelbtini) senojo miesto vietos dalis buvo sunaikinta negrįžtamai, pagal NKPAĮ 29 straipsnio 2 dalies nuostatas nustatyti sužalotos nekilnojamosios kultūros vertybės atkūrimo būdą bei pasiūlyti žalą padariusiai N. Z. atkurti iki sužalojimo buvusią būklę - netikslinga; c) žemės sklype, (duomenys neskelbtini), vykdant aukščiau nurodytus žemės kasimo darbus, valstybės (visuomenės) patirti nuostoliai dėl prarasto mokslinių duomenų šaltinio yra 23 087 Lt, iš jų 223 Lt susiję su nuostolių dydžio paskaičiavimu - sąmatinės dokumentacijos parengimu. 2011-07-11 akto Nr. RG-123 VII dalyje „Dėl padarytos žalos Trakų senojo miesto vietos daliai žemės sklype (duomenys neskelbtini) masto, pobūdžio ir patirtų nuostolių nustatymo bei paskaičiavimo principų“ Komisija nurodė atsakovės veiksmais padarytos žalos mastą, pobūdį ir patirtų nuostolių nustatymo bei apskaičiavimo principus. Šiuo atveju, kaip matyti iš pateiktos Nuostolių, susijusių su mokslinių duomenų šaltinio praradimu, paskaičiavimo dokumentacijos (t. 1, b.l. 174-180), nuostoliai buvo paskaičiuoti sudarant archeologinių tyrinėjimų sąmatą 22864 Lt sumai, taip pat į nuostolius įskaičiuota ir sąmatinės dokumentacijos parengimo išlaidos.

Byloje surinktais rašytinais įrodymais, šalių paaiškinimais, teisme apklaustų liudytojų parodymais yra nustatyta, kad atsakovės neteisėtais veiksmais žemės sklype, (duomenys neskelbtini), atliekant žemės kasimo darbus, prieš tai neatlikus archeologinių tyrimų, buvo sunaikintos nekilnojamosios kultūros vertybės – Trakų senojo miesto vietos – kultūriniai (archeologiniai) sluoksniai, tokiu būdu buvo prarastas nepažintas mokslinių duomenų šaltinis, taigi, yra įrodytas žalos padarymo faktas, ką savo 2013-05-23 Nutartimi patvirtino ir Vilniaus apygardos teismas (t. 3, b.l. 44), todėl teismas šių aplinkybių, kurios yra įrodytos, iš naujo neanalizuoja ir nevertina.

Atsakovė nesutinka su ieškovo pateiktu žalos paskaičiavimu.

Atsakovės atstovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog atsakovė ir toliau palaiko savo argumentus, kad ieškovas paskaičiavo per didelį plotą, kurį atsakovė būtų turėjusi ištirti. Nurodė, kad atsakovės į bylą pateikta 2010-01-07 Tyrinėjimo darbų rangos sutartis Nr. 10/01 yra patikimas įrodymas, kadangi sutartyje nurodyta 15000 Lt darbų kaina buvo sąlygota rinkos sąlygų bei sutarties šalių įprastinių poreikių. Atsakovė 2010 m. negalėjo žinoti, kad po dvejų metų jai teks šią sutartį naudoti kaip įrodymą byloje, todėl mano, kad šios sutarties kaina yra objektyvi ir atspindi rinkos kainas. Tuo tarpu ieškovas žalos dydį paskaičiavo 2011 m. kovo mėn. kainomis, nors ieškiniu siekia įrodyti, kiek atsakovė sutaupė 2009 m. gruodžio mėnesį - 2010 m. pradžioje. Ieškovas savo skaičiavimuose dėl žalos dydžio nepagrįstai laiko, kad priestato statybos vietoje būtų reikėję ištirti 35 kv. metrus ploto, nes iš ataskaitos apie (duomenys neskelbtini) atliktus tyrimus, būtų pakakę ištirti kelis kvadratinius metrus ploto iškasant šurfus, dėl ko ieškovas nepagrįstai padidina žalos dydį ir nepagrįstai siekia prisiteisti per didelę sumą iš atsakovės, t.y. siekia nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita.

Šie atsakovės argumentai paneigiami kitais byloje surinktais įrodymais.

2005 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-259 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimui reikalingų tyrimų duomenų apimties aprašo patvirtinimo“ nustatyta, kad pagal tyrimų apimtį ir sudėtį skiriamos šios tyrimo stadijos: 1) žvalgomieji tyrimai, kurie atliekami, kai reikia patikslinti nekilnojamųjų kultūros vertybių apimtį ir sudėtį, nustatyti fizinę būklę bei pagrindinius ardymo faktorius. lokalizuoti autentiškos medžiagos išlikimą, nustatyti autentiškų formų tipus, svarbiausius istorinės raidos etapus ir kultūrinės vertės neturinčius intarpus. Žvalgomaisiais taip pat laikomi nekilnojamosios kultūros vertybės dalies tyrimai; 2) detalieji tyrimai, kuriais tiksliai lokalizuojami visi išlikę nekilnojamųjų kultūros vertybių autentiškumo ir kiekybės požymiai, detalizuojama ir konkretizuojama vertybių sudėtis ir apimtis, nustatomi visi sunaikinti ar sunykę kultūrinės vertės požymiai, visos vertingos dalys ir raida, ištiriami visi ardymo veiksniai ir irimo procesai; 3) papildomi tyrimai, kurie atliekami, kai reikia ištirti ir įvertinti naujus kultūrinės vertės požymius, atsiradusius tvarkybos metu. Konkrečius reikalingus tyrimus pasirenka nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimą organizuojantys ir vykdantys juridiniai ir fiziniai asmenys. 2001 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos kultūros vertybių apsaugos departamento direktorius įsakymu Nr. 318 „Dėl kultūros vertybių apsaugos departamento leidimų atlikti archeologinius tyrimus išdavimo tvarkos ir mokslinės archeologijos komisijos nuostatų patvirtinimo“ numatyta, kad archeologiniai žvalgomieji tyrinėjimai – yra tokie tyrimai, kai atskirais 1-4 kvadratinių metrų šurfais plačiau netyrinėjant, nustatoma objektų kultūrinė vertė, paplitimo ribos bei chronologija; archeologiniai tyrinėjimai – yra tokie tyrimai, kai ištisiniais plotais tiriama teritorija, kurioje numatyta nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo metu judinti žemę arba kurią numatyta ištirti pagal kultūros vertybių apsaugos bei mokslines programas; archeologiniai tyrimai – žemės paviršiaus žvalgymas bei žemės kasinėjimas, siekiant moksliškai ištirti tokias vertybes ar objektus ir surinkti informaciją apie esamą archeologijos palikimą. 2008-09-19 Trakų rajono savivaldybės nuolatinės komisijos protokole Nr. AS5-528 nurodyta, kad pritarta statinio, (duomenys neskelbtini), statybos techniniam projektui su pastaba, kad žemės judinimo darbų vietose būtini archeologiniai tyrimai (t. 1, b.l. 40-42), 2010-01-07 archeologas M. M. pateikė paraišką išduoti leidimą vykdyti nekilnojamosios kultūros vertybės archeologinius tyrimus, 2010-01-12 Trakų senojo miesto vietos (duomenys neskelbtini) archeologinių tyrinėjimų 2010 m. projekte taip pat buvo planuojama ištirti visą 35 kvadratinių metrų būsimo priestato plotą (t. 1, b.l. 58-60). 2010-01-19 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos mokslinės archeologijos komisija pritarė archeologo M. M. „Trakų senojo miesto vietos (duomenys neskelbtini) archeologinių tyrinėjimų 2010 m. projektui“ ir siūlė išduoti leidimą archeologiniams tyrimams. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai patvirtino, kad Žemės sklype buvo numatyta atlikti 35 kv. m plote archeologinius tyrinėjimus kasinėjant žemę, o ne kasti šurfus, kadangi šioje teritorijoje turėjo būti atliekama priestato statyba griaunamos verandos vietoje. Ši aplinkybė patvirtinama ir ieškovo teismui papildomai pateikta Komisijos Išvada, kurioje konstatuota, jog atsižvelgiant į tai, kad planuojamo priestato vietoje nustatytas vertingas archeologinis sluoksnis, likęs priestato plotas turėjo būti tiriamas ne žvalgomaisiais, o detaliaisiais archeologiniais tyrimais. Atsižvelgiant į išdėstytą ir į tai, kad įstatyminis reglamentavimas numato, jog konkrečius reikalingus tyrimus pasirenka nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimą organizuojantys ir vykdantys juridiniai ir fiziniai asmenys, teismas konstatuoja, jog atsakovės argumentas, kad Žemės sklype turėjo būti kasami šurfai, atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Atsakovė nurodė, kad ieškovas žalos dydį paskaičiavo 2011 m. kovo mėn. kainomis, nors ieškiniu siekia įrodyti, kiek atsakovė sutaupė 2009 m. gruodžio mėnesį - 2010 m. pradžioje. Nurodė, kad rinkos kainas 2009 m. pabaigoje - 2010 m. pradžioje atspindi 2010-01-07 Tyrinėjimo darbų rangos sutartis Nr. 10/01, kurioje nurodyta, kad archeologiniai tyrimai Žemės sklype butų kainavę 15000 Lt. Ieškovo atstovai nurodė, kad žala apskaičiuota 2011 metų kovo mėnesio kainomis, kadangi apskaičiavus žalą 2009 m. gruodžio mėnesį - 2010 m. pradžioje kainomis ši žala būtų dar didesnė; taip pat pažymėjo, kad būtent atsakovės atstovė R. K. trukdė ieškovo atstovams patekti į Žemės sklypą ir paskaičiuoti žalą; taip pat nurodė, kad 2010-01-07 Tyrinėjimo darbų rangos sutartis Nr. 10/01 neatspindi realios darbų kainos, ir neaišku, kaip šie darbai paskaičiuoti.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Departamento pareigūnams 2010-05-07 atvykus į Žemės sklypą atsakovės atstovė R. K. neleido pareigūnams apžiūrėti ir patikrinti kultūros vertybės – Trakų senojo miesto vietos – dalį, t.y. Žemės sklypą, už ką jai Trakų rajono apylinkės teismas 2010-09-23 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN-2.11-894-424-2010 skirta administracinė nuobauda - 10 Lt bauda (t.1, b.l. 93-94). Taip pat R. K. Trakų rajono apylinkės teismo 2010-12-17 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11-1568-424-2010 m. nubausta 1500,00 Lt bauda už tai, kad ji 2010-11-05 draudė Departamento pareigūnams atlikti statybvietės matavimus Žemės sklype, jiems kliudė (t. 1, b.l. 95-96). Taigi, teismas daro išvadą, kad būtent dėl atsakovės atstovės R. K., kuri trukdė ieškovui nustatyti žalą 2010 metų pradžioje, neteisėtų veiksmų ieškovas neturėjo galimybės paskaičiuoti žalos pagal tuo metu buvusią padėtį, todėl žala atitinkamai paskaičiuota 2011 m. kovo mėnesio kainomis. Atsakovės argumentas, kad iš jos priteistinos žalos dydis turėtų būti toks, koks yra pasiūlytas archeologo M. M. 2010-01-07 tyrinėjimo rangos sutartyje Nr. 10/01, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi, pagal NKPAĮ 5 str. 10 d. 20 p., įstatymo įgaliota institucija nustatyti sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių atkūrimo būdą ir nuostolių dydį yra Departamentas, kas yra nurodyta ir Aprašo 3 punkte. Be to, teismo nuomone, 2010-01-07 Tyrinėjimo darbų rangos sutartyje Nr. 10/01 nurodyta 15000 Lt kainą už archeologinius tyrimus negalima laikyti galimu žalos dydžiu, kadangi ji paneigiama 2011-07-11 Aktu Nr. RG-123 ir sąmatiniu žalos skaičiavimu, kurie atlikti pagal nustatytą metodiką (t. 1, b.l. 97-107, 178-182).

Teismas nesutinka su atsakovės argumentu, kad ieškovas neteisingai paskaičiavo padarytos žalos dydį, kadangi žalos nustatymas ir nuostolių apskaičiavimas detaliai aprašytas ir pagrįstas 2011-07-11 akte Nr. RG-123 (t. 1, b.l. 97-107). Kaip matyti iš šio akto, Komisija konstatavo, jog iš viso žemės darbai buvo vykdyti ne mažesniame kaip 110,6 m² plote: po veranda, t.y. 12,6 m² plote (zona „A“) (6.6. punktas), naujo priestato vietoje, t.y. 29 m² plote (zona „B“) (6.4.2. punktas), palei naujo priestato sienas, t.y. 22 m² plote (zona „C“) (6.4.3. punktas), bei kieme, t.y. 47 m² plote (zona „D“) (6.4.4 punktas). Vadinasi, bendras plotas - 110,6 m², o nuostolių dydis skaičiuotas tik 35 m² plotui, todėl darytina išvada, kad sužalotas plotas netgi buvo sumažintas atsakovės naudai, kaip pagrįstai pažymėjo ieškovas, ir atsakovės argumentai, kad ieškovas paskaičiavo per didelį plotą, kurį atsakovė būtų turėjusi ištirti, atmetami kaip nepagrįsti.

Atsakovė nurodė, kad ieškovas tiesioginių nuostolių dydį įrodinėja kaip atsakovės gautą naudą (sutaupytas lėšas) pagal CK 6.249 str. 2 d., kitų savo reikalavimo pagrindų nenurodė, todėl Vilniaus apygardos teismui Nutartimi konstatavus, kad atsakovė naudos nepatyrė, ieškinys atmestinas.

Kaip teisingai pastebėjo atsakovės atstovas, Vilniaus apygardos teismas 2013-05-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2179-611/2013 m. konstatavo, kad atsakovė naudos nepatyrė, kadangi tuo atveju, jeigu ji būtų atlikusi archeologinius tyrimus, valstybė jai būtų kompensavusi šiuos tyrimus visiškai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas šios aplinkybės iš naujo nenagrinėja, neanalizuoja ir nevertina, kaip ir su ja susijusių šalių argumentų bei pateiktų šiai aplinkybei pagrįsti įrodymų, taip pat ir ieškovo papildomai pateikto Darbo grupės nagrinėti prašymams kompensuoti privačios nuosavybės - prieinamų visuomenei lankyti valstybės saugomų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tvarkomųjų paveldosaugos darbų, jų projektavimo bei tyrimų (taikomųjų) išlaidas 2013-10-03 Posėdžio protokolo Nr. 01.

Tačiau, teismo vertinimu, ieškovas savo reikalavimą dėl valstybei padarytos žalos atlyginimo ir jos dydį grindė ne tik tuo, kad atsakovė sutaupė lėšas archeologiniams tyrimams atlikti bei gavo naudos iš nurodytų neteisėtų veiksmų, bet grindė savo reikalavimą ir CK 6.246 str. 1 d., 6.251 str. 1 d., NKPAĮ 29 str., vadovaujantis kuriais atsakovei atsirado teisinė pareiga atlyginti visuomenei padarytus nuostolius.

Vadovaujantis NKPAĮ 29 str. 3 d. nuostatomis, nepažinto mokslinių duomenų šaltinio praradimas gali būti įskaičiuojamas į valstybės patirtus nuostolius. Kaip nurodyta nuostolių, susijusios su mokslinių duomenų šaltinio praradimu, paskaičiavimo aiškinamajame rašte (t. l, b.l. 175), nuostoliai, susiję su mokslinių duomenų šaltinio praradimu nagrinėjamu atveju, skaičiuoti pagal Komisijos pateiktus duomenis, vadovaujantis paveldo tvarkybos reglamentu PTR 4.01.01:2007 „Nekilnojamojo kultūros paveldo ardomųjų tyrimų ir projektavimo dokumentacijos rengimo darbų sąnaudų normatyvai“ (toliau – Reglamentas Nr. 1), patvirtintu Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2007-08-08 įsakymu Nr. ĮV-528, bei Paveldo tvarkybos reglamentu PTR 4.01.26:2007 „Nekilnojamojo kultūros paveldo paveldotvarkos darbų skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijos“ (toliau – Reglamentas Nr. 2), patvirtintu Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2007-08-08 įsakymu Nr. ĮV-527. Reglamentas Nr. 1 yra skirtas apskaičiuoti nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimų ir projektavimo dokumentacijos rengimo darbų sąnaudas, kurių pagrindu nustatoma šių darbų skaičiuojamoji kaina, rengiamos tyrimo ir projektavimo darbų sąmatos, projektavimo konkursų dokumentai bei sutartys (Reglamento Nr. 1 1 punktas), o Reglamentas Nr. 2 nustato reikalavimus kultūros paveldo tvarkybos darbų (toliau – tvarkybos darbai) kiekių ir resursų poreikio (toliau – resursų poreikis) žiniaraščių sudarymui, rengiant tvarkybos darbų projektus; nustato, kaip iš anksto numatyti ir apskaičiuoti ekonomiškai pagrįstas tvarkybos darbų projektinių sprendinių parengimo, jų realizavimo, projekto valdymo ir kitas išlaidas (Reglamento Nr. 2 1 punktas).

Kaip matyti iš pateiktos Nuostolių, susijusių su mokslinių duomenų šaltinio praradimu, paskaičiavimo dokumentacijos (t. 1, b.l. 174-180), nuostoliai paskaičiuoti sudarant archeologinių tyrinėjimų sąmatą 22864 Lt sumai (pagal 2011-03 kainas) (b.l. t. 1, b.l. 180), taip pat į nuostolius įskaičiuotas ir sąmatinės dokumentacijos sudarymas (t. 1, b.l. 178). Kaip matyti iš archeologinių tyrinėjimų sąmatos, joje yra detaliai nurodyta, kas sudaro 22864,00 Lt sumą, o būtent: archeologijos tyrimai II kategorijos grunte miesto sąlygomis, kai vidutinis kultūrinio sluoksnio storis 1,4 m, k1=1.1; fotodarbai ir jų organizavimo sąnaudos, kai fotografuojama natūroje; tyrimų ataskaitos parengimas.

Ieškovas, perdavus bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui, pateikė papildomus įrodymus prašomų iš atsakovės priteisti 23087,00 Lt nuostolių dydžiui pagrįsti - 2013-09-30 Mokslinės archeologijos komisijos ekspertinę išvadą (toliau – Išvada) dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2011 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. Į-138 sudarytos komisijos 2011 m. liepos 11 d. akte Nr. RG-123 nustatyto žemės sklype, (duomenys neskelbtini), sužaloto kultūros paveldo objekto, Trakų senojo miesto vietos, atkūrimo būdo ir patirtų nuostolių dydžio. Išvadoje nurodyta, kad pritariama Departamento direktoriaus 2011-05-09 įsakymu Nr. Į-138 sudarytos komisijos 2011-07-11 aktui Nr. RG-123 ir jame nustatytam žemės sklype, (duomenys neskelbtini), sužaloto kultūros paveldo objekto, Trakų senojo miesto vietos, atkūrimo būdui ir patirtų nuostolių dydžiui (2 punktas).

Atsakovės atstovas prašė kritiškai vertinti šią Išvadą, kadangi teismas ekspertizės neskyrė; atsakovės atstovo nuomone, tai yra tik komisijos nuomonė, kuri teismui nėra privaloma ir nesudaro pagrindo tenkinti ieškinį.

Teismas sutinka su atsakovės atstovo argumentu, kad ieškovo pateikta Išvada - tai nėra ekspertizės išvada, gauta CPK nustatyta tvarka teismui paskyrus ekspertizę, tačiau šalys turi teisę ir pareigą įrodinėti savo reikalavimus ir atsikirtimus visomis leistinomis priemonėmis (CPK 12, 178 straipsniai), o pagal CPK 177 str. 1 d., įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. CPK 177 str. 2 d. numato, kad tie duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais ir ekspertų išvadomis. Taigi, teismas vertina ieškovo pateiktą Išvadą kaip vieną iš leistinų įrodymų ieškovo reikalavimams pagrįsti, o ta aplinkybė, kad vienas iš Mokslinės archeologijos komisijos, pateikusios ekspertinę išvadą, narių yra, kaip pastebėjo atsakovės atstovas, liudytoju šioje byloje apklaustas G. Z., nesudaro pagrindo teismui nesiremti šiuo dokumentu kaip vienu iš įrodymų, juo labiau, kad, kaip paaiškino ieškovo atstovas, G. Z. dalyvavo Komisijoje todėl, kad jis buvo išvykęs į įvykio vietą kaip šios Komisijos narys, todėl ir dalyvavo teikiant Išvadą.

Pagal Mokslinės archeologijos komisijos nuostatų, patvirtintų Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2006-03-23 įsakymu Nr. Į-107, 2 punktą, Komisija yra patariamoji institucija, atliekanti eksperto ir konsultanto funkcijas, nagrinėjant ir sprendžiant archeologinio paveldo apsaugos, apskaitos ir archeologinių ardomųjų tyrimų (toliau – tyrimai) klausimus bei problemas; šių nuostatų 3 punktas nustato, kad Komisija sa­vo veik­lo­je va­do­vau­ja­si Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ne­kil­no­ja­mo­jo kul­tū­ros pa­vel­do ap­sau­gos įsta­ty­mu, ki­tais tei­sės ak­tais bei šiais Nuo­sta­tais; nuostatų 5 punktas nustato, kad Komisija atlieka šias funkcijas: 5.1. vertina tyrėjų parengtus tyrimų projektus ir priima motyvuotą sprendimą jiems pritarti, nepritarti ar grąžinti pataisyti pagal nurodomas Komisijos pastabas; 5.2. teikia Departamento Kontrolės skyriui rekomendacijas dėl leidimų tyrimams išdavimo, leidimų galiojimo sustabdymo ir galiojimo sustabdymo panaikinimo bei leidimų panaikinimo; 5.3. recenzuoja bei svarsto recenzuotas tyrimų ataskaitas bei, esant reikalui, skiria ekspertus šių ataskaitų vertinimui; 5.4. sprendžia ginčus dėl tyrimų; 5.5. dalyvauja rengiant su archeologinio paveldo apskaita, apsauga ir tyrimais susijusių teisės aktų projektus, teikia siūlymus šiems projektams tobulinti bei galiojantiems teisės aktams keisti ir papildyti. Taigi, darytina išvada, kad Komisija, pateikusi Išvadą, yra kompetentinga teikti išvadą nagrinėjamu klausimu. Komisija Išvadoje padarė tokias išvadas: 1. Žemės sklype (duomenys neskelbtini), vykdant žemės darbus neatlikus archeologinių tyrimų, buvo sunaikinta didelės vertės istorinės, archeologinės, mokslinės ir kultūrinės reikšmės valstybės saugomos nekilnojamosios archeologinės vertybės Trakų senojo miesto vietos (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 27125) dalis, kurios nebeįmanoma atkurti, todėl buvo negrįžtamai prarastas mokslo duomenų šaltinis; Komisija pažymi, kad Mokslinės archeologijos komisijos nariai dar 2010 m. sausio mėn. išvažiuojamajame Mokslinės archeologijos komisijos posėdyje buvo tiesiogiai nuvykę į sužalojimo vietą (duomenys neskelbtini) ir neteisėtai iškastoje duobėje konstatavo vertingą archeologinį sluoksnį, stebėjo XVII-XVIII a. keramikos fragmentus; atsižvelgiant į tai, kad planuojamo priestato vietoje nustatytas vertingas archeologinis sluoksnis, likęs priestato plotas turėjo būti tiriamas ne žvalgomaisiais, o detaliaisiais archeologiniais tyrimais. 2. Pritarti Departamento direktoriaus 2011 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. Į-138 sudarytos komisijos 2011 m. liepos 11 d. aktui Nr. RG-123 ir jame nustatytam žemės sklype (duomenys neskelbtini), sužaloto kultūros paveldo objekto, Trakų senojo miesto vietos, atkūrimo būdui ir patirtų nuostolių dydžiui; Mokslinės archeologijos komisija konstatuoja, jog sunaikinant archeologinį sluoksnį buvo negrįžtamai prarastas vertingas mokslo duomenų šaltinis, kurio pažinimo kaštai ir yra visuomenės patirtų nuostolių piniginė išraiška. 3. Patirtų nuostolių dydžiui apskaičiuoti buvo naudojamos pagrįstai nustatytos apimtys; nuostoliai, susiję su mokslinių duomenų šaltinio praradimu, apskaičiuoti vadovaujantis paveldo tvarkybos reglamentu PTR 4.01.01:2007 „Nekilnojamojo kultūros paveldo ardomųjų tyrimų ir projektavimo dokumentacijos rengimo darbų sąnaudų normatyvai“, patvirtintu Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2007-08-08 įsakymu Nr. ĮV-528, bei paveldo tvarkybos reglamentu PTR 4.01.26:2007 „Nekilnojamojo kultūros paveldo paveldotvarkos darbų skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijos“, patvirtintu Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2007-08-08 įsakymu Nr. ĮV-527; taigi, Kultūros paveldo departamentas, nustatydamas nuostolių dydį, rėmėsi Lietuvos Respublikos kultūros ministro patvirtintais normatyvais.

Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, kad ieškovo nurodytas nuostolių dydis yra pagrįstas ir apskaičiuotas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, Žemės sklype vykdant žemės kasimo darbus, valstybės (visuomenės) patirti nuostoliai dėl prarasto mokslinių duomenų šaltinio yra 23087,00 Lt, iš jų 223,00 Lt – susiję su nuostolių dydžio paskaičiavimu – sąmatinės dokumentacijos parengimu (t. 1, b.l. 97-107).

Atsakovės atstovas prašė, teismui nusprendus ieškinį tenkinti, vadovaujantis CK 6.251 str. 2 d., 6.282 str. 3 d., sumažinti priteistinų iš atsakovės nuostolių dydį, motyvuodamas tuo, kad atsakovė yra neįgali, jos pajamos yra mažos, atsakovė neturi kito nekilnojamojo turto, išskyrus gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), o ieškinio patenkinimas visą apimtimi atsakovei sukeltų labai sunkias pasekmes; pažymėjo, kad dėl bylinėjimosi yra labai pablogėjusi atsakovės sveikata. Į bylą yra pateikta atsakovės neįgaliojo pažymėjimo kopija (t. 3, b.l. 12), 2013-02-21 pažyma apie gaunamas pajamas Nr. PŽ 3 (t. 3, b.l. 13, 60), išrašas iš medicininių dokumentų (t. 3, b.l. 14).

Pagal CK 6.251 str. 2 d., teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. CK 6.282 str. 3 d. numato, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.

Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro pagrindo mažinti iš atsakovės priteistinų valstybei nuostolių dydį, kadangi atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie jos šeimos sudėtį, nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turimas pinigines lėšas, esančias bankuose ir kitose kredito įstaigose, apie jos visų rūšių gaunamas pajamas (pažymėtina, kad atsakovė pateikė tik pažymą apie jos gaunamą darbo užmokestį bei įrodymą, kad ji yra iš dalies darbinga, bet nepateikė įrodymų apie jos gaunamos nedarbingumo pašalpos dydį). Be to, pažymėtina, kad atsakovė visą šios bylos nagrinėjimo laiką naudojosi ir naudojasi mokama advokato pagalba, jai nebuvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, kuri suteikiama esant sunkiai asmens turtinei padėčiai (pažymėtina, kad tik šioje byloje atsakovė už advokato pagalbą yra sumokėjusi 6352,50 Lt), o atsakovės atstovo nurodytos aplinkybės, kad atsakovei ieškinio patenkinimas visą apimtimi sukeltų labai sunkias pasekmes, yra neįrodytos (CPK 12, 178 str. str.), todėl atsakovės prašymas sumažinti iš jos valstybei priteistinų nuostolių dydį, atsižvelgiant į jos turtinę padėtį, yra nepagrįstas ir netenkintinas.

Teismas klausimo dėl atsakovės atleidimo nuo civilinės atsakomybės CK 6.248 str. 4 d. pagrindu (t.y. dėl to, kad, atsakovės teigimu, dėl žemės kasimo darbų vykdymo neatlikus archeologinių tyrimų yra kaltas pats ieškovas) nesprendžia, kadangi, kaip nurodė atsakovės atstovas 2013-06-28 teismo posėdyje (t. 3, b.l. 58), atsakovė šio prašymo nebepalaiko (pažymėtina, kad dėl šio atsakovės prašymo nepagrįstumo pasisakė Vilniaus apygardos teismas 2013-05-23 nutartyje (t. 3, b.l. 44).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Visi kiti byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl priimant sprendimą teismo neanalizuojami ir nevertinami.

Patenkinus ieškinį, iš atsakovės priteistina 693,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str.), nuo kurio mokėjimo ieškovas yra atleistas (CPK 83 str. 1 d. 5 p.), valstybei. Taip pat iš atsakovės priteistina ir 34,65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 12, 88, 92, 93, 96, 176-178, 259-260, 265, 268-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš N. Z. 23087 Lt 00 ct žalos atlyginimo valstybei, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 7290.

Priteisti iš N. Z. 727 Lt 65 ct bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.