- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-09
- Bylos Nr.
- II-1028-142/2010
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Halina Zaikauskaitė
- Pažeidėjas
- N. Z.
- Advokatai
- Tadas Zaremba
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.22pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant N. Z. atstovams R. K. ir advokatui Tadui Zarembai, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovei Justinai Bertulytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. Z. skundą dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio (toliau – ir Institucija) įgaliota pareigūnė 2010-01-26 surašė administracinio teisės pažeidimo (toliau – ATP) protokolą Nr. ATV-1 N. Z. už Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) 17 str. 1 d. 1 p. nuostatų pažeidimą, t. y. už tai, kad N. Z. nurodymu (duomenys neskelbtini) esančio sklypo teritorijoje 2009-12-24 buvo pradėta kasti duobė, tokiu būdu buvo judinti archeologiniai sluoksniai be institucijos, atsakingos už apsaugą, sutikimo. Žemės judinimo darbai užfiksuoti 2009-12-28, iškasta apie 3,5 x 2 x 2 m dydžio duobė. Teritorija, kurioje užfiksuoti darbai, patenka į Trakų senojo miesto vietos teritoriją (unikalus kodas 27125), kuri saugoma moksliniam pažinimui. Nurodyta, kad atsakomybė už pažeidimą nustatyta LR ATPK 91 str. (t. I, b. l. 42).
Institucijos vedėjas 2010-04-23 priėmė nutarimą Nr. ATV-1 N. Z. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 91 straipsnyje, padarymą skirti 1750 Lt baudą (t. I, b. l. 56-57).
Žemesnės instancijos teismas
N. Z. (toliau – ir pareiškėja) padavė teismui skundą, kuriame prašo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą. Teismui nustačius, kad jos veiksmuose yra LR ATPK 91 str. nustatyto pažeidimo sudėtis, neskirti nuobaudos arba skirti švelnesnę nuobaudą – įspėjimą. Teismo posėdyje N. Z. atstovas patikslino skundo reikalavimus ir prašė panaikinti 2010-04-23 nutarimą ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, o teismui nustačius, kad N. Z. veiksmuose yra pažeidimo sudėtis, neskirti nuobaudos arba skirti švelnesnę nuobaudą – įspėjimą (t. II, b. l. 11).
Paaiškino, kad 2005 metais kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės administraciją dėl projektavimo sąlygų sąvado buto, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projektui parengti. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2006-01-31 raštu Nr. (12.13.V)2V-37 pateikė specialiąsias sąlygas projektavimui, o Trakų rajono savivaldybės administracija parengė ir išdavė pareiškėjai 2006-08-08 Projektavimo sąlygų sąvadą Nr. (duomenys neskelbtini). Trakų rajono savivaldybės administracijos Nuolatinės statybos komisijos 2008-09-19 posėdyje buto (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projektas buvo patikrintas ir patvirtintas protokolu Nr. AS5-528. Trakų rajono savivaldybės administracija 2008-09-24 išdavė statybos leidimą Nr. AS1-492 buto, esančio (duomenys neskelbtini), Trakuose, rekonstrukcijos projektui įgyvendinti. Pareiškėja, turėdama galiojantį statybos leidimą, pradėjo atitinkamus darbus, tačiau 2010-01-26 Institucijos įgaliota pareigūnė surašė jai ATP protokolą Nr. ATV-1, už tai, kad Trakų senojo miesto vietovės teritorijoje atliko žemės judinimo darbus be institucijos, atsakingos už apsaugą, sutikimo, o vėliau priėmė skundžiamą nutarimą skirti pareiškėjai administracinę nuobaudą.
Institucija tik nustatė, kad sklypas, kuriame buvo vykdomi žemės kasimo darbai, yra Trakų senojo miesto teritorijoje, tačiau nepagrindė, kad pareiškėja turėjo žinoti apie reikalavimą atlikti archeologinius tyrimus. Už Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 17 str. 1 d. 1 p. reikalavimų pažeidimą atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu asmuo žinojo (turėjo žinoti), kad atitinkama teritorija yra moksliniam pažinimui saugomas objektas ir kad jame privaloma atlikti archeologinius tyrimus. Atliekant darbus 2009-12-24, pareiškėjai nebuvo (negalėjo būti) žinoma apie reikalavimą atlikti archeologinius tyrimus. Trakų senojo miesto vietos ribos buvo patvirtintos Kultūros paveldo centro direktoriaus 2002-08-05. Šios įstaigos sprendimai nėra skelbiami viešai, todėl pareiškėjai negali būti žinomi. Institucijos nurodytame kultūros ministro 2005-04-29 įsakyme Nr. ĮV-190 pateikiama nuoroda į Kultūros vertybių apsaugos departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus įsakymus. Minėtame kultūros ministro įsakyme nenurodomos nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų ribos. Todėl ir iš šio teisės akto pareiškėja neturėjo galimybės sužinoti, kad jai priklausanti žemės sklypo dalis patenka į moksliniam pažinimui saugomą teritoriją, kurioje privalomi archeologiniai tyrimai. Įstatymo 10 str. 1 d. nustato, kad Departamentas ar savivaldybės paveldosaugos padalinys sprendimą inicijuoti kultūros paveldo objekto paskelbimą saugomu privalo registruoti Kultūros vertybių registre ir per 15 dienų po įregistravimo pranešti raštu visiems asmenims, kurių daiktinės teisės į nekilnojamuosius daiktus tokio objekto teritorijos ribose yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Jokių pranešimų šiuo klausimu pareiškėja negavo. Nekilnojamojo turto registre yra nurodyta, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje), nedetalizuojant, kokios nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje ar jos apsaugos zonoje yra žemės sklypas, kokie yra keliami apsaugos reikalavimai ir pan. Todėl pareiškėja ir iš tokio Nekilnojamojo turto registre esančio įrašo negalėjo žinoti apie pareigą atlikti archeologinius tyrimus. Remdamasi tuo pareiškėja aiškina, kad jos veiksmuose nėra kaltės, todėl nėra pažeidimo sudėties.
Paaiškina apie kitus Institucijos padarytus pažeidimus skiriant administracinę nuobaudą. Nutarime nurodyta, kad iškasta apie 3,5 m x 2,0 m x 2,0 m dydžio duobė. Nagrinėjant bylą teisme pirmą kartą, Institucijos atstovės patvirtino, kad duobės nematavo. Tai reiškia, kad Institucijos pareigūnai net nenustatė, kokio dydžio (ir ypač gylio) duobė buvo iškasta, ar tokia duobė tikrai galėjo sukelti kokios nors žalos saugomom vertybėm. Pakartotinai nagrinėjant bylą pareiškėja nebuvo kviečiama, tokiu būdu iš pareiškėjos buvo atimtos galimybės pasinaudoti LR ATPK 272 str. garantuojamomis teisėmis. LR ATPK draudžia nagrinėti bylą, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nėra tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas nuobaudą Institucijos pareigūnas neatsižvelgė į pareiškėjos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, o būtent į tai, kad pareiškėja yra neįgali. Atliekant kasimo darbus, reali žala nebuvo padaryta, nes iškasta duobė yra nedidelio ploto ir gylio. Ginčo žemės sklypas buvo perkastas jau anksčiau ir ne vieną kartą, tiesiant komunikacijas ir pan., todėl jokio vertingo archeologinio sluoksnio šiame sklype nėra. Pareiškėja, sužinojusi, kad jai priklausančiame sklype yra būtini archeologiniai tyrimai, ir suprasdama, kaip švabu išsaugoti kultūros paveldą Lietuvos visuomenei ir ateities kartoms, nedelsdama ėmėsi veiksmų, kad tokie tyrimai būtų atlikti, t. y. sudarė sutartį su archeologais, kurie atliko visus privalomus formalumus – sudarė programą, patvirtino ją mokslinėje archeologijos komisijoje, tačiau Institucija be jokio teisėto pagrindo neduoda sutikimo tokiems darbams atlikti.
Teisme pareiškėjos atstovai palaikė skundą ir prašė panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti arba pakeisti nutarimą ir skirti švelnesnę nuobaudą.
Institucijos atstovė su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad apie tai, jog sklypas patenka į saugomą teritoriją - nekilnojamos kultūros vertybės Trakų senojo miesto vietos teritoriją, kurioje draudžiami bet kokie kasinėjimo darbai, neturint leidimo, pareiškėjai turėjo būti žinoma iš Nekilnojamojo turto registro žymos, galiojančios nuo 2009-05-19. Nors žymoje nedetalizuota, tačiau pareiškėja turėjo pasidomėti apie jos turtui taikomą apsaugos režimą. Sklypas patenka į archeologinę zoną Nr. 2, o tai reiškia, kad žemės kasimo darbams iš pradžių yra būtini archeologiniai tyrimai. Trakų rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos 2008-09-19 posėdžio protokole yra Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio specialistės žyma, kad būtini archeologiniai tyrimai. Su šiuo protokolu pareiškėja susipažino pasirašytinai. Ta pati žyma, kad žemės judinimo darbų vietoje reikalingi archeologiniai tyrimai, yra žemės sklypo plane. Apie tai, kad teritorijai taikomas specialus apsaugos režimas, pareiškėjai turėjo būti žinoma ir iš Kultūros paveldo departamento 2006-01-31 rašto. Dėl archeologinių tyrinėjimų pareiškėja kreipėsi tik 2010 sausio mėnesį, t. y. po to, kai buvo atlikti žemės judinimo darbai. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pareiškėjai buvo pranešta raštu. Po kelių dienų buvo gautas pareiškėjos atsakymas, kad nurodytą dieną ji negali atvykti, nes dirba. Tai rodo, kad apie bylos nagrinėjimą pareiškėjai buvo žinoma. Prašymas atidėti bylos nagrinėjimą nebuvo gautas, todėl byla buvo išnagrinėta nedalyvaujant pareiškėjai.
Skundas tenkintinas iš dalies.
N. Z. kaltinama padariusi LR ATPK 91 straipsnyje numatytą pažeidimą. Šioje teisės normoje nurodoma, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ar Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių litų. Pareiškėja administracinėn atsakomybėn patraukta už tai, kad pažeidė Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 17 str. 1 d. 1 punkto, nustatančio, kad moksliniam pažinimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje draudžiama be institucijos, atsakingos už apsaugą, sutikimo atidengti autentiškas vertybės pase pažymėtas netirtas saugomas dalis ar elementus, atkasti netirtus pastatų rūsius, atidaryti laidojimo kriptas ar rūsius, atidengti ir judinti archeologinius sluoksnius, naudoti metalo, elektroninius ar kitokius ieškiklius, reikalavimus.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini), esančiame žemės sklype nuo 2009-12-24 N. Z. nurodymu buvo vykdomi žemės kasimo darbai, nedalyvaujant archeologui. Šios faktinės aplinkybės užfiksuotos 2009-12-28 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte (t. I, b. l. 45). Apie šias aplinkybes teismo posėdyje parodė liudytoja apklausta Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio vyr. specialistė Rasa Putrimienė. Šių faktinių aplinkybių pareiškėja iš esmės neginčija. Pareiškėja neginčija ir to fakto, kad 2009 m. gruodžio mėnesį nei leidimo archeologiniams tyrimams atlikti minėtame sklype, nei leidimo žemės kasimo darbams neturėjo. Nustatyta, kad dėl archeologinių tyrinėjimų sklype (duomenys neskelbtini), pareiškėja kreipėsi tik 2010 m. sausio mėnesį (t. I, b. l. 16-22).
Pareiškėjos administracinės atsakomybės klausimui spręsti reikalinga nustatyta, kad sklypas, kuriame buvo vykdomi žemės kasimo darbai, patenka į moksliniam pažinimui saugomą teritoriją ir kad pareiškėja apie reikalavimą tokiems darbams turėti už apsaugą atsakingos institucijos sutikimą žinojo (turėjo galimybę žinoti).
Skundžiamame nutarime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini), esantis sklypas patenka į nekilnojamosios kultūros vertybės – Trakų senojo miesto vietos (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 27125, buvęs kodas A1783) – teritoriją, kurios ribų planas 2002 m. buvo koordinuotas ir parengtas bei Kultūros paveldo centro direktoriaus 2002-08-05 patvirtintas. Trakų senojo miesto vieta 2005-04-29 kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-90 (turėtų būti Nr. ĮV-190, Žin., 2005-05-07, Nr. 58-2034) paskelbta saugoma moksliniam pažinimui. Į bylą pateiktas Trakų senojo miesto vietos ribų planas (t. I, b. l. 59) ir planas, kuriame pavaizduota žemės sklypo situacija Kultūros vertybės Trakų senojo miesto vietos (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 27125) teritorijos atžvilgiu (t. I, b. l. 58). Pareiškėjos atstovai teismo posėdyje patvirtino pastarajame plane užfiksuotos situacijos - pareiškėjai priklausančio sklypo buvimo vietos - teisingumą. Byloje surinkti kiti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjos žemės sklypas, kuriame buvo vykdomi žemės kasimo darbai, patenka į nekilnojamosios kultūros vertybės, saugomos moksliniam pažinimui, teritoriją (Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2007-02-17 aktas Nr. KPD-RM-216, Trakų senamiesčio apibrėžtų teritorijų ribų planas, Trakų senamiesčio Kultūros vertybių registro išrašai, Departamento 2009-05-15 pranešimo apie nekilnojamojo daikto buvimą nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje arba apsaugos zonoje Nr. 05-88, Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 1995-05-02 įsakymas Nr. 47, Trakų rajono savivaldybės administracijos architektūros skyriaus 2006-02-14 išvada Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo planas, t. I, b. l. 132-194). Visų paminėtų teisės aktų ir pateiktų įrodymų pagrindu darytina vienareikšmiška išvada, kad teritorija, kurioje yra N. Z. priklausantis žemės sklypas ir kuriame buvo vykdomi žemės kasimo darbai, yra moksliniam pažinimui saugoma nekilnojamoji kultūros vertybė, o tai reiškia, kad šioje vietoje žemės kasimo darbams reikalingas institucijos, atsakingos už apsaugą, sutikimas.
Apie teritorijos, kurioje pareiškėjai priklausančiame žemės sklype buvo vykdomi žemės kasimo darbai, teisinį statusą ir būtinybę prieš žemės kasimo darbus atlikti archeologinius tyrinėjimus pareiškėjai turėjo būti žinoma tvarkant statybos klausimus. Projektavimo sąlygų sąvade yra pažymėta, kad būtina atsižvelgti į Trakų m. bendrąjį planą (Reg. Nr. 110791000001), Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemą (Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ), Trakų senamiesčio sklypų išplanavimo projektą (Reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), Trakų senamiesčio tvarkymo ir naudojimo režimą (Reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. I, b. l. 35). Projektavimo sąlygų sąvade yra ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio 2006-01-31 raštas Nr. (12.13.V)-2V-37, kuriame nurodoma, kad rengiant projektą būtina vadovautis Trakų senamiesčio tvarkymo ir naudojimo režimais (patvirtintas Kultūros vertybių apsaugos departamento 1996-07-17 įsakymu Nr. 71), primenama, kad teritorija yra Trakų istorinio nacionalinio parko ribose, todėl taikomi Vyriausybės patvirtinto Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos ir Trakų istorinio nacionalinio parko individualaus apsaugos reglamento reikalavimai (t. I, b. l. 37). Žemės sklypo plane (t. I, b. l. 194) Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio vyr. specialistė pažymėjo, kad žemės judinimo darbų vietose būtini archeologiniai tyrimai. Pareiškėja savo parašu patvirtino, kad susipažino su Trakų rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos 2008-09-19 protokolu Nr. AS5-528, kuriame Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio atstovė pažymėjo, kad žemės judinimo darbų vietose būtini archeologiniai tyrimai (t. I, b. l. 31-33). Teismo posėdyje liudytoja apklausta architektė R. V. parodė, kad projektavimo sąlygų sąvade buvo nurodyta, jog vykdant darbus būtina laikytis senamiesčio režimų, derinimo procedūros metu plane buvo pažymėta, kad būtini archeologiniai tyrimai. Liudytoja paaiškino, kad ji prižiūri projekto vykdymą, tačiau apie kasimo darbų pradžią sklype jai nebuvo pranešta. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše taip pat pažymėta, kad nekilnojamasis daiktas (pareiškėjai priklausantis žemės sklypas) yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje) (t. I, b. l. 60-21). Visa tai rodo, kad nepagrįstai pareiškėja aiškina, kad teisės aktai, nustatantys teritorijos teisinį statusą (Kultūros paveldo centro direktoriaus 2002-08-05 įsakymas, Kultūros vertybių apsaugos departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus įsakymai, į kuriuos nukreipia kultūros ministro 2005-04-29 įsakymas Nr. ĮV-190), nebuvo viešai skelbti, todėl ji negalėjo apie juos žinoti, tuo pačiu ir žinoti apie teritorijos, kurioje yra jai priklausantis sklypas, teisinį statusą ir būtinybę atlikti archeologinius tyrinėjimus. Pareiškėją galėjo suklaidinti išduotas 2008 09 24 statybos leidimas (t. I, b. l. 84), tačiau tai negali pašalinti pareiškėjos atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą, nes teisės aktai yra privalomi visiems ir už jų reikalavimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą (tyčinį ar dėl nežinojimo, nesupratimo) rizika tenka pačiam teisės normų reikalavimų nepaisančiam asmeniui. Tai, kad pareiškėja iš esmės pripažįsta pažeidimą rodo ir jos veiksmai, nes iš karto po 2009-12-28 patikrinimo jau 2010-01-07 sudarė archeologinių tyrinėjimų rangos sutartį (t. I, 21-22), Kultūros paveldo departamento Mokslinei archeologijos komisijai 2010-01-12 pateikė prašymą leisti atlikti archeologinius tyrinėjimus (duomenys neskelbtini) esančiame sklype (t. I, b. l. 17).
Pareiškėjos atsakomybės klausimui kilti visiškai neturi reikšmės įvykdytų žemės kasimo darbų mastas, todėl Institucijos atsakingi darbuotojai neprivalėjo išmatuoti iškastą duobę ir apskaičiuoti padarytą žalą saugomom vertybėm, nes Įstatymo 17 str. 1 d. 1 p. nuostata draudžia kasimo darbus be institucijos, atsakingos už apsaugą, sutikimo apskritai.
Nepagrįsti pareiškėjos skundo argumentai dėl to, kad byla buvo išnagrinėta jai nepranešus apie bylos nagrinėjimą. Apie bylos nagrinėjimą 2010-04-23 10 val. Departamento Vilniaus teritoriniame padalinyje, esančiame Šnipiškių g. 3, Vilniuje, pareiškėjai buvo pranešta 2010-04-19 raštu Nr. (3.6.V)-2V-308. Šis raštas N. Z. buvo siunčiamas dviem adresais Vilniuje ir Trakuose ir įteiktas asmeniškai (t. II, 8-10). Apie tai, kad pareiškėja gavo šį pranešimą patvirtina ir jos raštas, kad 2010-04-23 10 val. atvykti negalės (t. I, b. l. 69). Tačiau bet kuriuo atveju galimybės dalyvauti nagrinėjant pažeidimo aplinkybes ir naudotis visomis LR ATPK 272 str. nustatytomis teisėmis pareiškėjai buvo sudarytos teisme. Pareiškėjos interesus teisme atstovavo du atstovai, kurie teikė paaiškinimus, rašytinius įrodymus, teikė klausimus Institucijos atstovei, liudytojams, t. y. dalyvavo tiriant įrodymus.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad N. Z. padarė jai inkriminuojamą pažeidimą, skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį pagrindo nėra. ATP protokolą surašė ir bylą išnagrinėjo tam įgalioti asmenys (LR ATPK 246² str. 1 d., 2 d. 2 p., 259¹ str. 2 d.).
Išnagrinėjus bylą nustatytos aplinkybės, turinčios reikšmės administracinės nuobaudos už padarytą pažeidimą parinkimui. Pareiškėja yra neįgali (t. I, b. l. 23-24), o tai yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė (LR ATPK 31 str. 10 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pareiškėja iš karto po 2009-12-28 patikrinimo ėmėsi priemonių pažeidimui pašalinti: sudarė archeologinių tyrinėjimų rangos sutartį (t. I, 21-22), Kultūros paveldo departamento Mokslinei archeologijos komisijai 2010-01-12 pateikė prašymą leisti atlikti archeologinius tyrinėjimus (duomenys neskelbtini) esančiame sklype (t. I, b. l. 17). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į pareiškėjos asmenybę, padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į tai, kad pažeidimą galėjo sąlygoti ir pareiškėjai išduotas statybos leidimas, kurio pagrindu ir buvo vykdomi žemės kasimo darbai (apribojimas įrašytas neaiškiai tik pačiame projekte), be to vykdomas statybas turėjo prižiūrėti projekto vadovė architektė, ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais spręstina, kad administracinės nuobaudos tikslai, nustatyti LR ATPK 20 str., nagrinėjamu atveju bus pasiekti N. Z. paskyrus inkriminuoto pažeidimo sankcijoje nustatytą administracinę nuobaudą įspėjimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 5 p., 128 str., teisėja
nutarė:
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio 2010-04-23 nutarimą Nr. ATV-1, kuriuo N. Z. už LR ATPK 91 str. nustatyto pažeidimo padarymą skirta 1750 Lt bauda, pakeisti ir už pažeidimą skirti N. Z. administracinę nuobaudą įspėjimą.
Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.