Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Šidagienė, sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei, dalyvaujant N. Z. atstovams advokatui Tadui Zarembai ir R. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. Z. skundą dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (KPD) Vilniaus teritorinio padalinio (TP) nutarimo administracinio teisės pažeidimo (ATP) byloje panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

KPD Vilniaus TP (toliau- institucija, nagrinėjusi administracinę bylą, Institucija) įgaliota pareigūnė N. Z. 2010-01-26 surašė ATP protokolą Nr. ATV-1 už tai, kad 2009-12-28, Trakuose, (duomenys neskelbtini) sklypo teritorijoje buvo užfiksuoti žemės judinimo darbai- iškasta apie 3,5 x 2 x 2 m dydžio duobė (duobė pradėta kasti 2009-12-24) ir tuo N. Z. savo veiksmais padarė pažeidimą, atitinkantį Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (NKPAĮ) 17 str. 1 d. 1 punkte nustatytas aplinkybes, t.y. judino archeologinius sluoksnius be institucijos, atsakingos už apsaugą, sutikimo. Teritorija, kurioje užfiksuoti darbai, patenka į Trakų senojo miesto vietos teritoriją (u.k.27125), kuri saugoma moksliniam pažinimui (b.l.13-14).

Institucija 2010-02-02 nutarimu ATP byloje Nr. ATV-1 už pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 91 straipsnyje, padarymą N. Z. skyrė 1750 Lt baudą (b.l.15-16).

Pareiškėja prašo panaikinti KPD Vilniaus TP 2010-02-02 nutarimą Nr. ATV-1 ir juo paskirtą baudą, kaip neteisėtą. Paaiškina, kad 2005 metais kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės administraciją (Trakų RSA) dėl projektavimo sąlygų sąvado buto, adresu (duomenys neskelbtini), Trakuose, rekonstrukcijos projektui parengti. KPD Vilniaus TP 2006-01-31 raštu Nr. (12.13.V)2V-37 pateikė specialiąsias sąlygas projektavimui, o Trakų RSA parengė ir išdavė pareiškėjai 2006-08-08 Projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 05-524. Trakų RSA Nuolatinės statybos komisijos (toliau-Komisija) 2008-09-19 posėdyje buto (duomenys neskelbtini), Trakuose, rekonstrukcijos projektas buvo patikrintas ir patvirtintas protokolu Nr. AS5-528. Trakų RSA 2008-09-24 išdavė statybos leidimą Nr. AS1-492 buto, esančio (duomenys neskelbtini), Trakuose, rekonstrukcijos projektui įgyvendinti. Vos tik pareiškėjai pradėjus darbus pagal statybos projektą ir leidimą, 2010-01-26 KPD Vilniaus TP jai surašė ATP protokolą. Nr. ATV-1, kurio pareiškėja nepasirašė, nes vyresnioji valstybinė inspektorė S. L. įrašė duomenis: 1) jų nematavusi, 2) neapžiūrėjusi įvykio vietos ir 3) neįrašė pareiškėjos paaiškinimų. S. L. jai liepė 2010-02-03, 10.00 val., atvykti į KPD Vilniaus TP, adresu Šnipiškių 3, Vilniuje, tačiau pareiškėja to negalėjo padaryti dėl asmeninių aplinkybių ir tai nurodė paaiškinime, išsiųstame registruotu laišku 2010-02-02, bet Vilniaus TP vedėjas R. B., į juos neatsižvelgęs, jai nedalyvaujant, 2010-02-02 priėmė nutarimą Nr. ATV-1 bei skyrė 1750 Lt baudą. Su KPD Vilniaus TP veiksmais pareiškėja nesutinka dėl šių faktinių aplinkybių ir motyvų:

1. Pareiškėja nevykdė jokių savavališkų veiksmų ir visus Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus būtinus buto, esančio (duomenys neskelbtini) Trakuose, rekonstrukcijai dokumentus ji turi. Statybos įstatymo (SĮ) 32 straipsnis nustato, kad statinio projektavimo sąlygose yra nustatomi statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistiniai reikalavimai, kurie turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų tvarkymo ar apsaugos reikalavimus. Statinio projektavimo sąlygose turi būti už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos išduotas laikinasis apsaugos reglamentas, kurio sąvoka apibrėžta NKPAĮ 2 str. 19 dalyje. NKPAĮ 5 str. 9 punktas, galiojęs iki 2008-08-24, nustatė, kad KPD sudaro ir išduoda valstybės saugomų kultūros paveldo objektų apsaugos reglamentus. Privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų ir statinio projekto rengimo tvarką nustato Kultūros ministro 2005-04-20 įsakymu Nr. ĮV-159 patvirtino Paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.02.01:2005 "Tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygų (laikinųjų apsaugos reglamentų) išdavimo taisyklės" nuostatos. KPD Vilniaus TP 2006-01-31 išdavė speciąsias sąlygas projektavimui, bet pareiškėjai nežinoma, kodėl KPD Vilniaus TP neparengė ir neišdavė nei „laikinojo apsaugos reglamento", nei „valstybės saugomų kultūros paveldo objekto apsaugos reglamento", o tik surašė trijų sakinių apimties raštą. Pareiškėjos manymu, iš to matyti, kad: 1) buvo visiškai įgyvendintas SĮ 20 str. 3.3 punkto reikalavimas pateikti paraišką statinio projektavimo sąlygoms už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingai institucijai; 2) KPD Vilniaus TP pažeidė SĮ 20 str. 4 punkto reikalavimą, nes projektavimo sąlygas parengė per 15 darbo dienų, o pateikė dar vėliau - tik 2006-02-06, t.y. praėjus 19 darbo dienų; 3) KPD Vilniaus TP pažeidė SĮ 32 straipsnį ir neparengė bei nepateikė laikinojo apsaugos reglamento gyvenamojo namo dalies Trakuose, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projekto parengimui, nors tai privalėjo padaryti, kadangi ji žinojo kad objektas, adresu (duomenys neskelbtini), Trakuose, stovi net dviejų valstybės saugomų kultūros paveldo objektų teritorijose - Trakų senamiestyje bei Trakų senojo miesto vietoje; 4) KPD Vilniaus TP nesudarė ir neišdavė valstybės saugomų kultūros paveldo objektų apsaugos reglamentų pagal NKPAĮ 5 str. 9 punktą, kadangi objektas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Trakuose, nėra ir niekada nebuvo valstybės saugomu kultūros paveldo objektu; 5) Lietuvos Respublikoje už paveldą atsakinga institucija- KPD Vilniaus TP nesivadovavo Kultūros ministro 2005-04-20 įsakymu Nr. ĮV-159, taigi, pats nevykdė Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų ir tuo pažeidė ne tik juos, bet ir pareiškėjos, Lietuvos Respublikos pilietės, konstitucines teises. KPD Vilniaus TP veiksmai iš pat pradžių sudarė sąlygas galimiems pažeidimams, bet ne dėl pareiškėjos, o dėl paties KPD Vilniaus TP kaltės.

2. Aplinkos ministro 2007-07-02 įsakymo Nr. D1-379 „Dėl Aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. Dl-696 „Dėl nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų patvirtinimo" pakeitimo" 18 punktas nustato, kad sprendimo dėl statybos leidimo išdavimo atvejais, nagrinėjant statinio projektą, Nuolatinės statybos komisijos nariai negali kelti papildomų reikalavimų, kurie nebuvo įrašyti į projektavimo sąlygų sąvadą, tačiau nustatęs (pagal kompetenciją), kad statinio projektas parengtas pažeidžiant normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, Komisijos narys turi teisę nepritarti statybos leidimo išdavimui, savo nepritarimo motyvus išdėstydamas raštu. Pareiškėja paaiškina, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini) Trakuose, rekonstravimo projektas Komisijoje buvo patikrintas ir jam buvo pritarta be pastabų. Tik viena KPD Vilniaus TP atstovė R. P. įrašė: „žemės judinimo darbų vietose būtini archeologiniai tyrimai". Tas įrašas yra formalus ir niekinis. Nė vienas Komisijos narys nenustatė ir raštu nenurodė, kad statinio projektas parengtas pažeidžiant normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus.

3. KPD Vilniaus TP vyresnioji valstybinė inspektorė S. L. netinkamai surašė ATP protokolą, KPD Vilniaus TP vedėjas R. B. netinkamai priėmė skundžiamą nutarimą ir jų pagrindu skyrė pareiškėjai 1750 Lt. baudą. KPD Vilniaus TP pareiškėją baudžia nežinia už ką, nes apie jokius archeologinius sluoksnius KPD Vilniaus TP jos niekada nėra informavęs. Pareiškėja nėra mačiusi jokio „vertybės paso" su jame pažymėtomis netirtomis saugomomis dalimis ar elementais, netirtais pastatų rūsiais, laidojimo kriptomis ar rūsiais, archeologiniais sluoksniais. Jei tokie dalykai yra prie jos buto, apie tai ji turėjo būti informuota dar prieš gaunant projektavimo sąlygų sąvadą. Iš ATP protokolo ir skundžiamo nutarimo pareiškėjai susidaro įspūdis, kad kažkas tuos archeologinius sluoksnius, kuriuos ji tariamai „sujudino", jau buvo atidengęs ir dėl to ji yra baudžiama, tačiau apie jokius archeologijos sluoksnių atidengimus ji negirdėjo. Nežiūrint į tai, kad formaliai iš jos nebuvo reikalaujama atlikti archeologinius tyrimus, ji suprasdama, kaip svarbu yra išsaugoti kultūros paveldą Lietuvos visuomenei ir ateities kartoms, sudarė sutartį su archeologais, kurie atliko visus privalomus formalumus t.y. sudarė programą, patvirtino ją pagal procedūrą mokslinėje archeologijos komisijoje, pareiškėja sudarė jiems sąlygas. Tačiau KPD Vilniaus TP neišduoda jai leidimo archeologiniams tyrimams (b.l.2-5).

Pareiškėjos atstovai, bylą nagrinėjant teisme, skundą palaikė, advokatas papildomai paaiškino, jog niekur viešai nebuvo skelbtas Trakų senamiesčio tvarkymo ir naudojimo režimas, todėl jo reikalavimai pareiškėjai nėra žinomi. Netinkamos specialiosios projektavimo sąlygos- pagal NKPAĮ 2 str. 19 punkto reikalavimus sąlygose turėjo būti suformuluoti konkretūs reikalavimai, jose nėra sąlygos atlikti archeologinius tyrimus. Nenustatyta, ar paveldui padaryta reali žala. Advokatas prašė atsižvelgti, kad pareiškėja siekia, kad tokie tyrimai būtų atlikti ir kad šis reikalavimas neįvykdytas ne dėl jos kaltės. Netenkinus pagrindinio reikalavimo prašė taikyti ATPK 30¹, nes pareiškėja yra neįgali. Taip pat prašė priteisti iš Institucijos atstovavimo išlaidas.

Institucijos atstovės skundą prašė atmesti. Paaiškino, kad Trakų senamiestis dar 2005 metais paskelbtas saugomu, tai yra visuotinai žinoma, o senamiesčio apsaugos režimą galima rasti internete. Pareiškėjos padarytas pažeidimas nėra tiesiogiai susijęs su jai išduotu leidimu buto rekonstrukcijai, nes visame senamiestyje be leidimo yra draudžiami bet kokie kasinėjimai, nesvarbu, turint statybos leidimą ar jo neturint. Laikinasis apsugos reglamentas šiuo atveju pareiškėjai neturėjo būti išduotas. Pareiškėjos turimame Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad butas patenka į saugomą teritoriją.

Skundas tenkintinas iš dalies.

1) teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini) Trakuose, nuotraukomis (b.l.33, 35);

2) 2009-12-28 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu, kuriame, KPD Vilniaus TP vyresniajai ir vyriausiajai specialistėms atlikus patikrinimą adresu Trakų r. sav., Trakai, (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad pagal gautą žodinį pranešimą atlikta apžiūra vietoje Trakų senamiesčio (unikalus vertybės kodas 17114) ir Trakų senojo miesto vietos (unikalus vertybės kodas 27125) teritorijoje, (duomenys neskelbtini), Trakuose, Trakų r.sav. Buvo pranešta, kad senamiesčio ir senojo miesto vietos teritorijoje buvo kasama nedalyvaujant archeologui. Pagal minėtą pranešimą kasimo darbai buvo vykdomi N. Z. nurodymu. Nustatyta, kad iškasta apie 3,5 x 2,0 x 2,0 m dydžio duobė. Tikrinimo metu iškastų žemių (duomenys neskelbtini) kieme nebuvo, manoma, kad iškastas gruntas su galimai buvusiu kultūriniu sluoksniu išvežtas. Leidimas archeologiniams tyrimams atlikti minėtame sklype išduotas nebuvo, leidimas žemės kasimo darbams taip pat išduotas nebuvo (b.l.32);

4) N. Z. 2010-01-29 paaiškinimu, kad ATP protokolo ji nepasirašė, nes protokolas yra neteisėtas, o jame išdėstyti faktai nėra objektyvūs ir teisingi: 1) iškasta duobė nebuvo išmatuota ir apžiūrėta, dėl to įrašyti matmenys yra netikslūs ir negalima teigti, kad archeologinis sluoksnis yra pažeistas bei padaryta žala kultūrinio sluoksnio ištyrimui; 2) protokolą surašanti valdininkė neatsižvelgė į jos pateiktus faktus ir neįtraukė jų į protokole numatytą punktą. Paaiškino, kad KPD 2006-01-31 projektavimo sąlygų sąvade nebuvo įrašytas reikalavimas atlikti architektūrinius tyrimus, rėmės aplinkos ministro 2007-07-02 įsakymu Nr.D1-379 ,,Dėl Aplinkos ministro 2004-12-28 įsakymo D1-696 ,,Dėl nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų patvirtinimo pakeitimo“ patvirtintų Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų 18 punktu. Gi Trakų RSA Nuolatinės statybos komisijos posėdyje dalyvavusi KVAD Vilniaus TP atstovė projektui pritarė su pastaba: žemės judinimo darbų vietose būtini archeologiniai tyrimai. Iš tiesų toks prierašas laikytinas kaip draudžiamas papildymas, todėl nepagrįstas reikalavimas. N. Z. žiniomis, jokio vertingo moksliniam pažinimui (XV-XIX a.) Trakų senamiesčio kultūrinio sluoksnio jos sklype negali būti, nes dar 1977 metais ši vieta buvo perkasta kanalizacijos tiesimo darbų metu bei vykdant kitus tvarkomuosius ir statybos darbus 1991 metais. Nežiūrint į tai, kad N. Z. neprivalo daryti archeologinių tyrimų ir žinodama KPD Vilniaus TP esančią biurokratinę sistemą, ji sudarė sutartį su archeologais, kurie atliko visus privalomus formalumus, t.y. sudarė programą, patvirtino ją pagal procedūrą mokslinėje archeologijos komisijoje ir jau antrą savaitę laukia iš KPD Vilniaus TP leidimo vykdyti archeologinius tyrimus (b.l.31);

5) ATP protokolu, kuriame įrašyta, kad N. Z. atsisako pasirašyti protokolą (b.l.28).

Pareiškėja patraukta administracinėn atsakomybėn už padarymą veikos, įtvirtintos ATPK 91 straipsnyje, numatančiame, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ar Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių litų. Šis pažeidimas Institucijos buvo priežastiniu ryšiu susietas su 2004-09-28 Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr.IX-2452 (toliau-NKPAĮ) 17 str. 1 d. 1 punkto, numatančio, kad moksliniam pažinimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje draudžiama be institucijos, atsakingos už apsaugą, sutikimo atidengti autentiškas vertybės, pase pažymėtas netirtas saugomas dalis ar elementus, atkasti netirtus pastatų rūsius, atidaryti laidojimo kriptas ar rūsius, atidengti ir judinti archeologinius sluoksnius, naudoti metalo, elektroninius ar kitokius ieškiklius, reikalavimų pažeidimu. Įvertinus ATP bei skundžiamo nutarimo turinį, reikšminga, kad pareiškėja nubausta už tai, kad moksliniam pažinimui saugomoje teritorijoje (1), be institucijos, atsakingos už apsaugą, sutikimo (2) iškasė duobę (t.y. judino archeologinius sluoksnius)(3).

NKPAĮ 5 str. 9 punkte nustatyta, kad konkrečias nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkcijas atlieka ir už jų vykdymą atsako Departamentas. Jis turi apskaitos, paveldotvarkos ir kontrolės tarnybas ir teritorinius padalinius. Taigi, šiuo atveju Departamentas išties yra institucija, atsakinga už kultūros paveldo (vertybės) objekto- saugomos teritorijos- apsaugą. Patį duobės iškasimo faktą pareiškėja pripažįsta, tik nesutinka su ATP protokole nurodytais išmatavimais, nes duobė iš viso nebuvo matuojama.

Tačiau, teismo nuomone, institucija šioje byloje neįrodė pagrindinio atsakomybės elemento- iškastosios duobės radimosi būtent moksliniam pažinimui saugomoje teritorijoje, kurioje yra (galėtų būti) archeologinių sluoksnių, juolab, kad jos atstovės tvirtina, jog pareiškėjai taikyta administracinė atsakomybė šiuo atveju iš viso nesietina su jos turimu leidimu buto rekonstrukcijai, reiškia- ir su Trakų RSA 2006-01-31 išduotose specialiosiose sąlygose projektavimui (t.y. namo (duomenys neskelbtini)), Trakuose, dalies rekonstrukcijai) nurodytais vadovautis Trakų senamiesčio tvarkymo ir naudojimo režimu, Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schema, Trakų istorinio nacionalinio parko individualiu apsaugos reglamentu (b.l.6), nes, anot atstovių, atsakomybė už kasinėjimą saugomoje teritorijoje kyla tiek turint statybos leidimą, tiek jo neturint.

Pagal NKPAĮ 2 str. (2008-05-08 įstatymo Nr. X-1531 redakcija) 2 punktą apsaugos zonos yra greta saugomo kultūros paveldo objekto ar vietovės esančios teritorijos, kurioms nustatomos žemės sklypų ir kitų nekilnojamųjų daiktų tvarkymo ir naudojimo specialiosios sąlygos, kad kultūros paveldo objekto ar vietovės vertingosios savybės būtų apsaugotos nuo galimo neigiamo veiklos tose gretimose teritorijose poveikio, o 15 punktas kultūros paveldo objekto teritoriją apibrėžia kaip kultūros paveldo objekto užimamą ir jam naudoti reikalingą žemės sklypą ar kitą plotą, kuriam nustatomi paveldosaugos reikalavimai.

Iš į bylą surinktų įrodymų aiški tik viena aplinkybė- kad kasinėjimo vieta yra Trakų mieste, tačiau įrodymų, kad pastatas (duomenys neskelbtini) ir ginčo žemės sklypas randasi saugomoje vietovėje, jei taip- tai kokioje konkrečiai ( Trakų miesto senamiestyje, kitur), jei taip – tai koks teisinis apsaugos režimas šiai teritorijai taikomas, kokiais teisės aktais jis nustatytas, kokiomis šių teisės aktų nuostatomis ar teritorijos planavimo dokumentais nustatyti būtent draudimai kasinėjimams, ar jie pareiškėjai turi būti žinomi. Institucijos atstovės teisme teigė, kad tokie duomenys pareiškėjai neva turi būti žinomi iš jos buto registracijos Nekilnojamojo turto registre duomenų, tačiau tokių įrodymų į bylą taip pat nėra pateikta.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog pareiškėja nėra nubausta už architektūrinių tyrinėjimų neatlikimą, ši aplinkybė tik nurodyta 2009-12-28 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte, todėl šiuo atveju netaikytina Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų 18 punkto nuostata, kad sprendimo dėl statybos leidimo išdavimo atvejais nagrinėjant statinio projektą, Nuolatinės statybos komisijos (toliau-Komisija) nariai negali kelti papildomų reikalavimų, kurie nebuvo įrašyti į projektavimo sąlygų sąvadą.

NKPAĮ 2 str. 19 punkte nustatyta, kad laikinieji apsaugos reglamentai – dokumentai, kuriais nustatomos pagal Statybos įstatymą saugomų kultūros paveldo statinių privalomos projektavimo sąlygos ir pagal Teritorijų planavimo įstatymą privalomos teritorijų planavimo sąlygos.

Kultūros ministro 2005 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. ĮV-159 patvirtinto Paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.02.01:2005 „Tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygų (laikinųjų apsaugos reglamentų) išdavimo taisyklės“ 5 punkte nustatyta, kad laikinieji apsaugos reglamentai išduodami kultūros paveldo objektų valdytojams arba jų įgaliotiems asmenims. PTR 3.02.01:2005 4 punkte nustatyta, kad laikinuosius apsaugos reglamentus išduoda: 4.1. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamentas) teritoriniai padaliniai – valstybės saugomų kultūros paveldo objektų ar kultūros paveldo objektų, dėl kurių priimtas sprendimas inicijuoti skelbimą saugomais valstybės, tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektams rengti; 4.2. savivaldybių paveldosaugos padaliniai – savivaldybės saugomų kultūros paveldo objektų ar kultūros paveldo objektų, dėl kurių priimtas sprendimas inicijuoti skelbimą saugomais savivaldybės, tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektams rengti.

Įvertinus tai, kad nagrinėjamoje byloje pažeidimo objektas yra žemė saugomoje teritorijoje (ne statinys), o pareiškėja nėra kultūros paveldo objekto valdytoja, todėl ir NKPAĮ 2 str. 19 punktas bei Kultūros ministro 2005 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. ĮV-159 patvirtintos Paveldo tvarkybos reglamentas PTR 3.02.01:2005- Tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygų (laikinųjų apsaugos reglamentų) išdavimo taisyklės šiasi bylai netaikytinos.

Įvertinus pasakytą aukščiau, teismas mano, kad institucija nesurinko pakankamų pareiškėjos kaltės įrodymų, tad byla, panaikinus skundžiamą nutarimą, grąžintina institucijai atlikti papildomą pažeidimo aplinkybių tyrimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 4 p., 128 str., teisėja

Rezoliucinė dalis

nutarė:

skundą patenkinti iš dalies. Panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio 2010-02-02 nutarimą Nr. ATV-1, kuriuo N. Z. skirta 1750 Lt bauda. Bylą grąžinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritoriniam padaliniui atlikti papildomą pažeidimo aplinkybių tyrimą.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.